Forumas: temos peržiūra
Mūsų pragrama minimum - susiliejimas su Tėvo-Rojaus Trejybės dvasia - MINITES DEIRNTOJU - būnant dar šitame materialiame kūne.
Mielieji, 2010 metų rugpjūčio 28 dieną Rojaus Trejybės šventovėje Vilniuje įvyko unikalus dalykas, apie kokį net ir pagalvoti negalėjau važiuodamas į mūsų GYVĄSIAS pamaldas.
Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje man buvo perduota ROJAUS TREJYBĖS, NE KURIO NORS vieno iš Rojaus Trejybės Narių, bet jų VISŲ TRIJŲ KOLEKTYVINĖ NUOSTATA, SKIRTA BŪSIMIESIEMS DVASINIAMS MOKYTOJAMS, KURIUOS AŠ IR RUOŠIU LABAI INTENSYVIAI, KAIP PROGRAMA MINIMUM - SIEKTI SUSILIEJIMO SU SAVO ASMENINIU MINTIES DERINTOJU, kuris yra Tėvo-ROJAUS TREJYBĖS FRAGMENTAS MIRTINGOJO PROTE, dar šitame materialiame kūne būnant Urantijoje.
AŠ ŠĮ SUSILIEJIMO SU SAVO MINTIES DERINTOJU LYGĮ PASIEKIAU DAR PRIEŠ KELETĄ METŲ.
Susiliejimo su Mintes Derintoju lygio pasiekimas numato vadinamosios mirties reiškinio išvengimą iš viso, ir pervedimą be MIRTIES TIESIAI Į MORONTINĮ SIELOS TAPATYBĖS ETAPĄ, KUR TOLIAU TĘSIAMAS MOKYMASIS DAUG TŪKSTANČIŲ METŲ IKI TAMPANT AMŽINĄJA IR TIKRĄJA DVASINE ASMENYBE SU SAVO DVASINIU ATITINKAMŲ ENERGETINIŲ VIRPESIŲ APVALKALU.
Mano susiliejimo su Minties Derintoju akimirka buvo Rojaus Trejybės ATIDĖTA, KAD GALĖČIAU JUS RUOŠTI DVASiNIAIS MOKYTOJAIS; ir atidėta keliems šimtams metų.
BŪTENT VYKDYDAMAS ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ ŠIANDIEN AŠ ROJAUS TREJYBĖS GYVOSIOS RELIGIJOS GYVOJOJE ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE VILNIUJE IR PERDAVIAU SAVO DVASINIAMS BROLIAMS IR SESĖMS - PIRMĄ KARTĄ URANTIJOS ISTORIJOJE - TOKIĄ MILŽINIŠKOS ŠVIESOS ROJAUS TREJYBĖS PATEIKTĄ NUOSTATA-NURODYMĄ.
DABAR TĄ PAGARSINU IR MŪSŲ FORUME.
Taip, kaip Jėzus savo apaštalams davė naują įsakymą - MYLĖKITE VIENAS KITĄ TAIP, KAIP JUS MYLĖJAU AŠ, taip šiandien aš perteikiau ROJAUS TREJYBĖS NAUJĄ NURODYMĄ - SIEKITE SUSILIEJIMO SU SAVO ASMENINIU MINTIES DERINTOJU DAR ŠITAME MATERIALIAME KŪNE URANTIJOJE KAIP MINIMUMO PROGRAMOS, ir jums vadinamoji mirtis taip pat nustos egzistavusi ir jūsų išėjimas iš Urantijos bus taip pat ATIDĖTAS ŠIMTAMS METŲ, KAD SAVO PATYRIMU IR ŠVIESA MOKYTUMĖTE KITUS SAVO DVASINIUS BROLIUS IR SESES.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-08-29 00:22:42
Komentarai
" Ir vėl iš kur Povilai šitos tavo vadinamos tiesos apie sielų migravimą iš materialaus kūno vėl į materailų kūną" rimantas.Iš asmeninio patyrimo. Be to, tai paliudijo daug mano pažįstamų žmonių. Visi, kurie eina dvasingumo keliu, žiūri vidun, ieško tylos, ramumo, meilės, šventiškumo randą ir savo praeitų gyvenimų prisiminimus. Tam, kad suvokti, matyti kur eiti, reikia prisiminti iš kur tu atėjai. Kur tu buvai iki gimimo. Kai tą prisimeni, ateina supratimas, kur vertėtų judėti, kur veda evoliucija.
