Forumas: temos peržiūra
Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas KAIP PAMILTI SAVE, perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Kaune, 2011 02 13
Amžinojo Sūnaus- Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Brolio mokymas-atsakymas į Laimos klausimą, kaip mums pamilti save, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Kaune, 2011 02 13
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perteikti jūsų suteikiamą mokymą, kaip mums reikėtų save pamilti. Laima iš Velžio paklausė Jūsų Trijų. Aš taip pat nežinau, kuris iš Jūsų atsakysite. Klausiu Jūsų Trijų, ir perteiksiu tą mokymą garsiai.
Amžinasis Sūnus-Kūrinijos Motina-Kūrinijos Brolis:
Mano mylimas sūnau, Mano visi mylimieji sūnūs ir dukros, esantys šioje MŪSŲ GYVOJOJE šventovėje, Aš esu Antrasis šaltinis ir Centras, kurį jūs vadinate Amžinasis Sūnus-Kūrinijos Motina-Kūrinijos Brolis.
Aš nuostabiausiai žaviuosi, kada jūs atsiveriate ir garbinate Mus. TAI IR YRA JŪSŲ MEILĖS IŠRAIŠKA. Tai yra pats aukščiausias laipsnis, parodantis, kaip jūs mylite SAVE.
Negali būti didesnės meilės už atsivėrimą MUMS.
Jūs negalite meilės turėti kitokios Mums negu turite sau. Jūs manote, kad save mylite mažiau, jeigu mylite Mus daugiau.
Jūsų vadinamoji meilė, tai yra – žmogiškąja samprata – matuojama meilė: meilė vaikui, meilė žmonai, meilė tėvui, motinai, meilė Dievui.
Tačiau meilė yra iš Mūsų. MEILĖ YRA NEDALINAMA – JI YRA VIENTISA.
Jeigu jūs iš vandenyno pasemsite vieną stiklinę vandens, ar jūs galėsite pasakyti, kad čia – ne vandenyno vanduo? Taip, jis bus stiklinėje, bet argi jis nebus tas pats vandenyno vanduo?
Todėl ir Mūsų meilė, KADA JŪS ATSIVERIATE MUMS, tada patiriate Mūsų gyvą meilės tekėjimą SAVYJE. Štai šita pačia meile jūs ir pamilstate visumą, ir kiekvieną individualiai, ir save patį.
Taip jūs semdami iš Mūsų – per gyvą atsivėrimą – semdami iš Mūsų meilės vandenyno stiklines meilės, jomis laistote kitus, tuo pačiu ir save.
Argi galėtų augti augalas, jeigu jis negautų drėgmės laistomo vandens pavidalu? Jisai nuvystų.
Jums reikalinga dvasiai ugdyti, dvasios charakteriui ugdyti, DVASIOS GYVASIS VANDUO.
TAI IR YRA MEILĖ. Nėra kitokio vandens. Tai yra meilės vanduo.
Tiktai Mūsų meilei jūs turite įvairių – žmogiškąja samprata – žodžių. Jeigu jūs sakote gailestingumas, teisingumas, tiesa, kantrybė, pakantumas, šviesa, veiksmai visų labui – tai yra segmentuota TA PATI MŪSŲ MEILĖ.
Meilė yra VISAAPIMANTI.
Ji ir pasireiškia jūsų gyvensenoje vienu atveju kaip gailestingumas, kitu atveju kaip teisingumas, trečiu atveju kaip tiesa, ketvirtu atveju kaip ryškesnė šviesa, bet VISA TAI YRA MEILĖ.
Ir jeigu jūs keliate klausimą, kaip pamilti jus pačius, kaip pamilti save, reiškia, ta pati meilė, kurią jūs jaučiate Mums – kaip pasemta iš Mūsų gyvojo vandens stiklinė – turi būti užpilta ant jūsų ŠIRDIES. O kaip gi jūs užpilsite šitą Mūsų meilės gyvąjį vandenį – pasemtą jūsų stiklinėje – ant savosios širdies, jeigu ne atsiverdami Mums?
Jūs negalite savęs KITAIP mylėti atsiedami save nuo Mūsų - pastatydami kažkokį nepermatomą barjerą tarp Mūsų ir savęs - ir tikėtis, kad jūs turėtumėte save mylėti kažkaip kitaip negu Mus arba negu kitus.
Reiškia, jeigu jūs keliate sau TOKĮ klausimą, jūs dar neturite TIEK ATVĖRĘ MŪSŲ GYVOSIOS MEILĖS ŠALTINIO, kad jūs nepripildote tos stiklinės.
