Forumas: temos peržiūra
Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės atsakymas-mokymas apie APVAIZDOS veikimą šitame laikmetyje, suteiktas Rojaus Trejybės šventovėje - Kaune - 2011 01 16
Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Sesės mokymas-atsakymas į Laimos iš Velžio klausimą apie Apvaizdos veikimą šitame laikmetyje, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje - Kaune, 2011 01 16
Algimantas:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina Broli, Mylima Begaline Dvasia-Motina Sese, aš esu pasirengęs perduoti Tavąjį mokymą, kuris iš Jūsų Trijų perduosite, kad paaiškintumėte mums plačiau, negu yra Urantijos Knygoje, apie Apvaizdos veikimą dabar, šitame laikmetyje, šitoje planetoje –Urantijoje.
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylimieji vaikai, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, kurį jūs vadinate Begaline Dvasia-Begaline Motina-Begaline Sese.
Aš jus myluoju, bučiuoju, garbinu taip, kaip jūs garbinate, atsiverdami savo pačia giliausia dvasine gelme, kokią šią akimirką pajėgiate atverti. Štai tai ir yra mūsų GYVASIS ryšys, gyvoji komunija, kuri SUVIENIJA mus, ir leidžia jums PATIRTI Mūsų gyvą PASIREIŠKIMĄ jūsų viduje. Jūs prisipildote daugiau šviesos, daugiau meilės, palaimos, ir trokštate, kad daugiau tokių savo dvasios brolių ir sesių patirtų šitą pačią būseną, kad jie šitaip galėtų skleisti tas pačias meilės šviesos ir palaimos mintis, o taip pat ir imtis darbų, veiksmų.
Tačiau jūs TIEK ūgtelėjote šitame gyvajame kelyje, kada apsižvalgote savo aplinkoje, kasdieniame gyvenime, pamatote kontrastą tarp to, ką jūs jaučiate, ką patiriate, ir ką matote aplinkoje. Šitas kontrastas sunkiai jums suvokiamas, kadangi jūs per tokį trumpą laiką nužengėte šimtmečius, dar daugiau, tūkstantmečius kelio, palyginus su praėjusiomis kartomis.
Jūs dabar stovite ant tokios dvasinių kopėčių laiptelio pakopos, kad žvelgiate labai iš aukštai į apačioje esančią aplinką. Todėl jūs matote daug toliau negu ta aplinka, žvelgdama nuo savojo laiptelio nemato toliau negu siekia jų materialus žvilgsnis. Tai dar labiau sukelia kontrastą tarp JŪSŲ matymo ir VIEN TIK MATERIALIU žvilgsniu žvelgiančiųjų, taip pat Mano mylimų vaikų, jūsų dvasios brolių ir sesių. Ir kad šitą atotrūkį, šitą milžinišką skirtumą būtų galima kiek įmanoma sumažinti, Mes jums ir suteikiame pagalbą visomis įmanomomis priemonėmis, kas ir yra pavadinta – jūsų milžiniškame dabartiniui laikmečiui perduotame apreiškime, Urantijos Knygoje – Apvaizda.
Apvaizdos pavadinimas – tai yra paprastesnis pasakymas, kaip Mes pasirenkame diegti šviesą šitoje planetoje, panaudodami tinkamas įvairias priemones ir tų priemonių gyvus skleidėjus.
Jūs puikiausiai suvokiate, kai pamąstote apie įvairius savo gyvenimo epizodus, net ir trumpalaikes akimirkas, kiek jūs buvote kartų patekę į sunkią padėtį, ir kažkas jums suteikė, tuo metu nesuvoktą, pagalbą. Suvokiate dabar, kada ūgtelėjote į aukštesnį dvasinį lygį, kad KAŽKAS jums padėjo IŠ AUKŠČIAU. Tai ir buvo APVAIZDOS pagalba, kurią Mes numatėme jums, kad šitame kelyje jūs nebūtumėte PRARASTI. Ne vienas iš jūsų galėjote prarasti savo fizinę gyvybę daug anksčiau, bet Mes jus SAUGOJOME, kad patektumėte į ŠITOS AKIMIRKOS dabar esantį jūsų atsivėrimo dvasinį laiptelį MŪSŲ GYVAJAME TIKROVĖS kelyje.
