Forumas: temos peržiūra
IŠPLĖSTOJI evangelija
Jėzaus evangelija – geroji naujiena – buvo – prieš du tūkstančius metų – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė.
Prieš keletą metų aš ją išplėčiau iki VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĖS.
JĖZUS, per mano pirmąją kelionę su Urantijos Knyga po Lietuvą, apsireiškęs vidurnaktį miške netoli Kretingos, būtent pats ir pasakė, kad aš jo evangeliją išplėčiau, ir įgaliojo kaip savo apaštalą ją skelbti. Tą susitikimą su Jėzumi aš aprašiau ir svetainėje jis įdėtas tame puslapyje, kur yra PATYRIMAI SU URANTIJOS KNYGA.
Šiandien bendraudamas su Tėvu gavau iš jo mokymą, susietą, su ŠIA EVANGELIJA ir dar kartą patvirtintą man įgaliojimą skelbti ŠIĄ EVANGELIJĄ IR MOKYTI JOS KITUS.
Dabar IŠPLĖSTA evangelija – geroji naujiena – yra TOKIA - Rojaus Trejybės ASMENŲ Tėvystė, ŽMONIŲ, TARPINIŲ BŪTYBIŲ, SIELŲ, IR DVASIŲ Brolystė, per amžių amžius, ir net AMŽINYBĖJE, Rojaus Trejybės dvasinėje kūrinijos šeimoje.
Tėvas man aiškino, kad Rojaus Trejybė yra VISOS KŪRINIJOS TĖVAI DVASIOJE, nes visa kūrinija yra viena šeima. Taip, kaip ir žmogiškoji PILNA šeima turi TĖVUS IR VAIKŲ, taip ir JIE yra TĖVAI ir TURI VAIKŲ savo kūrinijos DVASINĖJE šeimoje. Kadangi ši šeima yra milžiniška, tai joje yra neapsakomai didžiulė – mūsų suvokimu neaprėpiama – įvairovė vaikų, tarp kurių mes – žmogiškuoju pavidalu esantys mirtingieji – esame PILNATEISIAI JŲ VAIKAI, IR ŠEIMOS NARIAI, nors ir turime tik patį pradinį patyrimą šitame pradiniame pasaulyje. Tačiau mus Jie myli LYGIAI TAIP, kaip ir jau visiškai suaugusius – DVASINE PRASME – savo vaikus – net ir tiesiogiai iš Jos kilusius vaikus.
Mes esame kaip žemiškos šeimos tik neseniai gimę kūdikiai, kurie dar neturi tikro supratimo, kas jie, kas jų tėvai, kas jų šeima, kas jų broliai ir sesės, koks jų laukia mokymosi kelias augant fizine ir dvasine prasme, bet vis tiek šitie kūdikiai yra tėvų ir brolių ir sesių MYLIMI IR PUOSELĖJAMI KAIP PILNATEISIAI ŠEIMOS NARIAI, JIEMS NET DAR DAUGIAU SKIRIANT DĖMESIO NEGU JAU PAAUGUSIEMS VAIKAMS.
Lygiai taip ir mes dabar fizine prasme jau suaugusiu ūgiu, bet dvasine prasme tik gimusiu savo tikruoju dvasiniu aš esame kaip Rojaus Trejybės kūrinijos dvasinės šeimos tik ką gimę kūdikiai DVASIOJE, tačiau pilnateisiai jos nariai ir mylimi ir NEPAPRASTAI PUOSELĖJAMI IR ROJAUS TREJYBĖS IR JOS VAIKŲ – APVAIZDOS.
