Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Dvsios savyje atradimas

Komentarai

Pats gražiausias ryšys tarp giminingų protų tai kalba , rąštas , jausmai . Vienokia ar kitokia forma kalbasi visa Kūrinija . Jeigu judėjimas tai gyvenimas , tai dialogas - simfonija .
Ir nebijokime ir nekompleksuokime dialoguose , verčiau kalbėkime daug ir įdomiai . Štai ir dieviškoji dvasia pataria nenusiminti ir nekompleksuoti , bet žengti tik pirmyn ir regėti taip , ką geriausiai apšviečia ir supranta mūsų protas .
----------------------------------------------------
Pradėję žengti amžinojo gyvenimo keliu, prisiėmę užduotį ir gavę sau nurodymus vystytis, nebijokite žmogiškojo užmaršumo ir mirtingojo nenuoseklumo pavojų, nebūkite trikdomi abejonių dėl nepasisekimo arba gluminančio pasimetimo, nesvyruokite ir neabejokite dėl savojo statuso ir esamos padėties, nes kiekvieną tamsią valandą, kiekvienoje sankryžoje kovojant dėl žengimo į priekį Tiesos Dvasia visada sakys, tardama, “Štai šitas kelias.”

cia pacitavau Emilio petro istrauka ydeta is Urantijos Knygos, Emilipetrai, reiketu dar syki ysiskaityti kas ten parsyta. antra dalis visiskai ne apie paprasto amogaus kalba. o pirma dalis, prasideda zodziais apie giminingus protus. nusvitusius protus. As visiskai palaikau griezta Algimanto zodi. jis visiskai teisus, Musu planetos zmoniu protai yra taip sumazgyi ir taip sumauti, po ilgos Liuciferio sukilimo blokados, kad tik labai nedaugelis zmoniu sugeba suvokti is kur i ju prta krinta mintys. o jos krinta, is jausmu buties ir dar dazniau is emociju ir vidinio haoso mikso. na truputi labiau pakyleta yra poezija na ir galbut kazkokia tai ten ismastyta gyvenimo tiesu proza, tai ir tiek. Bet labai gaila, kad zmones nesugeba girdeti svaraus ir tiesaus Dvasos balso. Dvasios balsas atsiveria tik tada kai zmogus nurimsta, kai nustoja kalbeti genamas impulsu, kai nustoja reaguoti i izeidimus, ir tiesiog nustoja kelti surmuli savo prote ir ji nuramina, vat tik tada ir atsiveria zmoguje Dvasios balsas prasiverzes pro ta auksciau isvardinta siuksliu surmuli. tada laisvai liejasi dvasios balsas per poezija kuri skleidzia sviesa, per zodzius kurie isreiskia dvasia.

Taigi brangieji, Algimantas tai ir nori jums pasakyti, nustokit ji pulti ir reiksti savo nuomone, kurioje jauciasi tik intelektualiniai mokyklose ismokti virpesiai, ar dar ten kokios emocionalios ir tautosakines frazes, kaip reikia myleti savo krasto paprocius ir t.t.na gerai tegul bus tie paprociai, bet jaigu gerai pamastyti net ir apie tautos paprocius, ten yra tiek tamsos prietaru ir nesupratimo.

as visgi palaikau Algimanta, tam kad suvokti ka kalba kitas zmogus Siuo atveju Algimantas, reikia klausyti. o pas daugeli zmoniu, klausantis kito zmogaus, jau kirba mintys kaip papriestarauti, galvojimas apie savo nuomone, ar kitais zodziais tariantvisko kas isgirstama leidimas per savo prizme. atsiskykime prizmiu ir meskim i sali savo nuomone. tiesiog isiklausykime, i viska, be savo nuomones, ir be savo viduje vis barskancio proto, ir tada istikruju isgirsime kas yra kas. jau girdziu kaip kazkas sako... -Atsisakyti nuomones, atsisakyti saves? oi tai pavojinga tapsiu zombiu ir mankurtu. Ne BRANGIRJI NE, neuzmirskim sis pasaulis atvirkscias, norint tureti reikia paleisti, norint isgirsti reikia tiesiog priimti, isileisti. ysileisti pasauli i save.ir leisti jam savyje egzistuoti.o dabar mes karpom ka leisti i save ir ko neleisti. Visa tai daro per didelis protas, kuris daugelyje reiskia tik pavirsinius gyvenimo impulsus. kvieciu zvelgti giliau, gilyn i savo sirdi, kur galima isgirsti, Rojaus Trejybes balsa, ir byti, ir atrasti tikra save. Daugelis zmoniu net nenutuokia kad istikro savimi vadina tik ta savo pavirsine dali sudaryta is pavirsinio intelekto, pavirsinio proto ir pavirsutiniu dazniausisi primityviu impulsu, o dar trumpiau, ego asmenybe.

