Forumas: temos peržiūra
Ko pamoko MUS Jėzaus nenoras apšviesti MOKYTUS Aleksandrijos profesorius?
Mielieji, atidžiai perskaitykite pateikimą pastripą. Ganidas ir jo tėvas Gonodas – tai du indai, su kuriiais Jėzus pusantrų metų keliavo po Viduržemio jūros kraštus, pasamdytas Gonodo jam būti vertėju, o sūnui – mokytoju.
Jėzus ir Ganidas, viešėdami Aleksandrijoje, daug laiko praleido muziejuje. Šitas muziejus neturėjo sukaupęs retų daiktų, jis greičiau buvo vaizduojamojo meno, mokslo, ir literatūros universitetas. Mokyti profesoriai čia kasdien skaitydavo paskaitas, ir tais laikais tai buvo Vakarų pasaulio intelektualinis centras. Diena iš dienos Jėzus paskaitas versdavo Ganidui; vieną antrosios savaitės dieną jaunasis vyras sušuko: "Mokytojau Jošua, tu žinai daugiau už šituos profesorius; tu turėtum atsistoti ir papasakoti tuos didžius dalykus, apie kuriuos tu pasakojai man; jie susipainiojo dėl savo per didelio mąstymo. Aš pasišnekėsiu su savo tėvu ir pasirūpinsiu, kad jis dėl to susitartų." Jėzus nusišypsojo, tardamas: "Tu esi SUSIŽAVĖJĘS (pastaba – paryškinta mano ) mokinys, bet ŠITIE mokytojai nemąsto taip, kad TU ir AŠ mokytume JUOS. NESUDVASINTO MOKYTUMO PUIKAVIMASIS žmogaus patyrime yra KLASTINGAS dalykas. TIKRASIS mokytojas savo intelektualų VIENTISUMĄ išlaiko tuo, kad visą laiką jis LIEKA MOKINYS." (1433-02)
Dabar mano pora klausimėlių jums visiems:
KĄ rodo Jėzaus atsakymas Ganidui?
GAL Jėzus buvo IŠPUIKĘS PATS, kad nenusileido iš savo PUIKYBĖS, kad NET MOKYTIEMS PROFESORIAMS NEPANORO aiškinti ir tuo pačiu APŠVIESTI JUOS tuo, ką žinojo DAUGIAU už profesorius net ir Ganido supratimu? Aišku, kad Jėzaus PUIKYBĖ neleido jam dalintis savo žinojimu ir šviesa, argi ne taip?
O gal Jėzus NESUGEBĖJO PRISIDERINTI prie žmogaus? Tai koks gi tuomet iš jo MOKYTOJAS?
Kol kas pateikiu jums tik tokius klausimėlius, o toliau bus daugiau.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-20 14:28:40
Komentarai
Mieli broliai, Algimantas uždavė klausimą: „Kodėl NEĮMANOMA mokyti apie Tėvą-Rojaus Trejybę TUOS, kurie remiasi VIEN TIK PROTU?Ar verta TOKIEMS tik INTELEKTUALIAI mąstantiems skirti laiko ir pastangų stengiantis nors ŠIEK TIEK JUOS APŠVIESTI DVASIŠKAI?
Protas, kuriuo vadovaujasi mirtingieji, pripažįsta tik faktus, menkai suvokia reikšmes ir visiškai nepažįsta vertybių. Tuo tarpu mokymus apie Tėvą-Rojaus Trejybę galima priimti tik atsivėrusia siela- dvasia, tik per įtikėjimą, kuriuo mes dar ilgai vadovausimės, eidami amžinuoju savo likimo keliu. Patį protą veda dvasia, vis labiau jį taurindama. Todėl tik loginis mąstymas neleidžia plėsti dvasinės įžvalgos, keisti savo vibracijas, kad jos vis labiau artėtų prie tos ribos, kur galimas susiliejimas su Minties Derintoju. Tik mūsų dvasinis patyrimas gali patvirtinti, kad Rojaus Trejybės asmenys tikrai yra. Jokie proto argumentai to neįrodys, beje, kaip ir nepaneigs. Esame dvasios, nes mūsų tėvai yra dvasinės amnenybės, todėl labia skraiudžiame save, kai vadovaujamės tik proto argumentais, nebandydami patirti virsąmoninės komunijos su savo kūrėju.
Kiekviename iš mūsų yra kūrėjo dvasios fragmentas, kuris mus ir apjungia į vieną šeimą. Dabar mąstantis tik intelektuliai brolis vis tiek dalyvauja Rojaus Trejybės sumanytoje mirtingojo evoliucijoje ir yra tos visumos ,kuriai iš meilės skiriame savo mintis ir darbus ir kurioje visi esame, dalis. Todėl ir tokiam broliui dvasioje, kuris vadobvaujasi vien tik protu, reikia skirti pastangų apšviečiant jį dvasiškai. Tai ugdo mūsų charakterio ištvermę , pakantumą kitam. Žinoma, apšviesti žmogų galima tik tada, kai jis parodo nors menkiausias pastangas didesnės švieoso ieškojime. Vis didesnis mūsų atsivėrimas Rojaus Trejybei ir leis pamatyti tikruosius kitų ketinimus ar brolis trokšta didesnės švieos, tik menkas jo proto imlumas dvasingumui jam neleidža jos patirti, ar, pasitelkęs savo protą, stengiasi tą šviesą iškraipyti, užgožti. Todėl tik dar didesnis įtikėjimas ir atsivėrimas Rojaus Trejybei leis tikslingai panaudoti savo energiją, dvasiškai apšviečiant ieškančius tiesos.
