Forumas: temos peržiūra
Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės atsakymas-mokymas: ar išgirdęs Tėvo mokymus visada jų laikosi, Rojaus Trejybės gyvoji šventovė, 2011 01 08
Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Sesės mokymas-atsakymas perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje, 2011 01 08
VIOLETA:
Mylima Rojaus Trejybe-Trečiasis Šaltini ir Centre-Kūrinijos Motina-Kūrinijos Sese, aš kreipiuosi į Tave norėdama išgirsti atsakymą į mano pateiktą klausimą. Vienas mano dvasinis brolis sakė, kad jeigu tik jis išgirstų Tėvą, tai jis viską ir darytų taip, ką tik sako Tėvas. Ar būtų taip? O jeigu ne, tai kodėl?
ALGIMANTAS:
Mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš pasirengęs šitą Tavo mokymą perteikti savo lūpomis, kad jį galėtų išgirsti ir kiti mano dvasios broliai ir seserys.
BEGALINĖ DVASIA:
Mano mylimieji vaikai, Aš jus šlovinu ir garbinu, kada jūs atsiveriate Man, prisipildote gyvų MŪSŲ meilės virpesių, ir Mus GARBINATE, garbinate iš meilės, garbinate laisva, atsivėrusia, savo DVASINE VIENOVE.
Jūs patiriate LAISVĘ; jūsų niekas neįpareigoja GARBINTI Mūsų. Niekas nesuteikia jums tokios pareigos, kad jūs TURITE Mus garbinti. Jūs atsiveriate Mums IŠ MEILĖS, ir meilės GYVUOSE VIRPESIUOSE maudomės MES VISI. Jūs SUSILIEJATE su Mumis, Mes PATIRIAME jūsų gyvų meilės virpesių tekėjimą į MŪSŲ vidų. Jūs esate Mūsų glėbyje. NIEKAS negali išsiveržti iš MŪSŲ glėbio. O mes tą glėbį PLEČIAME, kūriniją plečiame jūsų VISŲ LABUI, kad galėtumėte pasireikšti MŪSŲ savybėmis.
Ir aš džiaugiuosi kiekvieno iš jūsų žingsniais šitame gyvajame kelyje, tikrovę atspindinčiame kelyje. Jūsų didėja samprata ir patyrimas, KAS esame MES. Ir tada jūs siekiate GYVO ryšio su Mumis, kad išgirstumėte, KĄ Mes kalbame JUMS.
Aš jums dabar sakau – kalbame visiems be išimties, nė vienas nėra atstumtas, kad negirdėtumėte Mūsų. Visi galite išgirsti, ką Mes jums kalbame.
Mes jus MOKOME, mokome, KAIP IŠMINTINGAI GYVENTI TIKROVĖJE. Tikrovė yra Mūsų glėbys, o Mūsų mokymas yra jūsų išmintis, nes Mes, mokydami jus, suteikiame jums patarimus, kaip jūs turite išmintingai tvarkyti savo kasdienį gyvenimą šeimoje, aplinkoje, tarpusavio ryšiuose, ir atsigręždami į Mus.
Todėl kiekvienas, kuris trokšta išgirsti Mus, turi apraminti savo neįprastai sujauktą protą, kuris visuomet siekia daugybės interesų įgyvendinimo; ir tą akimirką, kada jis stengiasi išgirsti Mus, tie interesai – ne iki galo suvokti, ne iki galo suprasti, ne iki galo įvardinti net mintimis – šokinėja nuo vieno prie kito. Jūsų protas nėra nurimęs. Todėl jis negali išgirsti Mūsų išminties, suteikiamos jums per Mūsų mokymus.
Kuo DAUGIAU Mums atsiversite – Mus garbindami – tuo labiau RIMS jūsų protas, tuo labiau jūs patirsite Mūsų išmintingas, jums suteikiamas, mintis. Tačiau šitas mintis išgirsti, patirti savyje – dar nereiškia jomis GYVENTI.
Gyvenimas jums diktuoja daugybę aplinkybių, ir jūs turite priimti sprendimus, o tose aplinkybėse jūs nesate įpratę priimti sprendimus MŪSŲ LABUI, šviesos labui, savo dvasinių brolių ir sesių labui. Jūs manote, kad sprendimai išmintingi yra tiktai tada, kada priimate juos savo šeimos labui, arba savojo asmens labui, NET IR PROTINGUS sprendimus. Tačiau, suprasdami, kas jūsų laukia TOLIMOJE PERSPEKTYVOJE, jūs galėtumėte IŠMINTINGIAU priimti šituos pačius sprendimus VISUMOS LABUI.
Tam jums yra reikalinga Mūsų išmintis, ĮŽVALGA.
Žinoti yra VIENA, žinojimą paversti SAVUOJU GYVENIMU kasdienėse aplinkybėse, yra KITA.
