Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kodėl kai garbiname Tėvą-Rojaus Trejybę mes, Tėvas-Rojaus Trejybė GARBINA MUS, jeigu Jis nėra asmenų gerbėjas, 2010 12 03

Mielas VaidaiVDS kadangi atsakymas tau paskęstų tarp kitų komentarų, tai jį nusprendžiau pateikti atskira tema, nes ji yra tikrai svarbi.
Kad būtų aišku ne tik ko, bet ir kodėl tu klausi, pateikiu tavo tekstą visą:

“Algimantai,
Studijuoju Urantijos Knygą. Štai joje rašoma: "Dievas NĖRA ASMENŲ GERBĖJAS, nei dvasinių, nei materialių." Po to randu dar: "Asmenybė yra unikali, absoliučiai unikali. Ji yra unikali laike ir erdvėje; ji yra unikali amžinybėje ir Rojuje; ji yra unikali, kada būna padovanota – nėra jokių kopijų; ji yra unikali kiekvieną egzistencijos akimirką; ji yra unikali santykiu su Dievu – jis NĖRA ASMENŲ GERBĖJAS, bet taip pat jis tikrai jų nesudeda ir draugėn, nes jie yra nesudedami – juos galima asocijuoti, bet jų negalima susumuoti. Na dar randu Jėzaus pamokymus Motiejui:
"Tuomet taip gerai žinodamas, jog nei Tėvas, nei šis Sūnus NĖRA ASMENŲ GERBĖJAI, žiūrėk, kad nedarytum jokių skirtumų tarp tų, kurie tampa tikinčiaisiais į evangeliją tavojo tarnavimo dėka. Ir šitokiu būdu, Motiejau, pašvęsk visą savo ateities gyvenimo tarnystę tam, kad visiems žmonėms rodytum, jog Dievas NĖRA ASMENŲ GERBĖJAS; jog, Dievo požiūriu ir karalystės bičiulystėje, VISI ŽMONĖS YRA LYGŪS, visi tikintieji yra Dievo sūnūs."
Na dar pridėkime šią citatą: "Aukščiausiąja prasme, mes garbiname Visuotinį Tėvą ir tiktai jį."
Todėl aš niekaip nesuprantu šios mokymo vietos: "Aš šlovinu ir garbinu jus lygiai taip, kaip ir jūs šlovinate ir garbinate Mus". Štai atsižvelgiant į šią citatą "Mes negarbiname Tėvo dėl to, kad galėtumę ką nors gauti už tokį gilų gerbimą", galime teigti kad garbinimas yra gilus gerbimas. Tai kaip gali Tėvas giliai gerbti ką nors, jei jis nėra asmenų gerbėjas? VaidasVDS”

Mielas VaidaiVDS, labai džiaugiuosi, kad pateiki klausmą norėdamas išsiaiškinti tai, kas tikrai tau kelia nuoširdų nusistebėjimą, dėl to, kad Tėvas sako mums: “Aš šlovinu ir garbinu jus lygiai taip, kaip ir jūs šlovinate ir garbinate Mus,“ nors Jis ir nėra asmenų gerbėjas.

Tavo ŠI nuostaba ir liks, jeigu sieksi mano dabar rašomą mokymą suprasti savo žmogiškuoju protu, o ne DVASINIU, ir tuo pačiu AUKŠTESNIU, ASMENYBĖS protu.

Tėvas-Rojaus Trejybė nėra GERBĖJAS NEI ATSKIRŲ ASMENŲ, NEI VISOS PLANETOS, NEI VISOS VISATOS, NEI VISOS KŪRINIJOS.
Tėvas-Rojaus Trejybė yra NEIŠSENKANTIS MEILĖS ŠALTINIS IR CENTRAS VISAI KŪRINIJAI. Meilė PRANOKSTA bet kokią pagarbą, nes MYLINTIS negali gerbti, nes pagarba yra labai žema požiūrio į kitą išraiška. O Tėvas-Rojaus Trejybė yra visos meilės VISUMINIS ŠALTINIS IR CENTRAS. Todėl MEILĖS ŠALTINIUI ką nors GERBTI tiesiog NEĮMANOMA, nes tai perdaug žemi virpesiai palyginus su MEILĖS VIRPESIAIS.

Labai lengva atskirti, kuris MYLI, o kuris DAR NEMYLI, nors sako, jog su TĖVU BENDRAUJA. Ir tą pasako tokio žmogaus kreipinys – GERBIAMAS, GERBIAMA, PONAS, PONIA, PANELE, arba atsisveikinimas ką nors parašius SU PAGARBA, PAGARBIAI. Toks žmogus DAR NEMYLI, ir net nežino KĄ REIŠKIA MYLĖTI.

Žodis MEILĖ žmogišku supratmu visiškai neišreiškia to, ką jis reiškia DIEVIŠKĄJA prasme, nes žmogiškąja prasme jame yra labai daug teršalų – SAVANAUDIŠKUMO – kas iš viso neturi nieko bendro su meile. Tačiau mūsų ir yra problema – net tarpusavio nesusikalbėjime – kad mes vartojame labai SKURDŲ ŽODYNĄ, O IR TĄ DAR SKURDINAME, PALYGINUS SU KELIŲ DEŠIMTMEČIŲ PRAEITIMI. Todėl dabar meilė dar labiau savo samprata susiaurėjo ir užsiteršė. Net ir motinos ar tėvo meilė savo kūdikiui – nėra ta dieviškoji meilė, o tik INSTINKTO PROVERŽIS SAVAM BIOLOGINIAM PALIKUONIUI su meilės atspalviu. Jeigu būtų ne taip, tuomet motina ar tėvas VIENODAI MYLĖTŲ IR KITŲ – NE SAVO BIOLOGINIO KRAUJO – VISUS VAIKUS. Tačiau šitaip nėra. Ne tokį patį, bet panašų, instinktą turi ir žvėrys, tačiau jų gyvybės kategorija nėra asmenybės lygio, todėl jų ir protas neturi ABSTRAKTAUS mąstymo, tad jų elgesys skiriasi nuo žmogaus, nors instinktai ir panašūs. Ir žmogus jiems pavadinti neturi kito žodžio, bet tą pačią MEILĘ.