Tu prisimeni savo vakarykštę dieną? Taip. O aš prisimenu, ne tik vakarykštę, tačiau ir momentą kaip atsidūriau įsčiose, net prisimenu kodėl norėjau gimti, kaip gimiau. Dalai Lama puikiai žino, kad tik žemėje, turint fizinį kūną, galima sąmonę išplėsti iki begalybės, bet jis dar vykdo ir savo misiją, saugo Tibeto budizmo paveldą ir aukštą sąmoningumą. Mirus kūnui siela patenka į energijų laukus, srautus. Tą galima patirti per gilią meditaciją, kai kūnas lieka sau, o siela sau. Juos riša tik energetinis kanalas, mistikų vadinamas "sidabrine gija". Nutraukus ją, siela visiškai palieką kūną.
Tau derėtų atlikti realius eksperimentus, tyrimus ir atgaivinti savo atmintį.
Be gyvo patyrimo šitie dalykai yra niekiniai. Tau nereikia jais tikėti. Čia reikia didelės drąsos, išminties, tiesos ieškojimo. O tikėti knygomis gali tik bijantys atsiverti gyvenimui, bijantys pamatyti tai kas yra jų pačių viduje.
Tik turint fizinį kūną, galima dvasinė evoliucija. Net dievai nusileidžia į žemę, nes be kūno negali pakilti dar aukščiau. Laimė, net dievams pabosta ir jie keliauja į materiją, kad pasiektų dar didesnes aukštumas ir dar didesnį gilumą.
Povilas
2010-08-30 21:45:02
Norėčiau pasidžiaugti Jonu. Žmogus,kuriam dar nesenai Biblija buvo Dievo žodis , ir kurią ir dabar jis pacitavo, dabar jau viso labo tėra tik mitas. Eini teisingu keliu Jonai.Dar taip nesenai taip aktyviai ginęs Bibliją, sakydmas,kad negalima nagrinėti temos ,kadangi tema nagrinėjama remiantis Urantijos Knyga o tekstas paimtas nagrinėjimui neatitinka biblijos todėl ir pati tema yra niekinė, dabar jau pačią Bibliją vadina mitu. Jonui dar klausimas,kap tu kaip jau dabar buvęs krikščionis,ką ne kartą esi pabrėžęs ,kad juo save laikai ir eini Jėzaus keliu ir esi kaip ir kiti krikščionys susivienijęs apie Jėzaus asmenį kaip atpirkusį mūsų nuodėmes ir prisikėlusį iš mirusių , manai apie patį Jėzų ar jis taip pat tik viso labo mitas. Ir dar jeigu visa tai i viso labo tik mitai, tai kodėl dalyvauji tose beprasmiuose bažnytiniuose okultisniuose ritualuose ir šventi su mitais susijusias šventes, ar jau ne be.Na ir dar viena replika pabaigai, pats gi Jonai į mano kažkada pateiktą klausimą, kodėl skaitai pats pažodžiui , esi forume atsakęs, o kaip gi kitaip reikia skaityti jeigu ne pažodžiui. Čia kas liečia skaitymą pažodžiui.
rimantasKaunas
2010-08-30 20:09:05
Yra žmonių, kurie viską mėgsta suprasti pažodžiui. Tokiems žmonėms, tarp kurių yra ir urantų, galima pasiūlyti pasiskaityti kiek metų senovėje gyveno žmonės:
.
Toks yra Adomo kartų sąrašas. Kai Dievas sukūrė žmogų, jis padarė jį panašų į Dievą. 2 Kaip vyrą ir moterį juos sukūrė. Kai jie buvo sukurti, jis juos palaimino ir davė jiems vardą Žmonija.
3 Adomas buvo šimto trisdešimties metų, kai jam gimė sūnus, panašus į jį, pagal jo paveikslą, ir pavadino jį Setu. 4 Adomas po to, kai jis tapo Seto tėvu, gyveno aštuonis šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 5 Taigi iš viso Adomas gyveno devynis šimtus trisdešimt metų. Tada jis mirė.
6 Setas buvo šimto penkerių metų, kai jam gimė Enošas. 7 Enošui gimus, Setas gyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 8 Taigi iš viso Setas gyveno devynis šimtus dvylika metų. Tada jis mirė.
