Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas, KODĖL NET DAUGELĮ METŲ SKAITANTYS URANTIJOS KNYGĄ JOS NESUVOKIA DVASIOJE, NORS BŪTENT ŠITOKIO SUVOKIMO JI MOKO VISUS, perduotas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje, 2011 03 19
Tėvo mokymas, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje, 2011 03 19
Algimantas:
Mylimas Tėve, aš noriu Tavęs paklausti, kodėl taip ilgai žmonės, net ir skaitydami dvasinius apreiškimus, atrodo turėtų pabusti, kad jie, skaitydami tą šviesų apreiškimą, pajaustų jį savo vidumi, savo dvasia, širdimi. Tačiau, eina metai, jie skaito tuos pačius šaltinius ir lieka šalti, kaip sustingdyti ir niekaip negalintys savyje nors kiek įskelti kibirkšties, dvasinės kibirkšties, kai, atrodo, tam jau elementari logika pasakytų: Na, pažvelk, pažvelk, net ir logiškai, bet platesniame kontekste, negi nesupranti? O jie vis tiek nesupranta.
Tėvas:
Mano mylimas ir mylimiausias sūnau, kaip ir Mano VISI mylimiausi sūnūs ir dukros, Aš garbinu ir šlovinu jus LYGIAI TIEK PAT, KIEK ir jūs šlovinate Mane per GYVĄ susiliejimo akimirką, kada jūs ATSIVERIATE Mums Trims; atsiveriate visa savo DVASINE gelme, kokia tiktai TĄ AKIMIRKĄ esate pajėgūs atsiverti.
Jūs PATIRIATE, kokia yra vidinė GALIA jūsų viduje, KIEK jūs galėtumėte nuveikti darbų, KIEK jūs galėtumėte suteikti ŠVIESOS savo dvasios broliams ir sesėms!
Tačiau, kada ryšys NUTRŪKSTA, būsena ima keistis į jūsų aktyvios veiklos sąmonės būseną. Jūs pamatote, kad esate kitame krašte, ne tame krašte, kuriame ką tik jutote palaimą, jūs tarsi atkeliavote į kitą, jums nesuprantamą, planetą, kurioje įstatymai, ir visa veikla – kitokia, negu jūs ką tik, prieš akimirką, jautėte tą palaimos būseną. Jūs dar nepradėjote jokių veiksmų, bet jūs jau jaučiate, kad jūs tarsi pabuvojote kitame pasaulyje per GYVĄ atsivėrimą Mums, o dabar sugrįžote į tą aplinką, iš kurios jūs ir atėjote į KOLEKTYVINĮ GARBINIMĄ, į SUSILIEJIMĄ su Mumis, į tą persikėlimą į kitą, AUKŠTESNĮ, dvasinės palaimos lygį, o dabar vėl sugrįžote į ankstesnę jūsų veiklos aplinką. Tačiau, jūs jau imate pastebėti, kad tai – visiškai kita aplinka negu jūs ką tiktai PATYRĖTE garbinimo metu, ir šita aplinka jums iškart uždeda milžinišką stabdį, jums – asmeniškai kiekvienam – uždeda stabdį. Jūs norėjote per garbinimo-atsivėrimo GYVĄ BŪSENĄ perteikti šitą kitiems, ir staiga jūs patyrėte nematomą sieną – nežinote, KAIP tą padaryti, KAIP šitą šviesą, ką tiktai patirtą prieš akimirką, perteikti kitiems, kad jie taip pat taptų GERESNI, ŠVIESESNI, BE KANČIOS IR NERIMO, SVEIKI IR VISI TURTINGI DVASIOJE, KAIP BROLIAI IR SESĖS TARPUSAVYJE, Mano DUKROS IR SŪNŪS, kad jie patirtų ŠEIMOS tarpusavio MYLINTĮ ryšį.