Štai kodėl MŪSŲ evoliucijos nukrypimas nuo ASMENIO MEILĖS ŠALTINIO IR CENTRO – o Jis ir evoliuciją sumanė iš meilės, ir su meile ją vykdo – mus tiek supainiojo, kad mes sujaukėme savo kalbą, nuskurdinome, ir toliau ją ne vystome, bet užteršiame, todėl tau ir kyla klaidinga mintis, jog GARBINIMAS yra GILUS GERBIMAS, dėl to ir stebina tave ir tuo pačiu PAINIOJA TAVE tavo paties pateikiamas klausimas: “Tai kaip gali Tėvas gerbti ką nors, jei Jis nėra asmenų gerbėjas?“

Čia turiu paaiškinti, KAS GI YRA PATS GARBINIMAS.

GARBINIMAS NĖRA GILUS GERBIMAS, nes jį tiek pranoksta, kad pats gerbimas nebetenka prasmės.

GARBINIMAS – TAI GYVAS ASMENS-ASMENYBĖS ATSIVĖRIMAS IR SUSILIEJIMAS SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE, KAIP SU MEILĖS ŠALTINIU IR CENTRU, KADA PATI ASMENYBĖ YRA PRISIPILDŽIUSI ŠIO MEILĖS ŠALTINIO GYVŲ MEILĖS VIRPESIŲ; TAI GYVA KOMUNIJA, KURIĄ ASMENYBEI IŠ VIDAUS PADIKTUOJA ŠITO PATIES ŠALTINIO DALELĖ-DVASIA-MINTIES DERINTOJAS, GYVENANTIS ASMENYBĖS PROTE IR VEIKIANTIS PER JOS PROTĄ, IR KUO DAUGIAU ASMENYBĖ ATSIVERIA ŠITAM MEILĖS ŠALTINIUI, TUO STIPRIAU MINTIES DERINTOJAS PRIPILDO JĄ GYVAIS MEILĖS VIRPESIAIS IR TUO GALINGIAU ŠI ASMENYBĖ JAUČIA NENUMALDOMĄ TRAUKĄ NIEKO NEPRAŠANT TIESIOG SUGRĄŽINTI ŠITUOS PAČIUS GYVUS MEILĖS VIRPESIUS ASMENIAM MEILĖS ŠALTINIUI IR CENTRUI – TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI, TIK JAU NUSPALVINTUS IR SAVO ASMENINIU PATYRIMU; IR TĄ JI REALIAI PADARO GYVO TILTO – MINTIES DERINTOJO – DĖKA. Todėl GARBINIMAS YRA PATS AUKŠČIAUSIAS MEILĖS IŠSIVERŽIMAS IŠ ASMENS-ASMENYBĖS GYVAM IR ASMENIAM MEILĖS ŠALTINIUI IR CENTRUI, KOKS TIK TEGALI BŪTI TOS ASMENYBĖS VIRŠSĄMONĖS LYGIU TĄ GYVOS KOMUNIJOS AKIMIRKĄ.
Ir šitoji GYVA KOMUNIJOS akimirka toli pranoksta TĄ ASMENYBĖS SUPRATIMĄ, KAS GI YRA MEILĖ, KOKĮ ASMUO-ASMENYBĖ TURĖJO IKI GARBINIMO PATYRIMO SĄMONĖS LYGIU, KADA JIS TAIP PAT JAUTĖ, KAD MEILĖ YRA DAUG DAUGIAU NEGU NUSAKO PATS ŽODIS, TAČIAU GARBINIMO PATYRIMAS PAKYLĖJO ŠITĄ PAČIĄ PADIDINTĄ MEILĖS SAMPRATĄ Į DAR AUKŠTESNĮ – VIRŠSĄMONĖS LYGIO – PATYRIMĄ.

Kada šitaip PAČIU AUKŠČIAUSIU ENERGETINIU DAŽNIU atsiveria asmuo-asmenybė SAVO Šaltiniui ir MEILĖS Šaltiniui ir Centrui, tada ir įvyksta gyvų virpesių susiliejimas, antplūdis, potvynis, ir tada šie virpesiai – gyvi energijos virpesiai – susilieja, kaip intakas su galinga upe, kaip upė su vandenynu, tada giluminėje dvasinėjė VIENOVĖJE ir veikia ABIEMIS KRYPTIMIS MEILĖ PAČIU AUKŠČIAUSIU ENERGETINIU DAŽNIU – GARBINIMO-ŠLOVINIMO DAŽNIU, TAI MEILIŲ MEILĖS GYVAS PASIREIŠKIMAS – KŪRĖJAS GARBINA-ŠLOVINA TVARINĮ, TVARINYS – KŪRĖJĄ. Šitaip išreiškiama pati galingiausia ASMENŲ-ASMENYBIŲ MEILĖ, IŠREIŠKIAMA GYVA MEILĖS ANTPLŪDŽIO BANGA.

Kadangi Tėvas-Rojaus Trejybė padovanojo mums – asmeniškai kiekvienam – savo fragmentą-dvasią – Minties Derintoją – todėl mes ir galime PATIRTI VISUMINIO MEILĖS ŠALTINIO GYVĄ MEILĘ, NUKREIPTĄ VISIEMS VIENODAI, O MŪSŲ MINTIES DERINTOJŲ ŠITŲ PAČIŲ GYVŲ ENERGIJOS VIRPESIŲ PERTEIKIMĄ MUMS KIEKVIENAM ASMENIŠKAI.

Todėl, kada Tėvas savo mokyme sako, kad “Aš šlovinu ir garbinu ir jus, lygiai taip, kaip ir jūs šlovinate ir garbinate Mus,“ reiškia tai, kad Jis patvirtina, jog mums atsivėrus, Tėvas-Rojaus Trejybė jaučia mūsų meilės gyvus virpesius ir taip pat mums VISIEMS siunčia savo meilės virpesius, O JAU MINTIES DERINTOJAI ATLIEKA SAVO DARBĄ, KAD JUOS PAJAUSTUME ASMENIŠKAI TIEK, KIEK PAJĖGIAME ATSIVERTI. O atsivėrimui ribų NĖRA.