Laikykim vieni kitus ir pripazinkim pagaliau kad per visa evoliucijos laikotarpi, ypac paskutinius 50 000 metu zmogus tai nuvairavo i sona kad net zmogaus maldos neina i virsu. bukim paprastesniais ir siekim vino tikslo. ir suvokim, kad kai zmogus gimsta dvasioje, jis reiskia Dievo valia, ir jo paties valios nebelieka, ir jo nuomones kaipo tokios nebelieka, visa nuomone, ir zmogaus valia, paklusta tik Dievo valiai..

satrebor
2011-03-06 19:15:35

Komentarai

Algimantai, dar kartą ačiū už išsamų paaiškinimą.Rašydama apie planetos prezidentą aš ne Tėvą turėjau galvoje,o realų Urantijos žmogų.
Šiame forume kažkada esu rašiusi,kad pažinojau Vilniuje Onute,kuri aštuonis kartus buvo apsilankiusi Epogejo planetoje.Tą planetą valdo vienas asmuo Knechtas,prie savęs turėdamas 24 ministrų kabinetą.Palyginus su Urantijos knygos žiniomis,priėjau tokios išvados,kad ta planeta yra gerokai pažengusi Šviesos ir Gyvenimo Eros įsitvirtinimo link.Onutei atrodė,kad tai Rojus.
Man atrodė,kad visų planetų ir jų darinių,tiek materialus,tiek dvasinis vystymąsis visada vyksta prisilaikant Dieviškojo plano. Urantijos knygoje net yra aprašomi normaliių pasaulių vystymosi etapai.
O kas del garbinimo, tai be jokios abejonės nuostabiausia yra garbinti Rojaus Trejybe,nuo pačios pradžios aš asmeniškai nenukrypau.Bet pamačiusi,kad toks nukrypimas nuo Urantijos knygos,jau tarp urantų sukėlė begalės aistrų;vyksta susiskaldymas;o tai nė vienos pusės nepuoše;tai labai geras koziris į rankas ne tik forumo oponentams,bet ir vadinamiems "bažnytininkams".Jų akimis žiūrint sektos pačios tarp savęs susiskaldo,kas labai yra naudinga dvasininkijai.
Kalbu iš patirties.
Gero vakaro.
Su meile,

IRENA
2011-04-07 20:02:31



Miela Irena, taip, Urantijos Knygos turinio skleidimas yra REIKALINGAS, ir dar per kartų kartas jis bus reikalingas. Tačiau jis negali būti SUSTABARĖJUSI DOGMA, KURIOS NEGALIMA BŪTŲ PAJUDINTI IR IŠPLĖSTI, taip, kaip neleido - ir dabar neleidžia - BIBLININKAI IR BAŽNYTININKAI, KURIE NĖRA NUOŠIRDŪS, IR KURIE TIESOS NEIEŠKO IŠ VISO, ir raidelės paliesti Biblijoje net po kelių tūkstančių metų.

Todėl ir URANTININKAI jokio ĮTIKĖJIMO neturi, o tiesiog intelektualiaii saugo Urantijos Knygos raidžių SKAIČIŲ, tik NEMATO, kokią ŽINIĄ tos raidės skelbia - ROJAUS TREJYBĖS TĖVYSTĘ IR ŽMONIŲ, TARPINIŲ BŪTYBIŲ,, MORONTINIŲ TVARINIŲ-SIELŲ, IR DVASIŲ BROLYSTĘ PER AMŽIŲ AMŽIUS, IR NET AMŽINYBĖJE ROJAUS TREJYBĖS KŪRINIJOS DVASINĖJE ŠEIMOJE.

