Forumas: temos peržiūra
MES IŠLIKSIME JAUNI , JAUNI
MES IŠLIKSIME JAUNI , JAUNI
Mes žmonės , gimstame čia Žemėje , kad taptume kosminiais piligrimais . Mes niekada daugiau nebesugrįšime ir nebegyvensime šioje Žemėje . Šį planeta , su visa Saulės sistema , per mūsų sielos amžinybės amžius , vis toliau ir toliau tols nuo mūsų , o nauji sielos patyrimo klodai išgyventi kituose pasauliuose , užklos tuos tolimus žemiškojo gyvenimo prisiminimus . Ši Žemė, kaip mūsų bręstančios , žmogiškosios sielos lopšelis ir darželis , šiandiena mums yra labai brangi ir artima , savo fizine gamta ir iš mūsų protėvių paveldėta erdve , tačiau tolimoje ateityje , teliks tik iliuziniai prisiminimai , kaip tolimos praeities sapnas .
Mūsų gyvenimai , mūsų tobulėjimai , eis vis tolyn ir gilyn į kosmines erdves , į kitus kosminius pasaulius ir į tose erdvėse egzistuojančius subtiliuosius dvasinius pasaulius , kuriuose vis brandžiau ir brandžiau eisime link savo sielos dvasinio statuso , kad taptume amžinąja dvasia , atstovaujančią amžinąją Dievo vaikų sūnystę ir dukterystę . Ir nesusirinksime jau niekada VėlInių vakarą , prie uždegtų žvakelių ir nesusėsime jau niekada prie šeimų stalo ir nebeklajosime nei po laukus nei po miškus , nei po namus ir niekada nieko nekalbinsime ir nei vienam žmogui , niekuo apie save neapreikšime . Mūsų kontaktas su šiuo pasauliu bus lygus nuliui , o gal bus leista pasakyti sapne , kad viskas gerai ir mano sieloje visada šventė ? Gal būt ...
Tačiau šiandiena mes žmonės , paskendę materialiose iliuzijose , net ir dvasiniuose religiniuose iliuziniuose sapnuose , net nesuvokiame tikrosios realybės , kas yra Dievo Tėvo suplanuota ir išskleista ant visos Kūrinijos . Tai Dievo Tėvo - Rojaus Trejybės Meilė , per gyvybės kūrybą , kuri kaip gyvybės ekspansiją , išplinta į statiškąją , negyvąją materiją , kad visas kosmosas , visos erdvės , kada tai , amžinybėje , pradėtų žydėti ir alsuoti , įvairiausiomis protingomis gyvybės formomis ir rūšimis . Visa Kūrinija sukurta ir vis toliau ir toliau kuriama , globojama , myluojama vien tik tam , kad visą negyvą kosmosą užvaldytų gyvybė . Ir ne bet kokia gyvybė , ne kokie tai sparnuočiai ar šliaužiojantys vabalai , bet protinga , išmintinga gyvybė turinti estetiškai gražias , tobulas , fizinių kūnų formas ir išraiškas , su dvasiniu , dieviškuoju užtaisu , šių protingų esybių protuose .
Taigi gimėme pačiu laiku ir atradome Žinią apie žmogaus sūnystę ir dukterystę Dievuje , ne per darbus , ne per labdarą , ne per mokslą , bet per įtikėjimą , kad pats DIEVAS TĖVAS , mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas yra ir mūsų visų Tėvas , kviečiantis ir viliojantis link amžinosios Meilės , link amžinojo Gyvenimo Versmės . Atradome Žinią ir patikėjome , ir įtikėjome ir apsigyvenome visu savo protu toje Žinioje , kad savo sielų žemišką meilę spinduliuotume į savo Tėvą ir kartu kurtume naujo žmogaus , kosminio , dvasinio žmogaus , ateities gyvenimą .