9 Enošas buvo devyniasdešimties metų, kai jam gimė Kenanas. 10 Kenanui gimus, Enošas gyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 11 Taigi iš viso Enošas gyveno devynis šimtus penkerius metus. Tada jis mirė.
12 Kenanas buvo septyniasdešimties metų, kai jam gimė Mahalalelis. 13 Mahalaleliui gimus, Kenanas gyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 14 Taigi iš viso Kenanas gyveno devynis šimtus dešimt metų. Tada jis mirė.
15 Mahalalelis buvo šešiasdešimt penkerių metų, kai jam gimė Jaredas. 16 Jaredui gimus, Mahalalelis gyveno aštuonis šimtus trisdešimt metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 17 Taigi iš viso Mahalalelis gyveno aštuonis šimtus devyniasdešimt penkerius metus. Tada jis mirė.
18 Jaredas buvo šimto šešiasdešimt dvejų metų, kai jam gimė Enochas. 19 Enochui gimus, Jaredas gyveno aštuonis šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 20 Taigi iš viso Jaredas gyveno devynis šimtus šešiasdešimt dvejus metus. Tada jis mirė.
21 Enochas buvo šešiasdešimt penkerių metų, kai jam gimė Metušelahas. 22 Metušelahui gimus, Enochas ėjo su Dievu tris šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 23 Taigi iš viso Enochas gyveno tris šimtus šešiasdešimt penkerius metus. 24 Enochas ėjo su Dievu.[i2] Paskui jo nebebuvo, nes Dievas jį pasiėmė.
25 Metušelahas buvo šimto aštuoniasdešimt septynerių metų, kai jam gimė Lamechas. 26 Lamechui gimus, Metušelahas gyveno septynis šimtus aštuoniasdešimt dvejus metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 27 Taigi iš viso Metušelahas gyveno devynis šimtus šešiasdešimt devynerius metus. Tada jis mirė.
28 Lamechas buvo šimto aštuoniasdešimt dvejų metų, kai jam gimė sūnus. 29 Jis pavadino jį Nojumi,[i3] tardamas: „Iš tos pačios žemės, kurią VIEŠPATS prakeikė, šis atneš mums atgaivos nuo mūsų darbų ir mūsų rankų triūso“. 30 Nojui gimus, Lamechas gyveno penkis šimtus devyniasdešimt penkerius metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 31 Taigi iš viso Lamechas gyveno septynis šimtus septyniasdešimt septynerius metus. Tada jis mirė.
32 Nojus buvo penkių šimtų metų, kai jam gimė Šemas, Hamas ir Jafetas.
Kai žemėje žmonės pradėjo daugėti ir jiems gimė dukterys, 2 Dievo sūnūs,žiūrėdami į jas, matė, kokios jos buvo gražios, ir ėmė iš jų sau žmonomis tas, kurios jiems patiko. 3 Tuomet VIEŠPATS tarė: „Mano dvasia[i3] nepasiliks amžinai žmoguje, nes jis yra ir kūnas. Tebūna jų dienos šimtas dvidešimt metų“. 4 Tomis dienomis, – kaip ir vėliau, – kai Dievo sūnūs susijungė su žmonių dukterimis, žemėje pasirodė milžinai. Jie buvo senovės galiūnai, garsūs vyrai.
.
Čia šiaip, dėl įdomumo įdėjau. Visa tai galima suprasti mitologine prasme. O Algimanto keistam mąstymui būdinga tai, kad jis nebeskiria, kur simboliai, o kur realybė, kur tiesioginė, o kur perkeltinė prasmė, netgi kur jis pats, o kur jau nebe :)
O tiems, kurie supranta ne tik pažodžiui, pailiustruoti Algimanto situacijai prisiminiau vieną mitą, atpasakojimas netikslus, vardus pamiršau, bet prasmė tokia:
.