Kad šitoji Mūsų jums suteikiama išmintis, kada jūs galite išgirsti, taptų jums artima, net tokia artima, koks yra jūsų tikrasis aš, dvasinis aš, padovanotas Mūsų kaip ASMENYBĖ, kiekvienam iš jūsų, jūs turite GYVENTI Mūsų išmintimi. O jums nepavyks gyventi ja per akimirką, kad tos mintys taptų SAVOMIS, ne tik pripažintomis protu, bet kad protas NEDARYTŲ jums KLIŪČIŲ jas ĮGYVENDINTI, kad jos taptų jūsų deguonimi, kvėpavimu, kad jūs susilietumėte su tomis mintimis taip, kad niekas negalėtų išskirti jūsų.
Tam reikalingas procesas - augimo procesas.
Jūs savo charakteriu augate, savo savybėmis artėjate prie Mūsų dieviškųjų jums suteikiamų savybių. Ir šitas procesas nėra beskausmis jūsų materialiam protui, jūsų DABARTINIO SPINDĖJIMO sąmonei, kada aplinka jus taip pat veikia savo virpesiais; veikia tiek, kad jums, norint atsispirti jai, reikia PATIRTI GYVĄ MŪSŲ BUVIMĄ JŪSŲ VIDUJE. PATIRTI. Tuo patyrimu PATIKĖTI, ATSIDUOTI tam patyrimui, nes tas patyrimas jus ugdo iš vidaus, ir PASITIKĖTI šituo patyrimu, nes visa tai jūs gaunate iš MŪSŲ.
O šitam PROCESUI vystantis pirmyn, iškyla KLIŪTYS, išorinės kliūtys, jūsų fizinio materialaus gyvenimo aplinkoje. Ir jūsų pasitikėjimas, prieš akimirką atrodęs stiprus, gali susvyruoti. Ir tas jūsų siekis viską daryti taip, kaip sako Tėvas, susvyravo - abejonių akimirką jis yra užmirštamas, užmirštamas to paties žmogiškojo materialaus proto, kadangi abejonės iškart sutrauko gyvą ryšį su Mumis. Ir sutrūkinėjęs indas ima įleisti iš aplinkos daugybę baimių, kurias aplinka – dėl savosios tamsos, ir Mūsų nepažinimo, nepatyrimo – prievarta jums mėgina primesti iš išorės. Ir jūsų abejonės dar labiau sustiprėja. Ir šitų abejonių milžiniškame poveikyje, SILPSTA jūsų ĮTIKĖJIMAS, ir tuo pačiu PASITIKĖJIMAS savo keliu, savo žingsniu šitame kelyje.
Todėl išgirsti Mūsų išmintį NEUŽTENKA. Jūs turite prisigerti iš Mūsų gyvų virpesių, kuriuos Mes suteikiame – YPAČ KADA ATSIVERIATE GARBINDAMI MUS – tada jūs STIPRĖJATE savo tikruoju DVASINIU ASMENYBĖS AŠ, Mūsų jums padovanotu. Ir tiktai prisigėrusi asmenybė Mūsų GYVOJO vandens gali IŠDRĮSTI žengti ŠVIESOS žingsnį TAMSIOJE aplinkoje, kuri nėra tokia, kad neveiktų, norėdama išsaugoti save, išsaugoti savo aplinką, savo tamsą.
Kada jūs prisigeriate Mūsų gyvų meilės virpesių, tada Mūsų išmintis suspindi naujais atspalviais, o jūsų vidus turi troškimą GYVENTI šitais atspalviais, gyventi kasdien, patirti šitą gyvenimą DRAUGE SU MUMIS.
Mūsų išmintis tampa GYVA IR VEIKLI, kada jūs esate gyvame ryšyje su Mumis ir žengiate praktinius žingsnius.
Tada jūs stiprėjate savuoju žengimu, silpsta abejonės, stiprėja pasitikėjimas Mūsų vedimu iš vidaus, nes ankstesnis patyrimas jums paliudija, kokie buvo bauginantys žingsniai ir kaip jums stigo ryžto juos žengti; juos nužengus, jūs sau viduje patvirtinate, kad jie buvo reikalingi jums stiprėti, charakteriui atsiskleisti, ir tuo pačiu patirti džiugesį, kad IŠDRĮSOTE žengti šviesos žingsnį net ir nepalankioje aplinkoje; išdrįsote, nes jūs PATYRĖTE Mūsų GYVĄ impulsą iš vidaus - “Ženk. Nebijok. Būk drąsus. Būk šviesus. Būk doras. Būk Mumis savo aplinkoje.“ - nes tik šitoks gyvas ryšys ir šito ryšio įgyvendinimas kasdieniais veiksmais – drauge su Mumis – jūsų charakterį grūdina, stiprina.
Ir tai – vienintelis kelias, kad jūs įveiktumėte abejones. O abejonių jūs patirsite ne vieną. Tačiau jūs turite iš Mūsų visas priemones, kad šitame abejonių ir kryžkelių gyvajame kelyje visuomet išliktumėte Mūsų šviesoje, patirdami Mūsų meilę.