Todėl URANTIJOS KNYGOS turinys ir turi būti išplėstas, nes daugiau niekada nebebus sąstingio dvasiniame GYVAJAME kelyje, nes visą laiką bus tik URANTŲ augimas į vis ryškesnę šviesą, kad ir kaip kam nors toks neramus dvasinis gyvasis augimas nepatiktų.

TODĖL, kaip tu rašai miela Irena - "AŠ GERAI SUPRANTU, KAD YRA ROJAUS SALA, KAD YRA ROJAUS TREJYBĖ, VISOS KŪRINIJOS TĖVAI..." tai ir yra nuostabiausia ką tu gali suvokti dar būdama šitame žmogiškajame gyvenime.
Todėl ir GARBINK TIK ŠITUOS KŪRINIJOS - IR TAVO - VISUOTINIUS TĖVUS, NET IR TAIP, KAIP JUOS GARBINA VISOS DVASIOS ROJUJE.
Argi tai nenuostabu GARBINTI-ŠLOVINTI IŠ MEILĖS SAVO TIKRUOSIUS IR AMŽINUOSIUS VISŲ TĖVUS?
TU RAŠAI - TĖVO ŠVENTOVĖ. O išplėsk savo požiūrį ir pamatysi, kad vietoje TĖVO jau BUS ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖ. TĖVAS YRA MAŽIAU NEGU ROJAUS TREJYBĖ IR JIS NĖRA PREZIDENTAS. KŪRINIJA TURI TRIS SAVO ŠALTINIUS IR CENTRUS - MEILĖS IR ENERGIJOS ŠALTINIUS IR CENTRUS VISAI KŪRINIJAI - DVASINIUS IR ASMENIUS.
Tačiau jeigu tau SUNKU TIEK IŠPLĖSTI savo dvasinį asmenį, kad jis savo vidine BŪSENA ATSIVERTŲ NE TIK VIEN TĖVUI, BET IR ROJAUS TREJYBEI, TAI ATSIVERK VIEN TIK TĖVUI, SVARBU, KAD TĄ DARYTUM NUOŠIRDŽIAI. Ir jeigu būsi NUOŠIRDI, PATI PO KURIO LAIKO SAVAIME PAJAUSI, KAD VIEN TIK TĖVO IMS NEBEUŽTEKTI, NES NORĖSI PATIRTI VISĄ ROJAUS TREJYBĘ.

Vieniems tai ateina greičiau, kitiems lėčiau. Tai nėra svarbu, svarbu NUOŠIRDUS NORAS AUGTI.
Miela Irena atsisakyk ir minties, jog URANTIJOS KNYGA yra INSTRUKCIJA.

Tai didžiausias absurdas, kokį tik gali sugalvoti materialus protas, laikyti Urantijos Knygą kažkokia INSTRUKCIJA. Būtent BIBLIJĄ ir laiko BIBLININKAI IR BAŽNYTININKAI instrukcija ir žiūri atitinka jos pasakymas, jeigu atitinka raidę, tada gerai, jeigu ne, tai jau nuo Šėtono.

Nesutarimai yra tik ten, kur nėra NUOŠIRDAUS ATSIVĖRIMO IŠ VIENOS IŠ DVIEJŲ PUSIŲ.

TODĖL, JEIGU ŽMONĖS NUOŠIRDŽIAI IMS ATSIVERTI ROJAUS TREJYBEI IR REALIAI SIEKTI TIESOS, TADA NESUTARIMAI BUS PAŠALINTI PER RYŠĮ SU KŪRĖJU, O NE PER TAI, KAS KĄ SKAITO.

Be nuoširdaus ATSIVĖRIMO nesutarimų pašalinti NEĮMANOMA.

Toks yra Rojaus Trejybės evoliucijos planas visai kūrinijai - vienovė DVASIOJE, o pažinimas ir patyrimas individualus, skirtingas, ir unikalus.