Kada Mes kalbame apie tai, kad Mes jums padedame Apvaizdos dėka, tada Mes turime mintyje tas DVASINES būtybes, ir Tarpines Būtybes, kurios gali jums suteikti pagalbą. Jūs negalite pamatyti – KOL KAS – savo vadinamųjų angelų sargų-serafimų. Tačiau KIEK jie įdeda pastangų, NUOŠIRDŽIŲ PASTANGŲ, kad jums sumodeliuotų TOKIAS aplinkybes, kad ŠITOSE aplinkybėse jūs išliktumėte NET TOKIE, kad jums ir PLAUKAS NUO GALVOS NENUKRISTŲ, nes vien tiktai JŪSŲ sprendimai, įtakoti jūsų laisvos valios, kurie sukuria taip pat PASEKMES, galėtų jums būti LABAI SKAUDŪS, daugeliui net – fizine prasme – lemtingi, prarandant net šitą patį fizinį apvalkalą. Tačiau serafimų veikla, MODELIUOJANT APLINKYBES, kad tik jus išsaugotų šitame kelyje, jums nėra suvokiama, jums nėra matoma. Todėl jūs TARSI ir nepastebit tų aplinkybių, kurios veikia jus iš išorės. Jums tai yra įprasta aplinka. Tačiau norint, kad šita įprasta aplinka jus veiktų taip, kad nežeistų nei dvasios, nei fizinio pavidalo, iš angelų-serafimų reikalauja daugybės pastangų.
Jūs matote, kokia atrodo dabar nesutramdoma gamtos stichija, pasireiškianti įvairiais pavidalais: ir potvyniais, ir gaisrais, ir žemės drebėjimais, ir visa tai kainuoja daugybę jūsų fizinio kūno gyvybių. Tačiau tarp tų gyvybių atsiranda išsigelbėjusių TOKIŲ žmonių, kurie NEGALI SUVOKTI, kaip jie išliko. Jie ir išliko Apvaizdos ĮSIKIŠIMO dėka; išliko TAM, kad KITIEMS LIUDYTŲ, savuoju patyrimu, kad jie kreipėsi į Mane pagalbos, ir toji pagalba buvo suteikta, panaudojant Apvaizdą.
Jeigu nebūtų kreipinio į Mane, per prievartą Aš nebūčiau suteikęs tos pagalbos. Aš atsiliepiau į šauksmą, nukreiptą į Mane, ir panaudojau Apvaizdą tam, kad būtų įgyvendintas tas atsivėrusios sielos-dvasios šauksmas, panaudotas kitų labui, STIPRINTI KITUS, kadangi kiekvienas išlikęs tokioje aplinkoje, kaip jūs dažnai pasakote stebuklingai išlikęs, apie savo patyrimą pasakoja visiems, ir visi stebisi, kad jis išliko tokiomis aplinkybėmis. Ir kyla jūsų dvasios broliams ir sesėms natūralūs klausimai, kaip buvo galima išlikti, kada jūsų dabartiniai moksliniai tyrimai negali patvirtinti tokių faktų?
Ir žmogaus MĄSTYMAS GILĖJA dėl tokių – net ir pavienių – faktų, kurie yra pagarsinami liudijimais, savuoju patyrimu. Net ir tie mąstantys, bet nepatyrę tokios skaudžios patirties, vis tiek viduje plečia savo mąstymo gelmę; plečia tam, kad mėgintų atsakyti sau į klausimą – kaip galėjo išlikti žmogus tokiomis aplinkybėmis?
Apvaizdos veikimas jūsų aplinkoje taip pat yra LABAI AKTYVUS. Ne kartą jūs girdėjote iš Mūsų mokymų, kad jūs esate Mūsų gyvi švyturiai, kupini meilės ir šviesos. Jūs esate PIRMIEJI, kurie kitiems skinate kelią šitos tamsos aplinkoje. Todėl Apvaizda jus NE TIKTAI STEBI, PUOSELĖJA, BET SAUGO JŪSŲ ŽINGSNIUS. Saugo jus, kad šitame kelyje jūs IŠLIKTUMĖTE, net ir taip, kaip Gyvybės Nešėjai saugojo, kada prasidėjo gyvybės evoliucija jūsų planetoje, šitą besivystančią gyvybės plazmą. Ir daugybę kartų buvo iškilusi grėsmė, kad gali gyvybės gija nutrūkti.