Būtent dėl to mums rodomas nepaprastas dėmesys ir rūpestis, ir tikimasi iš mūsų šviesos ir meilės darbų visų labui mums augant mylinčioje ir mylimoje kūrinijos dvasinėje šeimoje, mums mylint visus jos narius – ir mirtinguosiuos žmones, ir Tarpines Būtybes, ir sielas, ir dvasias, ir savo Tėvus – ROJAUS TREJYBĘ, kuri mus ne tik MYLI, bet ir suteikia visas priemones mums mokytis, ir net savo dalelę – savo dvasią – Minties Derintojus – mums padovanojo, patalpinant juos visų mūsų VIDUJE, kad tik mes nieko NESTOKOTUME IR NEBIJOTUME ir eitume ATSIDAVĘ Jų vedimui iš vidaus ir PASITIKĖDAMI ROJAUS TREJYBE, ir naudodamiesi APVAIZDOS mums teikiama pagalba.
MŪSŲ TĖVAI – Rojaus Trejybė – VEIKIA TOBULAI, bet mums paliko LAISVOS VALIOS apsisprendimą, ar mes norime AUGTI IR ŠVIESĖTI VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-21 17:53:59
Komentarai
Kartais išgirstame sakant „ Pasijaučiau kaip našlaitis, atsidūręs svetimoj šaly, tarp nepažįstamų žmonių.“Mielieji, ar galime save laikyti našlaičiais, kai turime tokius nuostabius Tėvus – Rojaus Trejybę, tris mylinčius asmenis. „Dabar IŠPLĖSTA evangelija- geroji naujiena – yra TOKIA – Rojaus Trejybės ASMENŲ Tėvystė, ŽMONIŲ, TARPINIŲ BŪTYBIŲ, SIELŲ IR DVASIŲ Brolystė, per amžių amžius, ir net AMŽINYBĖJE, Rojaus Trejybės dvasinėje kūrinijos šeimoje.“ Koks viduje sukyla džiaugsmas, kad turime tokią nuostabią dvasinę šeimą ir mes mirtingieji skaitomės pilnateisiais šios šeimos nariais. Našlaičiu gali save laikyti tik neatradęs ryšio su Tėvais, nepatyręs tos nuostabios meilės, kurią pastoviai lieja Tėvai. Tik reikia šią meilę pasiimti per atsivėrimą, ji jau suteikta mūsų viduje ir tik atsivėrus, gyvai patiriame šią nuostabią meilę, pasireiškiančią aukšto dažnio energetiniais virpesiais. Garbindami mes ir atsiveriame visa dvasine gelme, kokia tik pajėgiame tą akimirką atsiverti – tai ir yra gyvas ryšys Gyvoji Dvasinė Komunija. Atradus ryšį su Rojaus Tėvais jau niekada nebesijauti našlaičiu, nesvarbu kur bebūtum. Mūsų Tėvai – Rojaus Trejybė visuomet su mumis mumyse. Tik būdami gyvame ryšyje su Kūrėju mes pajaučiame dvasinę vienovę su visa kūrinijos šeima. Ar būtų tiek skausmo, kančios, neteisybės, jei dauguma žinotų, kad turime tris mylinčius Asmenis - Tėvą, Amžinąjį Sūnų Motiną – Brolį, Begalinę Dvasią Motiną - Sesę ir tokią nuostabią, gausią dvasinę šeimą, kurie mus myli, globoja, rūpinasi, suteikia visokiariopą pagalbą, jeigu tik kreipiamės į Juos nuoširdžiai, su didžiuliu pasitikėjimu. Tėvai suteikė mums visas priemones dvasiškai augti ir tobulėti, bet paliko mums laisvą valią pasinaudoti tom priemonėm ar ne.
„Tačiau jūs turite žinoti, kad Mes – kaip Rojaus Trejybė – neveikiame tiesiogiai jūsų aplinkoje, nes tam turime gausią Savo dvasinę šeimą, ir jiems suteiktų pagalbininkų, kuriuos vienu žodžiu jūs ir vadinate MŪSŲ APVAIZDA. Tai ir yra MŪSŲ jums suteikta PAGALBOS PRIEMONĖ, kaip nedidelis, bet jums reikalingas dvasių ir Tarpinių Būtybių KOLEKTYVAS, kad su juo bendrautumėte atlikdami įvairius darbus Mūsų labui ir iš meilės Mums.“ ( Begalinės Dvasios Motinos – Sesės mokymas apie mūsų žengimą gyvuoju keliu.)
