Forumas: temos peržiūra
Kas yra juodosios skylės kosmose?
Astronomų vadinamos juodosios skylės yra ne kas kita, kaip išdegusios ir savo energiją išnaudojusios saulės. Jų materijos koncentracija įgauna tokį tankį, kad pro ją neprasiveržia jokia šviesa, ir ji pati nebeatspindi jokios šviesos. Dėl to susiddaro toks įspūdis tarsi erdvė prasmenga į juodą bedugnę. Ir tokia išdegusi turi tokią milžiniška, gigantišką masę, kad savo milžiniškos traukos dėk sugeba savo grybšnyje išlaikyti net ištisas vietines sistemas, kuriose yra tūkstančiai planetų.
Algimantas
2005-03-23 15:55:28
Komentarai
Algimantai, tai ne mano mintis. Ja patyriau is jusu.Kaip ir visa, kas yra, esu vientisoje ir vieningoje meileje su tuo, is kurio kilau ir kurio amzinas dziugesys be atotrukio vienybeje sugauna kiekviena kurimo fragmenta ir niekada del savo paties visuotino tobulumo nepatiria jokio nuostolio, o saugiai ir kantriai isnesioja kiekviena kudiki savo meiles verpetuose. Tėvuje tėra būti.
Teva
2007-07-25 16:54:35
Visuotinis Tėvas suteikia kūrybinę meilę, kad ir minties nekiltų TVARINIUI apie savosios tapatybės sunaikinimą, o būtų vis didėjantis troškimas vis labiau ir labiau patirti Tėvą.
Ir tik toji meilė iš Tėvo, vis didesniu laipsniu patiriama savyje, ir ištirpina bet kokį SMALSUMĄ - "noriu patirti, kaip tas, iš kurio meilės atsiradau, turi galios mane sunaikinti. Aš labai myliu visa ką ir viliuosi tame esant meilės vientisumo su tuo, iš kurio atsiradau..."
Meilė, patiriama vis labiau ir giliau, sukuria dar didesnį troškimą patirti jos dar daugiau. Dėl to net menkiausia mintis, dar egzistuojanti net ir pasąmonėuje, liudija, kad Tėvo nepatiri, ir jo meilės nejauti tiek, kad pasišvęstum JAM.
Dėl to nėra GYVO MEILĖS RYŠIO SU TĖVU, JEIGU YRA NORS MENKIAUSIA, NET PASĄMONĖS MINTIS, APIE NORĄ PATIRTI SUNAIKINIMO GALIĄ.
Dvasinis augimas yra KŪRYBA MEILĖJE. Tėvas, kada susiduria su tvarinio tokia valia, nusigręžimu nuo JO, jaučia skausmą dėl tokio tvarinio, Jo vaiko, pasirinkimo. Tačiau jo laisvą valią TURI PATENKINTI, KITAIP SUGRIŪTŲ KŪRINIJA, JEIGU PATIES TĖVO PADOVANOTA LAISVA VALIA NUSTOTŲ VEIKUSI.
Ir tvarinio sunaikinimas NĖRA KŪRYBINIS VEIKSMAS NET IR TĖVO AKIMIS ŽVELGIANT.
Ir toks sprendimas yra priimtas NE TĖVO, BET NMEIŠMINTINGO TVARINIO.
Dėl to, tu tikrai NEPAŽĮSTI VISUOTINIO TĖVO, jeigu klausi tokius klausimus? Jeigu Jį PAŽINTUM, TOKIOS NET MINTIES NETURĖTUM.
ASMENYBĖS KATEGORIJOS individas, sakykim žmogus, ir jo laisva valia, NĖRA ATSKIRIAMA, NES asmenybė be laisvos valios agzistuoti tiesiog negali.
Būtent tokią gyvybės kategoriją, kuri turi LAISVĄ VALIĄ IŠ TĖVO atskiria nuo visų kitų gyvybės kategorijų ASMENYBĖS DOVANA IRGI IŠ TĖVO. Be laisvos valios būtų gyvulinis egzistencijos lygis.