Todėl Mes šitą – GYVĄJĮ – kelią pakloję prieš jus, suteikėme ir visas priemones, kad jisai būtų GYVAS KELIAS VISAI PLANETAI. Bet Mes negalime visos planetos nušviesti PER AKIMIRKSNĮ. Todėl Mes ir sutelkiame Apvaizdos dėmesį Į TUOS, kurie gyvuoju keliu EINA. Jūs tiktai būkite ATIDESNI, žvelgdami į savo gyvenimo aplinką, į savo veiksmus, ir pasekmes, ir pastebėsite, KIEK DAUG KARTŲ Apvaizda ĮSIKIŠO, kad jums SUŠVELNINTŲ pasekmes, KIEKVIENAM iš jūsų. Jūs tiek daug priimate NEIŠMINTINGŲ sprendimų, kai ŠVIESA yra JŪSŲ VIDUJE, o jūs vis tiek siekiate tą šviesą patobulinti, pakoreguoti, pataisyti savais metodais, ir sava samprata, ir natūralu, pasekmės būtų daug skaudesnės, jeigu ne Apavaizdos ĮSIKIŠIMAS TARP JŪSŲ ir TOS SKAUDŽIOS PASEKMĖS. Apvaizda jums yra kaip pagalvė krentantiems.
Jūs esate tie, kurie esate saugomi LABIAU negu saugote savo AKIES VYZDĮ. Jums tą sunku pagalvoti ir tuo patikėti, kaip Aš, visus vienodai mylintis, NĖ VIENO neišskiriantis ir NĖ VIENO neatstumiantis, galiu JUS saugoti ŠITAIP SAVOSIOS APVAIZDOS DĖKA.
Taip, Aš saugau jus daug daugiau, nes jūs ATSIDAVĖTE Mano vedimui iš vidaus.
Todėl Aš jums ir suteikiu savosios Apvaizdos apsaugą, nes Apvaizda veikia TŲ LABUI, kurie veikia savo gyvenimu ir veiksmais TAIP PAT VISŲ LABUI, kurių gyvenimo prasmė turi vektorių ne savojo aš patenkinimo kryptimi, bet visų šviesos skleidimo kryptimi. Todėl kiekvieno, kurį Aš myliu VIENODAI, veiksmai yra SKIRTINGI PAGAL SAVO PRASMĘ, IR EVOLIUCIJOS VEKTORIŲ TOJE PLANETOJE. Jūsų vektorius yra Manojoje šviesos upės srovėje. Todėl visiškai natūralu, kad Apvaizda ir rūpinasi jumis – IŠSKIRTINAI – palyginus su kitais. KITI gauna DALELĘ TO, KIEK gaunate JŪS.
Apvaizda veikia VISUMOS labui. Todėl ir tose stichinių nelaimių aplinkybėse ji įsikiša ten, kur reikalinga atsiliepti į nuoširdų kvietimą, kad pagalba būtų suteikta vardan VISUMOS, ne vardan savojo ego išgelbėjimo materialaus kūno pavidalu.
Kada jūs žvelgsite į savo aplinką DABAR, jūs žvelgsite KITOKIU žvilgsniu. Jūs stebėsite, stebėsite ir kiekviename kelių susikirtime jums priimant sprendimus, ir įgyvendinant tuos sprendimus, ir sulaukiant tų sprendimų veiksmų ir tų veiksmų pasekmių. Jūs stebėsite, KIEK tuose veiksmuose-pasekmėse yra jūsų ASMENINIO indėlio, ir KIEK jis yra PAPILDYTAS, pakoreguotas, Manosios Apvaizdos.
PLĖSKITE ŠITĄ ŽVILGSNĮ. PLĖSKITE SAVĄJĮ HORIZONTĄ, kad savo aplinkoje, jums veikiant VISŲ LABUI, jūs VIS LABIAU PASTEBĖTUMĖTE ir Manosios Apvaizdos veikimą DRAUGE SU JUMIS, lygiai taip, kaip jūs veikiate drauge su Mumis.