O koks gi gali būti vieningumas dvasioje per intelektualų knygos skaitymą? Jokio. tik RIETENOS.
Aš nesu nė vieno iš jūsų nei įžeidęs, nei užsipuolęs, nors net jūsų nežeidžiant jūs - kai kurie - savo gyvuliniu ir labai buku protu tuoj pat užsiplieksdavote, ir šaukdavote - MANO ORUMĄ ĮŽEIDĖ. O koks gi tas jūsų orumas? Intelektualus ir savanaudis. Tie, kurie šitaip šaukė, patys net neskaičiavo keik ŠIMTŲ KARTŲ BŪTENT JIE MANE ŠMEIŽĖ IR NIEKINO, DRABSTĖ PURVAIS. Tačiau aš nei pykau, nei rodžiau jiems nepalankumą, o tik ANALIZAVAU IR JUS MOKIAU JŲ ELGESIO PAVYZDŽIAIS, KAD BUKAS PROTAS NIEKADA NEGALI PATIRTI AŠTRAUS IR SKVARBAUS GIMUSIO IŠ DVASIOS IŠMINTIES PROTO SAMPRATŲ IR VERTINIMO GELMĖS. Tai koks gi gali būti vieningumas dvasioje tarp tokių neatsivėrusių ir atsivėrusių?
Tuo tarpu tarp atsivėrusių, net ir nieko negirdėjusių apie Urantijos Knygos buvimą, yra vieningumas dvasioje, ir tokie mūsų dvasios broliai ir sesės nuoširdžiai sieia sužinoti DAUGIAU, VISADA DAUGIAU TAM, KAD DIDESNE ŠVIESA DALINTŲSI SU KITAIS VISŲ ŠVIESOS LABUI.
IŠLIKS VISI ĮTIKĖJUSIEJI, O NE TIE, KURIE SKAITĖ AR NE URANTIJOS KNYGĄ. Skaityti knygą, tai ne tas pats, kas ĮITKĖTI.
ĮTIKĖJIMAS - TAI GYVENIMAS TĖVU-ROJAUS TREJYBE KASDIEN.
Tuo tarpu Urantijos knyga - tai tik pagalba mums gilesniam kūrinijos pažinimui ir Rojaus Trejybės veikimo supratimui.
Nepainiok šitų dviejų ir visiškai skirtingų dalykų.
Ir KIEK studijuoti Urantijos Knygą ir kitus mūsų svetainėje esančus dvasinius šaltinius kiekvienam sako dvasia - tikroji dvasinė asmenybė.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2011-04-07 19:04:17



Algimantai,na būk žmogus,draugiškai prašau,dar kartą paaiškink,kaip elgtis su Urantijos Knyga;tiksliau pasakius,ar dar reikalingas jos tūrinio skleidimas?
Aš gerai suprantu, kad yra Rojaus sala,yra Rojaus Trejybė, visos Kūrinijos Tėvai,žmogiškai įšsireiškus-visos Kurinijos Lyderiai,/na,mano tokia samprata/,kiekvienas segmentas turi savo lyderius,tai irgi dvasiniai centrai,dvasiniai švyturiai į kuriuos visų akys nukreiptos ir iš kurių ir vyksta vadovavimas žemesnioms grandims ir jis ateina ir iki mūsų sferos.Urantijos.Mes esame materialūs Rojaus Tėvų kūriniai,todel ir Lyderiai mums reikalingi,kad mūsų žmogiškosios akys matytų; mums ir visos planetos reikalams vadovautų.Be abejo suprantu tokį dalyką,kad mūsų planetai tai yra ateities klausymas toks,kaip,visai planetai viena kalba,viena religija,ir/sakykim/ vienas prezidentas,ir VIENA TĖVO ŠVENTOVĖ, kurios paskirtis/jeigu gerai supratau/ bus visai kitokianegu garbinimas
Nežinau,ar aiškiai išreiškiu savo mintis,bet studijuojant Urantijos Knygą visą laiką maniau,kad šie Dokumentai į mūsų sferą nuleisti,kaip instrukcijos tūkstančiui metų;kaip, vis delto, su tais naujokais,kurie pirmą kartą savo rankose laikys Urantijos knygą?
Aš suprantu taip,kad kiekvieną kartą tarp tų,kurie bus susipažinę su Dokumentais ir Urantais visada vyks nesutarimai.
O kad taip nevyktų- išeitis viena/vel gi,čia tik mano nuomonė/;visi tie,kurių intelektualinis lygis yra žemas- neišliks.
Gal tai ir įeina į mūsų planetos IŠTAISOMAJĄ PROGRAMĄ.
Ne iš baimės mirčiai apie tai viešai klausiu,nes visą laiką tikėjau nemirtingumu ir gerai žinojau,kas pas žmogų yra Amžina.Tai tiek.
Ačiū.
Su meile,

IRENA
2011-04-07 17:30:09



Mielieji, noriu atkreipti jūsų dėmesį į EmilioPetro samprotavimus, kurie gali jus nuvesti į menkesnius takelius, o ne žengti GYVUOJU URANTŲ KELIU.