Viena mergina niekaip negalėjo rasti savo išrinktojo, mėtai bėgo, ji vis rinkosi ir niekas jai netiko. Tada dievai jai davė taurę su gėrimu ir pasakė: čia amžinybės gėrimas, pusę taurės turi išgerti pati, tada tapsi nemirtinga, o kitą pusę atiduoti savo išrinktajam, kai jį susirasi. Tada ir jis taps nemirtingas, ir jūs kartu amžinai gyvensite. Mergina paėmė, išgėrė pusę taurės ir tapo nemirtinga. Jai nuslūgo akmuo nuo širdies kad dabar neskubėdama turės daug laiko išsirinkti savo mylimąjį. Ir toliau ji ieškojo, bet dabar dar išrankiau ir atsakingiau, juk dabar su kuo susituoks, tas bus šalia jos visą amžinybę. Kol ji ieškojo, praėjo daug metų, išmirė visos kartos, o ji tebebuvo jauna ir vis ieškojo. Ir taip ilgai renkantis jai vis sunkiau darėsi pamilti kitą žmogų. Galiausiai ji pasiekė tokį lygį, kad jau nieko nebesugebėjo pamilti, ir kažkam atiduoti kitą pusę amžinojo gyvenimo gėrimo. Ji ir dabar taip dar tebeklaidžioja po pasaulį bergždžiai ieškodama savo antrosios pusės. Pasak legendos, jei jūs sutinkate moterį, kuri niekaip negali pamilti ir apsispręsti, galbūt tai ir yra toji nemirtinga nelaimingoji mergina.
.
Tai va kaip pasirodo būna su tais "nepakeičiamais". Ir žiūrėk vaikščios dabar vargšas Algimantas penkis šimtus metų veltui ieškodamas savo mokinių ir pasekėjų, nesugebėdamas nieko pamilti (nes visus mylėti vienodai tolygu nemylėti nieko), nerasdamas sau vietos gyvenime ir pats save įtikinėdamas... Temos moralą palieku susigalvoti patiems.
Jonas
2010-08-30 17:53:02
Pirmiausiai Rimantui V.
citatos iš Urantijos Knygos, pagal kurias negalima stebėtis, kad jau šiame gyvenime galima susilieti su minties derintoju:
"Šitą Urantijos patariamąją tarybą sudaro tokie nariai:
…
11. Enochas, pirmasis iš Urantijos mirtingųjų su Minties Derintoju susiliejęs mirtingojo gyvenimo materialiame kūne metu. " ---
"Ir taip Kainas išvyko į Nodo žemę, į rytus nuo senojo Edeno. Jis tapo savo tėvo tautos vienos grupės didžiu vadu, ir iš tikrųjų, tam tikru laipsniu, įgyvendino Serapatatijos pranašavimus, nes jis iš tiesų per visą savo gyvenimą skatino taiką tarp noditų šitos dalies ir Adomitų. Kainas vedė Remoną, savo tolimąją puseserę, o jų pirmasis sūnus, Enochas, tapo elamitų noditų vadu. Ir šimtus metų elamitai ir Adomitai gyveno taikiai." ---- (Taigi pirmasis susiliejimas įvyko beveik iš karto po Adomo ir Ievos misijos žlugimo.) ----
"Iki to laiko, kada pasaulis būna pasiekęs šviesos ir gyvenimo ketvirtąjį etapą, daugiau negu pusė mirtingųjų planetą palieka pervedimo iš gyvųjų dėka." ----
"Susiliejimas su Derintoju paprastai yra įgyvendinamas tuo metu, kada kylantysis gyvena savo vietinėje sistemoje. Tai gali atsitikti gimtojoje planetoje kaip natūralios mirties pranokimas; tai gali įvykti bet kuriame iš gyvenamųjų pasaulių arba sistemos būstinėje; tai net gali būti uždelsta iki to meto, kada bus gyvenama žvaigždyne; arba, ypatingais atvejais, tai gali nebūti užbaigta tol, kol kylantysis neatsidurs vietinės visatos sostinėje." -----
"Kada žmogiškoji būtybė kosminio pasiekimo apskritimus yra užbaigusi, ir toliau, kada mirtingojo valios galutinis pasirinkimas Derintojui leidžia užbaigti žmogiškosios tapatybės suvienijimą su morontine siela evoliucinio ir fizinio gyvenimo metu, tada tikrai tokia siela ir Derintojas, pasiekę užbaigtą ryšį, toliau į gyvenamuosius pasaulius eina savarankiškai, ir iš Uversos būna išduodamas mandatas, kuris užtikrina nedelsiamą Derintojo ir morontinės sielos susiliejimą. ŠITAS SUSILIEJIMAS FIZINIO GYVENIMO METU MATERIALŲ KŪNĄ SUNAIKINA AKIMIRKSNIU; žmogiškosios būtybės, kurios galėtų būti tokio reginio liudininkės, tiktai pamatytų, kaip pervedamas mirtingasis išnyksta "ugnies vežime.""-----
---
Tačiau man nepavyko rasti Urantijos Knygoje jokių užuominų apie susiliejimo su Derintoju atidėjimo kažkuriam laikotarpiui galimybę, čia tai yra naujiena.