JEIGU ŽMOGUS NETENKA PROTO DĖL KATASTROFOS, STRESŲ, AR LIGOS, JIS NEBETENKA IR ASMENYBĖS STATUSO BEI LAISVOS VALIOS, NORS KAIP GYVULINIS KŪNAS DAR GALI GYVENTI DEŠIMTMEČIUS, kol išnaudos energiją kūnas. TAČIAU TĖVO DVASIA TOKĮ MIRTINGĄJĮ PALIEKA, NES SU JO PROTU NEBEBUS VILTIES UŽMEGZTI RYŠĮ.
Asmenybės dovana yra iš Tėvo. Dėl to asmenybė yra AMŽINA, nes, ką daro Tėvas tiesiogiai, amžina yra viskas.
Tuo tarpu asmenybė, savo laisva valia, GALUTINAI, pasirinkusi savosios TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ YRA SUNAIKINAMA KAIP ATSKIRA ASMENYBĖS TAPATYBĖ, BET NE KAIP ASMNEYBĖS ATISKIRŲ GERŲ SAVYBIŲ VISUMOS, KURIĄ SUDARO DABARTINĖJE KŪRINIJOJE IŠKYLANTI PATIRTINĖ DIEVYBĖ - AUKŠČIAUSIOJI BŪTYBĖ - DALIS.
Tai reiškia, kad kaip savarankiškas asmuo sunaikinta tapatybė NIEKADA PER VISĄ AMŽINYBĘ JAU NEBEPASIREIKŠ. Tačiau asmenybės geriosios savybės visos išlieka AUKŠČIAUSIOJOJE BŪTYBĖJE, kuri savyje sukaupia visą kūrinijos patyrimą.
Dar daugiau, gerosios savybės iš tokių mirtingųjų, kurie atsisakė žengti Tėvo amžinuoju keliu, Minties Derintojų irgi yra išsaugomos ir net perteikiamos kitiems mirtingiesiems, kurių prote jie apsigyvena.
Būtent gerąsias savybes ir galima atskirti nuo asmenybės tapatybės tik vienu atveju, pačią tapatybę sunaikinus. Priešingu atveju asmenybė kaip atskira tapatybė turi vystyti savo charkterį ir kaupti patyrimą PATI KAIP VIENTISA SISTEMA. Ir esant gyvai asmenybei-tapatybei šitų savybių atsikirti negalima. Jas galima tik vienas pakeisti kitomis. Tam ir yra skirtas mūsų tobulinimo kelias.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-07-25 16:26:31
Mielas Algimantai,
Gal galėtumei pateikti nuorodą iš Urantijos knygos apie juodąsias skyles. Būčiau dėkingas.
Jonas
2007-07-25 16:19:01
Algimantai, aš labai noriu patirti, kaip tas, iš kurio meilės atsiradau, turi galios mane sunaikinti. Aš labai myliu visa ką ir viliuosi tame esant meilės vientisumo su tuo, iš kurio atsiradau, bet niekaip savyje neįstengčiau surasti naikinančios galios kad ir kaip būtų prašoma. Taigi, arba aš nepažįstu Visuotinio Tevo arba jūs skelbiate klaidingai, arba?
Teva
2007-07-25 15:32:50
labai idomu, kaip atskiriamas individas nuo jo laisvos valios? Ties kuria vieta vyksta sunaikinimas ir jo laisvos valios issaugojimas? Ir kaip gi jus atskiriate kurinio gerasias savybes nuo paties kurinio nepazeisdamas jo vientisumo ir tapatumo?
kurpius
2007-07-25 15:08:21
"Tad mes pradėjomę pačią nuostabiausią kelionę, kuri niekada nesibaigas, jeigu kiekvienas iš mūsų sąmoningai nepriims priešingo sprendimo - nebenoriu daugiau šito patirti. Bet tam, kad priimti šitokį sprendimą, reikia tikrai būti aklam ir bejausmiam, kada laukia tokia nuostabi pažintis ir nuostabūs patyrimai"
Algimantas
2005-03-29 12:01
Bet jei iš tikrųjų nebenoriu šito daugiau patirti? Nors ir esu regintis ir jausmingas?