Todėl būkite RYŽTINGI IR DRĄSŪS gyvame ryšyje su Mumis, ir VEIKLŪS savo aplinkoje, nes tik VEIKDAMI jūs STIPRĖJATE; ne MĄSTYDAMI apie veiklą, bet žengdami praktinius ir ryžtingus žingsnius į priekį, kad ir kaip dabar atrodytų tie žingsniai jums sunkūs ir neįgyvendinami.
Jūs esate Mūsų vaikai. Mes esame jūsų Tėvai. Mes jums padedame lygiai taip pat, kaip jūs padedate savo žemiškiesiems vaikams. Ir kada jūsų žemiškieji vaikai bijo žengti žingsnį, jūs juos palaikote, stiprinate, ir matote, kaip tą žingsnį tas vaikas gali įveikti. Ir jis turėdamas PASITIKĖJIMĄ jūsų PALAIKYMU, fiziniu palaikymu, ŽENGIA šitą žingsnį.
Todėl ir Mes, kaip jūsų DVASINIAI Tėvai, palaikome ir jus VISĄ LAIKĄ - ŽENKITE. NEBIJOKITE.
Jums STINGA tiktai PASITIKĖJIMO Mūsų palaikymu.
Imkite pavyzdį iš mažų žemiškų vaikelių. KAIP JIE PASITIKI!
Todėl ir PASITIKĖKITE, KAIP VAIKAI, MUMIS, BET GERKITE IŠ MŪSŲ IŠMINTĮ, KAIP JĄ JŪS GALITE GERTI JAU BŪDAMI SUAUGĘ, žmogiškąja samprata vertinant jūsų suaugimą.
Algimantas:
Ačiū Tau, Begaline Dvasia, už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------
Ačiū Violetai už šito mokymo įrašą ir jo išrašymą, kad dabar mūsų Forume galėtume su juo susipažinti visi, kas šitos šviesos nuoširdžiai norime.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-01-12 12:17:35
Komentarai
“Mano mylimieji vaikai, Aš jus šlovinu ir garbinu, kada jūs atsiveriate Man, prisipildote gyvų MŪSŲ meilės virpesių, ir Mus GARBINATE, garbinate iš meilės, garbinate laisva, atsivėrusia, savo DVASINE VIENOVE.Garbiname iš meilės.
Sąmoningai suvokdami ir žinodami bei patirdami gyvai ne iliuziją, bet dvasinę tikrovę, negalime priešpastatyti savojo ambicingojo “aš įžeidus”.
Turėdami laisvą valią ir jokiu būdu ne savivalę, patiriame gyvaisiais virpesiais kas yra ramybė ir dar daugiau..
Troškimas gyvojo vandens nėra valdomas pasąmonės. Bet tikrai taip bus, jei sukdami ratais it grifai, laukiame įtikėjimo nugrimzdimo užmarštin. Nors jau patyrėme gyvai Rojaus Trejybę. Ir ne tik laukiame, bet dar ir baimei atveriame kuo plačiau vartus: ATEIK.
Ateik į mūsų sąmonę ir valdyk ją.
Tai kaipgi to nebus, jei kviečiame ne žodžiu, bet virpesiu niūriu.
“Mes gauname daugiau, nei galime paimt.
Tas tiesa, bet mes ir paimame mažiau, nes sielos šauksmui ir dvasios imlumui užtrenkiame vartus prieš pat nosį. Arba dar blogiau. Užveriame jau atsivėrusį imlumą. Imlumą tą, kurį Gyvai patirtiniu keliu eidami, įtikėjimą gilindami vis giliau ir plačiau, atrandame Tėvą savyje ir dar daugiau.
“ Argi keista, jog kosminis protas turėtų savimoningai žinoti apie savo paties šaltinį, Begalinės Dvasios begalinį protą, ir tuo pačiu metu sąmoningai suvokti toli nusidriekiančių visatų fizinę tikrovę, Amžinojo Sūnaus dvasinę tikrovę, ir Visuotinio Tėvo asmenybės tikrovę?
Tai nuostabi citata iš epochinio apreiškimo 16 DOKUMENTO(SEPTYNIOS PAGRINDINĖS DVASIOS), devintojo(9) skyriaus, kuriame retoriškai mūsų klausia Visuotinis Cenzorius iš Uversos.
Išties yra taip, kad šitas klausimas net nekiltų, jeigu suvoktume ir pažintume patirdami gyvaisiais virpesiais prasmę epochinio apreiškimo giluminių klodų, tapusių pamatais dar gilesniam Rojaus Trejybės patyrimui ir pažinimui.
Paimkime kad ir šią pastraipą iš Urantijos Knygos
“Jūs imate sąmoningai suvokti žmogų kaip savo brolį tvarinį, nes jūs jau sąmoningai suvokiate Dievą kaip savo Tėvą Kūrėją. Tėvystė yra tas ryšys, kuriame mes samprotaujame taip, jog patys suvokiame brolystę. O Tėvystė tampa, arba gali tapti, visatos tikrove visiems mirtingiesiems tvariniams, nes Tėvas pats asmenybę yra padovanojęs visoms tokioms būtybėms ir jas yra įtraukęs į grandinę, esančią visuotinės asmenybės grandinės grybšnio sferoje. Mes Dievą garbiname, pirmiausia, kad jis yra, tada, kad jis yra mumyse, ir pagaliau, kad mes esame jame.