TOKIU GYVUOJU keliu iki urantų nėjo mūsų planetoje NIEKAS. Net ir Kaligastijos laikais, dar iki maišto, kada vyko sklandus dvasinis mokymas, kada Edeno Pirmajame Sode Adomas ir Ieva dar ištikimai vykdė savo misiją ir taip pat dvasino žmones niekada žmonės nebuvo URANTŲ GYVOJO KELIO AUKŠTUMŲ PASIEKĘ, nes jų niekas ir nemokė TOKIŲ VIRŠŪNIŲ SIEKTI.

Labai daug kas - EmilisPetras tarp jų - painioja DU SKIRTINGUS dalykus - INDIVIDO nušvitimą ir dvasinį VISŲ MOKYMĄ GYVAJAME ROJAUS TREJYBES KELYJE.

Individualus nušvitimas gali įvykti DĖL DAUGYBĖS PRIEŽASČIŲ - meditacija ar bažnyčia su tuo neturi nieko bendro, net priešingai TRUKDO - nes KIEKVIENAME gyvena Rojaus Trejybės fragmentas - MINTIES DERINTOJAS - ir būtent jis, o ne meditacija, ne bažnyčia UŽMEZGA ryšį su NUOŠIRDŽIU TIESOS IEŠKOTOJU. O tas nuoširdus tiesos ieškotojas gali iš viso nemedituoti arba nelankyti bažnyčios, arba priešingai, lankyti bažnyčią ir jausti joje kažkokį tuštumą, o taip pat ir medituodamas jausti kažkokį stygių, tačiau jis negali paaiškinti net sau, KĄ JIS JAUČIA, KAD KYLA NEPASITENKINIMAS TUO, KĄ PATIRIA, NES NORI DAUGIAU. O tą DAUGIAU ir diktuoja MINTES DERINTOJAS JO NUOŠIRDŽIAI DIDESNĖS TIESOS NEGU TUO METU PATIRIA IEŠKANČIAI DVASINEI ASMENYBEI.
Todėl atėjo laikas jums tvirtai žinoti - ir įsisąmoninti, kad meditacija ar bažnyčia - TAI NĖRA GYVASIS KELIAS.
Tuo tarpu URANTAI ŽENGIA BŪTENT GYVUOJU KELIU, IR NE ŠIAIP KOKIU GYVUOJU, O ROJAUS TREJYBĖS, apie kurią ir supratimo šitoje planetoje žmonės neturėjo JOKIO iki Urantijos Knygos pasirodymo.
TAIP - TAI TIKRAI TAIP - URANTŲ KELIAS YRA "AMERIKOS" ATRADIMAS DVASIOJE.
Todėl urantas ir NEBEVADINA Dievo - Dievu, BET TIK ROJAUS TREJYBĖS TRIMIS ASMENIMIS.
DIEVAS yra IDĖJA, o Rojaus Trejybė yra TRIJŲ ASMENYBIŲ BEPRIEŽASTINĖ IR EGZISTENCIALI SĄJUNGA IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA, SUVIENIJANTI TRIS LYGIAVERČIUS ASMENIS VISOS KŪRINIJOS EVOLIUCIJOS LABUI.
Kas gi ŠITO žmones iki šiol mokė - ir MOKO - kad Rojaus Trejybė yra skirta MUMS? Jūs tik susimąstykite - MUMS. NIEKAS. Tik mūsų Forume jūs šitą galite skaityti ir sužinoti, arab lankydami Rojaus Trejybės gyvąją šventovę. Net ir Jėzus TOKIO kelio NEMOKĖ, nors jis ir mokė GYVOJO TĖVO KELIO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2011-04-07 13:22:29