Kostas
2007-07-25 13:43:16
Ar Urantijos knyga ką nors rašo apie juodąsias skyles?
Jonas
2007-07-25 12:21:17
Taip, Urantijos Knyga rašo apie juodąsias skyles. Tai išdegusios saulės-žvaigždės, kurios šviesos nei praleidžia, nei atspindi, o dėl savo gigantiškos masės yra didžiuliai gravitacijos centrai ištisoms sistemoms su tūkstančiais planetų. Dėl to jos ir atrodo kaip juodosios skylės. Bet tai yra MATERIJA KOSMOSE. Šito astronomai nežino, dėl to jas pavadina SKYLĖMIS. Tai milžiniška materija, kuri turi įtakos net energetinių grandinių ir dvasių keliavimo maršrutams po visą kūriniją.
O atsakymas Kostui yra labai paprastas - jeigu pavargai nuo kelionės, TAVOJI valia BUS TIKRAI PATENKINTA. Tu busi sunaikintas ir kaip tapatybė kosmose nebeegzistuosi kūrinijoje per visą amžinybę.
Net visi įrašai apie tavo egzistavimą bus taip pat sunaikinti, kad kūrinija apie tave po kurio laiko nieko nebežinotų.
Tuo tarpu tavo asmenybės buvusios geros savybės bus kaip visuma, be tavo asmeninės tapatybės, laikoma Aukščiausios Būtybės patyrimo glėbyje.
Tačiau iki tokio apsisprendimo - asmeninio ir GALUTINIO - tau bus suteikta visos įmanomos galimybės, kad tave apšviestų, nepažeidžiant tavo laisvos valios, kad tokio savosios tapatybės sunaikinimo kelio NEPASIRINKTUM GALUTINAI.
Bet vis tik, jeigu ir po visų tau suteiktų galimybių, tu apsispręsi galutinai šitos kelionės pas Tėvą nebetęsti - TAVOJI ASMENINĖ LAISVA VALIA BUS AUKŠČIAUSIA. Dėl to ji ir bus ĮVYKDYTA, NES TOKS TAVO PASIRINKIMAS.
Aš dėl to ir dabar siūlau jums, kiekvienam, atrasti Tėvą savyje, kad patirtumėte, kokia laukia nuostabi kelionė pas Tėvą ir amžinybė su Juo, susiliejus su Jo dvasia, Minties Derintoju.
Ir šitas susiliejimas ĮMANOMAS JAU ŠITAME PASAULYJE.
Ir tada individas išvengia MATERIALIOS MIRTIES. Jis nesąmonės būsenoje būna pervedamas į morontinę sielos formą aplienkiant materialią mirtį. Tačiau prisikėlimas įvyksta jau aukšteniu pavidalu ir aukšteniame pasaulyje.
Tam, kad šitokį dvasinį lygi pasiektumėte, jūs turite atrasti Tėvą savyje, gimti iš dvasios, ir visą save pašvęsti Tėvo valios vykdymui, gyvendami savo kasdienį gyvenimą Tėvo tiesoje ir meilėje.