Štai jums kyla siekiai ir tuo pačiu – milžiniška, nematoma siena, stabdanti jus, kaip tuos siekius įgyvendinti, kad šviesa būtų aplinkui. Tuo metu, kada jūs jau norite įgyvendinti šituos siekius, jūs nesiremiate jokia knyga, jokiu apreiškimu, jūs remiatės SAVJĄJA DVASINE PATIRTIMI, kuri išliko nuo tos akimirkos, kada jūs buvote atsivėrę per garbinimą DVASIOJE. Būtent šita dvasinė kibirkštis – kuri buvo uždegta MŪSŲ – jūsų viduje ragina, stimuliuoja jus, veda jus šitą šviesą skleisti.
Apreiškimas – šviesos mintis – tiktai praplečia jūsų pažinimą. Jūs galite daugybę knygų skaityti, bet jeigu jūsų viduje KIBIRKŠTIS NĖRA PAKANKAMAI ĮSKELTA, kad pavirstų į DVASINĘ LIEPSNĄ, kuri jus iš vidaus – kaip ir jūsų planetos viduje esantis branduolys karštį per tą milžinišką spaudimą išspjauna ugnikalnio išsiveržimu į išorę – taip ir šita dvasinė liepsna, kada ji vis stiprėja ir stiprėja, IŠSIVERŽIA į jūsų paviršių, ir jūs tampate veiklūs, aktyvūs, pasireikšdami savo dvasios broliams ir sesėms materialiais veiksmais, ir jūs daug ką pasakote, net ir neprisimindami dvasinio apreiškimo minties. Jūs pasakote iš SAVOJO PATYRIMO ŠVIESOS.
Todėl, kiek jūs begalėtumėte skirti laiko dvasinių apreiškimų studijoms, jeigu jūs neskirsite laiko dvasiniam GYVAM ryšiui su Mumis – per Mūsų šlovinimą ir garbinimą – ne Mūsų labui, jūsų pačių labui, nes per šitą šlovinimą ir garbinimą jūs kaip tik ir nusiraminate, ir susiliejate su Mumis dvasioje, jūs patiriate palaimą – kol nėra tokio garbinimo, tol dvasinių šaltinių studijų metodas lieka SCHOLASTINIS – kimšti smegenis kuo daugiau informacijos ir ta informacija žongliruoti bet kokioje vietoje ir manyti, kad šita informacija – teiginys – citata – tai yra argumentas.
Argumentas yra PATYRIMAS. Kol nėra patyrimo, jūs negalite pripažinti šito teiginio tiesos.
Todėl, kol yra vien tiktai teorinis skaitymas – BE ATSIVĖRIMO, BE NUOŠIRDAUS SUSILIEJIMO SU MUMIS – tol tie teiginiai niekada netaps GYVA PRAKTIKA, o praktika suteikia PATYRIMĄ, ir tada patyrimas leidžia dar daugiau atsiverti Mums, nes Mes jus vedame iš vidaus, kad jūs kauptumėte patyrimą ir nebijotumėte žengti žingsnį, kad šituo žengimu jūs galėtumėte PATVIRTINTI, jog šitas pacituotas teiginys yra tiesa tiktai tada, kada jisai yra GYVAS; gyvas VISUMOS atžvilgiu, ne jūsų įsivaizduojamos teorinės minties, bet GYVOS TIESOS atžvilgiu.
Tiesa nėra sustingusi akimirkoje. Ji visą laiką atskleidžiama daugiau ir daugiau per patyrimą.
Aš neturiu DVIEJŲ tiesų. Tačiau šita tiesa galioja VISAI kūrinijai, ir ji yra PATIRIAMA. Ji auga kiekvieno jūsų – asmeniškai – augimo metu. Tiesa, nors yra viena, bet ji NETURI PABAIGOS. Ji visą laiką atsiskleidžia JUMS, ją atskleidžiant NAUJU atspalviu.