Argi neparodo milžiniško kokybinio šuolio dvasinėje realybėje aukščiau pateiktos pastraipos teiginiai ir dabarties laikotarpio blyksnio mūsų dvasinė patirtis, GYVA patirtis.
Net neįmanoma klausti, kuomet mūsų visų mylima Begalinė Dvasia- Motina- Sesė prabyla gyvaisiais meilės virpesiais
“Jūs patiriate LAISVĘ; jūsų niekas neįpareigoja GARBINTI Mūsų. Niekas nesuteikia jums tokios pareigos, kad jūs TURITE Mus garbinti. Jūs atsiveriate Mums IŠ MEILĖS, ir meilės GYVUOSE VIRPESIUOSE maudomės MES VISI. Jūs SUSILIEJATE su Mumis, Mes PATIRIAME jūsų gyvų meilės virpesių tekėjimą į MŪSŲ vidų. Jūs esate Mūsų glėbyje. NIEKAS negali išsiveržti iš MŪSŲ glėbio. O mes tą glėbį PLEČIAME, kūriniją plečiame jūsų VISŲ LABUI, kad galėtumėte pasireikšti MŪSŲ savybėmis.
Ir mūsų VISŲ mylima teigti galima drąsiai, nes tikrai taip bus Urantijoje, kuomet ši gyvoji Rojaus Trejybės religija tekės mūsų ir mūsų vaikaičių gyslomis.
Epochinis apreiškimas DAR kalbėjo apie Dievą. Gi mes JAU dabar akivaizdžiai patiriame, jog galime
“ sąmoningai suvokti žmogų kaip savo brolį tvarinį,..”
Kas reikštų brolišką bendradarbiavimą(ne tarnystę) visumos labui, kūrinijos mąstu ir ateities amžinybės labui, netgi į begalybę.
Ir kurti gėrio darbus aktuale ESANT Rojaus Trejybėje ir Rojaus Trejybei esant mumyse.
Pasitikint Rojaus Trejybe ir be kompromisų eiti gyvuoju Rojaus Trejybės keliu, evoliuciniu keliu, kuriame taip MEILĖJE įsiliejame į kūrinijos šeimą, nors jau esame susiliejime su Rojaus Trejybe. Daug daugiau nei tobuloje, daug daugiau nei gali suvokti protas neinant šiuo nuostabiu keliu.
Ir mes negiedame ditirambų, mes suvokiame save kaip Rojaus piliečius jau dabar.
Mielieji, kaip džiugu, kad materialaus pavidalo nebėra ir priekyje tikrovė, Rojaus Trejybės sukurta ir kuriama toliau.
“..kad galėtumėte pasireikšti MŪSŲ savybėmis.
Rojaus Trejybės savybėmis. Kaip didinga atrodytų anksčiau ir kaip priartėjame prie paprastumo dabar.
Nuolatos koją pakiša baimė. Agresija gimsta iš jos, sąmoninga ambicijų puokštė. Tereikia paimti tai, kas duota amžinai.
“Ir aš džiaugiuosi kiekvieno iš jūsų žingsniais šitame gyvajame kelyje, tikrovę atspindinčiame kelyje. Jūsų didėja samprata ir patyrimas, KAS esame MES. Ir tada jūs siekiate GYVO ryšio su Mumis, kad išgirstumėte, KĄ Mes kalbame JUMS.
Mūsų atsivėrimu džiaugiasi Rojaus Trejybė. Nesvarbu kuriam Asmeniui, juk tai- Šaltinis ir Centras, juk tai mūsų visų mylimas Kūrėjas, grybšny kurio esame jau apglėbti dar net neimplantuoti būdami.
Nuoseklumas ramybėje, įtikėjimas ir garbinimas. Gėrio darbų darymas kartu su Rojaus Tėvais, Rojaus Trejybe. Ir nė šešėlio abejonės. Tegul nurimsta protas, baimė išnyksta.
Pati savaime neišeis, tik nieko nedarant paims ir sąmonę valdon.
Ir čia tėra viena išeitis
“Kuo DAUGIAU Mums atsiversite – Mus garbindami – tuo labiau RIMS jūsų protas, tuo labiau jūs patirsite Mūsų išmintingas, jums suteikiamas, mintis. Tačiau šitas mintis išgirsti, patirti savyje – dar nereiškia jomis GYVENTI.
Mes turime padovanotą laisvą valią. Bet ar tikrai padovanotą. Juk kitaip ir negalėjo būti.
Tai jau avansu suteikta mus MYLINČIO Kūrėjo, vis dar ne visų Mylimos Rojaus Trejybės.