Tada ir minties nekils pasakyti pas Tėvą eiti į Rojų NEBENORIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-07-25 14:39:50
Tu, Andriau, išsakai dalį tiesos, bet labai daug kur nuklysti į lankas. Bet svarbiausia, kad tu ieškai. Fantazija yra nuostabus dalykas. O kūryba yra fantazija veiksme. Bet tai, ką tu laikai fantazija, tikrovėje jau egzistuoja kitose planetose, kurios materialiai yra daugiau pažengusios į priekį negu mūsų Urantija. O dvasinis pažinimas yra svarbu dėl to, kad per jį tu pažįsti tos tikrovė Šaltinio - Dievo - savybes: Meilę, Gailestingumą, Tarnavimą ir pan. O kosmosą gimdo ne žmonės, bet jie kyla iš Rojaus, kuris yra visos tikrovės geografinis centras ir Dievo gyvenamoji buveinė. Bet pats Rojus NĖRA kosmose. Kosmosas tik prie jo prisiliečia. Ir mes pažindami vis daugiau Tikrovę, taip pat vis daugiau pažįstame jos Šaltinį - DIevą, pasireiškiantį visur ir visada tiek mikrokosmose, tiek makrokosmose ir apimamtį jo visą potencialą. Kita vertus, mes amžinybės vartus atrakiname jau šiandien, ir čia, Urantijoje, nors DIevui, tiek, kurrie apsisprnedėme sąmoningai dėl Jo valios vykdymo, jau dabar esame Rojuje, kuris yra ir mūsų likimas. Jam įsiterpianti erdvė tarp mūsų planetos ir Rojaus ir laikas, iki jį pasieksime NEEGZISTUOJA. Bet visos planetos, kuriose gyvensime, net ir pats Rojus yra MATERIALUS. Nepaisant to, kad Dievas yra dvasia ir mes būsime dvasios. Dėl to svarbiausia mūsų užduotis - pažinti Tikrobę ir Tėvą per tarpusavio ryšius su dvasiomis, sielomis ir materilaiomis būtybėmis ir sąsajas su įvaiorių rūšių energija, kad galėtume TARNAUTI VISOS KŪRINIJOS LABUI. Ir tarnauti atskleisdami visą savo KŪRYBINGUMĄ PER VISĄ AMŽINYBĘ. Tad mes pradėjomę pačią nuostabiausią kelionę, kuri niekada nesibaigas, jeigu kiekvienas iš mūsų sąmoningai nepriims priešingo sprendimo - nebenoriu daugiau šito patirti. Bet tam, kad priimti šitokį sprendimą, reikia tikrai būti aklam ir bejausmiam, kada laukia tokia nuostabi pažintis ir nuostabūs patyrimai
Algimantas
2005-03-29 12:01:15
Atleisk Algimantai, bet man rodos pats sokineji per interpretacijas ir mastelius, ir nevaldai cia savo minciu tekmes.Povandeninis laivas, zvaigzdziu laivas, skraidanti lekste - VISKAS yra patirtu/matytu detaliu lego.Negi nematai? Zmogus zuvies pilve, zmogus erelio naguose/ant sprando, zmogus vaiksciojantis debesimis - visa tai minties sinteze vadinama fantazija.Juodoji skyle taipogi yra pirmiausia fantazija, kadangi ju niekas nepazysta materialioj tikroveje.Man gi labiau rupi kiti, tokie kaip kai kas vadina, sventvagiski klausimai.Pavyzdziai.Kas yra didesne tikrove - realus objektas, ar musu transformuota jo informacine(minties, zodzio) israiska? O dar grubiau - kas kam labiau svarbu/reikalinga - mums, zmonems, pazinti Dieva, ar Dievui, kad mes ji ispazintumem? Kas yra reiksmingiau Visatos energetinej pusiausvyroje - pacios Juodosios skyles kaipo objektai, ar Musu, Zmoniu visatos suvokimas per jas/ju pagalba?
As gilumoje sielos jauciu, kad MES patys sukureme kosmosa, ir kuo daugiau ji pazystame/sintezuojame savyje informacija, tuo daugiau kosmose ivairoves ir kompleksiskumo atsiranda.O dar tiksliau - nera ribos tarp musu ir kosmoso - jis kuria mus, o mes kuriame ji.Dvasinis pazinimas yra paprasciausiai kitas lygmuo.Kad jis subtilesnis nei protinis - tai faktas.Taciau as netikiu kad tai auksciausiai lygmuo - manau ju yra daugiau, dar subtilesniu.As tikiu, kad PAZINIMAS YRA KURYBA.
Andrius
2005-03-25 13:51:51
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.