2011-01-22 19:37:00
Komentarai
Norime mes ar nenorime , tačiau esame Dievo Tėvo dvasia būtyje , užgimę kūnu ir protu , Sūnaus Kūrėjo sukurtoje planetoje , mes žmonės , dievybių įbūtinta planetinė būtis , Rojaus Trejybės Dievybių projekcija materijoje . Tai mes turime suprasti ir žinoti , jeigu norime būti laimingi , jeigu norime tapti išmintingi ir nemirtingi . Dievo vaikai , nuolatos turi , savo mintimis , draugauti su Dievo Dvasia . Kas savo sąmonę ir savo protą netapatina su dievybių raiška materijoje , toks žmogus , vienaip ar kitaip yra nelaimingas . Turime suprasti , kad mūsų gyvenimas , tai ir Aukščiausiojo gyvenimas , mūsų ašara , tai ir Aukščiausiojo ašara , mūsų džiaugsmas , tai ir Aukščiausiojo džiaugsmas .Turime gyventi šį gyvenimą ir turime aktyvuoti meilės jausmą šiai dievybės apraiškai mumyse . Nieko mums negali būti brangiau , kaip ši brangenybė nusileidusi iš dangaus , iš garbės ir šlovės aukštybių į mirtingojo žmogaus būtį ir sielą , kad padėtų žmogaus protui sąmoningai , sukurti savyje nemirtingąją sielą . Todėl ir visi mūsų žemiški planai ir darbai turėtų derintis ir tilpti į dieviškuosius planus , kuriuos suplanavo Aukščiausias , savo dvasinei raiškai ir prasmei įsibūtinti .
Būkime prasmingame ir tikrame tikėjime ir tikroje ir prasmingoje meilėje , tiek savo artimui , tiek ir Aukštosioms Dievybėms . Išgyvenkime visas gyvenimo dienas , prisimenant ir jaučiant šalia spinduliuojančią dievybių meilę , aukščiausią meilę , kuria dievybės apkabina mūsų planetinius kūnus , kad mes , kaip protinga gyvybė , turėtume likimą ir tęstinumą laike ir erdvėje . Mylėkime vieni kitus , kaip ir mus kad globoja ir myli , mylėkime visus šios planetos gyventojus , o jeigu kartais suvoksime plačiau - mylėkime ir visą Kūriniją .
emilispetras
2011-02-05 18:49:33
Koks nuostabus grožis , kokia gili paslaptis mūsų Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ir žvaigždynų , už kurių gyvena Didžioji Paslaptis , o jos veikimas , harmonija ir ramybė , pasklinda ant visa ko , kas Žemėje gyva . Pragiedrėję žiemos vakarai , leidžia jau džiaugtis dangaus šviesuliais ir nuvesti mintis į begalybes .
Kai mintimis aprėpiu dvasinius horizontus ir einu toliau kur tęsiasi kosminis horizontas - pajaučiu gyvenimo prasmę ir vidinę laimę visų dienų kasdienybėje , nes šie vidiniai pokalbiai visada atneša daug dvasinės įžvalgos , aiškumo savo jausmuose ir mintyse . Jie kaip dušas nuplauna buitines pragmatiškas problemėles ir pasaulis vėl atrodo normalus ir tikras , nes (,, ...dvasinė įtaka ir jos veikla , su begaline gausa kupinų meilės asmenybių ...‘‘) , harmonizuoja fizinį gyvenimą ir teikia prasmę ir viltį , tekančio gyvenimo kasdienybėje .
Urantijos knygoje rašoma : ,, ... Yra daug dvasinės jėgos netrukdomų kanalų ir viršmaterialios galios šaltinių, kurie Urantijos žmones sujungia tiesiogiai su Rojaus Dievybėmis. Egzistuoja Minties Derintojų tiesioginis ryšys su Visuotiniu Tėvu, Amžinojo Sūnaus dvasinės gravitacijos akstino plačiai paskleista įtaka, ir Bendrojo Kūrėjo dvasinis buvimas...‘‘
Todėl aš daugeliui siūlau , mieli žmonės , žiūrėkite daugiau į žvaigždes , kvieskite į save kosminę Paslaptį , tegu užpildo žmogiškąją viltį ir svajonę , dieviška ramybe ir meile .
emilispetras
2011-01-30 18:42:54
Skepticizmas , kritika , nepasitikėjimas , tai mūsų proto ir intelekto evoliucionuojanti , varomoji jėga , vystantį vis skvarbesnį ir įžvalgesnį mūsų proto žvilgsnį į materiją , tačiau labai trukdanti skleistis dieviškai meilei ir dieviškai išminčiai , kaip dvasiškumo pradui žmoguje. Tapę labai protingais , mes tapome nedvasingais , o tuo pačiu ir neišmintingais .