Garbinimas mus lydės per visą amžinybę, nes šitokia yra gyvoji DVASINĖ GYVOSIOS MEILĖS KOMUNJIA IR KALBA TARP KŪRĖJO IR JO SUKURTŲ VAIKŲ.

Jau parašęs šį mokymą nusprendžiau surasti Urantijos Knygoje apie garbinimą NET IR ROJUJE.
Žemiau pateikiu kelias pastraipas:
“Garbinimas yra visų sukurtų protingų būtybių aukščiausioji privilegija ir pirmoji pareiga. Garbinimas yra sąmoningas ir džiaugsmingas veiksmas pripažįstant ir įvertinant Kūrėjų artimų ir asmeninių ryšių su savo tvariniais tiesą ir faktą. Garbinimo kokybę nulemia tvarinio suvokimo gilumas; ir kada žinios apie Dievų begalinį charakterį vystosi, tada garbinimo veiksmas tampa vis labiau visaapimantis, kol galiausiai jis pasiekia aukščiausio patirtinio pasitenkinimo ir pačio nuostabiausio malonumo, kuris yra žinomas sukurtoms būtybėms, šlovę. (0303-05)
“Nors Rojaus Sala turi tam tikras garbinimo vietas, bet labiau panašu, kad ji visa yra milžiniška dieviškosios tarnystės šventoji vieta. Garbinimas yra pirmoji ir viešpataujanti aistra visų tų, kurie užkopia ant jo palaimingų krantų – tų būtybių, kurios sužinojo apie Dievą užtektinai, kad pasiektų jo buvimą, spontaniškas jausmų kunkuliavimas. Žiedas po žiedo, per Havonos kelionę į vidų, garbinimas yra auganti aistra tol, kol Rojuje tampa būtina jo išraišką reguliuoti ir kitaip kontroliuoti. (0304-00).
“Ištisos visatos visų būtybių visi sugebėjimai, kurie gali suintensyvinti ir išaukštinti saviraiškos galimybes ir dėkingumo perteikimą, visu didžiausiu jų pajėgumu yra panaudojami garbinant Rojaus Dievybes. GARBINIMAS YRA DIDŽIAUSIAS ROJAUS EGZISTENCIJOS DŽIAUGSMAS; tai yra Rojaus atgaivinantis poilsis. Ką poilsis padaro jūsų pavargusiam protui žemėje, tą garbinimas padarys jūsų ištobulintai sielai Rojuje. Garbinimo būdas Rojuje yra visiškai nesuvokiamas mirtingajam, bet jo dvasią jūs galite pradėti suvokti net čia žemai Urantijoje, nes Dievų dvasios net dabar gyvena jūsų viduje, plevena virš jūsų, ir įkvepia jus tikrajam garbinimui.(0304-03)
”Rojuje garbinimui yra paskirta laikas ir vietos, bet jų nėra tiek, kad sutalpintų patirtinio kilimo į amžinąją Salą nuostabių būtybių augančios išminties ir besiplečiančio dieviškumo suvokimo dvasinių emocijų amžinai didėjantį išsiliejimą. Nuo Grandfandos laikų supernafimai iš tiesų niekada negalėjo pilnai sutalpinti garbinimo dvasios Rojuje. Visada iš tikrųjų yra garbinimo būsenos perteklius, kada ji pamatuojama prieš garbinimą. Ir tai yra dėl to, kad asmenybės, nuo kurių neatskiriamas tobulumas, niekada negali iki galo suvokti dvasinių emocijų milžiniškų reakcijų, kurias rodo būtybės, kurios palaipsniu ir sunkiu darbu sau kelią viršun į Rojaus šlovę prasiskynė iš laiko ir erdvės žemesniųjų pasaulių dvasinės tamsybės gilumų. Kada tokie angelai ir laiko mirtingieji pasiekia Rojaus Jėgų akivaizdą, tada prasiveržia per amžius sukauptų emocijų išraiška, toks reginys, kuris Rojaus angelus apstulbina, o Rojaus Dievybėms sukelia dieviškojo pasitenkinimo didžiausią džiaugsmą.(0304-04)
“Kartais visas Rojus būna apsemtas viešpataujančio dvasinės ir garbinančios išraiškos potvynio. Dažnai garbinimo vadovai negali kontroliuoti tokių reiškinių tol, kol pasirodo Dievybės buveinės šviesos trigubas bangavimas, liudijantis, jog Dievų dieviškoji širdis yra iki galo ir visiškai patenkinta Rojaus gyventojų, tobulų šlovės piliečių ir pakilusiųjų laiko tvarinių, nuoširdžiu garbinimu. Koks metodo triumfas! Koks Dievų amžinojo plano ir tikslo išsipildymas, kad išmintinga tvarinio vaiko meilė Tėvo Kūrėjo begalinei meilei suteiktų visišką pasitenkinimą!” (0305-00)
Štai šitas energetinis šviesos TRIGUBAS BANGAVIMAS IR YRA ROJAUS TREJYBĖS energetinis atsakas, kad JI taip pat GARBINA - MYLI SAVO VAIKUS.
TOKIA IR YRA GYVOJI MEILĖ IR JOS KALBA GYVAIS ENERGIJOS VIRPESIAIS, KURIŲ NEĮMANOMA FALSIFIKUOTI AR PAKEISTI KUO NORS KITU.
Štai šitaip ir mes – urantai – garbiname ir šloviname Rojaus Trejybę JAU DABAR, DAR BŪDAMI ČIA, URANTIJOJE MATERIALIU PAVIDALU. Ir garbiname gyvojoje Rojaus Trejybės šventovėje išpažindami, su meile ir iš meilės, GYVĄJĄ IR APREIKŠTĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS religiją, kuri apims visą pasaulį, kad Rojaus Trejybę šlovintų ir garbintų VISI, o taip pat, kad visi pajaustų ir TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS GYVĄ MEILĘ, IR KAIP JIE MUS TAIP PAT GARBINA IR ŠLOVINA. Tik šitokiu būdu nušvis žmonija ir išnyks karai, prievarta, savanaudiškumas, bedarbystė, apgavystė, tuštybė, veltėdystė, nusikalstamumas, šeimų irimas, emigracija. Šitaip viešpataus ROJAUS TREJYBĖ MŪS& VIDUJE, O MES BŪSIME JOS GYVI PAGALBININKAI ŠVIESOS DARBAMS VISŲ LABUI. IR TAIP VEIKSIME KIEKVIENAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010 12 03