-----
Dabar visiems:
"Kai DĖL MIRTINGOJO IŠLIKIMO GALIMYBIŲ, tai tebūnie kartą ir visiems laikams aišku: Mirtingosios egzistencijos kiekvienos įmanomos fazės VISOS SIELOS IŠLIKS SU SĄLYGA, JEIGU JOS PARODYS NORĄ BENDRADARBIAUTI su viduje gyvenančiais savo Derintojais ir IŠREIKŠ TROŠKIMĄ surasti Dievą ir pasiekti dieviškąjį tobulumą, NORS ŠITIE TROŠKIMAI BŪTŲ NE DAUGIAU KAIP PIRMIEJI NESTIPRŪS PRIMITYVAUS SUVOKIMO, kas yra "tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, kuris ateina į šį pasaulį," VIRPESIAI." ---
---
Be abejo labai pagirtina kuo greičiau pasiekti tam tikras dvasinio tobulumo aukštumas, bet negalima raginti siekti tų aukštumų tokiais spaudimo metodais, kokie yra taikomi čia. Todėl aš noriu priminti, kad "IŠMINTIES DVASIA – visų mirtingųjų tvarinių įgimtas polinkis į tvarkingą ir PROGRESINĮ EVOLIUCINĮ vystymąsi."
" Net normaliuose evoliuciniuose pasauliuose žmogaus brolystės įgyvendinimas viso pasaulio mastu nėra lengvai pasiekiamas. Pasimetusioje ir sutrikdytoje planetoje, tokioje, kaip Urantija, toks pasiekimas reikalauja daug daugiau laiko ir tam reikia nepalyginamai didesnių pastangų."
"Niekada, per visą savo kilimą į Rojų, jūs nelaimėsite nieko, mėgindami nekantriai apgauti nustatytą ir dieviškąjį planą nedideliais sutrumpinimais, asmeniniais išradimais, ar kitomis gerinimo priemonėmis tobulumo kelyje, tobulumo keliui, ir amžinojo tobulumo kelio labui.".
VaidasVDS
2010-08-30 14:26:11
netyčia išsiusntė . Na tęsiu toliau tai ko gi daugiau , ar to ką pats patiri medituodamas ar to ką sukrovei skaitydmas rytų filosofines ir religines sroves. Nes pats sakaisi ,kad rašytinius šaltinius kaip ir esi išmetęs , na sutinku išmetęs juos materailiu pavidalu kaip knygas, bet tą informaciją , kuri jose buvo ir kurią į savo pasamonę esi sukrovęs ar išmetei.Dar gi neatidžiai skaitai ir Algimanto komentarus . Taigi jis ir rašo, kad fizinio kūno na kaip tu pasakytum sukriošusio kūno mirtis nėras jokia mirtis. Žmogaus siela toliau tęsia savo evoliucija link dvasios ir jai šitam reikalui nereikalingas koks materailus kūnas. Taip ji aišku turi kūną, sielos kūną morontinį kūną , bet ne tokį kokį prieš tai turėjo materailų kūną.Jua tokio jau nebereikia , toks jis jai nereikalingas. Iir dvasia turi kūną dvasinį kūną visai kitų aukšto dažnio virpesių ir jokiu ne materailiu pavidalu. O tu pats dabar rašai kad Dalai Lama atgims siela , bet būtent vėl su materailiu kūnu. Kam gi vėl materialus kūnas jeigu jis viena kartą jau atitarnavo. Ir vėl iš kur Povilai šitos tavo vadinamos tiesos apie sielų migravimą iš materialaus kūno vėl į materailų kūną.Ar ne per kartų kartas tai prikimšta iš žmonių iš rytų pasamonę ir sąmonę ir kurių raštinius šaltinius tu esi prikišęs jau savo pasamonę. O matearailiu kūnu ,kuris susiliejus su Derintoju jau būtų nereikalingas nes siela tęstų savo evoliuciją toliau, taigi materialiu kūnu žmogus gyvena ilgiau juk ne pramogai o kad mokyti ir kitus ,tų pačių tiesų ką patyręs yra pats ir , tame tarpe,kad ir mirties jokios nėra.Ir ne gyvena jis amžinai tuo materailiu kūnu ir tai nėra joks tikslas tame kūne gyventi ir Algimantas to čia ir nemoko. Būk atidesnis skaitydamas.