Telydi jus ramybė
Su meile
Leonida
2011-04-03 09:13:43
Mielas EmiliPetrai, juk čia yra DVASINIŲ MOKYTOJŲ rengimo Forumas, o kaip gi jūs galėsite mokyti kitus, jeigu patys nedrįsite išsakyti savo nuomonės vis save nuvertindami, kad tokia citata pasako pati viską. Ji pasako viską TAU, tačiau kaip gi tu pats paašikintum ją kitiems savo paties ir paparasteniais žodžiais, kad jiems taip pat būtų suprantama tai, ką supranti TU. Jeigu šito nedarysi, tai ir neįgysi Patyrimo, KAIP TĄ DARYTI. O DVASINIAM MOKYTOJUI patyrimo pakeisti negali NIEKAS, net ir labai gera citata.
Mielas EmiliPetra, būtent iš tavo patiektų pastraipų aš negaliu sovokti TAVO ASMENS POŽIŪRIO, nes tavo parinktos pastraipos gali būti panaudojamos ir gyvo ryšio su Rojaus Trejybe - PER VIRŠSĄMONĖS KANALĄ - stiprinimui, ir tuo pačiu mėginama tokiam ryšiui užbėgti už akių,
Būtent dėl to aš noriu paaiškinti, kad jums būtu suprantama IR NELIKTŲ JOKIO DVIPRASMIŠKUMO IŠ EmilioPetro PATEIKIAMŲ PASTRAIPŲ, jog mūsų GYVASIS ryšys su Tėvu-Rojaus Trejybe ją garbinant Rojaus Trjeybės šventovėje ir vyksta per VIRŠSĄMONĘ, ir žmonės patiria nuostabią vidinę palaimą, nuostabaus pakylėjimo ir meilės būseną. Ir būtent toji būsena suteikia milžnišką postūmį dar labiau panašėti į Rojaus Trejybės Asmenis ir būti viekliam drauge su Rojaus Trejybe kuriant GĖRĮ savo kasdienėje aplinkoje VISŲ LABUI.
TUO TARPU PASĄMONĖS TRANSO MISTINIS PASIREIŠKIMAS GALI UŽVALDYTI TUOS, KURIE ROJAUS TREJYBEI NEATSIVERIA IR JOS NEGARBINA VISA SAVO DVASINE GELME, o siekia iškelti save kitų tikinčiųjų atžvilgiu, kada siekia savo įtakos ir valdžios kitų tikinčiųjų atžvilgių, o patys NEPATIRIA GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE PER VIRŠSĄMONĘ. Štai toks PASĄMONĖS SUBUJOJIMAS YRA PAVOJINGAS. Jis sužaloja asmenybės charakterio vystymąsi, NES JIS BŪNA IŠKREIPIAMAS IR NUVEDAMAS Į PASĄMONINIUS BRUZGYNUS, KUR NĖRA ŠVIESOS.
Rojaus Trejybė yra sumaniusi evoliuciją tokią, kad asmenybės charakteris būtų vystomas GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ PER GYVĄ RYŠĮ SU JA - PER VIRŠSĄMONĘ - ir drauge su Rojaus Trejybe kuriant gėrį VISŲ LABUI IŠ MEILĖS, KURI IR PASIEKIA GARBINANTĮJĮ REALIAI.
Taip, kaip Jėzus bendravo su Tėvu per viršsąmonę, taip ir urantai palaiko gyvą ryšį su Rojaus Trejybe per VIRŠSĄMONĘ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-31 16:19:40
Gerb. Algimantai , pati citata yra savaime vertybė be jokių komentarų , kuri duotoje temoje sužadina mūsų mąstymą į platesnę minčių išskleistinę . Šios mintys , išsiskleidusios platesniu suvokimo diapazonu , gali praturtinti ir gilesnę mąstymo erdvę , vienu ar kitu forume , diskutuojamo klausimo aspektu .