Su meile visu apkabinu.
Laima
2011-03-23 23:28:21
Mielieji, Rimantas iš Kauno puikiai atsakė į mano pateiktus klausimus, DAR PAPILDOMAI IR LABAI TIKSLIAI PANAUDODAMAS KONKRETŲ PAVYZDĮ.
Dabar pateikiu kitą klausimą:
Kodėl NEĮMANOMA mokyti apie Tėvą-Rojaus Trejybę TUOS, kurie remiasi VIEN TIK PROTU?
Ar verta TOKIEMS tik INTELEKTUALIAI mąstantiems skirti laiko ir pastangų stengiantis nors ŠIEK TIEK JUOS APŠVIESTI DVASIŠKAI?
Telydi jus rmybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-21 16:30:48
O man patiko mokytis stebint skruzdėlių koloną.
Evaldas
2011-03-21 09:04:17
Mielieji, noriu čia tik pareikšti PASTABĄ, kad VaidasVDS neklaidintų skaitančiųjų Uranrijos Knygą dėl termino MINTIES DERINTOJAS ( angliškai - THOUGHT ADJUSTER ) vertimo į lietuvių kalbą, turiu visus NURAMINTI, kad į lietuvių kalbą jis yra IŠVERSTAS NE TIK TIKSLIAI, BET IR TAISYKLINGAI.
O TIKSLUMAS IR TAISYKLINGUMAS YRA DU ATSKIRI DALYKAI, IR JIE ABU YRA VERTIME Į LIETUVIŲ KALBĄ.
Vertime iš anglų kalbos į rusų kalbą šio termino vertimas yra KLAIDINGAS IR NETAISYKLINGAS, panaudojus rusų kalbos terminą SĄMONĖS DERINTOJAS.
Kodėl terminą MINTIES DERINTOJAS išvertus SĄMONĖS DERINTOJAS būtų didelis APREIŠKĖJŲ MINTIES iškraipymas neaiškinsiu, dabar tik norėjau VaidoVDS PAGARSINTAM NESUPRATIMUI neleisti nusėsti į JŪSŲ PASĄMONĘ nors kiek giliau, kad joje neįsitvirtintų, ir neišplauktų kada nors į sąmonės lygį, taip klaidindamas JUS, o jūs - KITUS, kaip tą dabar padarė VaidasVDS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-20 21:57:37
Mielas, VaidaiVDS, citatą tikrai ne tą turėjau omenyje. Bet nesvarbu, aš jos neieškosiu kaip tiksliai ji skamba. Nors pagal tave ko nėra Urantijos Knygoje to ir būti negali. O sūnystė, kuri yra dvasinė yra patiriama ir ja yra gyvenama dar čia šitame materialiame pavidale, nesėdint rankų sudėjus ir laukiant kol tapsi dvasia, kaip tai ir ištariama yra esant dar čia šituo materialiu pavidalu ir net ir nežinant , kad ji tokia yra šitoji frazė, net ir neskaičius jos Urantijos Knygoje."Aš žinau, ką aš patyriau, nes esu šio AŠ ESU sūnus.". Ir tuo patyrimu yra pasidalines yra Vytautas, pereitą kartą Kaune.O jo patyrimo pasidalinimas bet ne pats patyrimas buvo patirtas kaip tikras. Bet mes čia su tavimi užklojome temą . Ji ne apie tai.
rimantasKaunas
2011-03-20 21:05:19
Mieli broliai,
Visa kūrinija yra didžiulė mokykla, kurioje daugiau suvokiantys moko mažiau patyrusius ir , savo ruožtu, mokosi iš tų, kurie ir už juos stovi ant aukštesnio dvasinio laiptelio. Žinios, kurios nepatikrintos dvasiniu patyrimu, neperėjusios į gyvenimo būdą, tik žiniomis ir lieka, neūgdo charakterio, neaugina sielos. Įtikėjimo kelias tada bus gyvasis kelias, kada gautas žinias atiduosime kitiems ir vėl mokysimės. Ir taip visą amžiną gyvenimą busime mokiniais ir mokytojais. Tačiau perduoti žinias galima tik tada, kai asmuo pareiškia savo laisvą valią jas gauti, nori jų. Todėl Jėzus tiek daug ir su malonumu mokė Ganidą, kad tas uždavinėjo klausimus, atvira širdimi priėmė jo mokymus, tiek atvira širdimi, kad net buvo Jėzaus mokymais susižavėjęs. Ir per tą atsivėrimą- susižavėjimą buvo daug ko išmokęs iš Jėzaus, nes pastarasis sako: „...kad TU ir AŠ mokytume JUOS.” Tuos visažinius provesorius jau galėjo pamokyti ir Ganidas.