rimantasKaunas
2010-08-30 10:41:52
Mielas Povilai tu niekaip negali įžvelgti, kad patsa sau savo komentaruose ir prieštarauji. Kalbi , kad siela atgimsta ir ati yra įrodyta ir moksliniais eksperimentais ir ji pasak tavęs atgimsta vėl gi tam materialiam kūne tik jau kitam ne , kurieme ji prieš tai buvo . Taip sakai bus ir su Dalai Lama. Kam gi sielai kūnas ir dar būtent materialus Kai ji tęsia savo evoliucija jau sielos kūnu iki dvasios kūno ir jokiu ne materailiu apvalkalu. Dar Povilai sakai, kad tai įrodo mokslas ar patas nematai čia prieštaravimų savo paties teiginiams .Mokslas juk turi remtis protu. O tu sakai , kad juo remtis nevertėtų,žmogus turi būti virš proto , kad patirti tikrąsias tiesas. Kaip čia tada išeina patiri virš protu o tai ką aiškini jau protu,kuris to ką patiri suprasti negali . Ar ne iš čia ir visi tie tavo vitalai ,mentalai ir astralai. Kieno čia sukurti terminai ar ne proto. Pasidalink patirtim Povilai ar medituodmas šiuos terminus gavai pavadinimus reiškiniams.O gal daug labai daug prikišai į savo pasamonę rytų filosofinių ir religinių teiginių. Patsa gi sakai , kad išmintis rytų rašytiniuose šaltiniuose. Bet jie gi proto parašyti. O ar meditacinė tiesa ateina iš rytų ,vakarų ,pietų ,ar šiaurės. Pats jau ankščiau esi ne kartą čia forumę rašęs, kad visus rašytinius šaltinius žmogus turi išmesti, kad pats taip esi padaręs. Kad visa tiesa taina per virš protą , medituojant. Tai ko dabra man pasakyk daugiau tavoje pasamonėje ir tai išsiveržia ir įš tavo sąmonę ar tų vadinamų mtavo paties patirtų meditacinių šaltinių
rimantasKaunas
2010-08-30 10:24:27
Algirdai, visiems nuorodas davei, o Povilui ne...
Aš irgi noriu.
Man įdomu, ką sakys Algimanto pasekėjai, kai jis pasimirs. Kokią fantastinę istoriją jiems teks sukurti, kad pateisinti biologinę savo vado mirtį?
O kad Algimantas mirs, tai faktas, nes viskas kas gimė - mirs. Tik tai kas negimė, negali mirti.
O kūnas yra laikinas indas sielai. Dalai Lama XIV jau gana senas, jam 75 metai ir jis ruošiasi vėl gimti žemėje, jau 15-ąjį kartą. Ši pasaulinio lygio GYVA SĄMONĖS PERDAVOS TRADICIJA yra pripažinta ir pagrįsta moksliniais eksperimentais. Nėra jokio reikalo gyventi sukriošusiame fiziniame apvalkale. O įsikabinimas į kūną yra liguistumo požymis, noras gyventi kelis šimtus metų parodo žemą dvasingumo, sąmoningumo ir sveikos nuovokos lygį. Jau Leonardo Orro, rebefingo kūrėjas, teigėsi gyvensiąs amžinai, tačiau tai neįmanoma.
Jogai gali užkonservuoti savo kūną, pasiekdami samadhi būseną ir išlikti dešimtmečius gyvi užkasti po žeme, be maisto, ir oro. Bet net jogai be skrupulų palieka savo pasenusius kūnus, nes žino apie sielos nemirtingumą ir gimimo iš naujo galimybę.
O Algimantas tiki, kad antrą kartą Žemėje jis gimti negali, tai ir sukelia tokią vidinę įtampą, kuri verčia jį kurti, įsivaizduoti savo misijos pratęsimo būdus. Algimantas mąsto: "aš ambasadorius, toks vienintelis visoje žemėje, mano misija vykdyti rojaus evoliucinį planą - ruošiant dvasinius mokytojus. Su manimi tiesiogiai kalba Jėzus, rojau trejybė, aš galingas ir labai reikalingas žmonėms, nes tik aš vienas toks per kurį žmonija gali išgirsti tiesą ir išsigelbėti. Kas atsitiks, jeigu aš numirsiu? Urantijoje nebebus ambasadoriaus!!! Tuomet nugalės blogio jėgos, Urantija išnyks, to negalima leisti! Man reikia gyventi bent kelis šimtus metų, nes dvasiniai mokytojai kažkodėl labai prastai ruošiasi, jų labai mažai, o toks kaip aš - esu tik vienas vienintelis visoje žmonijos 9 mlrd. populiacijoje. Jeigu aš mirsiu, subyrės pasaulio pusiausvyra."