O galbūt jums tiktų jau imti nebe stiklinę, o visą ąsotį?
Semkite tada PILNĄ ąsotį Mūsų gyvų meilės virpesių ir liekite jį – liekite sau, liekite kitiems. Ir vėl semkite naują, ir naują, ir naują. Ir taip be galo! Ir pamatysite, kad tas ąsotis augs. Jis įgys nebe ąsočio, bet jau milžiniško indo pavidalą. IR TAS BUS PER MAŽAS.
Ateis akimirka, kada jums nebereikės indo – jūs SUSILIESITE su Mumis. Susiliesite ir patys ištirpsite Mūsų meilės gyvuose virpesiuose. Ir tada šitas susiliejimas jums ir perteiks tą pojūtį, kad jūs užmiršote save kaip tokį. Jūs mylite Mūsų meile visumą ir kiekvieną. Ir tai, kas jus dar jaudino – kaip mylėti save – ištirpo jau Mūsų gyvoje meilės vandenyno bangoje. Ištirpo! Nebėra jūsų, bet jūs IŠAUGOTE kaip individualus Mūsų SŪNUS ar DUKRA savo charakteriu, savo dvasia – išaugote kaip ASMENYBĖ.
MYLĖKITE SAVE KAIP AŠ JUS MYLIU.
Tai yra jums NAUJAS NURODYMAS.
O MYLĖDAMI SAVE KAIP AŠ JUS MYLIU, JŪS MYLĖSITE VISUS KAIP AŠ JUS MYLIU.
Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas Amžinasis Sūnau, už šitą nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------------------
Nuoširdus ačiū Daliai už šito mokymo įrašą ir Violetai – už jo išrašymą, kad jis pasiektų ir mūsų Forumą.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-02-23 21:47:51
Komentarai
Mielieji, EmilioPetro pasiūlymas yrasvarbus, bet tuo pačiu ir NEĮGYVENDIMAMAS, nes negalima MYLĖTI KIEKVIENĄ DIENĄ PAPILDOMAI DAR PO VIENĄ ŽMONJŲ, kaip šitą teigia MELKIZEDEKAS. Melikzedeko DVASINĮ mokymą negalima suvokti PARAIDŽIUI, kaip jį suvokia EMILIS PETRAS, kad kiekvieną teiginį mėgintų įgyvendinti paraidžiui.Melkizedekas yra teisus, teigdamas, kad negalima mylėti
Algimantas
2011-03-04 22:32:52
Noriu padiskutuoti ne tik kaip save mylėti , bet kaip mylėti visą žmoniją , visą kuriniją .
ŠTAI KĄ NEBADONO MELKIZEDEKAS KALBA APIE VERTYBES . KAIP TAS VERTYBES REIKĖTŲ MOKYTIS UGDYTI , ŽMOGAUS PROTUI IR KAIP TAS VERTYBES PAŽINTI IR PAMILTI ŽMOGAUS DVASIAI . IŠ VISŲ PAŽINIMŲ , AUKŠČIAUSIA MŪSŲ PROTO PAŽINIMO VERTYBĖ BŪTŲ - MEILĖ DIEVUI , AUKŠČIAUSIU LAIPSNIU .
,,Fiziniame gyvenime pojūčiai pasako apie daiktų egzistavimą; protas atranda prasmių realybę; bet dvasinis patyrimas individui atskleidžia tikrąsias gyvenimo vertybes. Šitie žmogiškojo gyvenimo aukščiausieji lygiai yra pasiekiami mylint Dievą aukščiausiu laipsniu, o žmogų mylint nesavanaudiška meile. Jeigu jūs mylite savo bičiulius žmones, tuomet jūs turite būti atradę jų vertybes. Jėzus mylėjo žmones taip smarkiai, nes žmogų jis vertino taip aukštai. Jūs galite geriausiai atrasti savo draugų vertybes, sužinodami jų motyvaciją. Jeigu koks nors žmogus jus erzina, sukelia nepasitenkinimo jausmus, tuomet jūs turėtumėte supratingai stengtis pamatyti jo požiūrį, jo tokio nepageidautino elgesio priežastis. Jeigu kartą jūs suprasite savo artimą, tuomet tapsite pakantus, ir šitas pakantumas išaugs į draugystę ir subręs į meilę. ( 1098-01- pateikta Nebadono Melkizedeko ) ''
TOLIAU KALBAMA , KAD DIDŽIAUSIA ŽMOGAUS GYVENIMO VERTYBĖ , BE AUKŠČIAUSIOS MEILĖS DIEVUI TĖVUI , TURĖTŲ BŪTI MEILĖ KONKREČIAM ŽMOGUI , TAI YRA , LABAI GERI SANTYKIAI SU ŠALIA ĘSANČIAIS ŽMONĖMIS . TAI REIŠKIA , KAD MES VISOMIS SAVO PROTO GALIOMIS TURIME KURTI BIČIULYSTĘ TARP SAVĘS IR TŲ ŽMONIŲ , KURIE VIENAIP AR KITAIP ATSIRANDA MŪSŲ GYVENIMO KELYJE .