Ir kaipgi gali mylintis Urantijos biologinis tėvas nemylėti savo vaikų? Kaip galima nemylėti mažame biologinės šeimos lašelyje savo šeimos? Ir atsakymas labai paprastas- nėra SAVO ATSKIROS šeimos. Yra VIENA ir nedaloma kūrinijos šeima. Ir tą šeimą sukūrė Rojaus Trejybė, ir iš meilės mums padovanojo laisvą valią. Laisvą valią rinktis kaip gyventi. Ar Gyvai, ar vegetuojant. Ar tik žodžiais deklaruojant.
Ir čia iškyla asmenybės dvasinio augimo procesas, kurį ir sąlygoja laisva valia.
Tame pačiame dokumente(16), aštuntame(8) skyriuje perduodama sekančiai
“Santykinė laisva valia, kuri apibūdina žmogiškosios asmenybės savimonę, yra įtraukta į:
1. Moralinį sprendimą, aukščiausiąją išmintį.
2. Dvasinį pasirinkimą, tiesos suvokimą.
3. Nesavanaudišką meilę, broliškąją tarnystę.
4. Tikslingą bendradarbiavimą, grupinę ištikimybę.
5. Kosminę įžvalgą, visatos prasmių suvokimą.
6. Asmenybės atsidavimą, iš visos širdies pasišventimą vykdyti Tėvo valią.
________________________________________
[195]▼
7. Garbinimą, nuoširdų siekimą dieviškųjų vertybių ir iš visos širdies meilę dieviškajam Vertybių Suteikėjui.
Mielieji, tai tiesa, kuri jau kokybiškai išplėsta. Nėra tokios sampratos kaip”tarnystė”, yra savoka”broliškas bendradarbiavimas tarpusavy Rojaus Trejybės vedimiems ir Ja pasitikint besąlygiškai, darant gėrio darbus visumos labui”.
Begalinė Dvasia- Motina- Sesė mus švelniai kviečia virpesiais priimti sprendimus, nes nėra taip, kad”ai, palauksime, vistiek mus prikels, tada ir apsispręsime”
“Tačiau, suprasdami, kas jūsų laukia TOLIMOJE PERSPEKTYVOJE, jūs galėtumėte IŠMINTINGIAU priimti šituos pačius sprendimus VISUMOS LABUI.
Tam jums yra reikalinga Mūsų išmintis, ĮŽVALGA.
Žinoti yra VIENA, žinojimą paversti SAVUOJU GYVENIMU kasdienėse aplinkybėse, yra KITA.
Visdėlto, kiekviena akimirka tęstinybėje neturėtų būti”sniego gniūžtės” ridenimas nuo kalno. Galop neatlaikytų dvasiniai pečiai užgriūvančios lavinos.
Nėra greitkelio į Rojų, tuo labiau smalsiai šniukštinėti kas, kur, kada. Tam būtinas augimo procesas, asmenybės nuoseklus ugdymas tapatybės išlikimui.
Įmanoma mąstyti pakankamai klaidingai, kad vistiek išskaidytos tapatybės sukauptą patirtį priglaus Aukščiausioji būtybė.
Tuomet kaip bus su mūsų Geruoju Locmanu? Jei mums Minties Derintojas ir Jo susiliejimas su mumis nerūpi, anaiptol nereiškia, kad TAI NERŪPI NIEKAM.
Rojaus Trejybės dvasios dalelytė mūsų prote laukia mūsų įgaliojimo veikti.
Laisva valia negali būti pažeista, bet turint laisvą valią, tą nuostabią dovaną mes savivaliaujame. Ir tai jau bus sąmoningas ėjimas prieš Tėvo valią. Katastrofa net ir fizinėj plotmėj. Priežąsties- Veiksmo- Pasekmės dėsnis, galiojantis visai kūrinijai, nepriklausomai nuo mūsų aikštingumo, bus pažeistas.
Kad ir kaip yra sunku materialioj apsupty, bet negali nežavėti mylimos Begalinės Dvasios- Motinos- Sesės meilė mums ir Rojaus Trejybės gyvųjų virpesių nuostabi gama, nukreipianti visus TIKRAJA KRYPTIMI
“ Jūs savo charakteriu augate, savo savybėmis artėjate prie Mūsų dieviškųjų jums suteikiamų savybių. Ir šitas procesas nėra beskausmis jūsų materialiam protui, jūsų DABARTINIO SPINDĖJIMO sąmonei, kada aplinka jus taip pat veikia savo virpesiais; veikia tiek, kad jums, norint atsispirti jai, reikia PATIRTI GYVĄ MŪSŲ BUVIMĄ JŪSŲ VIDUJE. PATIRTI. Tuo patyrimu PATIKĖTI, ATSIDUOTI tam patyrimui, nes tas patyrimas jus ugdo iš vidaus, ir PASITIKĖTI šituo patyrimu, nes visa tai jūs gaunate iš MŪSŲ.
Mielieji, abejonės yra adatos skylutės gelbėjimo rate plaukti nemokančiam(nes dominavo užsispyrimas net nebandyti, o ne atkaklumas išmokti) kūrinijos pilečiui, kuris gali taip ir nepatirti gyvai Rojaus Trejybės gyvojo kelio realybės ir nesuvokti savojo dvasinio statuso kūrinijos šeimoje.