Algimantas
2010-12-03 14:12:14

Komentarai

Niekas VaidaiVDS , negali būti ryškesnis nei už Saulę , nei už angelą , visa problema tik mūsų egoistiniuose asmeniniuose troškimuose . Tobulinkime sielų brolystę ir asmenybių bičiulystę ir tai bus didžiausia revoliucija evoliucijoje .

emilispetras
2010-12-09 21:49:30



Paanalizuokime:
Rašoma: “PASĄMONINĖ BAIMĖ, KAD IR ROJAUS TREJYBĖ GALI TAVE GARBINTI TAU YRA DAR PER DIDELĖ”,-
Algimantai, kodėl vengi pateikti komentarus į šias Urantijos Knygos citatas: “"MES NEGARBINAME TĖVO DĖL TO, KAD GALĖTUMĘ KĄ NORS GAUTI UŽ TOKĮ GILŲ GERBIMĄ". Tu man parašei “tau ir kyla klaidinga mintis, jog GARBINIMAS yra GILUS GERBIMAS”. Bet juk čia ne mano mintis, tai yra Uversos Dieviškojo Patarėjo mintis, ir tu sukritikavai ne mane, o Uversos Dievišką Patarėją. Taip pat Jėzus labai aiškiai nurodė: “pašvęsk visą savo ateities gyvenimo tarnystę tam, kad visiems žmonėms rodytum, jog Dievas NĖRA ASMENŲ GERBĖJAS; jog, Dievo požiūriu ir karalystės bičiulystėje, VISI ŽMONĖS YRA LYGŪS, visi tikintieji yra Dievo sūnūs." Net jei tu būtum teisus savo teoriniuose išvedžiojimuose, tavoji išminties dvasia tau turėtų pasufleruoti, kad tikrai dar ne laikas paskelbti tavo teoriją kaip tiesą tuo labiau, kad Urantijos Knyga labai aiškiai nurodo: "Nors Rojaus Dievybės, visatos požiūriu, yra kaip viena, bet savo DVASINIUOSE RYŠIUOSE SU TOKIOMIS BŪTYBĖMIS, KOKIOS GYVENA URANTIJOJE, jos taip pat yra ir trys skirtingi ir atskiri asmenys. Asmeninio apeliavimo, komunijos, ir kitų intymių ryšių reikaluose yra skirtumas tarp Dievybės asmenų. AUKŠČIAUSIĄJA PRASME, MES GARBINAME VISUOTINĮ TĖVĄ IR TIKTAI JĮ.“
Rašoma: “TĖVO TAU SUTEIKTAS MOKYMAS NĖRA TIESA, NES TU DAR NEGALI JO TIESOS IŠGIRSTI, KADANGI JOS DAR BIJAI“, -
Štai Urantijos Knyga sako: „ŽENGIMĄ PIRMYN NULEMIA GRYNAI INDIVIDO DVASINGUMAS, IR NIEKAS KITAS, IŠSKYRUS DIEVUS, NEDRĮSTA SPRĘSTI APIE JO TURĖJIMĄ.“ Na nesuprantu ir ateityje nesuprasiu, kodėl tu prisiimi sau išskirtinę Dievų teisę spręsti apie kitų žmonių dvasingumo lygį.
Rašoma: „TODĖL JŪS GALITE BŪTI RAMŪS, KAD TIKRAI URANTIJOS KNYGOS TEIGINIŲ NESU IŠKRAIPĘS NĖ VIENO, TAČIAU ESU DAUG JŲ IŠPLĖTĘS, IR TOLIAU DAR DAUGIAU IŠPLĖSIU. „, -
Štai istoriniai faktai: „Kažkuriuo metu Dr.Sadleris ir jo sūnus, Bilas Sadleris, nusprendė, jog Urantijos Dokumentams reikalingas koks nors pristatymas, paaiškinimas. Jie parengė tokį dokumentą, tačiau vieno ryšio seanso metu jų parašytas įvadas buvo griežtai atmestas. Ir Apreiškėjai jiems paaiškino, nors jų ketinimai yra geranoriški, bet jų toks indėlis yra nepriimtinas: “ŽVAKĖ NEGALI APŠVIESTI KELIO SAULEI.“ O Sadleriams toliau pastebėjo, jog tinkamu laiku Knygos pristatymas bus parengtas. Kada jie gavo Įvadą Knygai, tada dr.Sadleris pripažino, jog tai, ką buvo parengęs jis drauge su sūnumi, visiškai neatitiko jiems pateikto Įvado.” Negi Algimantai, tu per tokį trumpą laiką pasiekei tokį lygį, kad gali pasakyti, kad tu jau gali būti ryškesnis nei Saulė? O tai kaip su šia Urantijos Knygos citata: „Nesvarbu, kiek išaugtų jūsų suvokimas apie Tėvą, bet jūsų protą visada stulbins Tėvo-AŠ ESU neatskleista begalybė, neištirta platybė, kuri visada liks NEIŠMATUOJAMA IR NESUVOKIAMA per visus amžinybės ciklus. Nesvarbu, kokią Dievo dalį jūs galite pasiekti, BET VISADA JO LIKS DAUG DIDESNĖ DALIS, APIE KURIOS EGZISTAVIMĄ JŪS NET IR NEĮTARSITE. Ir mes tikime, jog TAI YRA LYGIAI TIEK TIESA transcendentiniuose lygiuose, kiek ir ribinės egzistencijos sferose. DIEVO IEŠKOJIMAS YRA BEGALINIS!” Na netikiu Algimantai, tuo, kad tu vienintelis ėmei ir pranokai visus, o tuo pačiu ir BEGALINĮ IEŠKOJIMĄ.