,,Jūs negalite savo bičiulių tikrai mylėti vien tik valios pastangomis. Meilė gimsta tiktai tada, kada jūsų artimo motyvai ir jausmai būna giliai suprantami. Ne tiek svarbu mylėti visus žmones šiandien, kiek svarbu, jog kiekvieną dieną jūs išmoktumėte pamilti dar vieną žmogiškąją būtybę. Jeigu kiekvieną dieną arba kiekvieną savaitę jūs imsite suprasti dar vieną savo bičiulį, ir jeigu tai yra jūsų sugebėjimų riba, tuomet jūs iš tikrųjų visuomeninate ir tikrai sudvasinate savo asmenybę. Meilė yra užkrečiama, ir kada žmogiškasis atsidavimas yra protingas ir išmintingas, tada meilė yra labiau užkrečiama negu neapykanta. Bet tiktai nuoširdi ir nesavanaudiška meilė yra tikrai užkrečiama. Jeigu tiktai kiekvienas mirtingasis galėtų tapti dinamiškos meilės sankaupa, tada šitas gėrybinis meilės virusas greitai persmelktų žmonijos sentimentalią emocijų srovę tokiu laipsniu, jog visą civilizaciją apgaubtų meilė, ir tai būtų žmogaus brolystės įgyvendinimas.
. ( 1098-03- pateikta Nebadono Melkizedeko )''
O KAIP KURTI TĄ BIČIULYSTĘ TARP ŽMONIŲ ? TOLIAU MUS NEBADONO MELKIZEDEKAS MOKO , KAD AŠ NESAVANAUDIŠKAI TURIU MYLĖTI SAVO BIČIULIUS , TAČIAU SĄMONINGAI IR KONKREČIAI TURIU PASIRINKTI SAVO BIČIULIUS , KAD SUPRASDAMAS JŲ POŽIŪRIUS , ELGESIO MOTYVUS , ELGESIO PRIEŽASTIS , GALĖČIAU MYLĖTI NESAVANAUDIŠKA MEILE .
AŠ GALIU TIKRAI MYLĖTI ŽMONES IR SĄMONINGAI , IR NESAVANAUDIŠKAI , TAČIAU AŠ TURIU TUOS ŽMONES PAŽINTI TIEK , GAD GALĖČIAU JUOS LAIKYTI SAVO BIČIULIAIS . NEBŪTINA MYLĖTI VISĄ KURINIJĄ , VISĄ ŽMONIJĄ . TAČIAU LABAI BŪTINA MYLĖTI KONKREČIUS ŽMONES , TAI YRA SAVO DRAUGUS , BIČIULIUS IR NET SAVO PRIEŠUS , JEIGU TIK AŠ GALIU SUPRASTI TŲ SAVO PRIEŠŲ ELGESĮ , ELGESIO PRIEŽASTIS IR JŲ MOTYVUS , TADA TIKRAI AŠ GALIU PRADĖTI MYLĖTI NET SAVO PRIEŠUS . TAČIAU AŠ NEGALIU ĮSIVAIZDUOTI VISUMINĖS MEILĖS , VISAI ŽMONIJAI , VISAI KŪRINIJAI . MAN JAU BŪTŲ MILŽINIŠKAS PASIEKIMAS JEIGU AŠ SUGEBĖČIAU MYLĖTI VISĄ LIETUVĄ . TAI ČIA TIK TRYS MILIJONAI , O KIEK CHARAKTERIŲ , KIEK VISOKIŲ MOTYVŲ KIEKVIENAS TAUTIETIS TURI . TAI AR ĮMANOMA SĄŽININGAI IR BE IŠLYGŲ MYLĖTI KIEKVIEVĄ ŽMOGŲ , TUO LABIAU NET VISĄ KURINIJĄ ? AR TAI NE ILIUZIJA ?
