Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie atsakomybę, perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Kaune, 2010 11 21
Tėvo mokymas-atsakymas apie mūsų atsakomybę, perduotas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Kaune, 2010 11 21
Algimantas:
Aš esu pasirengęs perteikti Tavo mokymą apie mūsų atsakomybę, atsakantį į tavo dukros Laimos pateiktą klausimą - kokia mūsų atsakomybė šitame šviesos ir meilės gyvajame kelyje ir dabartinėje aplinkoje.
Tėvas:
Mano mylimieji vaikai Aš šlovinu ir garbinu jus lygiai taip, kaip ir jūs šlovinate ir garbinate Mus, nes šitas kelias yra, iš tikrųjų, kaip jūs sakote, vienas vienintelis, nes jis yra nutiestas iš Mūsų visai kūrinijai. Jūs nesate išskirtiniai, nesate vieninteliai šitame, savo planetos, mažyčiame aguonos grūdelyje. Jūs esate neatsiejama visos gyvos kūrinijos dalis, o kūrinijos kelias yra tas tikrasis gyvasis kelias, per jį jūs augate, labiau vienas kitą pažįstate, daugiau patiriate Mus, ir patirdami Mus, jūs jaučiate daugiau pasitikėjimo Mūsų vedimu iš vidaus. Kuo gilesnis atsivėrimas, tuo daugiau Mes galime suteikti jums meilės virpesių.
Jūs meldžiate Mūsų, kad Mes jums suteiktume dar daugiau meilės, pasitikėjimo. Nemelskite Mūsų. Mes suteikiame jums net daugiau, negu jūs sugebate to aprėpti, priimti, į savo vidų įsileisti. Melskite sau, ir savo dvasiniams broliams, daugiau atsiverti ir pasitikėti. Mes jums negalime daugiau suteikti negu jūs galite paimti. Reiškia, apribojimai yra ne iš Mūsų pusės, bet iš jūsų pusės.
Kada jūs kalbate apie dvasinę savojo gyvenimo gyvą žengimą į priekį – didesnę šviesą – jūs kalbate taip pat ir apie atsakomybę.
Kokią Mes turime atsakomybę, kada Mes esame Meilės Šaltinis ir Centras? Mes žinome VIENA – SKLEISTI MEILĘ; ir Mes ją skleidžiame. Ta meilė pasklinda gausia energijų kaskadų grandine, pasklinda po visą kūriniją. Yra įvairių energijos rūšių. Iš vienų jūs galite formuoti materialią aplinką, tokią, kaip: kalnai, ežerai, medžiai, gyvūnija, bet yra ta energijos rūšis, kurią jūs galite pajausti tiktai atsivėrę Mums savo dvasia, savo asmenybe, kurią mes taip pat jums padovanojome, kad jūs mėgautumėtės šita gyva energetine išraiška.
Kada jūs patiriate šitą gyvą meilės tekėjimą savyje, ar jūs galvojate apie kokią nors atsakomybę? Jūs GYVENATE TUO, KĄ PATIRIATE.
Todėl Aš negaliu jums suteikti NIEKO MAŽIAU, KAIP SAVO MEILĘ. Pildykitės jos daugiau, atsiverdami Mums. Ir tada jūs patirsite, kada meilė tampa jūsų gyvastimi,meilė tampa jūsų vidumi, jūsų tikruoju aš, gyvenimu, tada žodis – atsakomybė - nebetenka prasmės. Jūs daugiau, pulsuodami Mūsų meilės gyvais virpesiais, stengiatės nenuskriausti kito, neatstumti kito, sustiprinti kitą. Jūs nežiūrite, kokie jums yra šeimoje, iki tol, brandinti atsakomybės teiginiai, nuostatos, kokios jums buvo suteiktos, ar kokias jums suteikė visuomenė, net kokių atsakomybių reikalauja iš jūsų griežti įstatymai. Jūs GYVENATE MŪSŲ MEILE, IR JI PRANOKSTA ATSAKOMYBĖS JAUSMĄ.
Kol jūs neprisipildote savo meilės gyvais virpesiais, per atsivėrimą Mums, kad tie virpesiai jus keltų iš vidaus, keltų į šviesą, į kūrybą, tol jūs tada turite sau taikyti suvaržymus, drausminti save. Taip, TADA jūs turite pajausti atsakomybės jausmą.