Abejonė dar materialiam būvy esant iškart nutraukia gyvą ryšį su Rojaus Trejybe ir potencialus Rojaus pilietis tik vegetuoja.
Net minties neturėtų būti gauti ką nors, kad pats ir neštum šviesą visumos labui.
“Ir šitų abejonių milžiniškame poveikyje, SILPSTA jūsų ĮTIKĖJIMAS, ir tuo pačiu PASITIKĖJIMAS savo keliu, savo žingsniu šitame kelyje.
“Ženk. Nebijok. Būk drąsus. Būk šviesus. Būk doras. Būk Mumis savo aplinkoje.“ - nes tik šitoks gyvas ryšys ir šito ryšio įgyvendinimas kasdieniais veiksmais – drauge su Mumis – jūsų charakterį grūdina, stiprina.
Ramybės jums ir džiaugsmo žinant brolių ir sesių dvasioje ryžtingą žengimą į TIKRUOSIUS namus
Arunas
2011-02-15 16:14:09
Žemiau pateikiu iš Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės šio nuostabaus mokymo keletą ištraukų ir jas - KAIP MALDĄ - skiriu mūsų urantui TomuiVLN, kuris atsiliepė į šį Begalinės Dvasios mokymą SAVO PAMĄSTYMAIS žemiau.
"Kada jūs prisigeriate Mūsų gyvų meilės virpesių, tada Mūsų išmintis suspindi naujais atspalviais, o jūsų vidus turi troškimą GYVENTI šitais atspalviais, gyventi kasdien, patirti šitą gyvenimą DRAUGE SU MUMIS.
Mūsų išmintis tampa GYVA IR VEIKLI, kada jūs esate gyvame ryšyje su Mumis ir žengiate praktinius žingsnius.
"Tada jūs stiprėjate savuoju žengimu, silpsta abejonės, stiprėja pasitikėjimas Mūsų vedimu iš vidaus, nes ankstesnis patyrimas jums paliudija, kokie buvo bauginantys žingsniai ir kaip jums stigo ryžto juos žengti; juos nužengus, jūs sau viduje patvirtinate, kad jie buvo reikalingi jums stiprėti, charakteriui atsiskleisti, ir tuo pačiu patirti džiugesį, kad IŠDRĮSOTE žengti šviesos žingsnį net ir nepalankioje aplinkoje; išdrįsote, nes jūs PATYRĖTE Mūsų GYVĄ impulsą iš vidaus - “Ženk. Nebijok. Būk drąsus. Būk šviesus. Būk doras. Būk Mumis savo aplinkoje.“ - nes tik šitoks gyvas ryšys ir šito ryšio įgyvendinimas kasdieniais veiksmais – drauge su Mumis – jūsų charakterį grūdina, stiprina.
"Ir tai – vienintelis kelias, kad jūs įveiktumėte abejones. O abejonių jūs patirsite ne vieną. Tačiau jūs turite iš Mūsų visas priemones, kad šitame abejonių ir kryžkelių gyvajame kelyje visuomet išliktumėte Mūsų šviesoje, patirdami Mūsų meilę.
"Todėl būkite RYŽTINGI IR DRĄSŪS gyvame ryšyje su Mumis, ir VEIKLŪS savo aplinkoje, nes tik VEIKDAMI jūs STIPRĖJATE; ne MĄSTYDAMI apie veiklą, bet žengdami praktinius ir ryžtingus žingsnius į priekį, kad ir kaip dabar atrodytų tie žingsniai jums sunkūs ir neįgyvendinami.
"Jūs esate Mūsų vaikai. Mes esame jūsų Tėvai. Mes jums padedame lygiai taip pat, kaip jūs padedate savo žemiškiesiems vaikams. Ir kada jūsų žemiškieji vaikai bijo žengti žingsnį, jūs juos palaikote, stiprinate, ir matote, kaip tą žingsnį tas vaikas gali įveikti. Ir jis turėdamas PASITIKĖJIMĄ jūsų PALAIKYMU, fiziniu palaikymu, ŽENGIA šitą žingsnį.
Todėl ir Mes, kaip jūsų DVASINIAI Tėvai, palaikome ir jus VISĄ LAIKĄ - ŽENKITE. NEBIJOKITE.
"Jums STINGA tiktai PASITIKĖJIMO Mūsų palaikymu.
"Imkite pavyzdį iš mažų žemiškų vaikelių. KAIP JIE PASITIKI!
"Todėl ir PASITIKĖKITE, KAIP VAIKAI, MUMIS, BET GERKITE IŠ MŪSŲ IŠMINTĮ, KAIP JĄ JŪS GALITE GERTI JAU BŪDAMI SUAUGĘ, žmogiškąja samprata vertinant jūsų suaugimą."