VISI MES VEIKIAME VISŲ LABUI.
Algimantas:
Ačiū Tau už šitokį nuostabų mokymą, mano mylima Begaline Dvasia-Motina- Sese. Aš myliu Tave, garbinu, ir dėkoju Tau. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
------------
Nuoširdžiai dėkoju Daliai už šito mokymo įrašymą diktofonu, ir Violetai – už šio mokymo įrašo išrašymą, kad visi galėtume jį skaityti ir apmąstyti.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-01-26 23:17:39
Komentarai
“Mano mylimieji vaikai”Kiek Daug ir kiek mažai sutelpa mūsų mylimos Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės žodžiuose-virpesiuose, Gyvuosiuose virpesiuose. Kokia didžiulė praraja skiria nuo palaimos patirti gyvai nuostabų kelią, sumanytą Rojaus Trejybės nuo nenoro eiti šituo keliu, Gyvuoju keliu. Mes esam mylimi net ir tada, kuomet neišpažįstame Gyvosios Rojaus Trejybės religijos. Mes esam mylimi net ir paneigdami Evoliucinį kelią, kurį mums, esantiems viena grandimi nesuvokiamai didingoje ir visaapimančioje kūrinijos grandinėje, sumanė Rojaus Trejybė. Ir ta grandinė yra Meilė. Meilė visai kūrinijai, pasklidusiai Kosmoso begalybėje. Ir miriadai Gyvųjų Meilės virpesių glamonėja visą kūriniją, neišskiriant nė vienos būtybės. Meilėje paskęsta viskas:
Tiek dvasinės būtybės, tiek materialūs daiktai, gyvūnija ar augalija, tiek mes ir viskas ko dar nepajėgiame suvokti. Visa kūrinija. Visaapimantis branduolinis Meilės Šaltinis-Rojaus Trejybė, Šaltinis ir Centras, iš kurio ir pasklido Kosmosas su gyvaja realybe ir gyvosiomis būtybėmis. Koks Kūrėjo Meilės užtaisas, nesutilpęs Savyje ir realizuojamas kūrimo procese, nuolatiniame ir gyvame.
Ir tikrai nesuvoksime, nes čia pakiša koją kantrybė ir atsidavimas. Atsidavimas vykdyti Šaltinio ir Centro valią.
Išties neįmanoma bent dalelyte savęs suvokti kas tai yra gėrio darbų darymas kartu su Rojaus Trejybe visumos labui.
Neryžtingumas priimti sprendimus gyvai patirtiniame kelyje tegali atnešti “akimirksnio pliūpsnį”. Ir tai bus tik virptelėjimas kažkur viduje. Bet tai jokiu būdu nesitęs akimirkos tęstinume. Ir štai kodėl paminėkime ir pamėginkime patirti kokia Palaima prasiveržia skaitant ir patiriant gyvai šį nuostabų Begalinės Dvasios-Motinos-sesės Mokymą:
“Aš jus myluoju, bučiuoju, garbinu taip, kaip jūs garbinate, atsiverdami savo pačia giliausia dvasine gelme, kokią šią akimirką pajėgiate atverti.
Mus myluoja, bučiuoja, garbina. Ar patiriame mes tą nuolatinę ir nesuvokiamai gaivinančią visuminę Meilę?
Atsakymas labai paprastas ir jis virpesiais mums perduodamas:
“..taip, kaip jūs garbinate, atsiverdami savo pačia giliausia dvasine gelme, kokią šią akimirką pajėgiate atverti.
Kokią šią akimirką pajėgiate atverti..
Kaip nuostabiai pasakyta. Ir tai yra tikrovė, realybė. Realybė, kurios neįmanoma suvokti plačiau, patirti giliau. Neįmanoma be gyvojo garbinimo, maldos. Ne tik individualaus, bet ir kolektyvinio. Ir ypač Gyvojoje Rojaus Trejybės šventovėje. Jau nekalbant apie Urantijos Epochinio apreiškimo studijas, Jėzus Kristus: KALBU JUMS VĖL apreiškimo, TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ mokymų, KRIKŠČIONYBĖS DUŽENŲ ir kitų, forume esančių dvasinių mokymų nagrinėjimo. Nuoseklaus nagrinėjimo. Ir būtinai potencialų asmenybės brandumą paverčiant aktualu.
Neveikli dvasia pasmerkia pati save pragaiščiai. Telieka pradinis gyvybės užtaisas egzistencijai Urantijoje.
Kada pagaliau suvoksime, kad ne Žemė yra mūsų gimta planeta, bet Rojus. Visada Egzistavęs tiek praeities amžinybėje, tiek dabarties akimirkos blyksnyje, tiek ateities amžinybėje. Urantija yra mūsų kelio pradžia į gimtuosius namus, į Rojų-mūsų Likimą ir Tikrųjų Tėvų Egzistencialią Buveinę.
Koks nuostabus ir didingas buvo Mykolo septintasis Savęs Padovanojimas Urantijoje.
Tai ne tik pavyzdys ir patvirtinimas visai kūrinijai kokie galime ir turime būti mes.
Nėra per tariamą kančią palaimos. Yra per Rojaus Trejybės atradimą savyje meilė. Ir ji taps Meile per įtikėjimo gilinimą ir atgimimą iš dvasios. Tuomet ir tiktai tuomet patirsime palaimą Šaltinio ir Centro glėbyje. Glėbyje, kurio netrokštame patirti. Juk taip gyventi patogiau. Ir numojame ranka: kaip nors pragyvensiu, o paskui neaišku kaip bus ir jeigu kas nors bus, tai ir gerai.
Įpratome minėti Dievą. Mielieji, nėra Jo. Yra Kūrėjas-Šaltinis ir Centras. Jo ir tiktai Jo vaikai me sesame. Atraskime Šaltinį savyje per nuoširdų garbinimą ir maldą. Nereikia kažko įmantraus, kažkokių tam tinkamų žodžių. Tiesiog, kalbėkime Jam, kalbėkime be perstojo, virpesiais ir žodžiais savais. Ir aš GARANTUOJU, kad išauš ta diena kada atrasime Tėvą-Rojaus Trejybę savyje.
Jūs mylite ir aš myliu, bet mums to negana. Mes trokštame Mylėti.
Jau dabar me sesame dvasios ir Kūrėjas žvelgia į mus kaip į ištobulintas dvasias.
Atraskime Šaltinį savyje, Meilės Šaltinį. Atraskime kaip Jėzus atrado.
Ir nereikia sugalvoto vardo. Tai tik tradicija, prisirišimas.
Jis Mykolų kategorijos Sūnus Kūrėjas, Valdovas ir Šeimininkas vietinės visatos Nebadono.
Jau prieš 2000 metų Jis atnešė evangeliją apie Tėvo sūnystę ir žmonių brolystę tuometiniams žmonėms. Ir jau tada kalbėjo apie tai, kad esame dvasios ir mūsų Tikrieji Tėvai yra Rojaus Trejybė. Ir visi me sesame broliai ir sesės dvasioje su visa kūrinija. Viename susiliejime kūrinijos šeimoje su Rojaus Trejybe
Mes esam tobuli. Tobuli tokie, net koks tobulas yra Jis-KŪRĖJAS. Tik to nežinom ir “miegame”. O juk viskas taip arti. Netgi arčiau nei manome. Viskas yra mumyse, paverskime potencialą aktualu. Ir nebijokime. Gyvenkime tais Gyvaisiais virpesiais ir tapkime tais Švyturiais apie ką mums ir Kalba Mylima Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
“ Apvaizdos veikimas jūsų aplinkoje taip pat yra LABAI AKTYVUS. Ne kartą jūs girdėjote iš Mūsų mokymų, kad jūs esate Mūsų gyvi švyturiai, kupini meilės ir šviesos. Jūs esate PIRMIEJI, kurie kitiems skinate kelią šitos tamsos aplinkoje. Todėl Apvaizda jus NE TIKTAI STEBI, PUOSELĖJA, BET SAUGO JŪSŲ ŽINGSNIUS. Saugo jus, kad šitame kelyje jūs IŠLIKTUMĖTE..”
Kiek nuostabių patirčių mūsų Gyvajame kelyje tenka patirti. Bet ar susimąstome, kad liga, trauma, ar šiaip kokios aplinkybės per kurias nukenčia mūsų vis dar materialus kūnas ir tuom pačiu dvasia, yra Apvaizdos pagalba.