Ir kada jūs esate NUOŠIRDŪS, kada imate NUOŠIRDŽIAI kreiptis į MUS, tada jūs patvirtinate, kad toji tiesa, kuri prieš akimirką jums buvo VISAAPIMANTI, staiga PADIDĖJO, IŠAUGO, ir šitas išaugimas jums leidžia taip pat pasakyti – taip, kas buvo vakar tiesa, šiandien yra jau vakar dienos tiesa. Šiandien jūs turite ryškesnę tiesą. Kada patiriate šitą ryškesnę tiesą, jūs vėl pamatote, kad yra dar ryškesnė šviesa. Ir dar ryškesnę šviesą jūs priimate kaip tą tiesą, tačiau nepaneigdami ankstesnių tiesos laiptelių, kuriais jūs taip pat GYVAI kopėte, bet tiktai išplėsdami.
Todėl ir tie jūsų dvasios broliai ir sesės, kurie BE GYVO ATSIVĖRIMO MUMS studijuoja DAUGELĮ METŲ tuos pačius dvasinius šaltinius, jie NIEKADA nesupras jūsų tariamų – IŠ DVASIOS – mokymų, nes jie juos vertina taip pat kaip teiginius, kurių jie NEGALI PATVIRTINTI PATYRIMU.
Patyrimas ateina tiktai per ATSIVĖRIMĄ MUMS, ir tų TEGINIŲ TAIKYMĄ savo KASDIENIAME GYVNEIME. Kol teiginys nėra pritaikytas praktikoje, tol jis yra TEORINIS, o teoriniai teiginiai nėra PATIRTI. Tik PATIRTI teiginiai tampa ARGUMENTAIS.
Tuo tarpu tie, kurie studijuoja tuos pačius šaltinius ir yra neatsivėrę, taip pat priima – kaip argumentą – tiktai cituojamą tekstą; ir jie PASITENKINA ŠITUO argumentu kaip VIENINTELIU įrodymu, kuris yra pakankamas ir kito NEIEŠKO. Tačiau Aš NEGALIU PRIVERSTI jų ieškoti atsivėrimo Mums Trims ar bet kuriam iš Mūsų, ar net ir Mūsų Sūnui Kūrėjui, kurį dauguma žino Jėzaus iš Nazareto vardu.
Aš negaliu PRIMESTI Savosios valios, pažeisdamas JŲ valią. Taip jie gali nugyventi visą gyvenimą šitame pasaulyje; taip ir LIKTI NEPATYRĘ TO, KĄ PATIRIATE JŪS.
Tačiau, Mano mylimieji vaikai, jūs žinote savuoju PATYRIMU, kad toks šaltas gyvenimas šitame pasaulyje nėra Manoji sumanyta evoliucija, kurioje turi vystytis žmonija. Ji vystosi tik MANO MEILĖJE, kuri šildo ir stiprina jus DVASINĖJE BROLYSTĖJE, O DVASINĖS BROLYSTĖS NEGALIMA VYSTYTI BE PATYRIMO SU MANIMI, BE ATSIVĖRIMO MAN.
Jūs patys sakote, kad Aš esu amžinas. Reiškia, Aš apkabinu tą amžinybę, ir jūsų visą žmoniją amžinybėje, ir laukiu; laukiu kada šitoji dabartinė akimirka jūsų planetoje pasklis per jūsų šviesą ir meilę, PATIRTĄ kiekvieno iš jūsų viduje, į tą amžinybės dalelę, kertelę, kurią Aš esu numatęs šitai planetai, kad joje būtų vien tiktai harmonija, kokia gali būti mirtingojo pavidalu, mirtingojo lygiu, kada aplinkui BROLYSTĖ TAMPA PATIRTINE, NE TEORINIU TEIGINIU, bet kiekvieno asmeniniu patyrimu PER KARTŲ KARTAS perduodant tokį patyrimą nuo lopšio iki pat išėjimo akimirkos.