Mūsų Tomas šiandien išėjo iš Urantijos žmogiškojo gyvenimo. Trečiąją dieną atnaujins savo tolimesnį žengimą aukštesniu - morontiniu - lygiu ir liudys SAVO - URANTO - KELIO ATKARPĄ KITIEMS PAŽADINTIEMS MORONTINIU PAVIDALU.
Aš džiaugiausi jo nuoširdžiu žengimu, kuris buvo nuoširdus ŠVIESOS SIEKIMAS MUSŲ - VILNIAUS - URANTŲ GRUPĖJE IR ROJAUS TREJYBĖS GYVOJOJE ŠVENTOVĖJE.
Tomas iš kataliko per kelerius metus tapo GYVU URANTU, PRANOKUSIU KATALIKIŠKUS BAŽNYTINIUS RITUALUS IR KRIKŠČIONIŠKAS DOGMAS.
Džiaugiuosi, kad DAR VIENAS URANTAS SAVO NAUJOJOJE APLINKOJE LIUDYS - JAU SUKAUPTU ASMENINIU PATYRIMU - URANTŲ GYVĄJĮ KELIĄ.
Telydi jus - ir TOMĄ - ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-02-09 19:09:12
Tie Dievą pažįstantys vyrai ir moterys, kurie yra gimę iš Dvasios, patiria ne didesnį konfliktą su savo mirtingojo prigimtimi, kokį iš tikrųjų patiria pačių normaliausių pasaulių, planetų, kurių niekada nebuvo nuspalvinusi nuodėmė arba palietęs maištas, gyventojai. Įtikėjimo sūnūs dirba intelektualiuose lygiuose ir gyvena dvasinėse plotmėse daug aukščiau už tuos konfliktus, kuriuos sukelia nežabojami arba nenatūralūs fiziniai troškimai. Gyvulinių būtybių normalūs akstinai ir fizinės prigimties natūralūs troškimai ir impulsai nekonfliktuoja net su aukščiausiu dvasiniu pasiekimu, išskyrus tada, kada jie būna neišmanančių, blogai mokytų, arba, nelaimei, perdėtai skrupulingų asmenų prote.
Pradėję žengti amžinojo gyvenimo keliu, prisiėmę užduotį ir gavę sau nurodymus vystytis, nebijokite žmogiškojo užmaršumo ir mirtingojo nenuoseklumo pavojų, nebūkite trikdomi abejonių dėl nepasisekimo arba gluminančio pasimetimo, nesvyruokite ir neabejokite dėl savojo statuso ir esamos padėties, nes kiekvieną tamsią valandą, kiekvienoje sankryžoje kovojant dėl žengimo į priekį Tiesos Dvasia visada sakys, tardama, “Štai šitas kelias.”
0383 - 01- 02 [Pateikta Galingojo Žinianešio, laikinai paskirto į tarnystę Urantijoje.]
emilispetras
2011-01-25 12:02:24
Mielieji,
Kas galvoja, kad vien tik žinios ir beveiksmis noras iš pagrindų gali įtakoti žmogaus gyvensenos elgseną, įsisenėjusius įpročius, tas labai klysta. Žinios tėra tik lieptas, kuris taip pat yra tik pagalbinė priemonė persikelti į kitą upės krantą, išliekant sausam. Svarbiausia šiuo atveju – pačiam šituo lieptu eiti, kad pats patektumei į kitą upelio pusę. O jeigu greta yra pakeleivių – vienminčių, siekiančių to paties tikslo, persikėlimas vyksta, ir lengviau, ir linksmiau, ir sparčiau, ir nevargina, nei fiziškai, nei dvasiškai.
O jeigu dar kartu keliauja ir VISŲ GIDAS, kuris nuolat, ir iš meilės, ir nuoširdžiai atsidavęs, RŪPINASI VISAIS IR KIEKVIENU SKYRIUM, TIEK NEDRĮSTANČIAIS IŠJUDĖTI, TIEK IR PASIRINKUSIAIS KELIAUTI, VISAIS ĮMANOMAIS BŪDAIS RŪPINASI IR TUO PAČIU VIENINTELIU TILTELIU KAIP KAD GALI RŪPINTIS TIK GERAS, TIKRAS, IR IŠMANANTIS, ŠEIMININKAS, ŠI KELIONĖ TAMPA PALAIMINGA KELIONE NUOSTABIOJE BENDRYSTĖJE, IR SU RŪPESTINGAISIAIS GIDAIS, IR SU VIS ARTIMESNIAIS, VIS LABIAU SAVAIS TAMPANČIAIS, KUPINAIS, GIDAMS IR VIENI KITIEMS, MEILĖS, BENDRAKELEIVIAIS.