VaidasVDS
2010-12-05 11:02:45



Mielieji, tie, kurie lankote Urantijos grupę ir Rojaus Trejybės šventovę jau dabar matote, kad daugelyje vietų Urantijos Dokumentus jau išplėtėme, ir toliau išplėsime dar daugiau.
Štai kodėl mes jau DABAR GARBINAME NE TIK TĖVĄ, BET IR ROJAUS TREJYBĘ, IR MES ESAME PATI PIRMOJI PLANETA, KURI PRADĖJO GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ VISOJE KŪRNIJOJE, NORS APIE TAI NIEKO NERAŠO URANTIJOS KNYGA, O TIKROVĖ JAU TURI MUS. MUMS VIEN TIK TĖVĄ GARBINTI JAU nebeužtenka, ir tai yra dėl to, kad mūsų atsivėrimas yra GILUMINIS, IR JAM REIKIA IR KITŲ DVIEJŲ IR LYGIAVERČIŲ SU TĖVU IR TARPUSAVYJE ROJAUS TREJYBĖS NARIŲ.
Tai, ką tau pasakė Tėvas, mielas Tadai ir YRA TIESA TAU, tačiau ji man JAU NĖRA TIESA - TAI MANO JAU PRAEITIES ETAPAS.
Rojaus Trejybė garbina mus tada, kada mes garbiname Rojaus Trejybę dėl to, kad per tą pačią akimirką, kada mes nuoširdžiai visa savo DVASIA atsiveriame, tada ir gauname TĄ PAČIĄ DIEVIŠKĄJĄ AUKŠČIAUSIOJO DAŽNIO ENERGETINIUS VIRPESIUS - SUSILIEJIMO VIRPESIUS - ATITINKANČIUS MŪSŲ GILUMINĮ ATSIVĖRIMĄ - TAI YRA MEILIŲ MEILĖS GYVAS TEKĖJIMAS ABIEMIS KRYPTIMIS - TVARINIO KŪRĖJUI IR KŪRĖJO TVARINIUI. TĖVAS TAU SAKO TAIP PAT KAD JIS TAVE NE TIK MYLI, BET IR GARBINA, KADA TU JĮ GARBINI, TIK TU ŠITO DAR NEGALLI IŠGIRSTI, NES NEPAKANKAMAS YRA TAVO PASITIKĖJIMAS TĖVU IR NEGILUS ATSIVĖRIMIAS TĖVUI, TAODĖL TAVO PASĄMONINĖ BAIMĖ, KAD IR ROJAUS TREJYBĖ GALI TAVE GARBINTI TAU YRA DAR PER DIDELĖ, KAD PERŽENGTUM JĄ IR IŠGIRSTUM TĖVĄ SU TOKIA TAU AIKINANČIA MOKYMO ŠVIESA.
Tačiau, mielas Tadai, jeigu tu BIJAI, tai nejaugi aš turiu stabdyti SAVO dvasinį augimą ir žingsnį, jog nustočiau padėti kitiems augti daug aukščiau negu yra tavasis šios dienos laiptelis, kada jie taip pat jau jį pranoko ir nori DAUGIAU, O IŠ TAVĘS - IR TOKIŲ KAIP TU - JIE DAUGIAU GAUTI TIKRAI NEGAUS, NES JŪS DUOTI DAUGIAU NEPAJĖGŪS? Aišku, kad ne. Todėl tai, kas tau atrodo nepriimtina, neriekšia, kad to nėra.
O kad tau būtų nors kiek AIŠKIAU, KAD ROJAUS TREJYBĖ GARBINA SAVO VAIKUS, IR KAD TĖVO TAU SUTEIKTAS MOKYMAS NĖRA TIESA, NES TU DAR NEGALI JO TIESOS IŠGIRSTI, KADANGI JOS DAR BIJAI, tai prisimink savo vaikystę, jeigu ji buvo laiminga. Juk tave tėvai mylėjo mažiuką, ir jie tą jautė savo viduje. Dažnai galbūt jie taip pat pasakydavo žodžių - myliu tave, sūneli. Tačiau būdavo ir tokių akimirkų, kada jie galbūt atsisėsdavo ant tavo lovos krašto ir apkabindavo tave, ir tu psakaydavai aš tave mylliu. Mama ar tėtis taip pat atsakydavo , kad myli tave. Tada tu galbūt pasakydavai - aš myloiu dar labiau. O tėtis irgi sakydavo - o aš dar labkiau. O tu gal apkabindabai jo kaklą ir sakaydavi - o as myliu myliu dar stipriau, ir suspausdavai jo kaklą, ar galvą, ir tas žaidimas tęsdavosi ABIPUSIŠKAI - ir tas MYLIU MYLIU AŠ DAR STIRPIAU IR MYLIU MYLIU MYLIU ŠTAI TAIP. Ir tą darydavai galbūt tu, ir tau lygiai taip ATSAKYDAVO TĖTIS, IR TOKLIU BŪDU, KAD TU PAJSUTUM IR SUPRASTU, KAIP LABAI JIS TAVE MYLI, MYLI.
Tai štai - GARBINIMAS IR YRA TAS KULMINACINIS MEILIŲ MEILĖS PROVERŽIS, PROTRŪKIS, POTVYNIS, O NE ŠIAIP MYLĖJIMAS, kuris būna VISĄ LAIKĄ. Garbinimas tai MEILIŲ MEILĖS KULMINACIJA IR PASIREIŠKIANTI TOKIAME ŽAIDIME, KAIP - GALBŪT - BUVO IR TAVO VAIKYSTĖJE, IR KĄ AŠ TIK PAMĖGINAU PAVAIZDUOTI.
Jeigu tu, mielas Tadai, pradėtum eiti GYVUOJU KELIU, TADA PATS IŠPLĖSTUM IR SAVO SAMPRATAS, KOKIOS TAU DABAR ATRODO NEREALIOS.
Spręsti dėl atsivėrimo aš galiu labai lengvai, nes tai parodo JŪSŲ - KIEKVIENA ELGESYS IR ŽODŽIAI, JŲ SĄSKAMBIS, SAKINIŲ KONSTRUKCIJA, MINČIŲ EIGA, TODĖL TAI TIE PATYS VIRPESIAI, KURIE MANE PASIEKIA IR JIE MAN PASAKO TAI, KO JŪS KOL KAS PAJAUSTI NEGALITE.
O ROJAUS TREJYBĖS GYVŲJŲ PAMALDŲ LANKYMAS PADĖTŲ ATSIVERI GILUMINE PRASME. Tą jau liudija ne vienas lankantis.
Kada man Tėvas sakė dar seniai, kad aš mokysiu žmones taip, kaip net pats neįsivaizduoju, kad mokysiu, aš neturėjau supratimo, ką jis turi omenyje, nes tada aš irgi vadovavausi vien tik URANTIJOS CITATOMIS. IR TAS TRUKO DAUG METŲ. Ir tiek, keik aš esu prisirašęs citatų iš Urantijos Knygos jūs net įsivaizduoti negalite. Tačiau atsidavimas Tėvui-Rojaus Trejybei ir Tėvo-Rojaus Trejybės suteikiami asmeniniai mokymai ir mano paties vidus-gyvas ryšys su Tėvu, VIDINĖ BŪSENA, ėmė vis labiau ir labiau man PATVIRTINTI TĖVO ANUO METU PASAKYTUS ŽODŽIUS, KAD AŠ MOKYSIU KITUS TAIP, KAIP NET NESVAJOJAU. Ir atėjo tas metas, kada pajutau viduje GALIĄ - IR TOKIĄ GALIĄ, KAD MAN DABAR REIKIA PASTANGŲ ŠITĄ GALIĄ SUSILPNINTI, KAD GALĖČIAU JUMS SUTEIKTI MOKYMUS, KAD JUOS GALĖTUMĖTE SUVOKTI JŪS, KAD JIE JŪSŲ NEAPAKINTŲ.
JŪS NĖ VIENAS TIEK NESTUDIJUOJATE URANTIJOS KNYGOS, KIEK JĄ STUDIJAVAU IR TOLIAU STUDIJUOJU AŠ, TODĖL JŪS GALITE BŪTI RAMŪS, KAD TIKRAI URANTIJOS KNYGOS TEIGINIŲ NESU IŠKRAIPĘS NĖ VIENO, TAČIAU ESU DAUG JŲ IŠPLĖTĘS, IR TOLIAU DAR DAUGIAU IŠPLĖSIU. IR TĄ JAU LIUDIJA DAUG MANO DVASIOS BROLIŲ IR SESIŲ ĮVAIRIUOSE LIETUVOS MIESTUOSE. O TOLIAU TĄ PALIUDYS IR KITOSE PASAULIO VALSTYBĖSE, NES TAI PATI RYŠKIAUSIA ŠVIESA, KURI YRA GYVA IR BESIVYSTANTI, O NE SUSTINGUSI IR STAGNUOJANTI.