Įsivaizduokite, kas dabar darytųsi su jūsų dvasios broliais ir sesėm, jeigu staiga, Mes nei iš šio, nei iš to pasirinktume pademonstruoti jums, kad išėjimas iš šito pasaulio įmanomas ir NEPATIRIANT fizinės vadinamosios mirties reiškinio, o per perėjimą, kad paimtume jūsų dvasios brolius ar seses ir pervestume į tą būseną po prisikėlimo. Kadangi jūs neturite morontinės šventovės, tai jeigu Mes pradėtume kelti žmones į atmosferą ir juos – jų kūnus – deginti, o jų asmenybę – atjungtos sąmonės būsenoje, bet neturinčios suteikto dar naujo apvalkalo – gabenti į jūsų prisikėlimo vietą, tai jūs išsigąstumėte, kurie esate nepasirengę tokiems dalykams DVASIOJE, nes žmonės kažkur būtų DINGĘ. Jūs nežinotumėte, kur jie dingo. Jų niekas negalėtų surasti. Ir jeigu Mes tą padarytume daugeliui žmonių, tai likę čia žmonės jaustų PANIKĄ. Dėl to viskas turi vystytis NUOSEKLIU žingsniu, palaipsniui ATSIVERIANT DVASIOJE. Tik tada jūs galite ne tiktai nebebijoti tokių reiškinių, bet patys dalyvauti šitame PERVEDIME, kada jūs pasiekiate DVASINĘ BŪSENĄ susiliejimo su jūsų viduje gyvenančia Mūsų dvasia.
Todėl jūs šitos BŪSENOS negalite perskaityti jokioje apreiškimo vietoje, nes šitos būsenos, jūs suvokiate, patys patyrę, kad perteikti materialiais žodžiais neįmanoma, nes tai yra DVASINĖ BŪSENA.
O jūsų dvasios broliai ir sesės, NEATSIVĖRĘ Mums, ir NEPATIRIANTYS ŠITOS BŪSENOS, ir skaitantys net ir dvasinius apreiškimus, lieka sustingusioje akimirkoje. O šita akimirka jiems neleidžia augti. Augimas vyksta tiktai per BŪSENOS PATYRIMĄ, ir šitos būsenos išlaikymą sumažintu lygiu ASMENINIAME bendravime su Mumis.
ASMENINIS bendravimas su Mumis yra labai svarbus, tačiau jis neturi tos galios, kokią turi KOLEKTYVINĖ KOMUNIJA. Tą jūs galite patirti patys. Tam yra Mūsų ir sumanyta KOLEKTYVINIO GARBINIMO KOMUNIJA JŪSŲ PAČIŲ LABUI. Todėl per visą amžinybę – kiekviename pasaulyje – Mano vaikai garbina Mane, o kai kurie iš jų ir Mus Tris, ne tiktai asmeniškai, individualiai, bet taip pat ir kolektyviai. Net ir Mano gyvenamojoje buveinėje, kurią jūs turite likimą pasiekti ir stovėti MŪSŲ TRIJŲ AKIVAIZDOJE, jūs taip pat kolektyviai garbinsite Mus Tris.
TODĖL DŽIŪGAUKITE, KAD JŪS NET ŠITAME, PAČIAME PRADINIAME SAVO ŽENGIMO PASAULYJE Į SAVO LIKIMO PAČIĄ VIRŠŪNĘ – ROJŲ – IR PER VISĄ ŠITĄ KELIĄ – JŪS GARBINSITE MUS TRIS, NE TIK VIENĄ IŠ MŪSŲ – MANE – BET VISUS TRIS.
AŠ ESU PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, IR AŠ SAVĘS NEIŠKELIU VIRŠ KITŲ DVIEJŲ ŠALTINIŲ IR CENTRŲ ROJAUS TREJYBĖJE.
Todėl Aš taip pat iš vidaus jus vedu ir šitame pasaulyje, kad neiškeltumėte Manęs virš kitų Dviejų, o prijungtumėte ir Juos Du prie Manęs. Bet juk šito nebuvo iš karto jums; jūs iš pradžių garbinote Mane palaipsniui. Jūs dabar PATIRIATE, kad jūsų dvasiai kaip tik ir reikėjo Mūsų VISŲ TRIJŲ.