Aš jums galiu pasakyti taip – jūs galite būti atsakingi prieš savo silpnesnius brolius. Neįžeidinėkite jų. Tie, kurie neina gyvuoju keliu – jie yra impulsyvūs. Jie iškart užsigaus dėl kiekvieno jūsų pasakyto žodžio, kurį supras savaip. Jie nesupranta jūsų motyvo, jie nejaučia jūsų virpesių. Todėl jie gyvena tiktai tokiu žodžiu, kokį jūs išreiškiate, bet jie tą žodį priima BE JŪSŲ MOTYVŲ TURINIO, TIKTAI KAIP APVALKALĄ. Ir tai, kas viešpatauja jų materialiame prote, ir suteikia tą impulsą įsižeidimo reakcijai. Todėl, taip, jūsų atsakomybė – išmintingai taikyti šitą dvasinę šviesą, kurią gaunate iš Mūsų.
Nevisiems jūs galite atskleisti tiek, kiek atskleidžiate vieni kitiems tarpusavyje, kurie einate šituo keliu. Jūs turite prisiderinti prie kitų, kad galėtumėte surasti bendrą ryšį; bendrą ryšį, kalbėdami su tais žmonėmis. Todėl jūs turite save suvaržyti, bet suvaržyti ne tiek, kad nutylėti ir nepasakyti didesnės šviesos, bet, kad ją galėtumėte pasakyti išmintingu teiginiu, išmintinga mintimi, išmintingu veiksmu pademonstruodami. Tai ir bus jūsų atsakomybė. Atsakomybės rūšių jūs galite, graduodami šitą sąvoką, surasti daug. Tačiau Aš jus mokau atsivėrimo Man ir meilės prisipildymo iš visų Trijų Meilės Šaltinių ir Centrų, kad jums diktuotų išmintį MŪSŲ ŠVIESA IR MEILĖ. Tada atsakomybės teiginys iš jūsų leksikono išnyks. Jūs vieni kitus apglėbsite dvasiniais, bet, iš tikrųjų, realiais virpesiais, ir meilė bus viešpataujantis įstatymas; ir tiktai jis diktuos jums kiekvieną kasdienį žingsnį, kad jums nereikėtų mąstyti – ar aš buvau atsakingas už tą veiksmą, ar ne, ar aš būsiu atsakingas už tą veiksma, ar ne.
Jeigu viską jūs suliesite su Mūsų gyvaja meilės banga, kas yra gyva jūsų viduje, kaip jūsų tikrasis dvasinis aš, tada jūs pulsuosite ta pačia meile visiems; ta pačia meile, šviesa, ir tiesa, o išmintis suteiks jums galimybę surasti bendrą ryšį su visais savo sielos ir dvasios broliais ir sesėmis, ir turint pačių kilniausių, šviesiausių meilės motyvų padėti jiems, sustiprinti juos, o kartais ir sudrausminti. Tai nebus atsakomybės išraiška. Tai bus taip pat meilės išraiška - sudrausminti tą, kuris pažeidžia kitų laisvą valią, primesdamas savo tamsą, primesdamas savo nusikalstamą veiksmą, primesdamas savo nuostatas, kurios galbūt nepriimtinos tai grupei, kuriai mėginama ją primesti. Todėl, jeigu jums kas nors mėgins taip pat nešti tą tamsesnę sampratą, negu joje gyvenate jūs jau dabar, jūs sudrausminsite tą, kad apgintumėte savo šviesą, bet taip pat tą padaryti turėtumėte išmintingai. Ir kuo daugiau bus jumyse atsivėrimo Mums, kuo jis bus gilesnis, tuo daugiau jūs gausite išminties iš Mūsų, kuri bus nuspalvinta Mūsų meile.
Todėl Aš, kreipdamasis į jus, ir suteikdamas šį mokymą, kalbu apie meilę, kaip apie vandenyną, kuris užlieja visą jūsų dvasinį vidų, ir visą jūsų žmoniją, visą kūriniją, ir kuo jame giliau jūs maudotės, skęstate, tuo gyvybingesni esate, ir tuo išmintingiau nugyvenate prasmingą gyvenimą šitame pasaulyje, pašvęsdami save šviesai, tiesai, gėriui, grožiui, ir visa tai jaučiate meilėje, nes esate gyvame ryšyje su Mumis.
Todėl siekite gilesnio atsivėrimo Mums, Mūsų meilės patyrimo, ir visa kita bus suteikta jums jau šitoje gyvoje bangoje.
