Forumas: temos peržiūra
Patyrimai per gyvąsias pamaldas ir po jų Rojaus Trejybės Šventovėje
Sukūriau šią temą norėdamas pasidalinti savaisiais patyrimais gyvųjų pamaldų metu , o taip pat ragindamas ir jus prisijungti, kad sustiprintumėte tuos, kurie žengia pirmuosius žingsnius šiame kelyje.
Urantijos grupės gyvosiose pamaldose Rojaus Trejybės Šventovėje dalyvavau ketvirtą kartą. Dar tik ketvirtas kartas, kai jose dalyvauju , o aš vis negaliu atsitokėti tuo, ką patiriu. Į šias pamaldas atvedė knyga 'kalbu jums vėl'. Ją beskaitant buvo toks vidinis stimulas , vidinis sielos balsas, jog tai , kas parašyta, yra kuo tikriausia tiesa ir šviesa. Ir ta šviesą aš jaučiau viduje tiesiog per patyrimą vidumi. Dažnai susimąstydavau, kodėl kai skaičiau Šventąjį Raštą visai
nieko nejaučiau, o skaitant Urantijos knygą arba 'kalbu jums vėl', aš tiesiog vidumi džiaugiuosi ir nesuprantu kodėl.
Šis vidinis balsas pakuždėjo, jog turiu būtinai nueiti į gyvąsias pamaldas.
Šiandien aš esu sužavėtas šiomis pamaldomis. Pagalvojau , wow, viskas taip gyva ir stipru. Tai pati tikriausia gyva bažnyčia, be jokių ritualinių daiktų ar simbolių. Pačių maldų ir garbinimo metu mano fizinis stuburas išsitiesia kaip styga (!) be jokių mano fizinių pastangų. Ir man nepaprastai džiugu, jog taip vyksta, kadangi aš to ieškojau jau 9 metus. Jaučiau , kaip esu pripildomas nematomos, bet patiriamos meilės tuo gyvuoju ryšiu - komunija. Negaliu tiksliai apibūdinti koks tai jausmas, bet aš jį jaučiu rankų pirštuose, stubure, pilvo srity, o svarbiausia - sąmonėje. Iš pamaldų išeinu visai kitas žmogus, tai yra sutvirtintas iš vidaus, tikrąja komunija. Bet kodėl aš to nepatirdavau paprastoje katalikų bažnyčioje, kodėl? Juk ten vaikščiojau beveik 3 metus ir niekaip negalėjau suprasti kodėl neveikia, tai kas yra skelbiama kunigų. Ir man liūdna pasidaro, kai pagalvoju, kad turėsiu pranešti savo bičiuliams, kodėl nelankau tradicinės bažnyčios. Jie nesupras. O tai, ką atrandu šiuo metu šioje Šventovėje
kelia begalinį džiaugsmą mano sielai ir veda į tą tikrą vidinę laisvę, kurios ir ieškojau. Pajutau, kad stuburas tai ir yra tas dvasinis kanalas, per kurį lyg ir apšviečiama visa siela ir kūnas.
Per paskutiniasias pamaldas buvau pasotintas. Gavau tai, ko ieškojau, ko troškau ir vis dar trokštu. Tai pati tikriausia komunija su Rojaus Trejybe! Man tai yra gyvybiškai svarbus patyrimas, nes per tiek metų paieškų buvau labai klaidinamas, bet žinojau ir nujaučiau kad yra kažkokia jėga, kurią man reikalinga atrasti. Po pamaldų jaučiau keistą jausmą smegenų centre, toks jausmas kokį buvau patyręs paauglystėje, lyg būtų galva sutrenkta fiziniu kietu daiktu. Bet aš žinojau, kad tas jausmas buvo dėl komunijos, kuri buvo tokia galinga, kad aš jokioj bažnyčioje to nesu niekada patyręs. Ir tas atsivėręs gilmuninis sielos kvėpavimas mane taip apramino ir ramina net ir dabar.
Kadangi tai pirmieji mano žingsniai link atsivėrimo Rojaus Trejybei ir Tėvo atradimo savo viduje (aš to siekiu labai nuoširdžiai su dideliu noru), tai darbo metu, savaitės bėgyje jaučiu kaip tas ryšys trūkinėja. Ir tai yra toks sielos skausmas. Būna tarpai lyg siela atjungiama per fizinio proto baimę ir tuomet lyg tas tekančio gyvojo vandens tiekimas nutrūksta. Tas nestabilus ryšys su Rojaus Trejybe žmogų labai išvargina. Bet aš džiaugiuosi , kad tai patiriu, nes jaučiu , kaip noriu būti visiškai atsivėręs Rojaus Trejybei, nes to be galo ir iš visos
širdies sieksiu.
Mantas. 2011 03 22
2011-03-22 11:44:15
Komentarai
Jeigu, žmonės tyli , tai nereiškia, kad jie žuvys ir neturi ką pasakyti. ,,Tylūs vandenys gilūs” Algirdo (nemanau, kad tai tikras jo ar jos vardas) ir jam antrinančių nuolatinis nenuoširdumas pritrenkia ! Jeigu patyrimai būtų buvę tikri ir tokie ,,stiprūs” , tai čia nosies ir nekaišiotumėt, nes jau būtumėt radę Visų Tėvą ar Jėzų Kristų. Ir būtumėt kiekvienas savo konfesijose nuoširdūs, nesiblaškantys. O tai, kad lakstot po piramides ir bažnyčias, naršot mūsų forumą, įrodo- Visų Tėvo- neradot! Todėl blaškotės ieškodami kam įkast, nes vidinės ramybės nėra jumyse. Jus erzina kitų nuoširdumas ir patyrimai. Pasimelskit! Paprašykit tos vidinės ramybės, atsiverimo, nors patys su savimi pabūkit nuoširdūs. Kreipkitės į Tėva, jo fragmentą- dvasią, esančia ir jumyse kiekviename. Nežiūrint ar jūs su mūsų forumu ar prieš jį. Tėvas visų konfesijų tikinčiuosius myli VIENODAI! Jis laukia jūsų nuoširdumo ir įdėtų pastangų savo laisva valia.Turėjau patyrimą prieš gerą 20 metų. Buvau Jaltoje vienoje parodoje apie skraidančius objektus. Turėjau eilę nuostabių išgyvenimų susijusių su šia tema. Tuomet mane tai labai domino. Parodoje pasiūlė atsisėsti prieš didžiulį nutapytą ateivės pavekslą. Paaiškino ,,kadangi labai gerai veikia“. Sedėjau ir apžiurinėjau tą atvaizdą. Grožėjausi... Tariau:
-Kokia tu graži...
Vėlai vakare atsigulus, grįžau mintimis prie to paveikslo. Mane užplūdo milžiniška PALAIMOS banga, pranokstanti viską iki šiolėi patyrtą gyvenime. Su niekuo nesulyginamą vidinę ramybę, saugumą, jaukumą, meilę... Trūksta žodžių tam nusakyti. Dėja, visų neatsivėrusių ir nepatyrusių Tėvo meilės virpesių, žmonių liaupsinamas gyvulinis orgazmas prieš šitą jausmą yra niekutis... Tada pagalvojau, tik vieną, taip būna pas Dievą po mirties. Ir tik dabar supratau, kad paveikslas buvo tik tarpininkas, aš krėipiausi į asmenį!
Ne į idėją ar apstrakciją. Neturėjau tuomet ŽINIŲ, kuriomis dabar pildausi ir tam NEBUS GALO PER VISĄ ATEITIES AMŽINYBĘ. Sugaišau 20 metų! Niekinės tuometinės mano žinios neleido suvokti ir ieškoti giliau. 20metų kišau į pasąmonę visokias evoliucines religijas, ezoteriką...
TĖVO VALIA YRA VIENA- MEILĖ KUO RYŠKESNIŲ ŽINIŲ VEIKIME VISŲ LABUI. Jus akina tos žinios ir dėl to givulinis protas diktuoja elgtis agresyviai, ginti sąvąją poziciją. Kuo daugiau priešinatės savo tikrąjam Aš šviesos siekiui ir pilat niekinančius žodžius forume ar savo aplinkoje,tuo statote auštesnę tvorą, atskirdami save nuo Tėvo šviesos gyvojo kelio. Gali ateityje susidaryti tokios aplinkybės, kai norėsite prisijunkti prie vienintelio, tikrojo, patirtinio gyvojo kelio, bet turėsit perlipti tą tvorą ir PLIUS SAVO EGO. Dėl daugelio savo žodžių bus gėda ir nenorėsit prisiminti jų! Tai kalbu iš savo patyrimo įvairiose gyvenimo situacijose ,,nespjaukit į šulinį, nes gali tekti iš jo gerti”
Emilipetrai- vėl sisteminė klaida! Minčių tobulumas tik pas Rojaus Tėvus. Visiems geras nebūsi. Būk nuoseklesnis. Blaškaisi kaip vėjo pučiamas berželis. Užimk SAVO pozicija. Nebūk ,,drungnas”
Su mele DaliaG
DaliaG
2011-03-24 18:28:07
Štai žmogus patyrė nušvitimą , štai žmogus patyrė kosminės Dievybių Meilės virpesius ir jausmus . Tai kur aplodismentai , kur jūs mieli dvasiniai mokytojai , į kuriuos Algimantas deda tiek vilčių ir energijos ?
Kur jūsų meilės virpesių komentarai savo sielos broliui nušvitusiam dvasioje ?
Komentarų nėra , tylite visi kaip žuvytės , o juk žmogus džiaugiasi , kad pirmą kartą gyvenime , įvyko kosminis įvykis - prote ir sieloje , dvasinis Atgimimas . Todėl labai svarbu padrąsinti Mantą siekti nuolatos savo minčių tobulumo , savo jausmų tobulumo ir nuolatinio ryšio su savo bendražygiais .
emilispetras
2011-03-24 12:51:43
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]