NUOSTABU, KAD TAIP KELIAUJANT IR LIEPTAS VIRSTA, VIS LABIAU PAŽĮSTAMU IR VIS PATIKIMESNIU TILTU, IR PASIRĮŽUSIUS KELIAUTI PAMAŽU LIAUJASI BAUGINTI IKI ŠIOL DAR NEPATIRTA, BET GIDAMS PUIKIAI PAŽĮSTAMA, NEŽINOMYBĖ, SLYPINTI KITAME UPELIO KRANTE, NES SU KIEKVIENU NAUJU GYVAI ŽENGTU ŽINGSNELIU, VIS LABIAU VISIEMS, DRAUGĖJE EINANTIEMS, AUGA IR TVIRTĖJA PASITIKĖJIMAS VIS LABIAU PAŽINIAIS IR ARTIMIAUSIAI SAVAIS IR NIEKAIP NEATSKIRIAMAIS NUO MŪSŲ TAMPANČIAIS GIDAIS, O NUOŠIRDŽIAI GEIDŽIAMAS KITO KRANTO VIS LABIAU SUVOKIAMO ĮVAIZDŽIO MIRAŽAS IŠVIRSTA Į VIS RYŠKESNĘ TIKROVĖS ŠVIESĄ IR TAMPA NENUMALDOMU GYVU TROŠKIMU.
VIS LABIAU PAŽINIA TAMPANTI TIKROVĖ, LYG BESISKLEIDŽIANTIS GĖLĖS NUOSTABIAUSIAS ŽIEDAS, PASIREIŠKIA VIS NAUJOMIS SPALVOMIS IR SKLINDANČIAIS VIS NAUJAIS, VIENO UŽ KITĄ VIS ĮSTABESNIAIS AROMATAIS, KURIE SAVO TIKRUMU IMA DŽIUGINTI KIEKVIENO BENDRAKELEIVIO PABUDUSIĄ IR BESISKLEIDŽIANČIĄ IR ASMENYBĘ, IR SIELĄ, IR DVASIĄ IR KIEKVIENĄ KEIČIA IŠ VIDAUS.
BE JOKIOS ABEJONĖS, BENDRŲ REALIŲ IR PRASMINGŲ PASTANGŲ SU GIDAIS – KŪRĖJAIS DĖKA, KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ, NEIŠVENGIAMAI LEMTA VIENAS KITĄ IŠGIRSTI IR TARPUSAVIO BROLIŠKAME BENDRAVIME IR BŪTI TIKRIEMS, KAD TAIP PAT ATEIS METAS, KAI IŠNYKS VISOS BAIMĖS, NEKILS JOKIOS ABEJONĖS, NES BŪSIME DVASIOJE SUBRENDĘ TIEK, KAD BE PROBLEMŲ SKIRSIME, JOG BENDRAUJAME NE SU PASĄMONINIAIS TERŠALAIS, BET SU TIKRAISIAIS TĖVAIS AR SU TIKRAIS IR GYVAIS SŪNUMIS AR DUKROMIS.
Tačiau mano patirtis liudija, kad šį gyvąjį pašnekesį balsu didele dalimi kompensuoja atviras ir nuoširdus bendravimas garbinimo ir prašymų visumai maldų metu, kai atvertą vidų – sielą pripildai kūrybinės Tėvo Meilės, o tuo pačiu ir savo Minties Derintojui savo Laisva valia sudarai sąlygas netrukdomam veikti. Tuomet vis dažniau ir dažniau pavyksta savo, kaip dvasinės asmenybės, gyvenimo praktinius veiksmus organizuoti taip, kad iš tikrųjų manoji valia būtų Kūrėjų valią ir kad ši valia taptų nuolatine kasdienybės palydove.
Su broliška meile,
TomasVLN
2011-01-13 14:45:24
Geriau vis tik pasiskaityti Urantijos Knygą ir neuždavinėti tokių klausimų:
"Jeigu žmogus yra linkęs pripažinti teorinį ikisąmoninį protą kaip praktinę darbinę hipotezę šiaip jau suvienytoje intelektualioje gyvybėje, tada, kad būtų išlaikytas nuoseklumas, tas žmogus turėtų postuluoti kylančios intelektualios veiklos panašią ir atitinkamą sferą kaip viršsąmoninį lygį, betarpiško kontakto su viduje gyvenančia dvasios esybe, Minties Derintoju, zoną. Visose šitose psichinėse spekuliacijose yra didžiulis pavojus dėl to, kad vizijos ir kitokie vadinamieji mistiniai patyrimai, drauge su neįprastais sapnais, gali būti palaikyti dieviškaisiais pranešimais žmogiškajam protui. Praeityje, dieviškosios būtybės buvo apsireiškusios kai kuriems Dievą pažįstantiems asmenims, ne dėl jų mistinių transų arba sutrikusio proto vizijų, bet nežiūrint visų šitų reiškinių.
Priešingai negu stengimasis atsiversti, geresnis prisiartinimas prie galimo ryšio su Minties Derintoju morontinės zonos būtų gyvo įtikėjimo ir nuoširdaus garbinimo, atsidavusios ir nesavanaudiškos maldos, dėka. Iš viso perdaug dažnai žmogaus proto nesąmoningų lygių prisiminimų skrydis buvo painiojamas su dieviškaisiais apreiškimais ir dvasios vedimais."
VaidasVDS
2011-01-12 14:34:29
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]