TOKIA - VIS STIRPĖJANTI EVOLIUCIJOS ŠVIESA - PASIREIKŠ VIS GALINGIAU IR RYŠKIAU.
Forume talpinami yra VISŲ TRIJŲ ROJAUS ASMENYBIŲ MOKYMAI-apreiškimai.
Taip pat yra ir MANO MOKYMAI, ką aš tik aiškinau. Ir VaiduiVDS kaip tik atsakiau į klausimą, kaip gi gali Rojaus Trejybė GARBINTI SAVO VAIKUS. Šis atsakymas, o būtent šitoje temoje dabar mes diskutuojame, yra MANO MOKYMAS.
Kreiptis reikia taip, kaip diktuoja DVASIA.

Aš taip ir kreipiuosi net ir pirmą kartą sutikęs žmogų MIELASIS, MIELOJI. TAČIAU TOKIO KREPINIO NEPAVARTOSI TOL, KOL NETURĖSI GILUMIMNIO RYŠIO SU TĖVU-ROJAUS TRJEYBE IR NEPATIRESI SAVO VIDUJE MEILĖS GYVŲ VIRPESIŲ. BŪTENT JIE IR PRANOKSTA PAGARBOS IŠRAIŠKĄ.
Juk savo MAŽĄ KŪDIKĖLĮ tėvai MYLI, o ne GERBIA.
Tai ir RODO, KAD MEILĖ - GYVA MEILĖ - O NE TARIAMA TIK LIEŽUVIU - PRANOKSTA BET KOKIĄ -ŽMONIŲ SUGALVOTĄ MORALĘ IR PAGARBĄ, KURIOS YRA NEGYVI IR TUŠTI PAKAITALAI, IR LABAI NEVYKĘ, IR KURIUOS REIKIA KUO GREIČIAU KEISTI GYVA ROJAUS TREJYBĖS MEILE PATIRIAMA SAVO VIDUJE IR VISIEMS VIENODAI DALINAMA IŠORĖJE.
Aš net ir dalykiniuose laiškuose pasirašau TAIP, KAIP PASIRAŠAU MŪSŲ FORUME - TELYDI JUS RAMYBĖ. SU BROLIŠKA MEILE, ALGIMANTAS. Ir kuo mano pasirašymas KAM NORS NEGERAS?
Štai ir tu mielas Tadai, neparašai savo komentaro pabaigoje SU BROLIŠKA MEILE, o tai ir parodo, jog TAVO VIDUJE DAR NĖRA ŠITOS GILUMINĖS TĖVO MEILĖS UGNIES, NES TIK JI IR PASIRAŠO,
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile

Algimantas
2010-12-05 00:33:41



„Kartais visas Rojus būna apsemtas viešpataujančio dvasinės ir garbinančios išraiškos potvynio. Dažnai garbinimo vadovai negali kontroliuoti tokių reiškinių tol, kol pasirodo Dievybės buveinės šviesos trigubas bangavimas, liudijantis, jog Dievų dieviškoji širdis yra iki galo ir visiškai patenkinta Rojaus gyventojų, tobulų šlovės piliečių ir pakilusiųjų laiko tvarinių, nuoširdžiu garbinimu. Koks metodo triumfas! Koks Dievų amžinojo plano ir tikslo išsipildymas, kad išmintinga tvarinio vaiko meilė Tėvo Kūrėjo begalinei meilei suteiktų visišką pasitenkinimą!” (0305-00)
/Štai šitas energetinis šviesos TRIGUBAS BANGAVIMAS IR YRA ROJAUS TREJYBĖS energetinis atsakas, kad JI taip pat GARBINA - MYLI SAVO VAIKUS./ – Algimantas.