Algimantas:
Ačiū tau, mylimas Tėve, už šį puikų mokymą, apšviečiantį, padedantį, papildantį mūsų požiūrį, ir suteikiantį peno apmąstymui. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Nuoširdus ačiū Arūnui, vaizdo kamera įrašiusiam šį mokymą, ir Violetai, šį mokymą išrašiusiai, kad tekstą galėtume skaityti mūsų Forume.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-11-29 11:11:56
Komentarai
Mielas VaidaiVDS, tau parašytą atsakymą pateikiau atskira tema, kad nepaskęstų tarp kitų šios temos komentarų, nes NAUJOJI TEMA SVARBI VISIEMS - Kodėl kai Tėvą-Rojaus Trejybę garbiname mes, Tėvas-Rojaus Trejybė garbina mus, nors Jis nėra asmenų gerbėjas?Telydi jus ramybė.
Su broliška miele,
Algimantas
2010-12-03 15:04:30
Algimantai,
Studijuoju Urantijos Knygą. Štai joje rašoma: "Dievas NĖRA ASMENŲ GERBĖJAS, nei dvasinių, nei materialių." Po to randu dar: "Asmenybė yra unikali, absoliučiai unikali. Ji yra unikali laike ir erdvėje; ji yra unikali amžinybėje ir Rojuje; ji yra unikali, kada būna padovanota – nėra jokių kopijų; ji yra unikali kiekvieną egzistencijos akimirką; ji yra unikali santykiu su Dievu – jis NĖRA ASMENŲ GERBĖJAS, bet taip pat jis tikrai jų nesudeda ir draugėn, nes jie yra nesudedami – juos galima asocijuoti, bet jų negalima susumuoti. Na dar randu Jėzaus pamokymus Motiejui:
"Tuomet taip gerai žinodamas, jog nei Tėvas, nei šis Sūnus NĖRA ASMENŲ GERBĖJAI, žiūrėk, kad nedarytum jokių skirtumų tarp tų, kurie tampa tikinčiaisiais į evangeliją tavojo tarnavimo dėka. Ir šitokiu būdu, Motiejau, pašvęsk visą savo ateities gyvenimo tarnystę tam, kad visiems žmonėms rodytum, jog Dievas NĖRA ASMENŲ GERBĖJAS; jog, Dievo požiūriu ir karalystės bičiulystėje, VISI ŽMONĖS YRA LYGŪS, visi tikintieji yra Dievo sūnūs."
Na dar pridėkime šią citatą: "Aukščiausiąja prasme, mes garbiname Visuotinį Tėvą ir tiktai jį."
Todėl aš niekaip nesuprantu šios mokymo vietos: "Aš šlovinu ir garbinu jus lygiai taip, kaip ir jūs šlovinate ir garbinate Mus". Štai atsižvelgiant į šią citatą "Mes negarbiname Tėvo dėl to, kad galėtumę ką nors gauti už tokį gilų gerbimą", galime teigti kad garbinimas yra gilus gerbimas. Tai kaip gali Tėvas giliai gerbti ką nors, jei jis nėra asmenų gerbėjas?
VaidasVDS
2010-12-02 23:05:10
Man labai patiko šis naujausias mokymas ir visai nekeista, kad jis pradedamas Mokytojo atsakomybės paaiškinimu. Manau, kad į klausimą atsakoma tiksliai taip, kaip klausiama. Juk sąvokose "mūsų, mes" telpa ne tik besimokantieji, bet ir Mokytojai. Tik gal mūsų žmogiškoji logika dar nėra tokia tobula, kad tai lengvai suprastų...
Jau perskaičiau "Kalbu jums vėl" ir pradėjau rimtai studijuoti Urantijos Knygą. Lėtai, neskubėdamas, nuosekliai. Ačiū už maldas, palaikančias mus, studijuojančius vienumoje.
Telydi jus ramybė
Naglis
2010-12-01 21:59:25
Mielas EmiliPetrai, nereikia neikam nieko aiškinti, kad tu nepriekabiauji, tiesiog tam ir yra mūsų Forumas, kad AIŠKINTUMĖS TAI, KAS NĖRA AIŠKU. Tai ir yra mokymosi kursas ir procesas.
Kada tiesiogine prasme per mano viršsąmonę eina energetiniai virpesiai ir juos reikia tą pačią akimirką paversti materialiais iir girdimais žodžiais, tai ir gali dažnai atsirasti nesklandus stilius, nes pasitaisyti nėra kada, reikia toliau priiminėti apreiškimo perteikimą garsiai.