Kadangi jūs esate šitame kelyje NUOŠIRDŪS, jūs nelikote TOJE akimirkoje, jūs nelikote SUSTINGĘ ir UŽSISPYRĘ ir toliau garbinti Mane Vieną, bet prijungėte dar Du Šaltinius ir Centrus, ir dabar džiaugiatės jūsų dvasią PAPILDANČIU IR PAKYLĖJANČIU NAUJU PATYRIMU, IR NAUJA BŪSENA.
Anksčiau vadinote visą laiką Mane Tėvu, o dabar jūs turite Tėvus, ir tai jūsų nestebina, bet tik paliudija jūsų NUOŠIRDUMĄ, kuris taip pat jus pasiekia iš MŪSŲ, nes Mes esame nuoširdumo Šaltinis ir Centras. Mes esame NUOŠIRDŪS, viską dalijantys nuoširdžiai; meilę Mes jums atiduodame nuoširdžiai. IMKITE JĄ. TIK TADA jūs galite PATIRTI; patirti ir skaitomų dvasinių šaltinių teiginių argumentus. Kol nepatiriate, tol esate sustingę, o sąstingis negali egzistuoti.
Manoji evoliucija sumanyta, kad visą laiką būtų judėjime.
Aš sumaniau evoliuciją į šviesą.
Jeigu jūs neinate į šviesą, jūs imate degraduoti į tamsą.
Neatvėrę savosios dvasios MAN, negarbindami MANĘS, jūs greitai tampate INTELEKTUALIAIS, bet ŠALTAIS Mano vaikais, NENORINČIAIS augti, NENORINČIAIS prisidėti prie evoliucijos skleidimo, kad PADĖTUMĖTE MAN.
Aš esu VISAGALIS, bet Aš NEGALIU, net ir būdamas visagalis, įgyvendinti evoliucijos BE JŪSŲ PASTANGŲ, kad jūs AUGTUMĖTE BE BAIMĖS, KUPINI MEILĖS ir PATYRIMO, ir PALAIMOS BŪSENOS, GARBINDAMI MUS.
Todėl, mylimieji Mano vaikai, žvelkite vis daugiau į MUS. Neeikvokite TUŠČIAI energijos ir pastangų, mėgindami DISKUTUOTI su TAIS, kurie jums pateikia vien tiktai NUOGUS TEORINIUS CITAVIMUS, o geriau pateikite SAVO MOKYMUS, SAVO PATYRIMUS, kad KITI galėtų jais taip pat PASIREMTI, papildydami savuosius patyrimus, nes kiekvieno unikalūs ir nesikartojantys – net ir to paties asmens kelyje – patyrimai vis tiek yra apjungti DVASIOJE su MUMIS.
Štai dėl ko jūs turite DALINTIS savo patyrimais, net ir jūsų dabar esančiame FORUME, nes juos skaito DAUGYBĖ Mano vaikų. Šita svetainė yra sumanyta MŪSŲ, kad ji pasklistų PO VISĄ PASAULĮ. Todėl TIE PATYRIMAI STIPRINS jūsų dvasios brolius ir seses, kurie skaitys jūsų pateikiamus patyrimus KAIP MOKYMUS.
Tapkite GYVAIS Mano vaikais, vis daugiau SAVE IŠPLĖSDAMI ir savo veikla pasireikšdami AKTYVIAU!
Manoji evoliucija yra tada, kada ĮSISAVINAMA Manoji energija, ir ji aktyviai panaudojama NE VIENOJE siauroje srityje, bet dalinama VIS PLAČIAU IR PLAČIAU.
KUO DAUGIAU JŪS DALINSITE, TUO DAUGIAU JŪS PASISEMSITE IŠ MŪSŲ ENERGIJOS, TUO DAUGIAU JŪS NUŠVIESITE MENAO VAIKŲ, TUO TVIRČIAU ŽENGS EVOLIUCIJA.
Juk jūs meldžiate – savo PRAŠYMŲ maldoje – kad nušvistų jūsų aplinka, kad nušvistų valstybės, jų vadovai, verslininkai. Tai jie ir nušvis greičiau per jūsų PASIREIŠKIMĄ, per jūsų šviesos, kurią JAU JŪS PATIRIATE, padalinimą kitiems. O kur gi jūs padalinsite didesniu mastu, jeigu ne ten, kur kiti žmonės gali skaityti? SUTIKĘ vieną, jūs padalinate VIENAM, o parašę ir patalpinę į FORUMĄ, jūs pasiekiate DAUGELĮ.
JUMS YRA SUTEIKIAMOS PRIEMONĖS. NAUDOKITĖS JOMIS!
Jeigu yra suteikta apvaizda JŪSŲ pagalbai, prašykite IR APVAIZDOS, kad ji PADĖTŲ JUMS PANAUDOTI FORUMĄ ŠVIESOS IR GĖRIO LABUI, ir pamatysite, KAIP PAGALBĄ JŪS PATIRSITE.
BŪKITE AKTYVŪS! NEBIJOKITE NIEKO!
Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas Tėve. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------
Ačiū Violetai už šito nuostabaus Tėvo mokymo įrašą Rojaus Trejybės GYVOJOJE šventovėje ir jo išrašymą, kad ir Forumą skaitantys galėtų su juo susipažinti, ir MOKYTIS IŠ JO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-25 10:46:40
Komentarai
Šis mokymas turėtu būti pagrindinis kalbant apie Urantijos knygos garbinima ir Trejybes garbinima. Apie patirti ir teorija. Štai kodel aš akcentuoju kad svarbiausia už 100 Urantijos apreiskimu yra gyvas ryšys su tėvais ir gyvos patirtys.valdasAirija1
2011-09-11 12:03:18
Pažiūrėkim kiek trumpai man išeis parašyti.
Mane galbūt savotiškai išgelbėjo posakis "Gyvenant tuo kas tiesa, patiriama laimė" iš Urantijos Knygos, pastarąjį laikotarpį tai vienas iš teiginių einat tokiu keliu, kad tai kas žinoma būtų taikoma praktiškai. Apie Urantijos Knygos nesupratimą, kiekvienas drąsiau ar mažiau gali sakyti pagal savo asmeninį Kūrinijos ir Dievo patyrimą. Vienos iš vertybių einant keliu, tai sąmoningumas ir harmonija. O meilę, kuri tokia didinga ir viską persmelkianti, abejoju ar net galima vadinti vertybe, ta prasme kad buvimas joje yra natūralus susivokimų rezultatas, kuriuo abejoti nebėra kaip.
Urantijos Knyga - padeda mums pažinti Dievo ir jo kurtų asmenybių veikimą didžiojoje visatoje, padeda pažinti Jėzaus gyvenimą ir to meto mokymus - kas padeda suvokti Dievo charakterį labiau, ir tuos paprastus požymius kurie būdingi žmogui jeigu jis gyventų Dievo valioje. Kaip ten kažkur knygoje rašoma, pati knyga parašyta "išplėsti kosminę sąmonę, padidinti kosminę įžvalgą" ir panašiai. Mes netgi galime priartėti prie Dievo užmegzdami ryšį su juo, priimdami mokymus iš Tėvo, Trejybės, ar kitų dvasinių mokytojų - iš užuomenų apie tai Urantijos Knygoje, ir Nebadono Mykolo pavyzdžio.
Tie kurie nėra tiek sąmoningi, gali sakyti pvz "vanduo yra daug geriau už pieną, pienas yra netinkamas žmogui". Gerai, jeigu žmogus moka VERTINTI ir atsirinkti kas JAM PAČIAM tuo metu yra vertinga kaip augimo priemonė, ar ne. Tačiau yra daroma klaida - kažką iškeliant, o kitą sumenkinant. Po kiek laiko, paaugęs žmogus ir būdamas sąmoningesnis jau pradės matyti, kad "vanduo tikrai yra geras gėrimas, jis tinkamas tiek žmogui tiek augalams. O pienas, nors netinkamas žmogui, jis tinkamas ribotą laiką augantiems vaikams kurie dar vaikystėje turi išskiriamus fermentus virškinti pienui" - taigi jau sąmoningiau suvokiami dėsningumai.
Dažnai žmogus tiesiog neranda kitų žodžių kaip pasakyti, kad viena yra geriau už kita kažkokia tai prasme - todėl labai banaliai tiesiog pasako viena geriau už kita, be jokių požymių, be jokių argumentų ar skirstymų. (tai gali būti nekantrumas, grubumas, skubotumas). Sąmoningas žmogus nebegali taip atmestinai kalbėti, o tai ką daro daro gerai ir kokybiškai.
Taip būna ir su vertinimu seminarų, sektų, religijų, mokymų, knygų. ASMENINIU požiūriu kiekvienas iš jų žmogui gali būti geresnis ar blogesnis, ir būtent KONKREČIU LAIKMEČIU. Tam pačiam žmogui prieš 30 metų buvo artimiausia biblija o visa kitą jis neigė, jis studijavo ją daug dešimtmečių.. o tarkim radęs Urantijos Knygą, įsigilinęs į ją pamatė kad ji nušviečia jo suvokimą labai dideliu laipsniu, ir net ta pati biblija jam yra suprantamesnė ir "duodanti daugiau". Bet ar teisinga sakyti šioje vietoje kad Urantijos Knyga yra geriau nei biblija? Apie tai net norėčiau sukurti atskirą temą, teisingam požiūrio į Urantijos Knygą ir kitus mokymus susiformavimui. Aš siūlau žvelgti taip, jog kiekvienas daiktas, produktas turi tam tikrą poveikį, efektą reaguodamas tam tikroje aplinkoje, tam tikram kitam objektui ar subjektui.
Praktiškai, tik gerbiant laisvą valią, ir žvelgiant tokiu požiūriu jog kiekvienas pasirinkimas yra vienodai galimas - tik tada bet koks pasirinkimas bus tikras pasirinkimas. Kodėl? Vienas iš todėl, yra todėl kad savaime tai kas materialu neturi jokios prasmės išskyrus tą prasmę kurią suteikia dvasinė sąmonė, savo atsivėrimu, savo požiūriu. Tik ta dvasinė sąmonė yra "tas varikliukas", ta dalis kuri dažnai būna paslėpta po storu nuostatų sluoksniu, po prisikurtų taisyklių ir teisimo/smerkimo/vertinimo žvelgiant proto nuostatomis sluoksniu. Tai jeigu žmogui siūlysi kad va šitas daiktas geriausias - tarsi su vektoriumi/pastūmėjimu/išbalansavimu prote - jis tą daiktą ir priims protu, arba vertins protu. O jeigu tai perduodama su pusiausvyra, su ramybe, su pagarba kiekvieno laisvai valiai, ir subtiliai - tada žmogaus kuris turi pasirinkti protas bus ramus ir į priekį pasirinkti galės ateiti jo dvasinė sąmonė, jo vidus.. kuris jau padarys sprendimą pagal vertybes, pagal tai kas jam iš tikro svarbu.
Tai, matydamas įvairius žmonių požiūrius į tą patį reiškinį keliu pamąstymams vieną aspektą:
Ar Urantijos Knyga gali būti vieninteliu šaltiniu, atsakančiu į visus žmogaus dvasinio augimo ir ėjimo charakterio atskleidimo keliu klausimus? Ar Urantijos Knyga plius per viršsąmonę perduoti mokymai susiję su Urantijos Knyga gali tai padaryti? O gal žmogui reikia suvokti, kad Urantijos Knyga - išplečia jo suvokimą tam tikroje srityje tam tikru būdu IKI TAM TIKRO LYGIO. O dvasiniai mokymai gali nugludinti žmogaus proto žinias, žmogaus išmintį, suteikti dvasinę kryptį TIK TIEK kiek žmogus žino įvairių dėsnių, išminties ar žinių apskritai. Ar nėra taip kad kuo žmogus daugiau suvokia įvairių dėsnių TUO LABIAU jis padeda Dievo dvasiai vesti jį, nes kitaip Dievas neperduos sudėtingesnių mokymų - NES PATS ŽMOGUS NEPAJUDINO NĖ PIRŠTO kad praplėstų savo žemiškojo proto, kaip įrankio gebėjimus.
O mokymasis gali būti ir iš patirties, gali būti kad nauji suvokimai ateis tuomet, kada žmogus taikys savo gyvenime tai ką jau žino. Tai žmogui gali nereikėti nė vienos knygos, tik gyvenimo ir ryšio su Dievu. Tačiau kodėl tada dvasiniai vedliai labai toli pažengę charakterio išgryninime, pažengę įvairiose žiniose, bendraujantys su įvairiomis dvasinėmis asmenybėmis užrašinėja knygas žmonėms, ir net kalba kad tam tikrai informacijai mes dar nesame pasirengę?
Aš manau kad kai kurie galbūt nori iš Urantijos Knygos, kaip Chuck Norris iš akmens išspausti sultis, kada galėtų naudotis tiek Urantijos Knyga, tiek kitais mokymais per IŠSIUGDYTĄ GEBĖJIMĄ VERTINTI ir ATSKIRTI, tiek ryšiu su Dievu ir pasiekti kur kas geresnį KOKYBĖS prasme rezultatą. Tai yra tiesiog paprastas, paprastų dėsnių atpažinimas ir taikymas.
Todėl pačioje pradžioje užsiminiau apie sąmoningumą ir harmoniją. Natūralu, kad žmogus žengiantis dvasios atskleidimo keliu, tampa vis sąmoningesnis, vis labiau įžvelgia dėsningumus, o šitaip skaidrindamas protą išlaisvina vis didesnį besąlyginės meilės srautą, vis daugiau dirba kitų labui.
Aš manau kad "šaltumas" ateina iš proto nuostatų, kada kai kurie žmonės - bijo klysti, ir net kelti klausimus. Juk iškėlus klausimą, galima aptarti tai iš įvairių pusių, o tada ir kitiems tampa aiškiau. Kai žmogus yra vientisas, jis gali kalbėti be perstojo iš širdies, pradėti veikti akimirksniu kai reikia kam padėti. O tas stabdymas ateina iš proto nuostatų - kurias akivaizdu reikia KEISTI. Kokios tos nuostatos, ir ką reikia keisti? Net jeigu ir apie tą patį atsivėrimą kalbant, manau kalbėti reikia, diskusija turi vykti.. o tada ir atsakymai išaiškės. Panašiai kaip ir Urantijos Knygoje rašoma, kad tam jog žmogus galėtų priimti Minties Derintojo mokymus jis apskritai turi būti mąstantis, o jau prie tų mąstymų ir dvasia gali nušviesti tikrąją padėtį. Kol kas tiek.
Vaidas
2011-03-26 17:18:46
Ei Andriau tu ir bek is čia jaigu nerandi sau čia nieko ydomaus. Čia tau nevieta ir nenurodinek ką Algimantas turi daryti. Čia tie žmones ateina kurie nepabegtu net ir tada jai Urantijos knygos ir nebutu. Nes mus jungia Dvasia gyva Dvasia. Žmogau. Tai tu tik savo bailuma demonatruoji lodamas kaip šuo visokias nesąmones. Eik is čia ir negryzk. Ir nepjudyk žmonių kuriems visada bus idomu ta šviesa kuria galima rasti čia. Tavęs čia niekas nelaukia su tavo kvailais komentarais. Manai esi labai drąsus vyras tokias nesąmones rašydamas? Atsibusk žmogau. Ir nesiukslink čia. Nes šiukšles paprasčiausiai išmeta.
satrebor
2011-03-26 13:57:19
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]