Aš savo subjektyvia nuomone , vargu ar galiu , dar įdomiau ir dar prasmingiau papildyti tokio dvasinio lygio citatas . Tokio lygio citatos tegali būti tik aktyviaisiais dvasiniais katalizatoriais , praturtinančios mūsų sielas ir protus , naujais supratimo ir išgyvenimo lygiais , visame tokių ar panašių citatų , bendrame apreiškimo turinyje . Kiekviena tokia ar panaši citata , mąstančiam žmogui , mąstančiai asmenybei , suteikia papildomų dvasinių įžvalgų , apeinant asmeniškumą ir subjektyvumą .
emilispetras
2011-03-31 13:57:57
Mielieji,nejaugi jūs iki šiol negalite suvokti, kad vien tik citatoms-pastraipoms musu Forume yra ATSKIRA TEMA. Dabar kai kurie is jūsų įdėję citatą-pastraipą būtent šitoje temoje, turėtumėte pareikšti SAVO SUPRATIMĄ, kaip ši citata PATVIRTINA šią temą, kaip ją PAPILDO, kaip ją ATSKLEIDŽIA jūsų požiūriu.
Todėl tokias be jūsų asmeninių samprotavimų citatas aš pašalinsiu kaip ne toje citatų temoje įdėtas.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-31 13:07:52
Reikėtų aiškiai pasakyti, jog ištikimybės išpažinimas aukščiausiesiems idealams – psichiniam, emociniam, ir dvasiniam Dievo-sąmonės supratimui – gali būti natūralus ir palaipsnis augimas arba kartais gali būti patiriamas tam tikrose sandūrose, kaip, pavyzdžiui, krizėje. Apaštalas Paulius patyrė kaip tik tokį staigų ir įspūdingą atsivertimą tą įsimintiną dieną Damasko kelyje. Gautama Sidharta turėjo panašų patyrimą tą naktį, kada jis vienas sėdėjo ir stengėsi įsiskverbti į galutinės tiesos paslaptį. Daugelis kitų patyrė panašią patirtį, ir daug tikrų tikinčiųjų žengė į priekį dvasioje be staigaus atsivertimo.
Didžioji dalis įspūdingų reiškinių, susijusių su vadinamaisiais religiniais atsivertimais, yra visiškai psichologinės prigimties, bet kartas nuo karto iš tikrųjų įvyksta tokie patyrimai, kurie yra taip pat ir dvasinės kilmės. Kada protinis mobilizavimas yra absoliučiai visuminis bet kuriame psichinio siekio aukštyn į dvasinio laimėjimo lygį, kada egzistuoja atsidavimo dieviškajai idėjai žmogiškojo motyvavimo tobulumas, tada labai dažnai viduje gyvenanti dvasia staiga užvaldo žemiau esantį protą tam, jog sinchronizuotųsi su tikinčiojo mirtingojo viršsąmoninio proto sutelkta ir pašventinta valia. Ir būtent tokie suvienytų intelektualių ir dvasinių reiškinių patyrimai sudaro tą atsivertimą, kuris susideda iš faktorių, esančių aukščiau už ir pranokstančių grynai psichologinį lygį.
Bet vien tiktai emocijos yra netikras atsivertimas; žmogus turi turėti įtikėjimą, o taip pat ir jausmą. Tokiu laipsniu, kokiu toks psichinis mobilizavimas yra dalinis, ir tiek, kiek tokia žmogaus ištikimybės motyvacija yra ne iki galo, tokiu laipsniu to atsivertimo patyrimas bus intelektualios, emocinės, ir dvasinės tikrovės derinys.