O KAIP JUMS MIELI BIČIULIAI URANTIEČIAI , AR LABAI PAPRASTA MYLĖTI VISĄ ŽMONIJĄ , VISĄ KURINIJĄ ?
emilispetras
2011-03-04 17:05:03
Na ka gi matau cia vyksta karstos diskusijos. Noreciau papriestarauti Petrui ir Tvirtai palaikyti Algimanta. Zmogau, jaigu nori ka nors dvasioje suokti, ir savyje atrasti dvasia, arba atverti savo sirdi dvasiai, buk paprastesnis. Daug kalbos ir daug skirtingu nuomoniu, tik nutempia zmogu toliau nuo tiesos. filosofija taip pat nera pagalbininke dvasios dalykuose. Tiesa niekada negimasta gincuose ir yra tik viena. tam kad suvoki kas yra toji tiesa, reikia ne kalbeti ir diskutuoti ar laisvai reiksti savo nuomone, o klausyti neteisiant ir neapiprotinant to ka isgirsti. atverit sirdi ir leisti kad viskas kristu ten, o tada visa tai atiduoti laikui ir ziureti kas yra tiesa. tikiu kad greitai ateis laikas kai kalbeti isvis nereikes, pazvelges viens i kito sirdi, savo vidiniu zvilgsniu zmogus suvoks kuom gyvena ir kas yra kitas zmogus ir kalbu nebereikes. eh sunku Algimantui atlaikyti zmoniu paistalus prie kuriu jie priprate ir negali, nuo ju atsiversti. per daug laiko praejo izoliuotoj zemej, zmone per daug i iliuzija patikejo. ismoko zmones savo nuomone tureti, ir save ''laisvai'' reiksti. sis pasaulis yra atvirkscias,-Gincuose tiesa negimsta, jai nori ka nors suvokti neklausinek, paklausk viena karta ir lauk atsakymo issivystancio is sirdies. kur baigiasi klausimai-prasideda atsakymai.galima butu pateikti dar daug pavyzdziu. savo nuomones ginti nereikia, jos reikia netureti. nuomone tai sustabarejes medis, Dievas- tai kiekviena akimirka besikeicianti ir besivystanti butis. eh... Laikykis Algimantai, darai Gera darba, laikykis, patinka skaityti ryztingo vyro tiesai tiesa sakancio vyro atsakymus. ateina laikas kai niekas negales pasislepti nuo Dievo viskas kas netarnauja Dievui tures pasitraukti. otkia Dievo valia. Ateina teisiuju laikas. Amen
satrebor
2011-03-01 00:15:25
Gerb. Algimantai , ar tu žinai ką labiausiai mėgsta lietuviai ?
Tai kalbėti , kalbėti ir vis ką nors aiškinti ir aiškinti .
O ko labiausiai nemėgsta ?
Tai klausytis . Ramiai , atidžiai klausytis .
Tačiau , mes čia esame lietuviai ir mes norime kalbėti ir kurti savo teorijas , tuo labiau tokioje srityje , kaip dvasinis pasaulis . Štai užėjo žmogus ir jau kuria savo dvasinę konsepciją ir dar plius nori , kad dauguma klausytusi , tačiau ta dauguma taip pat nori kalbėti ir kurti savo dvasines teorijas ir įžvalgas . Mielas Algimantai , žmonės nori kalbėtis normalia žmonių kalba . Jie nori išsakyti savo išmąstymus , savo svajones , nori rodyti savo dvasinį pasaulį , nori pasakoti ką jie mato ir jaučia . Tikri žmonės , ne marionetės , nori būti žmonėmis , ir dar plius laisvais , savarankiškais ir nepriklausomais .
Tu pasakysi , kad tai įliuzija , nes žmogus visada kam tai priklausomas . Įdeliausiu proto atveju , tai kiekvienas žmogus priklausomas Dievui Tėvui . Taip aš pilnai su tuo sutinku , tačiau ne visi žmonės taip mano . Žmonėms reikia žaidimų ir ne bet kokių žaidimų , bet su vadovavimo statusu . Žmogus žmogui nori vadovauti.