Tai tėra tik tavo, Algi, asmeninė išvada, nes UK niekur nekalbama apie tai, kad Kūrėjai garbintų savo kūrinius. Nebent esu dar neperskaitęs ar praleidęs.

Tad šį vakarą ir paklausiau Tėvo, kaip čia yra, garbina mus Rojaus Trejybė ar ne.
Tėvas man pasakė: „ Mano sūnau, pasitikėk Mano meile ir savo meile Man, kaip darei iki šiol. Ar tu, kaip tėvas, myli ar garbini savo vaikus? Tu juos myli, kaip ir Aš jus visus myliu vienodai, bet negarbini. Tai, kad tu dažnai natūraliai Man dėkoji, tai ir yra tavasis garbinimas, nes ne žodžiuose yra prasmė, o tavo širdyje. Man visai nesvarbi nei vieta, nei laikas, nei jūsų tariami žodžiai. Svarbi tik jūsų intencija ir atvira širdis.“

Štai taip buvo pasakyta ir aš tuo su jumis broliai ir sesės dvasioje dalinuosi, nors jau seniai nieko nerašiau į forumą.

Algi, kaip tu gali už kitą žmogų spręsti, ar jis atsivėręs ar ne, kaip sakai VaiduiVDS? Jei pamatytum jį šventovėje, tai tada darytum išvadą, kad jis jau atsivėręs? Tu apie atsivėrimą gali kalbėti tik savo asmeniniu lygmeniu, savo asmenine patirtimi, bet nedaryti išvadų apie kitą žmogų, kurio visai nepažįsti:
/Mielas VaidaiVDS, matau, kad tau tikrai dar neįveikiami MANO MOKYMAI, nes neatveri širdies-sielos-morontinio-dvasnio proto ir viską mėgini suvokti savo žemiškuoju intelektu. O tai neduoda jokios naudos, nes DVSINIUS MOKYMUS REIKIA PAJAUSTI ATSIVĖRIMU ROJAUS TREJYBEI./ – Algimantas.
Tai ir noriu paklausti, kieno čia mokymai dedami į forumą – Tėvo, Rojaus Trejybės ar tavo asmeniški, Algimantai?

Ir nesutinku su tavo išvada apie pagarbą. Tai kaip siūlai kreiptis į nepažįstamus asmenis vietoje gerbiamasis, tamsta, panele ar pone? Mylimasai, mylimiausioji? O gal kaip senais laikais „drauge“, „tovatišč“?

Jei jau kaltini skurdų žodyną, tai pasiūlyk savo terminą arba paklausk Tėvo, gal jis pasakys.

Visuose dalykiniuose laiškuose pasaulio visuomenėje yra priimta rašyti „pagarbiai“ (with respect, почтительно, respectfully), o ne „su meile“. Meilė suprantama, kaip labai intymus jausmas. Na, bet tai atleistina, nes žmonija 100% dar nėra perskaičiusi UK. Tiesiog tai yra susitarimo reikalas ir jis vertas pagarbos.
Linkiu visiems turiningo savaitgalio su Tėvu širdyje.

Tadas
2010-12-04 03:35:36



Algimantai,
kodėl tu vis užsiimi vertinimu. Štai rašai: "viską mėgini SUVOKTI SAVO ŽMOGIŠKUOJU INTELEKTU". Aš tau galiu pasakyti, kad tu šioje vietoje labai klysti. Tuomet, kada aš viską pradėjau suvokti savo dvasiniu protu, pasiremdamas patyrimais, mane užliejo didelė sielos ramybė, atsirado natūralaus garbinimo jausmas bei meilės pojūtis visiems. Aš supratau, kad myliu jau visus ir vienodai. Na kartais užsimiršus gal ir galimi kokie nors nukrypimai, bet po gilesnių apmąstymų nemanau, kad galėčiau kam nors demonstruoti nemeilę. Aš tą stengiuosi įgyvendinti gyvenime, bet visai nesireklamuodamas. Gana keista, bet taip gyventi pačiam labai lengva, nors ir matai kitų veiduose sumišimą. Tik vienas esminis dalykas - niekada nesakai kitam žmogui apie jokius dvasinius dalykus, jei nematai pas tą žmogų jokio poreikio svarstyti dvasines temas. O Tėvas visada sukuria tau situacijas išeiti iš bet kurios padėties, tik reikia suvokti jo vedimą. O kai suvoki to vedimo prasmę, tada sielą užlieja labai natūralus garbinimas.