Jeigu žmogus yra linkęs pripažinti teorinį ikisąmoninį protą kaip praktinę darbinę hipotezę šiaip jau suvienytoje intelektualioje gyvybėje, tada, kad būtų išlaikytas nuoseklumas, tas žmogus turėtų postuluoti kylančios intelektualios veiklos panašią ir atitinkamą sferą kaip viršsąmoninį lygį, betarpiško kontakto su viduje gyvenančia dvasios esybe, Minties Derintoju, zoną. Visose šitose psichinėse spekuliacijose yra didžiulis pavojus dėl to, kad vizijos ir kitokie vadinamieji mistiniai patyrimai, drauge su neįprastais sapnais, gali būti palaikyti dieviškaisiais pranešimais žmogiškajam protui. Praeityje, dieviškosios būtybės buvo apsireiškusios kai kuriems Dievą pažįstantiems asmenims, ne dėl jų mistinių transų arba sutrikusio proto vizijų, bet nežiūrint visų šitų reiškinių.
Priešingai negu stengimasis atsiversti, geresnis prisiartinimas prie galimo ryšio su Minties Derintoju morontinės zonos būtų gyvo įtikėjimo ir nuoširdaus garbinimo, atsidavusios ir nesavanaudiškos maldos, dėka. Iš viso perdaug dažnai žmogaus proto nesąmoningų lygių prisiminimų skrydis buvo painiojamas su dieviškaisiais apreiškimais ir dvasios vedimais.
Didžiulis pavojus yra susijęs su įprasta religinio svajojimo praktika; misticizmas gali tapti tikrovės vengimo metodu, nors kartais jis yra buvęs tikrosios dvasinės komunijos priemonė. Trumpi periodai, kada pasišalinama iš gyvenimo sumaišties, negali kelti rimto pavojaus, bet užsitęsusi asmenybės izoliacija yra didžiausiu laipsniu nepageidautina. Kad ir kokios būtų aplinkybės, bet panaši į transą vizinės sąmonės būsena neturi būti praktikuojama kaip religinis patyrimas.
Mistinės būsenos bruožai yra sąmonės išskaidymas su koncentruoto dėmesio ryškiomis salelėmis, veikiančiomis santykinai pasyviame intelekte.
Visa tai sąmonę traukia labiau į pasąmonės lygį negu į dvasinio ryšio zoną, viršsąmonę. Daugelis mistikų savo protinę disociaciją pakėlė iki anomalių protinių pasireiškimų lygio.
Sveikesnį dvasinės meditacijos požiūrį sudaro apmąstantis garbinimas arba padėkos malda. Tiesioginė komunija su savo Minties Derintoju, tokia, kokia buvo Jėzaus gyvenimo materialiame kūne vėlesniaisiais metais, neturėtų būti painiojama su šitais vadinamaisiais mistiniais patyrimais. Tie faktoriai, kurie prisideda prie mistinės komunijos pradžios, liudija tokių psichinių būsenų pavojų. Mistinei būsenai yra palankūs tokie dalykai, kaip: fizinis nuovargis, pasninkavimas, psichinė disociacija, gilūs estetiniai patyrimai, stiprūs lytiniai impulsai, baimė, nerimas, įtūžis, ir siautulingi šokiai. Didelė dalis tos medžiagos, kuri atsiranda kaip tokio preliminaraus pasirengimo rezultatas, gimsta ikisąmoniniame prote.
Kad ir kokios galėjo būti palankios sąlygos mistiniams reiškiniams, reikėtų aiškiai suprasti, kad Jėzus iš Nazareto bendraudamas su Rojaus Tėvu tokiais metodais niekada nesinaudojo. Jėzus nepatyrė pasąmonės haliucinacijų arba viršsąmonės iliuzijų.