Mes , savo protu , norime būti dievais , norime viską žinoti ir viską valdyti ir manome , kad tai mums pasiseks , nes mūsų žemiškasis protas sukuria vis nuostabesnius technikos stebuklus , o mokslinės teorijos nusidriekia per visą kosmosą , aiškindamos materijos ir žmogaus kilmę , tačiau labai dažnai , pačiuose nuostabiausiose mokslinėse teorijose , technologijose ir darbuose , pritrūksta meilės jausmo , šioms visoms Žemės planetos gyvybėms ir tuo pačiu žmonėms . Mes , mokslą , išradimus , darbą statome aukščiau už prigimtinį gyvybės šaltinį ir priežastį - meilę . Mes trypiame savo žmogišką , brolišką meilę ir tuo pačiu nesuprantame ir dieviškos meilės , kuri nori atverti mūsų protų dvasines akis ir ausis , kaip suprasti ir priimti šią dieviškąją meilę ir dieviškąją išmintį .
Jau prieš du tūkstančius metų , apaštalas Paulius apie žmogų kalbėjo taip : ,, Jeigu aš kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis , bet neturėčiau meilės , aš būčiau tik tuščiai žvangantis varis ir skambantys cimbolai . Jeigu aš turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir mokslą ; jei turėčiau visą tikėjimą , kad galėčiau net kalnus kilnoti , tačiau neturėčiau meilės , aš būčiau niekas . Jeigu aš išdalinčiau vargšams visą , ką turiu , jeigu atiduočiau net savo kūną sudeginti , bet neturėčiau meilės, - nieko nelaimėčiau. „
Čia aiškiai kalbama apie dieviškumo pradą žmoguje , meilę , kuri padovanota mums iš Dievo Tėvo , per kurios buvimą , per kurios pajautimą visi žmogaus projektai ir darbai tampa pilni prasmės ir amžinos gyvybės , kai žmogus savyje sugauna , priima ir gyvena su amžinuoju Rojaus kvėpsniu . Kai išnyksta meilė iš žmonių protų ir širdžių , ateina visos civilizacijos žlugimas.
Viskas buvo sukurta ir viskas egzistuoja per Dievo meilės ,,ekspansiją‘‘ į visą Kūriniją . Todėl ir kiekviename žmoguje turi būti tikėjimas , meilė ir viltis į visus procesus vykstančius arba dar įvyksiančius , tačiau iš šio trejeto , pati svarbiausia ir reikšmingiausia yra - meilė .
Leiskime tekėti per mūsų protus pačias naiviausias mintis , tačiau su meile ir tikėjimu , ir gyvenimas tikrai prašviesės . Tikėjimas ir meilė kuria stebuklus , kurie pradeda vaikščioti po žemę ir realizuojasi pačiais įvairiausiais grožio ir gerbūvio aspektais . Šitame stebukle, kartais ir vienas ar du žmonės tampa atsveriančiąją meilės funkcija ir jėga , prieš griaunamąją negatyvių minčių ir troškimų masę . Tik vienas ar du žmonės ir pasaulio svarstyklės pakrypsta meilės stebuklo naudai .
.
emilispetras
2011-01-27 11:41:49
Atsakysiu į Algirdo 01-24 d. keltus klausimus. Žmonės pradeda vis labiau mąstyti ne izoliuotai, bet plačiau. Žmogus negail gyventi tokio gyvenimo, kad tik miegotų, nueitų iki parduotuvės iki darbo, gal kilometrą ar penkis kilometrus nuo savo namų dar pakeliautų ir viskas. Aš pastebiu, kaip kiekvienas dabar vis labiau atpažįsta, kad kiekvienas žmogus turi galvoti tiek apie visą miestą, tiek apie visą valstybę, tiek apie visą pasaulį (ir apie kūriniją). Kai žmogus pradeda mąstyti ir ieškoti kaip jis gali prisidėti prie visumos - pradeda bent menkiausiai prisidėti prie to - tada jam nereikia sakyti kad "va vyksta karas, man trukdo izoliuotai ir toliau gyventi". Jeigu kiekvienam žmogui "nebus visvien" tuomet visoje planetoje nevyks tokie nereikalingi dalykai kaip vyksta dabar, ar vyko anksčiau.
Kiek tu, ar kiekvienas kitas mąsto tiek plačiai kad rūpintusi visuma? Kokios pastangos dedamos tokia linkme?