Gal tai įgimta , tačiau lietuvio mentalitete , bent jau pastaruosius dešimtmečius , tai labai ryškiai matosi , kaip noras vadovauti , kad kiti tik klausytų ir moraliai ir materialiai . Tačiau žmonės nori kalbėtis . Per du dešimtmečius lietuviai prisiklausė įvairiausių teorijų , prisiklausė ir dabar , kiekvieno lietuvio galvoje tikras Babelio bokštas . Mūsų galvos prikimštos politika , teologija , liturgija , ezoterika , pranašystėmis , kosmosu ir dar aibė kitų socialinių mokslų ir teorijų . Ne paskutinę vietą užima ir dvasinio pasaulio paieškos . Štai čia daugelis ir suklumpa . Vietoj to , kad pabūtų pažangiais studentais , visi nori būti mokytojais . Studentauti niekas nenori , nes reikia klausytis , ir labai atidžiai klausytis . Tuo tarpu , reikšti savo subjektyvią nuomonę , visai nieko nereikia . Nebereikia nei mokslo , rimto dvasinio mokslo , nei diplomo , nei patyrimo , nebereikia net dieviškos dovanos – talento . Visi nori kalbėti ir tiek . Visi nori būti kūrėjais . Ir kaip mes kritiškai bežiūrėsime į šį procesą , nuo normalių žmogiškų norų niekur nepabėgsi . Norint kuo geriausiai vienas kitą suprasti , mums reikia išsikalbėti . Mes iš tiesų turime visi kalbėti ir daug kalbėti , aišku tik nepiktai . Mes visi turime išsakyti savo svajones , bet mes visi turime mokytis ir vienas kitą išklausyti . Jeigu mes norime suburti dvasinę broliją ne per hierarchinį laiptelį , bet demokratiniu statusu , mes turime visi kalbėti , mes turime mokytis gražiai kalbėti ir tuo pačiu , kuo maloniausiai , vienas kitą išklausyti . Tai turi tapti mūsų religijos , bendrijos ar gyvosios šventovės , ar brolijos , pagrindiniais pamatais . Mes turime mokytis ir klausytis ir kalbėti . Tačiau labiausiai ko reikia mokytis , tai kolektyviškumo ir net tik to kūrinijos kolektyviškumo , bet ir savo mažojo kiemo ir bendrijos kolektyviškumo , kaip dvasinės bendrijos kolektyviškumo .
Senai yra pasakyta , kad stiprybė žmonių - kolektyve . Nemanykime , kad laukinis kapitalizmas , tai civilizacijos aukščiausia citadelė . Bet koks kolektyvas , ar tai politinis , ar tai nacionalinis , ar tai dvasinis , visada pranašesnis už pavienius kovotojus . Vienas lauke ne karys . Už kiekvieno mokytojo pečių turi stovėti kolektyvas , kalbantis , laisvai diskutuojantis , laisvai reiškiantis savo požiūrius , tačiau visada žiūrintis tik viena kryptimi ir jaučiantis pareigą ir moralinę atsakomybę išklausyti mokytojo patarimų ir dvasinių įžvalgų , kad visame kolektyve , vietoj demokratijos , neįsigalėtų anarchija . Taigi turime leisti vienas kitam kalbėti , turime mokytis gražiai kalbėti , turime mokytis vienas kitą išklausyti , turime mokytis vienas kitą gerbti ir mylėti .
Su meile , Emilis - Petras
emilispetras
2011-02-28 23:24:08
Mielas VaidaiVDS aš tavo dedamas citatas be tavo paaiškinimų, kaip jas suvoki tu -šalinsiu iš Forumo, nes vien CITATŲ YRA ATSKIRA tema, ten ir dėk jas.
Tačiau vėl matau, kad net nesuvoki savo pateikiamų citatų PRASMĖS - ELGIESI TIK KAIP BIBLLININKAS - NUMETI CITATĄ, IR JAU PATENKITAS, O TAI, KAD ŠI CITATA TAU KERTA PER TAVO PATIES PAKINKLIUS NET NESUVOKI.
Juk Amžinasis Sūnus-MOTINA-BROLIS ir moko, kad tu save gali mylėti, tik atsivėręs ROJAUS TREJYBEI, o ne kaip nors kitaip, ir ją atradęs savyje, ir ją PAMILĘS REALIAI, O NE LIEŽUVIU. TAI MEILĖS GYVA SĄMONĖS BŪSENA.
Meilė Rojaus Trejybei negali būti nei susigalvota, nei dirbtinė, nes tai yra PATYRIMO BŪSENA, KADA DARAI GĖRĮ VISIEMS BE JOKIO ATLYGIO, BE JOKIOS PADĖKOS SIEKIMO AR KOKIO NORS KITO ATLYGIO, TIESIOG KITAIP NEGALI ELGTIS, NES TU TAMPI Rojaus Trejybės gyvuoju PASIREIŠKIMU. Ir tokia yra meilė ir SAU. Ir būtent tokia meilė ir yra SUVARŽANTI GYVULINĮ EGO, NES ŽMOGUS ŠITOKIA MEILE MYLINTIS KITUS, IR DAR GIMĘS IŠ DVASIOS NEBESIELGS TAIP, KAS PRIEŠTARAUJA ROJAUS TREJYBĖS VALIAI - JIS NORI DAR DIDESNĖS ŠVIESOS NE SAVO LABUI, BET VISŲ LABUI, KAD GALĖTŲ DAR STIPRIAU MYLĖTI IR PASIREIKŠTI KAIP ROJAUS TREJYBĖS GYVASIS ŠVYTURYS, JIS NUO RYŠKIOS ŠVIESOS NESISLEPIA, JIS NEMENKINA KITŲ DARBO, SKIRTO VISŲ ŠVIESOS LABUI, KAD IR KOKS MENKAS TAS DARBAS BEBŪTŲ, TAČIAU NEPRITARIA BET KOKIAM DARBUI, KURIS PRASILENKIA SU ROJAUS TREJYBĖS VALIA - KAIP TAVO NUOLAT ĮKELIAMOS CITATOS BE JOKIŲ PAAIŠKINIMŲ, TAČIAU PLATESNIS KONTEKSTAS MAN YRA AKIVAIZDUS, KO SIEKI TU SU SAVOJO SĄMONINGO - NUODĖMĖS LYGIO - BLOGIO MOTYVU - STABDYTI GYVĄ ŠVIESĄ, KAIP TĄ DARĖ LIUCIFERIS IR ŠĖTONAS. TU VIS LABIAU IR RYŽTINGIAU SEKI JŲ PĖDOMIS ŠIAME PASAULYJE IR KLAIDINDAMAS KITUS, NES TU SAVO BAIME SIEKI - BERGŽDŽIAI - ĮKALINTI GYVĄ TIESĄ SAVO SUSTABARĖJUSIO IR SULAUŽYTO TIKROVĖS SUVOKIMO KALĖJIME.
O mylintis Rojaus Trejybę - ir visus - ir save ta pačia viena meile, savo DVASINĮ EGO IŠKELIA Į DIEVIŠKOJO ORUMO VIRŠŪNĘ, IR NUSTOJA SAVE IŠKELTI KAIP SAVANAUDĮ ASMENĮ. TODĖL TOKS ORUS Rojaus Trejybės DIEVIŠKASIS sūnus ar dukra net degtuko AR MAŽIAUSIO POPIERĖLIO NENUMES ANT ŽEMĖS, ir ne TIK MIESTE, BET IR MIŠKE.
Tačiau toks savo LAISVOS VALIOS veiksmų suvaržymas nėra kankinantis pareigos ar vadinamojo kutūringumo savęs APRIBOJIMAS, o su meile pasireiškiantis asmens veikimas pagal Rojus Trejybė valią, su kuria jis jau suliejo savo valią iš meilės, o ne iš baimės-pareigos
Būtent toks ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESOS sūnus ar dukra niekada nesiekia ir niekada nepanaudoja savo valdžios neteisingai kitų savo dvasios brolių ir sesių atžvilgiu.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-02-27 19:23:44
"Nežabojama savivalė ir nevaldoma saviraiška prilygsta nesutramdytam savanaudiškumui, nedieviškumo viršūnei. Laisvė be drauge einančio ir nuolat augančio savojo aš nugalėjimo yra egoistinės mirtingojo vaizduotės prasimanymas. Savuoju aš motyvuota laisvė yra koncepcinė iliuzija, žiauri apgaulė. Savivalė, besislepianti laisvės apdarų maskarade, yra gėdingos vergystės pranašas.
Tikroji laisvė yra nuoširdžios savigarbos partnerė; netikroji laisvė yra žavėjimosi savuoju aš palydovė. Tikroji laisvė yra savikontrolės vaisius; netikroji laisvė yra savojo aš įtvirtinimo nuostata. Savikontrolė veda link altruistinės tarnystės; gėrėjimasis savuoju aš linksta į kitų išnaudojimą tam, kad būtų savanaudiškai išaukštintas toks klystantis individas, kuris teisų pasiekimą nori paaukoti vardan to, jog turėtų neteisingą valdžią kitų savo bičiulių tvarinių atžvilgiu."
VaidasVDS
2011-02-26 10:09:30
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]