( Urantijos knyga - 1099 psl . : 01-09 pastr. ; pateikė Nebadono MELKIZEDEKAS )
emilispetras
2011-03-31 12:10:39
Mieli broliai, aš kelis metus studijavau Urantijos Knygą rusų kalba ir jau kelinti metai studijuoju letuvišką šios knygos vertimą. Galiu drąsiai pasakyti, kad Algimanto vertimas yra daug dvasingesnis ir tikslesnis. Urantijos knygos studijavimas mano sąmonės išpletimui nedavė didesnių rezultatų, nes ją ilgą laiką skaičiau tik intelekto lygiu. Dvasingėjimo procesas prasidėjo tada, kai dar Moletų vasaros stovykloje pamačiau Rojaus Trejybę garbinančius urantus ir pradėjau tą daryti pati. Va nuo tada tuos pačius Urantijos Knygos teiginius pradėjau matyti vis platesniu žvilgsniu. Tą žvilgsnį dar daugiau plėtė Rojaus Trejybės Asmenų mokymai ir Algimanto pamokomieji žodžiai. Ir ypač mano atsivėrimo ir įtikėjimo procesas pagylėjo ir paspartėjo, kai reguliariai pradėjau lankyti Rojaus Trejybės Šventovę Kaune. Ten vyksta tikra gyva komunija su mūsų Tėvais, Trimis kurinijos Šaltiniais ir Centrais.
Urantijos Knygos studijos yra gerai, tačiau be gyvos kolektyvinės komunijos šios Knygos teiginiai taip gali ir nevirsti asmeniu patytrimu , o likti tik citatomis, kuriomis lengva žongliruoti, taip ir nepajutus jų gyluminės dvasinės prasmės.
Su meile visus apkabinu.
Laima
2011-03-28 22:43:23
Mielieji, kai kurių nuolatinis priekabiavimas yra jau virtęs į NUODĖMĘ, nes tą jie daro JAU SĄMONINGAI.
Aš jų prašau, jog nustotų rašyti į mūsų Forumą, o skaitytų jį ir MOKYTŲSI.
O jie nieko neišmokę PATYS ir toliau mėto akmenis į mano daržą, nors mano akyje mato krislą, o savojoje nemato rąsto.
Dabar aš irgi rašau ne JIEMS, bet JUMS, kurie esate NUOŠIRDŪS.
Apreiškėjų nurodymu Urantijos Knygos būtent KILMĖ neturi būti siejama su kokio nors žmogaus vardu.
Todėl nėra jokio asmens paminėta Urantijos Knygos METRIKŲ puslapyje, kaip ir jokių vertėjų pavardžių.
Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad yra TABU rašyti ir kalbėti apie Urantijos Knygos ATSIRADIMO APLINKYBES IR VERTIMĄ, KALBĖTI, KAS TĄ DARĖ IR KOKIU BŪDU, IR KIEK LAIKO.
Viljamas Sadleris - kurio citatą yra paėmęs VaidasVDS - pats aprašo savo patyrimus ir mini savo vardą, IR KITŲ ŽMONIŲ VARDUS, KURIE DALYVAVO BENDRAUJANT SU DVASIOMIS PER MIEGANTĮ ŽMOGŲ. IR TIK ŠIO ŽMOGAUS ASMENYBĖS BUVO PAPRAŠYTA NIEKADA NIEKAM NEATSKLEISTI IR TIK JO, IR NIEKO DAUGIAU.
O iš viso kito proceso niekas nedaro jokios paslapties. Ir niekas nebuvo įgaliotas SLĖPTI tuos žmones, kurie bendravo su dvasinėmis būtybėmis, ir tie žmonės dalyvavo procese, kurio metu ir atsirado Urantijos Dokumentai, tačiau jų MATERIALIZAVIMAS BUVO BE ŽMOGAUS DALYVAVIMO IR NĖ VIENAM ŽMOGUI NET NESUVOKIANT, KOKIU BŪDU TIE RANKRAŠČIAI ATSIRASDAVO MATERIALIU PAVIDALU. TUO TARPU TIE ŽMONĖS, KURIE DALYVAVO BENDRAVIMO PROCESE, YRA ŽINOMI IR VIS PAMINIMI ĮVAIRIUOSE ŠALTINIUOSE, KADA YRA RAŠOMA APIE URANTIJOS DOKUMENTŲ ATSIRADIMO APLINKYBES, APIE RANKRAŠČIŲ ATSPAUSDINIMĄ SPUADINIMO MAŠINĖLE, KAS TĄ DARĖ, KAS SUDARĖ NET VISĄ URANTIJOS KNYGOS TURINĮ - O TAI BUVO VILJAMO SADLERIO SŪNUS.