Tokios mintys ir mąstymas sužadina vaizduotę, užplūsta euforija, žmogus svaigsta fantazijos virpesiuose, gaminasi endorfinai. Vaizduotės galia yra milžiniška. Hipnozės galia yra milžiniška. Tačiau dvasingumas yra anapus minčių, vaizdų, vaizduotės. Bet triukšmaujantys urantų protai to suvokti negali, jiems MINTIS yra maksimumas, ką jie gali perprasti. Ai, dar virpesiai, kas ten per virpesiai neaišku. Vaizduotė, kvėpavimas, gali sukelti ne tik virpesius, o tiesiog traukulius.
Reikės kada nueiti pasižiūrėti kokie gi ten virpesiai, nes jau labai dažnai naudoja šį žodį, mūsų šimtamečiai urantai.
Viena aišku, energijos judėjimas kūne yra normalus reiškinys, kuris nesurištas su jokiais religiniais objektais. O neišmanymas, visus savo kūno virpesius priskirti dievui ar rojaus trejybei, yra nedovanotinas. Tegu konkrečiai aprašo kas tai per virpesiai, kokie požymiai, kokie pojūčiai fiziniame kūne, kokie vitaliniame, kokie astraliniame, mentaliniame kūnuose. Aišku, jeigu urantai gali aptikti ir justi tų kūnų būvimą. Bet greičiausiai jie nejunta...
Povilas
2010-08-30 09:38:39
Aiškinti ką darys Dievybės –nepadoru –negražu –begėdiška (bet labai įdomu –nesustok Algimantai). UK –turinys perteklinis pasąmonei, t.y. pakankamai daug skaitant; sąmonė savo supratimą sandėliuoja į pasąmonę. Povilas žino, kad tik technikos reikalas –iškils ar neiškils –balsais, mintimis daugiaplanis Penktojo turinys.
.
BŪTENT . . . PIRMĄ KARTĄ URANTIJOS ISTORIJOJE – TOKIĄ . . . PATEIKTĄ NUOSTATA-NURODYMĄ. Melas, falšas, saviapgaulė, apgaudinėjimas mielų sesių ir brolių dvasioje. Davatkiškai įsikibęs į tai ką pats daro, nematydamas kitų darbų ir pastangų nemažiau nuoširdžių, nemažiau su pasiaukojančiu atsidavimu daromų.
.
Kuo labiausiai pritariu Rimantui V “Aš tai lieku ištikimas Urantijos knygos tiesoms.“
Ir nėr čia ko rodyti, kaip pasąmonės malūne sufarširuojami knygos tekstai, norai-troškimai, asmeniniai išgyvenimai, gyvenimo dramų-nuoskaudų postūmiai. Tai ką čia forume darai Algimantai –didžiąja dalimi yra taip netikra –taip svaigulinga.
.
čia mielam Rimantui
http://www.youtube.com/watch?v=jjWTDh5O79Y&feature=related
.
čia mielai Gailei
http://www.youtube.com/watch?v=ZsONUGnpGQo&feature=related
.
čia mielam Petrui
http://www.youtube.com/watch?v=nb1ADOLLhWM&feature=related
Algirdas
2010-08-30 00:00:20
Aš tai lieku ištikimas Urantijos knygos tiesoms.
Ekstremalams linkiu sėkmės.
Su broliška meile
RimantasV
2010-08-29 19:45:03
Neduok dieve sitokiu uzprogramuotu ant zemes pavirsiaus.Ir dar keleta simtmieciu kitus programuot ruosiasi.Jiems jau vieno gyvenimo neuztenka.Isprotes gi visi vdrebezgi.Nu jau ne,aciu.Netikiu,kad dievas ant tiek sadistas.Tai vadinamas urantinis sadizmas.Ir nereikia cia painioti ir sleptis uz "dievo".Nesutinku.Eikite sadistadavotis i kita planeta o geriau kita visata...
Andrius
2010-08-29 12:45:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.