Vaidas
2011-01-25 10:52:16
Kodėl , kodėl taip ilgai , kodėl , kodėl taip vėlai ? Daug kenčiančių ir nusivylusių , mirštančių ar dar tik kankinamų , nuskurdusių ir nemylimų , milijonai žmonių , šaukia į erdvę ir klausia - kodėl , kodėl ? Na , kodėl ? Tačiau atsakymas kaip ir yra . Vienas iš jų - maištas danguje , o pasekmės žemėje . Užterštas genetinis kodas , su ypač agresyviu , dvikojo gyvulinio proto , besitesiančia evoliucija . Jeigu tie maištaujantys planetos Princai taip užkodavo savo tvarinius , tai norint atkoduoti , reikėjo sunaikinti visą žmoniją , norint išvalyti užterštą protą , tačiau net pasiklydusioms aukštoms dvasioms buvo pareikštas gailestingumas ir šimtų tūkstantmečių atgailavimo laikotarpis . Viso to rezultate , atskiri vienetai , kurių protas evoliucijos eigoje , prasivalydavo ir prašviesėdavo , gaudavo dieviškąją Žinią , kuri atpirkdavo visas kančias ir nesėkmes , patirtas per to individo žemišką gyvenimą , nes ši Žinia būdavo ant tiek stulbinančiai ir akinančiai šviesi ir pilna meilės , kad atpirkdavo akimirksniu visus patirtus vargus , o aiški ateities vizija suteikdavo jėgų tęsti žemiškas kovas už gyvybę , gėrį , meilę ir tiesą . Taip jau yra mielas Algirdai . Mes esame kovojanti ir mirštanti kosminė esybė , kad žemiškos kovos , tikėjimo , meilės ir tiesos kovose , panaudotume savo fizinius kūnus , o vėliau juos paliktume čia Žemėje , kad tuo išlaisvintume savo sielas iš materijos gniaužtų ir įeitume į dangaus Karalystę su savo Viešpačio Jėzaus Kristaus tikėjimu , kad esame viso ko Kūrėjo ir kosminio Centro ir Amžinojo Šaltinio , sūnūs ir dukros , pašaukti gyventi amžiną gyvenimą . Ne šimtą , ne šimtą dvidešimt metų , bet gyventi amžiną gyvenimą . Taigi verta dėl to gyventi , kovoti ir tikėti .
emilispetras
2011-01-24 21:43:31
“Atradome Žinią ir…” Emili,dar neesu tokioj padėty, kad laisvai manipuliuočiau knygos tekstu; tad gal padėsi?
Mano galva žaidžiamas ne visai vykęs žaidimas (nors ir eksperimentiniu-dešimtainiu vadinamas).
Štai buvo laukiama 2000 metų; iki atnaujinant žinias-apreiškimą; per tą laiką įvyko kruviniausi karai, genocidai, įgavo masiškumą pedofilija, gėjystė, lesbystė, šeimos prigimtiniai-evoliuciniai pamatai tampa panašūs į griuvėsius, daugybė gyvenimo sričių pakibo ant “plauko”.
_k_i_e_k_ metų praėjo nuo Makiventos mokymų iki Jošuės pasirodymo.
_k_i_e_k_ praėjo nuo skelbimo; kad Kūrėjas įsikūnys materialiai –iki melkizedekų susirūpinimo žemės religija-tikėjimu?
_k_i_e_k_ amžių nuo I ir II sodo iki skelbimo?
_k_i_e_k_ nuo Dalamatijos laikų iki Adominių?
Patsai, ar Rimas, ar kas? –įrašys skaičius (vietoj _k_i_e_k_) –tuo ir man pagelbstint –nes įdomu.
Kadangi per tą laiką dvasinės tiesos susilpnėdavo, ar atsiskiesdavo evoliuciniais papročiais –ir iš ten (Rojaus pusės) būdavo žvelgiama nereaguojant, nenuoširdžiai, nedemonstruojan gailestingumo –na pro pirštus –tipo “mūsų tai neliečia, mums vienodai šviečia”
Kas čia per sadistinė Rojaus politika –ar susimąstei kada apie tai?
Yra gražių dainų su žodžiais “jauni, jauni”. Dabar, kai turime Penktąjį; man tie žodžiai skamba “amžini, amžini”
Algirdas
2011-01-24 15:02:18
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]