Mano pavardė taip pat yra paviešinta Urantijos Fondo svetainėje, kurioje yra įdėtas mano patyrimų aprašymas tiek iki Urantijos Knygos vertimo, tiek ir verčiant ją, kad šis patyrimas PADĖTŲ IR KITIEMS - BŪSIMIESIEMS - VERTĖJAMS. Ir savo patyrime aš ypač pabrėžiau, kad VERTĖ URANTIJOS KNYGĄ TĖVAS, O AŠ BUVAU TIK JO GYVAS INSTRUMENTAS ŠITAME PROCESE.
Todėl, mano myiimieji, yra tokių BAILIŲ URANTININKŲ, KURIŲ GYVULINIS PROTAS BIJO NE TIK DVASINĖS GYVOS ŠVIESOS, BET IR SAVOJO AŠ GILESNIO IR NUOSEKLESNIO SUVOKIMO TŲ PAČIŲ ŽODŽIŲ, TŲ PAČIŲ TEIGINIŲ, KURIUOS JIE DABAR SUVOKIA TAMSOJE.
Todėl jiems ir egzistuoja jų pačių subujoję TABU.
Yra tik meilė ir šviesą VISŲ LABUI, ir vis ryškėjanti URANTŲ ATSIVĖRIMO ROJAUS TREJYBEI DĖKA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-28 14:18:29
Taip VaidaiVDS zmoniu brolybe ymanoma tik dvasioje, labai aiskiai rimantas issireiske. Zmoniu brolyste ymanoma tik dvasioje. nes tik dvasioje visi yra viena. o kol zmogus dvasioje dar negimes, arba bent jau nesupranta dvasios principu ir kaip dvasia veikia, manau brolyste, tikra brolyste neymanoma, nes cia visada bus skirtingos nuomones, pagimdytos intelekto. Ir visada bus gincai, o gincuose tiesa negimsta niekada.tai vienas is dvasios principu. ten kur baigiasi klausimai, prasideda atsakymai. cia irgi is ten pat. tikra meile ir brolyste tik per dvasios vienove, cia dar vienas principas. tik nuolankume ir atsidavime, galima atrasti dvasia. cia dar viena. del to galima gincytis, bet tos tiesos yra nepajudinamos.
Valdas Pranskevicius
satrebor
2011-03-28 02:35:56
Kažkada Algimantas pats išvertė šiuos žodžius, kuriuos vėliau tikriausiai pamiršo:
"Tarp tų kelių priežasčių, kurios buvo pateiktos mums tuo metu, kada iš mūsų reikalavo neaptarinėti niuansų iš mūsų asmeninių patyrimų, susijusių su Urantijos Knygos kilme, dvi pagrindinės priežastys buvo tokios:
1. ...
2. ... Dangiškieji Apreiškėjai nenori, jog kokia nors žmogiškoji būtybė – bet koks žmogaus vardas – kada nors būtų siejama su Urantijos Knyga...
Jie yra pasiryžę, kad ateities kartos tikrai turėtų šią knygą, kuri būtų visiškai laisva nuo bet kokių sąsajų su mirtinguoju – jie nenori kokio nors Švento Petro, Švento Pauliaus, Liuterio, Kalvino, ar Vizlio."
VaidasVDS
2011-03-26 19:39:44
Mielas Fredai tolerancija kaip ir pagarba yra žmogaus gyvulinio proto ego sugalvoti terminai , kad patenkinti tą patį savąji ego ir su dvasine meile , ir kuri yra iš Rojaus Trejybės ir kuri užkloja bet kokią toleranciją tai neturi nieko bendro.
rimantasKaunas
2011-03-25 22:28:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.