Priedo, viduje dar jaučiu ir platesnį kontekstą tų pačių perteikiamų virpesių visą gamą, net kokia galia ir kokia nuotaika jie yra perteikiami. Tai būtų jau panašu kaip reljefinis tų pačių virpesių perteikimas, kai garsu tegaliu perteikti tik linijinę-nuoseklią projekciją.
Todėl perteiktas garsu apreiškimas perduoda taip pat ir tam tikrą intonaciją, kuri girdima apreiškimo klausantis, ir jį papildomai išreiškia net ir kai nėra sklandus stilius, ir ko iki galo neįmanoma išreikšti rašytinėje kalboje.
Todėl ir šis sakinys yra taip pat su tam tikra intonacija perteiktas - "Kokią Mes turime atsakomybę?" turima mintyje - O KOKIA YRA MŪSŲ (ROJAUS TREJYBĖS VISŲ TRIJŲ ASMENŲ, KURIE PRIE NIEKO NESIDERINA IR NESIKEIČIA) ATSAKOMYBĖ?
MEILĖ - ROJAUS TREJYBĖS VISAAPIMANTI MEILĖ - IŠTIRPINA IR PRANOKSTA ATSAKOMYBĘ. Štai kodėl Rojaus Trejybė NETURI JOKIOS ATSAKOMYBĖS, NES JI BE GALO KURIA MEILĘ VISUMAI.
Mielas EmiliPetrai, TU TURI SUVOKTI VISĄ MOKYMĄ, NES TIK JIS VISA SAVO APIMTIMI IR ATSAKO Į LAIMOS KLAUSIMĄ - GYVENTI ROJAUS TREJYBĖS MEILE, IR TIK TADA IŠNYKS PATS KLAUSIMAS - KOKIA MŪSŲ ATSAKOMYBĖ, NES TIK TADA MES PULSUOSIME ROJAUS TREJYBĖS IŠMINTIMI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-12-01 21:55:43
Štai tavo Algimantai yra tema apie atsakomybę . Tu gauni mokymą iš Tėvo .
Tėvo mokymas-atsakymas apie mūsų atsakomybę, perduotas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Kaune, 2010 11 21
Algimantas:
Aš esu pasirengęs perteikti Tavo mokymą apie mūsų atsakomybę, atsakantį į tavo dukros Laimos pateiktą klausimą - kokia mūsų atsakomybė šitame šviesos ir meilės gyvajame kelyje ir dabartinėje aplinkoje.
Tėvas :
Mano mylimieji vaikai …. ( nekopijuoju visos temos , nes patys ją matote , praleidžiu daug sakinių ir pradedu nuo temos vidurio , naujos pastraipos , kuri prasideda ) …
,,Kada jūs kalbate apie dvasinę savojo gyvenimo gyvą žengimą į priekį – didesnę šviesą – jūs kalbate taip pat ir apie atsakomybę.
Kokią Mes turime atsakomybę, kada Mes esame Meilės Šaltinis ir Centras? Mes žinome VIENA – SKLEISTI MEILĘ; ir Mes ją skleidžiame. Ta meilė pasklinda gausia energijų kaskadų grandine, pasklinda po visą kūriniją. Yra įvairių energijos rūšių. Iš vienų jūs galite formuoti materialią aplinką, tokią, kaip: kalnai, ežerai, medžiai, gyvūnija, bet yra ta energijos rūšis, kurią jūs galite pajausti tiktai atsivėrę Mums savo dvasia, savo asmenybe, kurią mes taip pat jums padovanojome, kad jūs mėgautumėtės šita gyva energetine išraiška.’’
Taigi , labai prašau , paaiškink man Algimantai , kaip man reikėtų surišti Laimos pateiktą klausimą , apie mūsų atsakomybę šiame šviesos ir meilės gyvajame kelyje ir dabartinėje aplinkoje ir Tėvo mokymą ( ,, Kokią Mes turime atsakomybę , kada Mes esame Meilės Šaltinis ir Centras ? Mes žinome VIENĄ – SKLEISTI MEILĘ .’’)