Šita maža citata iš sakinio daug pasako, kad tik atsivėrus ir pasitikint savo mokytoju galima išmokti. O pasitikėjimas ateina , kai dingsta baimės, kai prisipildai Rojaus Trejybės asmenų meilės.
Jėzuje nebuvo jokio pasipuikavimo. Tokio charakterio bruožo jis iš viso neturėjo, tai ne kartą parodė atsisakydamas įvairių to meto žmonių samprata garbingų pareigų ir postų ir paskirdamas savo gyvenimą tik Tėvo valios vykdymui.
Jėzus payirimas, kada jis sutiko ir mokė Ganidą, jam jau puikiai leido pažinti žmones, matyti tą dvasinį laiptelį, ant kurio šie stovėjo. Jis žinojo, kad Aleksanrdijos profesoriai, įsitvirtinę savo visažiniškume, neklausys jo, nepriims jo mokymų, kad jų baimė per didelė, jog priimtų didesnę šviesą. Todėl Jėzus pasielgė išmintingai, nemėtė perlų kiaulėms, tuo pačiu suteikė dar vieną pamoką, žmonių charakterių, nepaisant tų žmonių užimamų pareigų, pažinimo pamoką, Ganidui.
Jėzus yra didis Mokytojas, todėl jo mokymai visada skambėjo aukščiausia gaida, nes “derinimasis’ prie visų būtų iškraipęs jo nešamą šviesą.
Su meile visus apkabinu.
Laima
2011-03-20 20:56:14
Tik beviltiškas dogmatikas nieko su niekuo nenori derinti, nes tik jis teisus.
VaidasVDS
2011-03-20 20:44:19
Be to Rimantai,
kartas nuo karto žvilgtelk į Urantijos Knygą, kad nekalbėtum apie tai, ko nėra joje: "turėtų žinoti ir tą , kurioje yra sakoma , kad žmogaus dvasiniame patyrime įvyksta toks dalykas kai žmogus būtent ištaria "aš žinau ką sakau".
Tikriausiai tu kalbėjai apie šią citatą:
"Jeigu mokslas, filosofija, ar sociologija išdrįsta tapti dogmatiški, ginčydamiesi su tikros religijos pranašais, tuomet Dievą pažįstantys žmonės į tokį nepagrįstą dogmatizmą turėtų atsakyti tuo dar toliau numatančiu asmeninio dvasinio patyrimo tikrumo dogmatizmu, "Aš žinau, ką aš patyriau, nes esu šio AŠ ESU sūnus." Jeigu kurio nors tėvo asmeniniam patyrimui iššūkį meta dogma, tuomet Tėvo, kurį galima patirti, šitas įtikėjimo pagimdytas sūnus gali atsakyti ta neįveikiama dogma, pareiškimu apie savo realiąją sūnystę su Visuotiniu Tėvu."
Ar jauti skirtumą tarp žinojimo ir patyrimo. Tik patyrimas po patyrimo mes pasieksime tą žinojimą ir tik tada, kad tapsime dvasiomis.
VaidasVDS
2011-03-20 20:40:52
"Visos ribinės žinios ir tvarinio supratimas yra santykiniai. Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu". VaidaiVDS ar nemanai ,kad tavasis požiūris būtent ir yra tasai asmeninis požiūris , kad kiti ar kažkas konkrečiai nori būti teisesni kitų atžvilgiu. Tai tik tavasis požiūris.Ir nieko mes neturime derinti. O atsiverti vis daugiau Tėvui -Rojaus Trejybei, kad tasai požiūris būtų kuo artimesnis Jos požiūriui.
rimantasKaunas
2011-03-20 20:37:12
Rimantai,
aš esu Tėvo mokiniu per jo fragmentą Minties Derintoją arba Sąmonės Derintoją (lyg tai toks vertimas yra tikslesnis). Ir mano pagrindinėms mintims to pakanka. Tačiau ne visko pakanka vien tik iš savo minčių. Pastebiu (pajaučiu) ir Tėvo veikimą į kitus žmones, tame tarpe ir į Algimantą ar į tave. Tad pasimokau ir iš tų pastebėjimų. Tačiau Jūs čia bemokydami kitus iš savo akiračio išleidžiate vieną labai reikšmingą Urantijos Knygos perspėjimą: "Visos ribinės žinios ir tvarinio supratimas yra santykiniai. Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu".
Taigi tu teisus, aš teisus, Algimantas teisus, kiti teisūs tik asmeniniu požiūriu. Mes turime derinti savo teisumus dėl bendro tikslo (visų žmonių brolystės), tačiau atsiranda tokių, kurie nori būtų teisesni kitų atžvilgiu. Sėkmės jums, teisuoliai.
VaidasVDS
2011-03-20 20:21:11
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.