NUOLATOS sakykime “AČIŪ” už tai. Juk galėjo būti blogiau ir mūsų misija tapti Jėzumi jau dabar atitoltų. Ir jau ATITOLO. Ira š ne tik kad drįstu, bet ir teigiu tai.
Mes nuodijam savo kūną, tuom pat ir dvasią ne tik nuodingu maistu, bet ir kvaišalų vartojimu. Ir darom tai nepuoselėdami Rojaus Trejybės Gyvosios šventovės, materialaus kūno. O juk mūsų kūnas yra tobulos asmenybės tvirtovė. Rojaus Trejybės padovanota nuostabi dovana. Išdrįskime subrandinti ir atskleisti gėrio darbais visos kūrinijos labui tą dovaną-asmenybę, pasitikėdami, atsiremdami ir kartu su Rojaus Trejybe. Ir mes ne tik nušvisime, bet toji šviesa trauks kitus brolius ir seses dvasioje prie mūsų. Kaip naktį lempos šviesa traukia drugius. Jie nenusvyla, nenusvilsime ir mes.
Žaviuosi Mylimos Begalinės Dvasios-Motinos-sesės žodžiais-virpesiais:
“Todėl Mes šitą – GYVĄJĮ – kelią pakloję prieš jus, suteikėme ir visas priemones, kad jisai būtų GYVAS KELIAS VISAI PLANETAI. Bet Mes negalime visos planetos nušviesti PER AKIMIRKSNĮ. Todėl Mes ir sutelkiame Apvaizdos dėmesį Į TUOS, kurie gyvuoju keliu EINA. Jūs tiktai būkite ATIDESNI, žvelgdami į savo gyvenimo aplinką, į savo veiksmus, ir pasekmes, ir pastebėsite, KIEK DAUG KARTŲ Apvaizda ĮSIKIŠO, kad jums SUŠVELNINTŲ pasekmes, KIEKVIENAM iš jūsų. Jūs tiek daug priimate NEIŠMINTINGŲ sprendimų, kai ŠVIESA yra JŪSŲ VIDUJE, o jūs vis tiek siekiate tą šviesą patobulinti, pakoreguoti, pataisyti savais metodais, ir sava samprata, ir natūralu, pasekmės būtų daug skaudesnės, jeigu ne Apavaizdos ĮSIKIŠIMAS TARP JŪSŲ ir TOS SKAUDŽIOS PASEKMĖS. Apvaizda jums yra kaip pagalvė krentantiems.
Pagalvė krentantiems..
KOKIA MILŽINIŠKA PAGALBA ir situacijų modeliavimas, kad tik mes eitume Gyvuoju Rojaus Trejybės keliu. Ir tai-TIKROVĖ, kurios realumą nulemia mūsų sprendimai, išmintingi ir nuoseklūs, įsiliejant į kūrinijos veiklą gėrio darbais visų labui. Tampant Gyvąja grandimi Rojaus Trejybės Meilės grandinėje. Juk mes pasirinkome iliuzijai mesti Meilės iššūkį.
Ir metame, nes me sesame URANTAI. Ir turim laisvą valią tą padaryti.
Mes Mylime Tave, Rojaus Trejybe
Arunas
2011-01-27 14:16:22
"Apvaizdos įsikišimas bet kokios būtybės požiūriu reiškia tos būtybės veikimo svarbą,kiek tai yra susiję su kokios nors visumos evoliuciniu augimu; tokia visuma gali būti rasės visuma,nacijos visuma,planetos visuma,ir net aukštesnė visuma.Būtent tvarinio veikimo svarba ir yra apvaizdos įsikišimo priežastis,o ne tvarinio kaip asmens svarba." 1305-01-02- Urantijos knyga. /Pateikė Galingasis Žinianešys/.
IRENA
2011-01-27 10:52:04
Begalinės Dvasios asmenybių kupinas meilės veikimas ir nenutrūkstama tarnystė Tėvo ištikimybę ir Sūnaus pastovumą sferų dvasinėms būtybėms ir materialiems tvariniams padaro labai realiais. 0093_2_3
Algirdas
2011-01-27 08:23:51
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]