Patikėk ALGIMANTAI , aš tikrai nepriekabiauju prie šio mokymo , tačiau ši vieta mane išmuša iš bet kokio supratimo kas čia parašyta . Ypač sakinys … Kokią Mes turime atsakomybę … ir t.t.
emilispetras
2010-12-01 21:11:03
Mano mielieji broliai, savo mokymą apie atsakomybę Tėvas pradeda žodžiais: „ Mano mylimieji vaikai, Aš šlovinu ir garbinu jus lygiai taip, kaip ir jūs šlovinate ir garbinate Mus.“ Tokia pradžia yra ne viename Rojaus Trejybės Asmenų mokyme.
Kodėl gi mus, mirtinguosius, dar esančius pačioje dvasinio kelio pradžioje jau šlovina ir garbina visos kūrinijos Šaltiniai ir Centrai? Todėl, kad visi esame jo vaikai, todėl, kad pradėdami garbinti Rojaus Trejybę mes atsiveriame ir kiekvienas pagal savo atsivėrimo laipsnį priimadami Kūrėjo siunčiamus meilės v irpesius kartu su Tėvu pradedame savęs sukūrimo procesą, kurio rezultatus mūsų Tėvai jau mato esančius Rojuje. Kiek dar daug tvarinių materialiose planetose yra neatsivėrusių, o mes, pajusdami Tėvo meilės virpesius, jau pradėjome sąmoningai dalyvauti tame kūrybiniame procese, kurį Jis ir sumanė. Šiame procese mes dabar tesugebame paiimti labai mažą dalelę to, ką duoda Rojaus Trejybė. Todėl Tėvas ir sako: „ Nemelskite Mūsų. Mes suteikiame net daugiau negu jūs sugebate aprėpti, pariiimti, į savo vidų įsileisti.“
Ta pati Rojaus Trejybės meilė, kurią priėmę mes kūriame save, yra ir visos kūrinijos sukūrimo priemonė. Mūsų mažas dvasinis patyrimas neleidžia įžvelgti Tėvo meilės giluminės esmės, tačiau jau galime suvokti, kad joje telpa visos mūsų dabartiniu atsivėrimu įsisąmonintos prasmės ir patirtos vertybės ir tai yra brangiausia, ką gyvenime esame pasiekę. Visą tai toli pranoksta iki įtikėjimo turėtas sampratas, tame tarpe, ir apie atsakomybę. Todėl Tėvas ir sako: „ Kada jūs patiriate šitą gyvą meilės tekėjimą savyje, ar jūs galvojate apie kokią nors atsakomybę. Jūs gyvenate tuo, ką patiriate.“ Ir dar: „ Jūs gyvenate mūsų meile, ir ji pranoksta atsakomybės jausmą.“
Gyvenimas Tėvo meile ir Tėvo meilėje atmeta bet kokį savęs suvaržymo ir drausminimo būtinumą, nes tai yra asmenybės, kurią padovanojo meilės skleidėjas Tėvas, naturalus būvis. Tėvas aiškina: „ Kol jūs neprisipildote savo meilės gyvais virpesiais, per atsivėrimą Mums...Taip. Tada jūs turite pajausti atsakomybės jausmą.“ Vadinasi, kada prisipildysime Rojaus Trejybės meilės tada ir tapsime tikrais dvasiniais aš ir kiekvieną sekundę žinosime kaip pasielgti, kad būtų įvykdyta Tėvo valia.
O dabar Tėvas mums pataria: „ Aš jums galiu pasakyti taip – jūs galite būti atsakingi prieš savo silpnesnius brolius,... išmintingai taikyti šitą dvasinę šviesą, kurią gaunate iš Mūsų.“ Štai, kur mūsų didžiausia atsakomybė dabar: šitame šviesos ir meilės gyvajame kelyje turime, pasitelkę išmintį, visada savo broliams mokėti perduoti didesnę šviesą, neiškraipant jos, apginant, nenutylint apie ją, kokios bebūtų aplinkybės.
Baigdamas savo nuostabų mokymą Tėvas sako: „...kalbu apie meilę, kaip apie vandenyną, kuris užlieja visų jūsų dvasinį vidų,...ir kuo giliau jūs maudotės, skęstate, tuo gyvybingesni esate, ir tuo išmintingiau nugyvenate prasmingą gyvenimą šitame pasaulyje.“
Mieli broliai, mūsų atsakomybė – nuskęsti Tėvo meilės vandenyne - yra Tėvo valios, kuri yra ir mūsų valia, vykdymas!
Su meile visus apkabinu.
Laima
2010-11-30 16:15:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]