Dalia G , labai teisingai pastebėjai , kad proto ir jausmų nušvitimai , žmogaus sąmonės dvasiniai nušvitimai įvyksta ir kitokią dvasinę praktiką ir įtikėjimą , praktikuojančių žmonių sąmonėje . Tai yra teisinga ir realu , kaip dukart du bus keturi . Jeigu tik žmogaus sąmonė ir norai yra nukreipti į Auštųjų Dievybių garbinimą , tada bet kokio tikėjimo ar įtikėjimo žmogus gali patirti nušvitimą , palaimą ir kas svarbiausią - meilę , visiems žmonėms , visai gyvybei ir pasauliui . Tai galime patirti maldoje , garbinimo ekstazėje arba teisingoje meditacijoje , kai žmogus visu savo mąstymu , sąveikaujant su savosios sąmonės , dieviškosios raiškos lygiais , tampa vienu visame , taip kaip ir visa visuma yra Vienyje , kuris per kiekvieną mažesnį vienį , skleidžiasi , auga , tobulėja , kiekviename mūsų sąmonės vingyje .

Tai ką dabar urantiečiai taip audringai praktikuoja , patiria ir propoguoja , iš tiesų nėra naujos Amerikos atradimas . Jau du tūkstančiai metų , prieš mūsų erą , įžymusis karalius Saliamonas sakė : ,, Nieko naujo po Saule “ Tai reiškia , kad dieviškos tiesos , periodiškai aplanko ir ateityje aplankys žmoniją , o žmonės arba priims šias tiesas ir seks jų mokymą , kurs savo gyvenimą pagal šiuos mokymus , arba paprasčiausiai ignoruos , netikės , menkins jų reikšmingumą . Panašiai yra ir su urantiniu dvasiniu judėjimu . Išmintingi žmonės , pabudę protu ir dvasia , noriai semiasi naujų žinių ir praktikų iš netradicinio dvasinio mokymo , bet tokių tik mažuma . Daugiausia žmonės kritiškai ir atsargiai žiūri į naujus mokymus , nes kaip jau anksčiau sakiau , protingam , išmintingam , dvasingam žmogui atsiveria aibė dvasinio tobulėjimo kelių , kurie lygiai taip pat gali būti pilni dvasinės ekstazės ir nušvitimo , jeigu tik žmogus visa savo sąmone trokšta susiliejimo su Aukščiausių Dievybių dvasia , kuri pirmoji ateina ir apkabina žmogų , kad parodytų dvasinio pasaulio meilės veikimą gyvojoje materijoje .

Čia visai neseniai turėjau tokį sapną . Tarytum esu urantiečių gyvame forume ir aš prašau žodžio , kad galėčiau pasakyti apie Dievą Tėvą . Algimantas man replikuoja , kad naujo nieko nepasakysiu . Tačiau aš sakau , kad kiti tai pasisakė , o kodėl man neleidžiama . Tada gavau leidimą , atsistojau , bet atsirado nerimas , o ką aš iš tiesų naujo pasakysiu . Bet staiga visa sapno panorama pradėjo keistis , o aš pradėjau skaidytis į atomus ir šviesos darinius ir tokioje neapibrėžtoje būsenoje užgirdau balsą . ,, Viskas yra Vienyje ir tu esi jame “ . Tada sapnas nutrūko ir pabudau .

Tai va , man labai patiko tas žodis VIENIS , kurio prasmė ir veikimas skleidžiasi mūsų sąmonėje per įvairiausias dvasines praktikas , o mano sąmonėje , ačiū Dievui , turiu viltį , kad išsiskleidė patikimai ir amžinai . Todėl manau , kad ne tik urantiečiai su meile , dvasinėje ekstazėje , garbina Dievą Tėva - Rojaus Trejybę , bet ir kiti mūsų žemiečių milijonai , eina panašiu ir nuostabiu dvasinio įtikėjimo keliu į amžinąją meilę , į amžinąjį gyvenimą .