VaidasVDS
2010-12-04 00:02:53



Mielas VaidaiVDS, matau, kad tau tikrai DAR neįveikiami mano mokymai, NES neatveri širdies-sielos-morontinio-dvasnio proto ir viską mėgini SUVOKTI SAVO ŽMOGIŠKUOJU INTELEKTU. O tai neduoda jokios naudos, nes DVSINIUS MOKYMUS REIKIA PAJAUSTI ATSIVĖRIMU ROJAUS TREJYBEI.
Jėzaus apaštalai mėgino Jėzaus dvasinius mokymus taip pat mauti ant seno kurpalio, arba, kaip Jėzus sakė JIEMS nepilti JAUNO VYNO Į SENUS VYNMAIŠIUS, KAD JIE NESUPLYŠTŲ IR PATS VYNAS NEIŠSILIETŲ. Taip ir tu MANO VISUS MOKYMUS PILI Į SAVO SENUS INTELEKTO VYNMAIŠIUS, TODĖL ŠITAIP JŲ TIKRAI NEGALĖSI SUVOKTI.
Tačiau dabar ir nesistenk jų suvokti, nes to padaryti tau dar per anksti. Todėl tiesiog pradėk NUOŠIRDŽIAI - kartoju - NUOŠIRDŽIAI - GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ, ATVAŽIUOK Į ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖS GYVĄSIAS PAMALDAS Į VILNIŲ AR KAUNĄ, ir tikrai šitai padės tau atverti tavo paties asmenybę ir sielos morontinį protą ir taip pradėti įgyti KOSMINĘ ĮŽVALGĄ. Aišku, jeigu tu sieki kosminės įžvalgos.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile

Algimantas
2010-12-03 23:05:58



Pakomentuosiu šį pamokymą:
Rašoma: „MYLINTIS negali gerbti, nes pagarba yra labai žema požiūrio į kitą išraiška“ –
na nesutinku su tokiu požiūriu, ypač su tuo, kad labai žema pagerbti kitą žmogų kokiu nors būdu. Vienu atveju juk gali būti gerbiamas koks nors savanaudis, susikrovęs apgaule turtus, o kitu atveju gali būti gerbiamas žmogus, kuris nesavanaudiškai padėjo sunkią akimirką ar atliko gerus darbus visuomenės labui.
Rašoma: „Labai lengva atskirti, kuris MYLI, o kuris DAR NEMYLI, nors sako, jog su TĖVU BENDRAUJA. Ir tą pasako tokio žmogaus kreipinys – GERBIAMAS, GERBIAMA, PONAS, PONIA, PANELE, arba atsisveikinimas ką nors parašius SU PAGARBA, PAGARBIAI. Toks žmogus DAR NEMYLI, ir net nežino KĄ REIŠKIA MYLĖTI.“ –
Toks žmogus tikrai gali mylėti, paprasčiausiai tavo išvardytais atvejais yra mandagus ir laikosi etikos papročių, kurie nėra kažkokie labai blogi palyginus kad ir su chamiškumu, kuris būdingas kai kuriems žmonėms.
Rašoma: „MŪSŲ evoliucijos nukrypimas nuo ASMENIO MEILĖS ŠALTINIO IR CENTRO“ –
manau, kad mes niekur nenukrypome nuo ASMENIO MEILĖS ŠALTINIO IR CENTRO, mes palaipsniui link jo tik einame, vystomės dar nepilną milijoną metų, o atsižvelgiant į Liuciferio sukelto maišto pasekmes, pasiekėme net labai gerų rezultatų. Ir palaipsniui artėjame link labai gerų rezultatų. Aš pavyzdžiui gana palankiai vertinu Pasaulinę krizę, nes tai nėra šiaip krizė, bet tai yra Godumo krizė, ta krize pasinaudojant galima labai smarkiai sudvasinti pasaulį. Tik tam reikia išmintingų žmonių bei dvasinių lyderių. Nors ir labai gerbiu Algimantą ir matau net perdėtą jo dvasingumą, bet labai išmintingu tikrai negaliu jo pavadinti (jo požiūris į mane ir vadinimai vandalu šiai mano nuomonei jokios įtakos neturi).
Rašoma: “tau ir kyla klaidinga mintis, jog GARBINIMAS yra GILUS GERBIMAS –
Algimantai, čia ne mano mintis, tai yra Uversos Dieviškojo Patarėjo mintis…
Rašoma: “Štai šitaip ir mes – urantai – garbiname ir šloviname Rojaus Trejybę JAU DABAR … Tik šitokiu būdu nušvis žmonija ir išnyks karai, prievarta…” –
Štai ši Urantijos Knygos citata sako: “ Garbinimas neprašo nieko ir nesitiki nieko garbinančiajam.” O štai iš tavo mokymo lyg tai galima suprasti, kad tik garbindami mes galime nušvisti ir tokiu būdu išgyvendinti visas nelaimes???
Tiesa, pamiršai pakomentuoti Jėzaus paliepimą: “pašvęsk visą savo ateities gyvenimo tarnystę tam, kad visiems žmonėms rodytum, jog Dievas NĖRA ASMENŲ GERBĖJAS; jog, Dievo požiūriu ir karalystės bičiulystėje, VISI ŽMONĖS YRA LYGŪS, visi tikintieji yra Dievo sūnūs."
Tai gal paprasčiau būtų apsieiti be šios mokymų dalies: „Aš šlovinu ir garbinu jus lygiai taip, kaip ir jūs šlovinate ir garbinate Mus“, tuo labiau kad anksčiau jos ir nebuvo iš viso, vėliau Tėvas pradėjo garbinti tave Algimantai, o po to kažkam pakritikavus, Tėvas pradėjo garbinti mus visus.
Nežinau, klaidingai ar ne aš čia viską suvokiu, bet žymiai paprasčiau būtų pabaigti su tais asmenų garbinimais, na gali išmintingai atsižvelgti ir į tai, kad tokių nesusipratėlių kaip aš yra dar labai labai daug.

VaidasVDS
2010-12-03 22:13:13



Garbinimas yra pagoniškas ritualas, kuris nėra reikalingas (jis gali padėti priartėti prie dievo (nes garbinimo metu sumažėja mūsų koncentracija ties mūsų pačių ego-protu ir jis būna "užtildomas"), bet vėliau garbinimas pradeda trukdyti eiti toliau jo link). Dievui (Tėvui, trejybei ir t.t.) jokio garbinimo nereikia, nei jis ką nors garbina, jis tiesiog yra neišsenkantis gyvybės-meilės šaltinis ir iš jo kilusi kūrinija turi būti DĖKINGA. Reikia tėvui ir visai kūrinijai nuolat dėkoti, o ne garbinti, nes garbinimas atskiria žmogų, o padėka suartina.

Kajus
2010-12-03 15:11:20



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal