Forumas: temos peržiūra
Kas mums padeda Gyvajame Kelyje
Pentakosto reikšmė
„Jėzus gyveno žemėje ir mokė tokios evangelijos, kuri atperka žmogų iš to prietaro, kad jis yra velnio vaikas ir išaukština jį iki turinčio įtikėjimą Dievo sūnaus orumo. Jėzaus žinia, kaip savo laiku jis skelbė ją ir kaip jis gyveno ja, buvo žmogaus dvasinių sunkumų veiksmingas tirpiklis jos skelbimo laikotarpiu. Ir dabar, kada asmeniškai iš šito pasaulio jis yra išvykęs, vietoje savęs atsiunčia Tiesos Dvasią, kuri yra sumanyta tam, kad gyventų žmoguje ir, kiekvienai naujai kartai, kad iš naujo perteiktų Jėzaus žinią taip, jog kiekviena nauja mirtingųjų grupė, kuri pasirodo ant žemės paviršiaus, tikrai turėtų naują ir šiuolaikinę evangelijos versiją, tiesiog tokį asmeninį apšvietimą ir grupinį vedimą, kuris pasirodys, jog yra veiksmingas visą laiką naujų ir skirtingų žmogaus dvasinių sunkumų tirpiklis.“ [2060-06]
Jėzaus žinia apie Dievo tėvystę ir žmonių brolystę buvo ir yra veiksmingas žmogaus dvasinių sunkumų tirpiklis. Mūsų mylimas Kūrėjas, Mokytojas ir Valdovas padovanojo mums dvi dovanas – savo mokymus ir Tiesos dvasią, kuri gyvena kiekviename iš mūsų. Ir ši nuostabi dovana padeda mums suvokti tiesą, atrasti tiesą, ragina ieškoti tiesos – štai kas inicijuoja mūsų dvasinius ieškojimus. Sūnui Mykolui turime dėkoti ir už tai, kad dabar esame čia – studijuojame apreiškimus, Rojaus Trejybės mokymus, Jėzaus mokymus, už tai, kad ieškome šviesos ir tiesos.
„Šio Sūnaus dvasios padovanojimas veiksmingai parengė visų normalių žmonių protą tam, kad vėliau visai žmonijai būtų visuotinai padovanota Tėvo dvasia (Derintojas). Tam tikra prasme šitoji Tiesos Dvasia yra tiek Visuotinio Tėvo, tiek šio Sūnaus Kūrėjo dvasia.“ [2061-01]
Štai kaip mus mylėjo mūsų Kūrėjas – jis Tiesos Dvasios visuotiniu padovanojimu nutiesė kelią visuotiniam Tėvo dvasios paskleidimui. Iki Jėzaus savęs padovanojimo žmogiškuoju pavidalu Minties Derintoją gaudavo ne visos materialios būtybės, o tik tos, kurios rodydavo dvasingumo požymius. Jėzaus dėka, jo begalinio gailestingumo dėka mūsų galimybės žengti į šviesą gerokai išaugo.
„Nepadarykite klaidos tikėdamiesi šią išlietą Tiesos Dvasią sąmoningai stipriai pajusti intelektualiai. Ši dvasia niekada nesukuria tokio jausmo, kad pajustumėte ją sąmoningai, ji sukuria tiktai tokį jausmą, kad sąmoningai pajustumėte Mykolą, šį Sūnų. Iš pat pradžių Jėzus mokė, jog ši dvasia nekalbės savo vardu. Dėl to jūsų bičiulystės su Tiesos Dvasia įrodymas nebus tai, kad šią dvasią jūs imtumėte suvokti sąmoningai, bet vietoje šito toks įrodymas bus tai, kad jūs imsite patirti padidintą bičiulystę su Mykolu.“ [2061-02]
Su mums padovanota ir mums padedančia Tiesos dvasia mes neužmegsime ryšio. Koks tai yra išmintingas sprendimas galima spėti žinant, jog kiekvienas mirtingasis dvasingumo kelyje, pirmiausia, turi pasiekti savo Kūrėją – Vietinės sistemos šeimininką. Kokia tai nepaprasta dovana – Tiesos Dvasia! Ryšio mes neužmegsime, nes tiesa nėra atsakymas – tiesa yra ieškojimas. Gi ir mes materialiame gyvenime turime puikią patarlę: kuo gilyn į mišką tuo daugiau medžių. Tai štai kodėl daugelis, žengiančių dvasinio augimo keliu, myli Jėzų ir jaučia jam artumą – ne vienas turi stilizuotą paveikslėlį, skulptūrą – Tiesos dvasia padeda patirti bičiulystę su Mykolu, padeda suvokti jo gyvenimą žemėje, jo mokymus.
„ Jėzus gyveno tokį gyvenimą, kuris yra atsidavusio Tėvo valiai žmogaus atskleidimas, o ne pavyzdys, kad juo tiesiogine prasme mėgintų sekti bet koks žmogus. Šitas gyvenimas materialiame kūne, kartu su jo mirtimi ant kryžiaus ir vėlesniu prisikėlimu, netrukus tapo naująja evangelija apie išpirką, kuri šitokiu būdu buvo sumokėta dėl to, kad žmogus būtų išpirktas iš to nelabojo gniaužtų – nuo įsižeidusio Dievo pasmerkimo. Nežiūrint šito, nors evangelija iš tikrųjų ir buvo labai iškraipyta, bet tebelieka ir toks faktas, kad šita naujoji žinia apie Jėzų taip pat turėjo ir daug fundamentalių tiesų ir mokymų iš jo ankstesniosios karalystės evangelijos. Ir, anksčiau ar vėliau, šitos paslėptos tiesos apie Dievo tėvystę ir žmonių brolystę iškils, kad veiksmingai transformuotų visos žmonijos civilizaciją.“ [2061-06]
Kad Jėzaus gyvenimas yra mums ne pavyzdys, o žmogaus, atsidavusio Tėvo valiai, gyvenimo atskleidimas, yra labai svarbi žinia. Taigi, mes neturime mėgdžioti Jėzaus gyvenimo būdo, mes turime su didžiausiu nuolankumu atsiduoti Tėvo valios vykdymui, kad ir ką veiktume šiame materialiame pasaulyje, kad ir kokius postus užimtume, kad ir kokį charakterį turėtume, kad ir kiek klaidų būtume padarę. SVARBIAUSIA, ATSIDUOTI TĖVO VALIAI. Šioje pastraipoje sakoma, jog nesvarbu, kad Jėzaus žinia buvo iškraipyta, tai yra nesvarbu, kad Jėzaus apaštalai suklydo, darbas padarytas – tiesa atskleista. Ir ši Tiesa iškilo – iškilo Urantijos apreiškimu.
„Terminas “dvasios krikštas,” kuris buvo pradėtas taip plačiai vartoti maždaug tuo metu, tiesiog reiškė tai, jog šitoji Tiesos Dvasios dovana yra sąmoningai priimama ir šitoji nauja dvasinė galia yra asmeniškai pripažįstama kaip tokia, kuri Dievą-pažįstančių sielų visus anksčiau patirtus dvasinius poveikius padidina.“ [2061-08]
Tiesos Dvasia mums suteikia dvasinę galią. Todėl, tikrai mes galime drąsiai žengti Gyvuoju dvasingumo keliu. Mums tereikia įsisąmoninti, kad turime dvasinę galią. Pasakymas, kad našta duodama pagal pečius ir reiškia, kad mes turime pagalbininką tai naštai nešti. Mes nepalikti su savo našta likimo valiai – yra kas mus palaiko ir mums padeda, yra kas tą naštą pasidalina su mumis.
O pagalbininkų turime ir daugiau.
„Nuo to momento, kada buvo padovanota Tiesos Dvasia, žmogų veikia trigubos dvasinės dovanos mokymas ir vadovavimas: Tėvo dvasia, Minties Derintojas; Sūnaus dvasia, Tiesos Dvasia; Dvasios dvasia, Šventoji Dvasia.“ [2061-09]
Ir kaip gi dar žmogus gali jaustis vienišas ir Dievo pamirštas, ką dažnai girdime iš bažnyčios pasekėjų, kai jis turi tiek pagalbininkų – tobulų mokytojų, tobulų vedlių, padėjėjų, įkvėpėjų. Tu, žmogau, tik norėk tos pagalbos, tik jos paprašyk – gausi kaipmat. Kiekviena iš tų, mums padovanotų Dvasių veikia skirtingai, tačiau viena kitą tobulai papildo.
„Tam tikra prasme, žmoniją veikia visatos dvasinių poveikių septinkarčio kreipimosi dviguba įtaka. Ankstyvąsias evoliucines mirtingųjų rases veikia vietinės visatos Motinos Dvasios septynių pagalbinių proto dvasių progresinis ryšys. Žmogui vystantis aukštyn protingumo ir dvasinio suvokimo skalėje, galiausiai pradeda virš jo sklandyti ir gyventi jo viduje septynios aukščiausiosios dvasinės įtakos. Ir šitos septynios besivystančių pasaulių dvasios yra tokios:
1. Padovanotoji Visuotinio Tėvo dvasia – Minties Derintojai.
2. Amžinojo Sūnaus dvasinis buvimas – visatų visatos dvasinė gravitacija ir bet kokio dvasinio bendravimo patikimas kanalas.
3. Begalinės Dvasios dvasinis buvimas – visos kūrinijos visuotinė dvasia-protas, visų progresuojančių protingų būtybių intelektualaus giminingumo dvasinis šaltinis.
4. Visuotinio Tėvo ir Sūnaus Kūrėjo dvasia – Tiesos Dvasia, apskritai laikoma Visatos Sūnaus dvasia.
5. Begalinės Dvasios ir Visatos Motinos Dvasios dvasia – Šventoji Dvasia, apskritai laikoma Visatos Dvasios dvasia.
6. Visatos Motinos Dvasios protas-dvasia – vietinės visatos pagalbinės proto dvasios.
7. Tėvo, Sūnų, ir Dvasių dvasia – šių sferų kylančiųjų mirtingųjų naujo vardo dvasia po to, kada mirtingojo, gimusio iš dvasios, siela susilieja su Rojaus Minties Derintoju ir po to, kada vėliau pasiekia Užbaigtumo Rojaus Korpuso statuso dieviškumą ir pašlovinimą. [2062-01]
Mūsų dvasinio mokymo krūvis paskirstytas nuostabiai ir, kaip matome, jis tik didės. Jei dabar turime trigubą dvasinį mokymą, tai kylant dvasingumo pakopomis, mumyse apsigyvena septynios aukščiausiosios dvasinės įtakos. Ir šitos dvasinės įtakos yra skirtos tik mums – besivystantiems pasauliams.
Kaip nuostabu, kad Rojaus Trejybė ir mūsų Kūrėjai, kūrę mūsų visatą drauge su Rojaus Trejybe, taip mus myli ir taip rūpinasi, kad duoda tiek daug mokytojų, pagalbininkų, draugų. Kiekvienas iš jų tobulai rūpinasi sava sritimi, todėl mes turime galimybę išvystyti net menkiausią dvasinę intenciją. Minties Derintojas siekia atskleisti mums Dieviškąjį planą. Mums duotas net tobulas ryšio kanalas – paties Amžinojo Sūnaus dvasinis buvimas. Mūsų bendruomeniškumu, socialiniu augimu tobulai rūpinasi Begalinė Dvasia, paskleidusi visuotinę dvasią-protą. Mums padeda ir mūsų kylimu Vietinėje sistemoje rūpinasi Tiesos Dvasia ir Šventoji Dvasia, vėl gi, palaikomos Rojaus Trejybės asmenų. Visatos Motina Dvasia padovanojo mums pagalbines proto dvasias. Ir mums dar bus padovanota Tėvo, Sūnų ir Dvasių dvasia, po to kai susiliesime su Minties Derintojais ir pasieksime Užbaigtumo Rojaus Korpusą.
Štai kokią dvasinę mokyklą išeisime kiekvienas. Nėra ko laukti, kol pakilsime į morontinius pasaulius – ten, taip pat reikės padėti daug pastangų. Mums duota laisva valia, tad laisva valia pradėkim naudotis tomis nuostabiomis dovanomis. Jei tik panorėsim, suvoksim Tėvo valią.
Mano valia, kad būtų Tavo valia.
Su meile
2011-02-11 06:44:03
Komentarai
Taip , taip iš tiesų , žmogaus protas nori apibrėžtumo , per materijos raišką ir esamus šios materijos apčiuopiamus , apskaičiuojamus ar dar besivystančius būvius . Kas yra iš dvasios , kas yra dvasinis būvis , tas žmogaus protui buvo , yra ir bus tik siekiamybė .Kai žmogus naujai gimsta iš Dvasios , kai protas ir intelektas gimsta iš Dvasios , tada šis naujas kosminės gyvybės atgimimo Aktas , atrakina dvasinių sielos būvių proto duris , siekti savo asmeninio dvasinio būvio pažinimo ir suteikia materialiam savo protui galimybę prisiglausti prie dvasinio būvio ir Šaltinio , kad suprastų savosios egzistencijos tikslą ir prasmę .
Dievas taip sutvarkė kosmosą , kad jame atsirastu sąlygos užgimti ir vystytis žvaigždžių protui , planetiniam protui , materialiam materijos protui , bet kuriame kosminės erdvės taške , pagal dieviškos kūrybos prasmę ir tikslą . Tačiau , kai čia žemiškasis , biologinis protas , suvokia save kaip protą ir asmenybę , tada toks protas , išsivystęs protas , ieško savo Kūrėjo . Kai protas atranda ir supranta savo Kūrėją , jie abu tampa kūrėjais naujo proto ir žmogaus - sielos žmogaus , morontinio žmogaus ,dvasinio žmogaus . Štai tada , visos planetinės ir kosminės įtakos nustoja blaškyti žmogaus asmenybę , žmogaus protą ir jo visą egzistencinį būvį .
Linkiu visiems meilės ir ramybėms .
emilispetras
2011-03-24 11:34:31
Segmentuoto, sauso mokslo ir technikos pasiekimų nesusietų į VISUMA su Rojaus Trejybės kosmine įžvalga, gerbėjams.
Gaila, kad skaitot, geriausiu atveju, kas antrą Urantijos apreiškimo lapą, žinotumėte,kad Rojaus sala yra šiaurės kryptimi pagal kompasą. Kad yra formuojami išoriniai kūrinijos skliautai, kurie yra neapgyvendinti ir juose iš ūkų dar tik formuojasi naujos žvaigždės ir būsimos visatos. Jų dar tik laukia Tėvo Rojaus Trejybės naujos kokybės ir idėjų vystymo evoliucija.
Mielieji, pamiršot, kad teleskopai perduoda praeities kosmoso vaizdus iš tolimų kampelių t.y. tai kas buvo jau prieš pvz 7 milijardus šviesmečių. Gal kai kurios žvaigždės užgeso ir užgimė naujos.
Ar suvokiat, koks ribotas žmogaus gyvulinis protas, o teleskopai tik mums ribiniams Tėvo tvariniams šitame etape žengiantiems pirmus žingsnius į pažinimą, kelia susižavėjimą tie nuostabūs ,,hablų“ vaizdai.
Ir Dievas nėra ,,Vienas“,o trijuose asmenyse ir lygiavertės asmenybės kurios veikia unisonu!
Pirmasis ŠALTINIS ir Centras.
Antrasis ŠALTINIS ir Centras.
Trečiasis ŠALTINIS ir Centras.
Raginu visus atsiverti Rojaus Trejybėi ir plėsti kosminę įžvalga.
DaliaG
DaliaG
2011-03-23 19:29:06
Mes tik žmonės , todėl pagunda visaip pamąstyti atsiranda , tačiau remiantis Urantijos knyga , matomai Rojaus Dievybės kaip tai susitvarko su šiuo begaliniu kosmosu . Ir kai tame kosmose veiksmai ir reiškiniai vystosi milijardais metų , tai iš savo gyvenimo mirksnio , nelabai ką paaiškinsi ir suprasi .
Tas Urantijos knygos , visos Visatų Visatos modelis , su Rojaus Centru yra labai patrauklus ir logiškas , tačiau su šiandienos palydoviniais teleskopais ir dar kompiuterių valdomais - kosmoso apžvalga yra fantastiškai toli pažengusi , nuo praeito amžiaus vidurio astronomijos . Tačiau mes žmonės , turimu savo protu , galime manyti , kad ši visa baisinga kosminė didybė , turi kokią tai reikšmę ir perspektyvą , tam tikrose kosminėse erdvėse ir begaliniame laike , kad iš viso to išsivystytų kokia tai prasminga prasmė .
Nors šiandienos fantastiški astronomijos atradimai gal ir kertasi su Urantijos knygos astronomine apžvalga , tačiau visumoje ši knyga nubrėžė labai perspektyvias gaires tobulėti žmogaus protui iki sampratos , apie Rojaus , kaip kosminio Centro buvimą ir jo Dievybių įtaką , globą , amžinąjį likimą į žmogiškosios sielos vystymosi perspektyvą , su tolesne sąmonės ir proto vystymosi perspektyva , jau toliau evoliucionuojančiame kosmose , evoliucionuojančiame kitokios materijos dimensijos būviuose , per Bendrai Veikiantijį kosminį Protą .
Manau taip , o kaip yra iš tiesų - tik Vienas Dievas težino .
emilispetras
2011-03-19 16:13:50
na, tiesą sakant tai labai prasilenkia su UK informacija.... Petrai, ką tu apie tai manai?
Jonas
2011-03-19 11:51:37
Astronomai iš Garvaldo Smitsono astrofizikos centro , su teleskopu
SPT (South Pole Telecope), tolimajame kosmose , už septynių milijardų šviesmečių nuo mūsų Saulės sistemos ( ar jūs galite įsivaizduoti šį milžinišką nuotolį ) atrado , nufotografavo ir kompiuteriai suskaičiavo milžinišką galaktikų sankaupą susidedantį iš 800 trilijonų Saulių . Jeigu ką domina mūsų kosminio dangaus panorama , tai ši milžiniška galaktikų sankaupa randasi tiesėje , nuo mūsų akytės , link Gyvatnešio žvaigždyno ir ten tolin už septynių milijardų šviesmečių . ( atminkime , kad šviesos greitis -300000 km/sek. , tai per metus šviesa nukeliaus , labai daug kilometrų , o per septynis milijardus metų nukeliaus ..... tiek kilometrų , kad reikėtų prirašyti nulių apie visą žemės apskritimą . ) Taigi , tokie atstumai žmogaus protui tiesiog nesuvokiami ir tai dar ne kosmoso pabaiga , ir tai dar ne Kūrinijos pabaiga , bet tik vienas iš tolimojo kosmoso fragmentų . Tai ar mes galime numanyti , kam visa šita milžiniška Kūrinija ir kur jos pabaiga ? Ir iš viso ar yra Kūrinijos pabaiga ?
Štai pradžia Kūrinijos yra , tai Rojus , Rojaus Sala , o kaip su Kūrinijos pabaiga ? Kodėl neaprėpiamas kosmosas pilnas , milijardų milijardais tolimų galaktikų ir visatų , kuriose dega milijardais skaičiuojamos Saulės ir tiek pat planetų besisukančių apie šias Saules – žvaigždes ? Ten ne ūkai cirkuliuoja , ten ne pradinė energija cirkuliuoja , bet jau gatavi kosminiai dariniai , jau pilnai susiformavusios visatos ir galaktikos , su švytinčiomis ir degančiomis Saulėmis . Ar tai ne fantastika ir šimtais užuolaidų uždengta paslaptis , nesuvokiama žmogaus protui , tik leidžianti spėti ir daryti prielaidas .
emilispetras
2011-03-19 11:44:11
Kelias...kelias namo. Ar gali būti kas nuostabesnio ir džiugesnio, po ilgų klaidžiojimų, atradus kelią, tikrąjį kelią pas Rojaus Tėvus, ten kur esi laukiamas ir ne bet kaip laukiamas, o su didžiule didžiule meile. Atradus tiesų kelią, jau negali iš jo išklysti, nes šis kelias yra platus, šviesus, tiesus – tai Gyvasis Meilės Kelias. Tik šiuo keliu einant patiri jo realumą ir džiaugsmą juo einant. Einant šiuo keliu, svarbiausia nesigręžioti atgal, nes gręžiojimasis atgal stabdo ėjimą į priekį. Pasitaiko ir suklupimų, stabtelėjimų šiam kely, bet tegu mūsų tai negąsdina. Iš tokių stabtelėjimų, suklupimų mes mokomės, grūdinamės, augame, tvirtėjame dvasioje. Einant šiuo keliu, svarbiausia besąlygiškai pasitikėti Rojaus Tėvais ir stabtelėjus ar suklupus remtis tik į Juos ir į nieką daugiau. Jie su didžiule didžiule meile pakels, padrąsins, paguos, nuramins, visa tai pajausime tik per nuoširdų atsivėrimą ir besąlyginį pasitikėjimą Rojaus Tėvais.
Žmogus kažkur vis eina, ieško...gerai, kad ieško tas, kuris ieško nuoširdžiai, atras tikrąjį kelią. Melskimės už ieškančius, kad greičiau atrastų Šviesos Kelią, kad pasitikėtų Rojaus Tėvais, kad atsigręžtų į Juos, visa savo esybe, visa siela atsivertų Jiems ir atrastų ryšį su Jais. Kuo greičiau atras ryšį su Tėvais, tuo mažiau patirs skausmo, kančios, nepasitikėjimo ateitimi. Dar nuoširdžiau melskimės už tuos, kurie dar miega letargo miegu. Melskimės už juos, kad prabustų, praregėtų, kad įsiklausytų ir išgirstų dvasios dalelės beldimą iš vidaus, kurią mums padovanojo Rojaus Tėvai su meile ir iš meilės. Tėvo dvasia mus ir skatina eiti Gyvuoju Meilės Keliu, veda mus iš vidaus į gyvąją tiesą ir šviesą. Dėl to ir reikia atsiverti visu savo nuoširdumu Rojaus Tėvams, kad patirtume meilę jau esančią mūsų viduje. Mūsų kelias – Gyvasis Meilės Kelias, patiriamas gyvaisiais meilės virpesiais per vis didėjantį atsivėrimą Tėvams.
Mylimi sielos broliai ir sesės, tik tokiu keliu eidami, gilindami įtikėjimą per pasitikėjimą Rojaus Tėvais, garbindami Juos Rojaus Trejybės Gyvojoje Šventovėje kolektyviai ir asmeniškai, ypač kolektyviai, vis daugiau atsiverdami Jiems, studijuodami epochinį apreiškimą Urantijos Knygą, Jėzaus Kristaus apreiškimą Kalbu Jums Vėl, Rojaus Trejybės Asmenų apreiškimus, tik taip šviesėsime vidumi, kelsime sąmonės energetinius virpesius į aukštesnį lygį. Tik būdami gyvame ryšyje su Rojaus Tėvais prisipildysime vis daugiau meilės, šviesos, tiesos, gėrio, grožio ir skleisime išmintingai šią dvasinę šviesą į aplinką.
Telydi jus ramybė.
Leonida
2011-02-15 09:33:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]