emilispetras
2011-04-07 12:28:01



Visi tvariniai, visa net ir jūsų materialioms akims matoma judanti ir nejudanti milžiniškos ir vis augančios mano kūrinijos dalis, yra lygiai taip Aš, tik pasireiškiantis per mano priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio viekima mažesnėse kūrinijos dalyse. Dėl to jūs ir pasirenkate tokius sprendimus, kuriuos Aš žinau, kaip ir kada pasirinksite per visą ateities amžinybę. Būtent dėl tokio mano požiūrio ir žvilgsnio man neegzistuoja jokio likimo ir lemties skirtumo, kaip ir paties likimo, kaip atskiros realios sampratos, nes VISKAS YRA AŠ. Net ir tai, ką jūs pavadinate likimu ESU AŠ.
Tačiau jūs šitokio žvilgsnio suvokti esate nepajėgūs, dėl to žvelkite į savo likimą, kaip į mano jums pasiūlytą ir siektiną tikslą – patekti pas Mane Rojuje, o į lemtį žiūrėkite kaip į jūsų pasirenkamą kelią, mėgindami pagal savo supratimą įgyvendinti savo tikslus.
Ir nevisi iš jūsų turite tokių tikslų, kurie sutampa su mano jums pasiūlytu ir siūlomu likimu. Absoliuti dauguma siekiate savųjų tikslų, kurie net prasilenkia su Mano laisva valia ir meile. Štai tada jūs ir renkatės savo tikslų įgyvendinimo metodus ir jais imate vadovautis, jeigu jie vienu ar kitu atveju jums atrodo, kad yra verti jūsų tuometinio ir trumpalaikio dėmesio. Jūs renkatės savo lemties kelio atkarpą, kurioje ir patiriate priežasties-veiksmo-pasekmės manojo dėsnio pasireiškimą jūsų pačių asmeniniame patyrime. Forumas, 17 puslapis. Tėvo dvasios, Minties Derintojo, mokymas apie LIKIMĄ ir LEMTĮ, 2007 08 06.


Na , va Satrebor , dėl diskusijos pratesimo įkeliu Algimanto mokymą apie LIKIMĄ ir Lemtį . Tai matai viskas labai paprasta ir tuo pačiu labai nepaprasta , nes reikia pačiam žmogui patikėti , kad esi žmogus . Ir dar reikia patikėti , kad Dievas yra visada su tavimi ir , kad jis geriausiai žino ko šiandiena žmogui reikia . Tačiau norint taip gyventi , reikia visu savo protu nuolatos būti su Dievu , nuolatos savo protą aktyvuoti į dieviško proto būvį , kasdieninių minčių gyvenime ir tėkmėje , tada žmogus , savo protu ir mąstymu, nustoja analizuoti savo likimą ir lemtį , bet yra užimtas dieviškos lemties buvimu ir pažinimu savyje , savo gyvenimo veikloje.
Ramybės ir meilės tavo sielai , SATREBOR .

emilispetras
2011-03-24 12:30:32



Gerai brangieji, sutinku kad turi buti visapusiska harmonija ir pusiausvira, bet paskykit man prasau, aplink ka gi kursim harmonija ir pusiausvira jaigu, sakysim, zmogus neturi kontakto su dvasia, o gyvena vien protu arba intelektu, juk dvasia savyje reikia atrasti kasdienines disciplinos pagalba, ...tik nesakykit kad visi zmones dvasingi. potencialiai taip, bet sitam pasauljei reikia daug padeti pastangu ir laiko, kad pradeti jausti sielos ir dvasios vibracijas, arba girdeti savyje dvasios balsa. vat taip. mano tikras vardas Valdas Pranskevicius. galit kreiptis taip.

satrebor
2011-03-08 18:29:52



Taip , taip Vaidai , butent harmonija žmoguje , tiek dvasioje , tiek ir intelekte visada bus graži tik harmonijoje - proto ir dvasios , ir tik visų šių savybių vieningame ryšyje arba jų nuolatinėje siekiamybėje , tai yra ateities augime . O jeigu žiūrėsime į dabartį tai , tai ką turime , tą ir žiūrime . Čia ne apie personalijas , bet apie laiko dvasią apskritai .
Tai tuo klausimu tiek . Gerų minčių

emilispetras
2011-03-08 16:01:27



Vaidai rasydamas aoie zmogaus dalis visai neturiu minties kad tai yra menka, jokiais budais negalvoju apie zmogaus menkuma. kalbu apie hierarhija kokia turetu buti Zmoguje. tik tiek

satrebor
2011-03-07 23:18:01



Būti vientisu yra dieviška, nes Dievas irgi yra tas kuris suvienija ir sujungia. O vientisas žmogus taip pat yra kai rūpinasi tiek protu, tiek dvasiniais dalykais, tiek fiziniais poreikias ar savo kūno stiprinimu. Ir tai galioja sakyčiau, praktiškai būtent dabartiniams žmonėms pagal jų pajėgumus kalbant abstrakčiau. Teisūs ir tie kurie sakys kad užtenka atsivėrimo dvasiai ir jau protas ir kūnas savaime bus tvarkoje - bet tai yra kraštutinumas kurį įmanoma nors ir sunku pasiekti, ir galbūt ne toks realus modelis o kaip galėtų būti. Nes peršokti per kelis laiptelius vietoj to kad lipti nuosekliai - yra nesuvokta klaida ir perdidelis siekis galbūt dažnai nesuvokus to. Todėl keliu mintis apie tai kad atrasti tuos tarpinius laiptelius kad paprastai ir sukramtomai būtų galima pereiti vis arčiau ir arčiau dieviškumo. Kurio esmė būtų vis laimingesnis gyvenimas.

Jonai, tas tiesa kad savotiškai teisinga yra "priimti žmogų tokį koks jis yra" - todėl kad kiekvienas turi motyvų kodėl būtent taip elgiasi, ir tie motyvai netgi geri. Tačiau sampratos, apibrėžimai, dėsningumai ir būdai kaip tai ko tie žmonės siekia dažnai yra supainioti, jie nežino kaip geriau ar tiesiau iki to nusigauti. Tai tai, kad jie yra "nežinantys tiesesnio kelio" - jie nuo to yra tik mažiau laimingesni. Todėl ta harmonija yra siektina, todėl Petras rašo teisingai. (Nors trumpus parašymus visada įmanoma klaidingai interpretuoti)
O tas netikrumas, Jonai, tavo supratimo atveju manau ateina iš to kad tie žmonės kad ir blogesni ar klystantys visgi turi motyvus ir sudėtingus mąstymus kodėl būtent taip elgiasi, todėl tau jie atrodo tikri. Tuo tarpu kiti žmonės, kaip Algimantas galbūt spėju gali atrodyti netikri, kada jie pradeda vykdyti "Tėvo valią", kai tau nelabai aišku kas tai yra. Tau atrodo kad tada žmogus nebe pats gyvena, o už jį kažkas nurodinėja. Pirmiausia tai pats žmogus vistiek renkasi, iš Tėvo ateina išmintis. Tačiau iš paties žmogaus pastangų ateina apskritai žinios kurias panaudojant gali būti kokia nors išmintis įžvelgta apskritai.

Satrebor, paskutinėje pastraipoje rašai apie žmogaus menkumą. O aš esu susidūręs su tokiais dvasiniais mokymais, kad - tol kol žmogus nepradės vertinti, o laikys save menkaverčiu, tol jis neatsivers tai gausai ir Dievo gerumui, dieviškumui. Kol jis manys kad va koks aš menkas, tai jis bus uždaras priimti visas tas dieviškas savybes iš Dievo. Tik tada kai jis pradės mastyti kad aš esu dieviška kūrinijos dalis, kad aš esu vertas čia būti ir esu vertingas, nes be manęs visa ta paraleli tikrovė net negalėtų egzistuoti, kad aš ne be reikalo buvau sukurti, ir kad savimi išreiškiu kaip maža dalelė visos kūrinijos dėsnius ir tobulumą - tik tada žmogus bus pakankamai atviras kad per jį pradėtų reikštis vis labiau Dievas, jo tobulos savybės. Dar per kitą pavyzdžiu laikytiną mokytoją buvo kalbama kad pirmiausia reikia laikyti save nuostabiu, sumaniu ir taip toliau... tada per tave ir atsiskleis įvairūs geri dalykai. Kol kas tiek. Ačiū dalyvaujantiems pasidalinimuose.

Vaidas
2011-03-07 23:00:15




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal