Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie vaikų auklėjimą, mitybą, gydymą, 2011 03 26
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave ir šlovina visa savo atsivėrusia dvasios gelme, nes būtent JŪS TRYS ESATE MANO – IR KIEKVIENO – TĖVAI ir padovanojote man, kaip ir KIEKVIENAM – asmenybę, kuri ir yra dvasinė, o ne materiali ar morontinė-siela. Aš garbinu iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų TAVOJI valia. Amen.
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, šiandien sulaukiau vienos iš savo dvasios sesių prašymo, kreiptis į JUS mokymo apie vaikų AUKĖLJIMĄ NUO PAT KŪDIKYSTĖS, ape mitybą, ir kaip gydyti susirgusius, ir kaip tėvai gali juos paskatinti eiti GYVUOJU keliu?
Kadangi klausimai visi yra tokie gilūs, tai kiekvienam iš jų tu gali suteikti po ATSKIRĄ MOKYMĄ, tačiau dabar aš prašau tavęs, kuris iš jūsų Trijų Rojaus Trejybės ASMENŲ jį suteiksite, sujungti tai į bendrą mokymą apie mūsų ryšį su VAIKAIS?
Aš esu pasirengęs tavo suteikiamą mokymą užrašyti ir pateikti mūsų svetainės Forume VISIEMS.
Tėvas:
Mano mylimiausias sūnau, kaip ir VISI Mano – ir MŪSŲ – mylimiausi sūnūs ir dukros, AŠ ESU PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, KURĮ JŪS VADINAMTE TĖVU.
Aš suteiksiu tau šį mokymą, kad galėtumm juo apšviesti kitus savo dvasios brolius ir seses, Mano pačius mylimiausius vaikus.
Aš esu Meilės Šaltinis ir Centras, ir esu toks Šaltinis ir Centras visai kūrinijai, todėl Manoji meilė – paskleista iš MŪSŲ TRIJŲ – aprėpia visą kūriniją ir ji – tik ji VIENINTELĖ – tegali jums užtikrinti ir jūsų vaikų auklėjimą ir sveiką gyvenseną materialiu pavidalu, ir Mano jiems suteikiamą mitybą jau nuo pat jūsų atsivėrimo Man ir vaisiaus pradėjimo Manosios dukros įsčiose. Jau nuo pat tos akimirkos Aš maitina savo naująjį sūnų ar dukrą Savo Mele, per Man atsivėrusią ir iš Manęs geriančią šitą gyvą meilės virpesių nektarą Mano dukrą – būsimąją kūdikio motiną.
Šiandien jums dar labai sunku suvokti VIENOVĘ Manojoje kūrinijoje DVASIOS PAGRINDU, nes jūsų aplinka to nedemonstruoja, todėl ir VISIEMS suteikti TOKIO mokymo, kokį aš suteikiu ASMENIŠKAI TAU, negaliu, nes tas dvasinis kitų Mano vaikų, ir tavo dvasios brolių ir sesių, sąmonės lygis negalėtų tokio mokymo priimti be baimės ir pasipriešinimo. Todėl tai, ką dabar sakysiu per tave tavo dvasios broliams ir sesėms NETAIKYTINA TAU, gaunančiam iš Manęs mokymus asmeniškai pagal tavo sąmonės sampratas; todėl tu turi žinoti, jog ŠIS mokymas jokiu būdu NEPANEIGIA tau ASMENIŠKAI mūsų suteikiamų mokymų; ir dėl to tu turi vadovautis TAU ASMENIŠKAI suteikiamais mokymais, o KITUS mokyti pasiremdamas ŠITUO mokymu, skirtu VISIEMS.
Kada jūs laukiate savojo kūdikio – kaip mylintys ir žemiškieji būsimieji tėvai – tada jūs jaučiate savo viduje GILUMINĘ meilę savo būsimajam kūdikiui. Ir jeigu jūs atsiveriate Man – ir Mano kitiems Dviems Lygiaverčiams Rojaus Trejybės Asmenims – toji meilė įgauna DVASINĘ KOKYBĘ VISŲ ATŽVILGIU, NET TIK LAUKIAMO VAIKELIO ATŽVILGIU. Tokia milžiniška NAUJA KOKYBINĖ samprata per gyvą ir kasdienį atsivėrimą Man peraugą į PATIRIAMĄ PALAIMOS BŪSENĄ JŪSŲ DVASIOS VIDUJE – JŪSŲ DVASINIO ASMENS VIDUJE. Ir šitoji būsena PAMAITINA jūsų būsimąjį kūdikį MANĄJA IR GYVĄJA MEILE – KOSMINIAIS ENERGETINIAIS VIRPESIAIS – TIESIAI IŠ MŪSŲ TRIJŲ IR ESANČIŲ ROJUJE.
Todėl ŠITOKIA gyvybine energija maitinamas vaisius-embrionas visada augs sveikas ir stiprus, net ir toks, koks yra Mano sumanytas – kad augtų meilėje ir šviesoje – mylinčioje ir mylimoje žemiškoje šeimoje tarp Mane mylinčių ir Man atsivėrusių Mano vaikų, kurie naująją gyvybę kūrė DRAUGE su Manimi, o dabar DRAUGE su Manimi-Mumis rūpinasi jos pamaitinimu Manąja meile.
Manoji meilė yra tas PAGRINDINIS maistas ir vaistas nuo bet kokio nepritekliaus – tiek fizinio maisto stygiaus, tiek emocinių sukrėtimų ir iškrypimų. Ir dar daugiau – ji yra pagrindinė APSAUGOS GYVA PRIEMONĖ, KAD NEPATIRTUMĖTE JUMS NEMALONIŲ IR SKAUSMINGŲ PATYRIMŲ, TUO PAČIU IR GIMĘS KŪDIKIS BŪTŲ NUO JŲ APSAUGOTAS JŪSŲ GYVO RYŠIO SU MANIMI DĖKA.
ŠITAIP sulaukus MŪSŲ BENDROMIS MEILĖS PASTANGOMIS SUKURTOS NAUJOS GYVYBĖS, JEIGU JŪS IR TOLIAU LIKSITE GYVAME RYŠYJE SU MANIMI, TAI JUMS ŠIS GYVAS RYŠYS PATS DIKTUOS IŠ VIDAUS MEILĖS PULSAVIMĄ VISIEMS MANO TVARINIAMS, TODĖL JŪS PATYS PATIRSITE, KOKIA YRA NUOSTABI MANOJI KŪRINIJA, IR JOS VISI GYVENTOJAI.
Šis gyvas ryšys jums suteiks vis didėjantį PASITIKĖJIMĄ ir Manimi, ir savo pačių jėgomis, nes jūsų PATYRIMAS JUMS PATVIRTINS JŪSŲ PAČIŲ PASVEIKIMĄ IŠ ĮVAIRIŲ NEGALAVIMŲ, KURIE IKI TOL GALĖJO NEGAILESTINGAI KANKINTI JŪSŲ FIZINĮ PAVIDALĄ. Kada meilė įsiviešpataus jūsų viduje TIEK, kad jūs patys nebegalėsite be jos gyventi nė akimirkos, kada ji veršis iš jūsų per kraštus ir veršis visiems vienodai, tada jūsų tokią virpesių BŪSENĄ taip pat jaus ir jūsų kūdikis; ir jis jaus iš jūsų sklindančią gyvą meilę visiems SAVĄJĄ VIDINE RAMYBE. Todėl būtent ŠI RAMYBĖ maitins kūdikį DAUGIAU negu bet koks materialus maistas. Tuo tarpu jūsų viduje pulsuojanti gyvoji meilė jums leis paliudyti iš vidaus, kad jūs ir patys negalite maitintis, ir maitinti kūdikio, tokiu maistu, kuris jam būtų kenksmingas. O bet kokios neigiamos emocijos – pyktis, pagieža, pavydas, kerštas, savęs aukštinimas, kitų menkinimas, ir bet kokios kitos neigiamos apraiškos, net maža dalele suaižančios – ir net sunaikinančios – ramybės-palaimos BŪSENĄ, taip pat apnuodija ir motinos krūtyse esantį kūdikio maistą-pieną.
Kadangi Manoji kūrinija remiasi DVASIOS PAGRINDU, IR JOS MEILĖS GALIA, tai ir Mane pamilęs Mano vaikas NEBEGALI ir savęs maitinti atimdamas gyvybę kitam tvariniui. Todėl VEGETARIŠKA mityba yra būtent TOJI mityba, kurioje yra Manosios MEILĖS DAUG DIDESNIS PASIREIŠKIMAS IR IŠSISKLEIDIMAS negu atimant gyvybę gyviems Mano tvariniams, kurie patys gali judėti ir priimti SAVO pačių SPRENDIMUS, KAD SAVE APSAUGOTŲ NUO SUNAIKINIMO.
Šiandien dar labai nedaug Mano vaikų PASITIKI VEGETARIŠKA MITYBA KAIP MANO JIEMS SUTEIKTA MITYBA, KAD JIE BŪTŲ SVEIKI IR STIPRŪS DRAUGE SU MANIMI KURTI GĖRIO IR ŠVIESOS KASDIENĘ ŠVENTĘ SAVYJE IR MANYJE, IR JA GYVENTI SAVO IŠORINĖJE APLINKOJE.
Tačiau TIE, iš jūsų, kurie šį mokymą SUPRASITE IR JUO VADOVAUSITĖS, ir patys ATSISAKYSITE GYVULINIO MAISTO, patys galėsite PATIRTI savo kūno stiprėjimą ir sveikimą, o tai jums taip pat leis PATIRTI didesnį DŽIAUGSMĄ, kuriuo jūs spinduliuosite savo mažyliui vaikeliui. Ir jis nuo TOKIO maisto – be kito Mano tvarinio atimtos gyvybės – taip pat augs daug žvalesnis, vystysis kaip sveikas ir stiprus – savojo amžiaus – Manasis sūnus ar dukra.
Tačiau jūs negalėsite šitaip maitinti – sveikai maitinti – savojo vaikelio, kol PATYS SAVOSIOS MITYBOS DAR BŪSITE NEPAKEITĘ, nes jūs patys Manuoju žodžiu NEPASITIKĖSITE. Ir dar daugiau, nežinosite nuo ko pradėti tokią mitybą savo vaikeliui. O toks pasimetimas ir baimė jūsų pačių viduje, žemins jūsų sąmonės energetinius virpesius, kuriuos taip pat jaus ir jūsų mažylis.
Štai kodėl Manoji kūrinija, būdama GYVOJI KŪRINIJA, TURI REMTIS Į MANO IŠMINTĮ IR SAVO PATYRIMĄ, O NE Į MOKSLINES KNYGAS, KURIOS PARAŠYTOS MANO TAIP PAT VIENODAI MYLIMŲ VAIKŲ, BET KURIE PATYS NĖRA IŠMINTINGI, NORS IR PROTINGI. Todėl jų protingi samprotavimai ir išvedžiojimai yra vienas kitam prieštaraujantys, o jų milžiniškos lavinos šiandien nepajėgia sustabdyti niekas. Todėl niekas ir negali sulaukti šviesos mokymų ir mitybos klausimais, kurie aktualūs visiems – seniems ir jauniems, sveikiems, ir ligotiems, turtingiems ir vargšams.
Kada JŪS PATYS gyvensite ATSIVĖRĘ Man, tada jūs NATŪRALIAI NUGYVENSITE SAVO GYVENIMĄ ŠITAME PASAULYJE SU MANIMI. Jums nereikės nieko daugiau ieškoti ir skaityti, JEIGU GYVENSITE MANIMI, nes jūs skaitysite MŪSŲ BENDRĄ GYVĄJĄ TIKROVĖS IR GYVENIMO KNYGĄ.
Ir TOKĮ GYVENIMĄ matys jūsų mažylis nuo pat pirmųjų suvokimo akimirkų. Jis IMLIAI atsivers kiekvienam jūsų meilės virpesiui ir jūsų su meile ir kantrybe suteikiamam mokymui apie Mane ir jūsų ryšį su Manimi ir jūsų mažylio vietą šitoje dvasinėje MŪSŲ BENDROJE IR VIENOJE ŠEIMOJE.
Jūsų mažylis ŠITAIP – nuo pat mažumės – ir bus GYVAJAME KELYJE, NES JŪS ŠITO KELIO MOKYSITE NE TEORIŠKAI, BET SAVO GYVENIMU IR ATSIDAVIMU MAN DRAUGE GYVAI DALINSITĖS SAVO PATYRIMU, MOKYDAMI MAŽYLI NE TEORIŠKAI, BET PRAKTIŠKAI-PATIRTIŠKAI GYVENTI SAVO GYVENIMĄ KAIP SŪNUI AR DUKRAI – TIK NEBE JŪSŲ, BET MŪSŲ – o jūsų dvasios broliui ar sesei.
Jeigu Aš jums dabar pradėčiau mokyti ką jūs turite daryti vakare, o ką ryte, tai jūs ir manysite, kad tik šitaip ir tegalite elgtis ryte ar vakare.
Todėl Aš jums suteikiu mokymą TOKĮ, kurį kiekvienas prisitaikysite pagal kiekvieno asmeninį gyvą atsivėrimą Man. Ir jūs patys PATIRSITE IŠ MANĘS, KOKIE JUMS REIKALINGI MAISTO PRODUKTAI, IR JUOS NAUDOSITE SAVO IR SAVO MAŽYLIO MAITINIMUI.
Nėra specialaus maisto mažyliui nustojus jį maitinti iš motinos krūties. Tai tik jūsų klaidinga samprata. Vienintelė išlyga jūsų mažyliui yra ta, kad maistas turi būti VISADA paruoštas prieš valgį, ir neturinčiam dar dantukų mažyliui jis turi būti augalinio maisto tyrelės pavidalu, o ne kąsnių.
Ir jūs savo maitinimu DRAUGE su Manimi patys PATVIRTINSITE, kad šito Mano mokymo žodžiai buvo tikri ir teisingi, kada patys pradėsite taikyti šį mokymą savo gyvenime su Manimi.
Todėl jūsų Man atsivėrusi dvasia – jūsų asmenybė – tikrasis jūsų dvasinis aš, kurį ir padovanojau jums kiekvienam, kad gyventų sveikas ir šviesus su Manimi, - įgaus vis didesnį PASITIKĖJIMĄ MANIMI, ir jis pats pradės KURTI – TAIP PAT DRAUGE SU MANIMI – ĮVAIRIUS PATIEKALUS. IR KIEKVIENAS PATIEKALAS BUS VIS SU NAUJU SKONIO ATSPALVIU, NES KŪRĖJAS, O JUK MES KURSIME JUOS DRAUGE, NIEKADA NESIKARTOJA, VISADA JIS KURIA ORIGINALĄ, KOPIJŲ KURTI NĖRA REIKALO KŪRĖJUI.
Maistas yra susijęs su fizinio kūno sveikata, kaip ir fizinis kūno apkrovimas taip pat yra susijęs su sveikata. Todėl jau tik gimęs kūdikėlis gali – ir turi – būti mankštinamas su MEILE ir MANIMI, kad nuo pat mažumės turėtų atsparumą bet kokiems fiziniams krūviams, kada jis jau bus suaugęs, ir kada Mano jam suteikiami iššūkiai pareikalaus jo valios sprendimų ir jų įgyvendinimo fiziniu veiksmu.
Būtent dėl to, kad Manoji kūrinija yra GYVA IR VIENTISA, O NE SUSKAIDYTA, todėl negalima žvelgti ir į Man pateiktus klausimus kaip visiškai izoliuotus, nes negalima maitintis sveikai be ATSIVĖRIMO MAN, KAD IR KOKĮ SVEIKĄ MAISTĄ VARTOTUMĖTE.
Aš jau prieš tai jums sakiau, kad MANOJI MEILĖ YRA PATS GYVYBINGIAUSIAS MAISTAS, TODĖL BE ATSIVĖRIMO MAN JŪS TEGAUSITE TIK MATERIALAUS MAISTO TEIKIAMĄ ŠEŠĖLĮ, O TIKROSIOS GYVYBINĖS ENERGIJOS JUMS IR PRISTIGS, DĖL TO JUMS KILS DAUGYBĖ LIGŲ, NET IR JAUNAME AMŽIUJE.
O atsivėrimas Man reiškia KOMUNIJĄ SU MANIMI – INTYMŲ IR ARTIMĄ BENDRAVIMĄ, PASIKALBĖJIMĄ SU MANIMI, KAD JŪS PAJAUSTUMĖTE MANO JUMS JAU SUTEIKTA RAMYBĘ NET IR VALGYDAMI MATERIALŲ MAISTĄ, IR JAUSDAMI JO DIEVIŠKĄ MANO JUMS SIUNČIAMĄ SKONĮ.
Todėl prie maitindami tiek kūdikį – net ir motinos pienu – tiek ir jam jau duodami kitokį maistą, PASIMELSKITE – ATSIVERKITE MAN. Tai NURAMINS IR JUS, IR KŪDIKĮ.
Kai šitaip jūs kaskart prieš valgį įprasite melstis, jūsų augantis vaikutis, kuris yra labai imlus, nes jo pasąmonė dar nėra užteršta, pats matydamas daug greičiau pasisiūlys pasimelsti prie stalo už visus. Suteikite jam šitą galimybę, nes tai stiprins ne tik jo ryšį su Manimi, bet ir jums teiks giluminę palaimą iš vidaus. O juk tai ir yra GYVASIS KELIAS, kuriuo einate jūs, o jūsų pėdomis seka jūsų auganti atžala.
Štai kodėl atsirėmę VIEN TIK Į MANE JUS PATYS PATIRSITE IŠ MANĘS JUMS SUTEIKIAMUS MOKYMUS, KOKS GI JUMS REIKALINGAS MAISTAS BŪTENT TĄ JŪSŲ SĄMONĖS AKIMIRKĄ, KAIP IR JŪSŲ KŪDIKIUI.
O gydymo jūsų vaikučiui NEPRIREIKS JOKIO, NES JIS AUGS SVEIKAS, KADANGI NĖRA MANOJI MEILĖ TOKIA, KAD JĄ GALĖTŲ NUSTELBTI VIRUSAI AR BAKTERIJOS.
AŠ ESU SVEIKATOS IR ŠVIESOS ŠALTINIS, TODĖL RŪPINKITĖS SAVO RYŠIU SU MANIMI, IR NEGALVOKITE APIE LIGAS, KURIŲ JŪS NETURĖSITE, KAIP IR JŪSŲ VAIKELIS, JEIGU ŠITĄ GYVOSIOS UPĖS VAGĄ NUOLAT IR NUOŠIRDŽIAI GILINSITE IR VALYSITE. O tai jau priklauso nuo jūsų. Tačiau kiekviena jūsų NUOŠIRDI PASTANGA sulauks ATLYGIO. Ir jį patirsite savo sveikata ir palaima.
Ačiū tau, mylimas Tėve, Pirmasis Šaltini ir Centre, už tokį puikų mokymą. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
---------------------------------
Mielieji, kiekvienas iš ŠITO MOKYMO PASISEMKITE PAGAL SAVO GYVĄ ŠVIESĄ, KURI JAU YRA JŪSŲ VIDUJE IŠ ROJAUS TREJYBĖS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-26 20:13:04
Komentarai
Mielieji,2011 08 15 t.y.siandien ryte,savo maldoje, jau ne pirma karta ,klausiau Tevelio kaip man tapti kantresnei auklėjant savo biologinius vaikučius.Man niekaip neišeina ju nepabarti,kartais garsiau užrikti.Taigi,kreipiausi i Teveli padeti man isspresti si klausima.Po Garbinimo ir maldos išgirdau labai aisku-„priimk mokyma“.As kaip ir ankstesnia savo mokyme visko neatsimenu,todel jums parasysiu ka atsimenu.TEVELIO mokymas bus skliausteliuose.Kaip ir anksčiau rasiau. Tevelis moke (...Tu išplaukei jau i Mano meiles vandenyna.Tu jau pajegi išgirsti Mano mokymus...). Prisiminiau ka tik,kad pačioje pradžioje kai tik pradėjau eiti siuo,Gyvuoju Keliu ir trecia karta išgirdau Minties Derintoja,Tevelis tada man sake(...As didžiuojuosi tavim vaikeli,bet tu dar negali priimti mokymu...).Toliau Tevelis moke(...Stebek vaiku rankytes,akytes...matyk Mane visur...Gyvenk Manimi kiekviena akimirka,tai nera lengva tavo kasdienybėje,bet atsiduok Mano vedimui...)Tevelis viska sako švelniai,raminančiai tiesiog to jausmo parasyti neimanoma.(...Kita karta buk pasiruosus uzsirasyti.Pasiklausk Algimanto kaip,klausyk ka jis sako vidumi,o ne materialiu protu,...) As is tikruju jau ilgai norėjau paklausti Algimanto kaip jis uzrasineja mokymus ,juk buni uzsimerkes?Taigi,paklausiau.Algimantas pateike labai išsamu atsakyma.Trumpai tik parasysiu,kad nebutina aisku būti užsimerkusiam,taip tik mum lengviau,pradedantiems. Si karta priimdama mokyma jauciau dar stipresnius meiles virpesius.Tai nesikartojantys vis nauji ir nauji patyrimai. SU MEILE,Vita.vvita
2011-08-15 23:31:24
Pakartosiu. Žinau, kad reikia pačiam surasti sprendimą ir niekas už mane to nepadarys, net Tėvas nepasakys, nors gali ir parodyti variantus. Bet viskas mano ir mūsų visų dvasinio charakterio labui. Prašyti Tėvo kažko, kad duotų suteiktų, pasakysiu, kaip puikus mokytojas man pasakė: lyg JIS ir taip nesuteikia, lyg JIS būtų ne TOBULUMO šaltinis, lyg JAM kažko trūktų, kad reikia prašyti pas JĮ. JIS ir taip viską suteikia apsčiai, tik kiekvienas pasiimame pagal pečius, o juos stiprinti yra skirta kiekviena diena. Net ir dabar stiprinu pečius rašydamas jums visiems. Paračiau savo padėtį, atrodytų chaosas ne tik aplinkoje, bet ir mano viduje, bet GALIU VISIEMS PALIUDYTI, KAD NORS IR NORISI PLAUKUS RAUTIS IR DAR KAŽKAIP PAMIŠTI, BET IŠ PAČIOS ŠIRDIES GELMĖS VERŽIASI TOKS LYG ŠILUMOS ŠALTINIS, LYG NUOSTABI TYLI AUŠRA UŽLIEJA, TAIP LEIDŽIA PAKELTI SMAKRĄ IR NOSĮ IR SU PASIDIDŽIAVIMU ŽENGTI ŠIUO SUNKIU ŽINGSNIU (žinoma tik šią akimirką sunkiu). Žinau, kad Tėvas viską suteikia apsčiai, prašau tiktai vieno, kad aš surasčiau teisingą sprendimą ir kad pasitikėčiau ir įtikėčiau Tėvo suteikiamu Įtikėjimu ir Pasitikėjimu JUO.
Man tas vaiko charakterio silpnumas ir imlumas aplinkai labai kliūna. JI tikrai nekalta dėl tokios aplinkos. Ji pas mus mato aplinką, kad net uodą reikia atbaidyti jo neskriaudžiant. Bet po darželio vakar renkant žemuoges, ji spardyti lauko gėles pradėjo, ne drąstiškai, bet tas mėginimas išmušė iš vėžių.
Tiesa, šiandien ji nenorėjo likti dėl tam tikrų priežasčių. Svarstau, kad ji taip renkasi. Ji lygina aplinkas, ir manau mato kaip mes su ja elgiamės ir ką leidžiame patirti (vakar matėm didelį laukinį žalią žiogą, ir tai buvo jai atradimas iki krykštavimo). O ten, kur per prievartą maitina... Tai jai ir natūrali gali būti išdava tokia, kaip šiandien. Galima pasirinkti šviesinti kitus, bet jos ne tokia valia gal. Jei renkasi neiti, kad kaip šiandien. Nes kol ėjo tris dienas be riksmų, tai mums su mama buvo ir gerai ir skaudu, nes matėme kokia aplinka. Dabar kai vaikas renkasi, kaip padėti visiems pasirinkti, tokia dilema iškyla. Tiesa šiandieną mačiau, panašų Algimanto patyrimą, manau tai kasdienybė darželio: močiutė atvedė anūkę (trijų viršaus), ir toji nenorėjo lygiai tiap pat likti, auklyte per prievartą paėmė ją verkiančia į glėbį, nuvedė šalimais nukreipti dėmesį ir močiutė neatsisveikinusi dūmė kaip vagis dumia ką tais pavogęs. Vargas tam vaikui galvoju, žiūriu į jos viltingas akis, nusišypsau, ji tik nuleidžia jas, ir sunku suprast, kas jos viduje darosi, bet stresas manau garantuotas, juk ją palieka artimiausiai jai jos dienomis, tėvas, mama, ir ją prižiūrinti močiutė. Toks vaizdas kaip kokį desantą išlaipinant į priešakines linijas, nu maždaug sėkmės vaikeli susitiksim vakare jei liksi gyvas. Mes šiandien išbuvom arti dvidešimt minučių, kol galutinai supratom, kad vaikelis neliks be mūsų. Auklėtoja bandė įpiršti tą desantų variantą, bet mes tikrai atsisakėm taip traumuoti, nes šiąnakt jau nežinia kaip miegosime, jei taip viskas pašlijo. Čia be abejo TĖVO MEILĖ VISAGALĖ mums padeda. Ir jaučiu kaip padeda daugybė kitų, net nesuvokiu kas, bet ramstis iš vidaus toks nenugalimas ir toks stiprus, savo galia pranokstantis bet kokias žmogiškas sapratas apie jėgą.
Mintis net buvo kirbtel4jusi, gal ieškoti bendraminčių, noumotis patalpas, ir iki dešimt vaikų patiems prižiūrėti už tą patį darželių mokestį, tik auklėjimą pasirinkti TĖVO mokymais remtą, net nežinau koks jis būtų, bet neabejoju kad dieviškas.TAIP ir norisi viską sukurti, ŠVIESOS DARŽELĮ, ŠVIESOS MOKYKLĄ, ŠVIESOS UNIVERSITETĄ, ŠVIESOS RADIJĄ, ŠVIESOS TELEVIZIJA, ŠVIESOS PREKYBOS CENTRĄ, ŠVIESOS KINO TEATRĄ...
Tas kainos svertas yra pagrindinis dalykas. Galima pasitikėti Rojaus Trejybe, nes JI tikrai atves visus pas save, kurie imlūs, kaip kad mane atvedė per didžiausias audras. Bet tas variantas, kur kokią kainą sumokame, veda tik prie to, kad per anksti leisti vaiko charakteriui pačiam ugdytis. Jis bus sugniuždytas tiek, kad turėsime daug išmėginimų, kuriuos patys sukelsime, pavyzdžiui, ligos. Atrodytų siekiame gyventi Rojaus Trejybe, bet čia tokie išbandymai. Ir tikrai patys tą renkamės, arba preišingai renkamės. Manau ir auklė bus ne išeitis, dėl paprastos priežasties, kur rasti tokių, atsidavasių Rojaus Šviesai. Visgi, sumuojant viską, geriausia stiprinti vaiko charakterį patiems su Rojaus Tėvais iki to laiko, kai vaikas bus sąmoningesnis ir bus galima paaiškinti daugiau, ir gauti atsakymą ar suprato ar ne, ką pajautė ką išgyveno ir pan. Nes dar prieš pora savaičių bandėme vesti į darželį po dvi valandas, tai iš antros dienos pasitempė raisščius kairės kojos; vedamės namo, o mažoji skundžiasi kad skauda koją - finale taip ir neaišku kas nutiko, nes ji negeba pasakyti, o daržely niekas nematė.
Visumoje ne taip baisu šioje ašarų pakalnėje. Juolab, kai tokia ŠVIESA čia užgimė :) Džiugu ir gera darosi nuo to. o kai supranti, arba eina ta kryptimi, esminius dalykus, tai viskas dar smagiau ir nuo to tik mieliau. Nėra nieko čia žemėje, į ką išmainyčiau Varėnos miškus (kurie taip pat nelengvus laikus išgyvena). Svarbiausia, kad mūsų materialūs pasireiškimai bei protinis intelektas neturi nieko bendro su mūsų dvasiniu išsivystymu. Protas yra atskira tapatybė. Tai ne mūsų kūnas. Ir protas kartu su Derintoju turi bendrą kūrybą - SIELĄ. Ir jų visų susivienijimas yra mūsų tikroji Asmenybė. Visoje šitoje šviesoje, viskas stojasi taip gražiai į vietas. Tas suvokimas, kad kūnas neturi išliekamosios vertės, leidžia rinktis esminius dalykus, taip man net nebeliko prasmės rinktis emigruoti ar ne. O dar neseniai atrodė, kad tai žutbūtinis reikalas. Dabar tai taip juokingai skamba, kad tik smagu prisiminti, kaip viskas sprendžiasi Tėvo Šviesoje. Taip ir su šituo darželio pasirinkimu, liks smagus prisiminimas.
Evaldas
2011-06-23 17:53:08
Taip Vaidai, aš irgi sutinku su Algimant, visgi vaikams geriausia kai jie buna su mama arba vienu is tėvu. Kai 1999 metais isvaziavau is Lietuvos, sau pasakiau, kad tegul mano vaikai kalba kokia nori kalba, bet Lietuvoj vaikelio mes neturesim, nes pildyti nelaimingų zmoniu gretas aš nesiruosiu. Jau beveik 10 metu gyvenu Airijoj. Čia visai kitas požiūris į vaikus ir ne tik į vaikus, bet koks Zmogis net ir emigrantas xmcia yra gerbiamas. Bet mano patarimas butų vienam is tėvu būstinė Au Vaiku arba atrasti tokį darželį, pagal kitu tėvu rekomendacijas. Aš tokiu atveju atsiduociai tėvo valiai klausciau visu zmoniu ką jie žino ir įtempta akis ir ausis stebeciau aplinka, nes išeitis is šios situacijos tau bus pasiūlyta. Eik tikėk ir žinok, kad viskas bus l gerai. Paprasti pagalbos ir ji tikrai ateis, bet neleisk laužyti vaiko.
Ramybes
valdasAirija1
2011-06-23 14:21:12
MIela Evaldai, tavo nuoširdus patyrimo pasidalinimas ir tavo realus vidinis skausmas matant vaikus ŽALOJANČIĄ IR AGRESIJĄ SKATINANČIĄ TAMSĄ VAIKŲ DARŽRELYJE yra suprantamas.
Tad KĄ GI DARYTI TOKIOMIS SĄLYGOMIS?
Pirmiausia abu su žmona NUOŠIRDŽIAI pasikalbėkite - ar tikrai tokiame amžiuje jums neišvengiama leisti dukrytę į tokią aplinką, kada ji bus traumuojama, ir silpnės jos vidinis aš, o tuo metu šaknis įleis jos žemasis ego, kuris jau dabar - po kelių dienų praleistų TOKIAME VAIKŲ BEPROTNAMYJE - ėmė rodyti dantukus keldamas ne tik balsą, bet JAU ir RANKĄ.
Visa tai NEIŠVENGIAMAI ves į ligas, kurias vis tiek reikės gydyti, ir tuo pačiu kažkam neiti į darbą. Tačiau VAIKO ligos sukels JUMS NERIMĄ - VISĄ LAIKĄ NETURĖSITE RAMYBĖ, KAD TIK KO JAI NEATSITIKTŲ. O tai ŽEMINS jūsų pačių dvasinį lygį ir energetinius virpesius, o tuo pačiu silpnins ir jūsų imuninę sistemą, ir vaiko. Ir vėl tai išsilies į jūsų darbo ciklo sutrikimą, kurį dabar siekiate išsaugoti, bet liūdniau yra tai, kad vaikas nukentės labiausiai, nes jis dar nėra ATSPARUS BLOGIO ĮTAKAI - PER SILPNAS DAR JO CHARAKTERIS IR SUVOKIMAS.
Štai kodėl jūs turite iš pradžių PASKAIČIUOTI BŪSIMĄJĄ KAINĄ, KURIĄ MOKĖSITE IR JŪS, IR YPAČ JŪSŲ VAIKAS ATEITYJE. Ši kaina - tai VISA ATEITIS UTRANTIJOJE, O NE TIK JŪSŲ ŠIOS AKIMIRKOS TARIAMAS PATOGUMAS.
Kada aš savo sūnų nuvedžiau pirmą kartą į vaikų darželį, jam taip pat buvo šokas. Ir aš mačiau, kaip be meilės ten elgiamasi, ir man buvo visą laiką neramu, kada jis likdavo ten vienas, nes jis nenorėdavo bendrauti su kitais, todėl ir būdavo dažniau vienas. Ir jau vežant vežimėlyje iš namų jis imdavo verkti, ypač stipriai, kada tik pamatydavo darželio pastatą. Išsiskirti su juo kasryt būdavo tiesiog tragedija - ir jam ir man - širdis plyšdavo. Aš tuoj pat mėgindavau savo mintis nukreipti apie ką nors kitą, o jis to padaryti negalėdavo, tai garsiai verkdavo. Mėgindavau jį guosti, raminti, kuo nors sudominti. Tačiau tokioje būsenoje jo niekas jau nedomindavo. Tada aš dar nėjau gyvuoju keliu, ir nežinojau,kad yra REALI ROJAUS TREJYBĖ, KAD REALIAI PADEDA APVAIZDA.
Ypač nustėrau, kada vieną kartą užėjęs dienos metu, pamačiau atidarytus langus priešingose pusėse, kad būtų skersvėjis, kad greičiau išsivėdintų patalpos, o vaikai tuo metu visi susodinti ant puodukų. Aš negalėjau tuo patikėti, kad šitaip gali elgtis SUAUGUSIOS MOTERYS ir su BEJĖGIAIS IR VISAI NUO JŲ PRIKLAUSOMAIS VAIKAIS. Tai ne tik peršalimo garantija, bet ir pavojus būti paralyžiuotam, nes skersvėjis yra pati pavojingiausia iš orų srovių. Aš tuoj pat nuėjau pas darželio vedėją, ir pasakiau, kodėl šitaip nevalia elgtis su vaikais. Ji man pažadėjo KONTROLIUOTI AUKLĖTOJAS, KAD ŠITAIP NESIELGTŲ.
Tačiau sūnus labai greitai ėmė sirgti, paprastai per savaitgalį jis atsigaudavo, o nuo pirmadienio jau vėl linkdavo į sirgimą, kad penktadienį, ar net ketvirtadienį jau ir temperatūra, ir kosulys, ir gerklė raudona, ir vėl namie.
Taip truko gal pusę metų, ir tada nusprendėme, kad tikra per anksti, jis dar nėra toks, kad patirtų tokius išmėginimus, ir iš darželio atsiėmėme. Ir ligos baigėsi. Tuo pačiu ir mums buvo ir ramybė DIDESNĖ, IR PASITIKĖJIMAS DIDESNIS.
Štai kodėl pirmiausia turi būti kainos apskaita. Ar reikėjo mums vaiką ir tuos kelis mėnesius leisti į darželį? Aišku,kad ne, jeigu būtume suvokę, kas iš to išeis, juk REALIAI DAUGIAUSIAI NUKENTĖJO BŪTENT SŪNUS, NES JO TOKIA DAR GLEŽNA SĄMONĖ IR PASĄMONĖ BUVO TRAUMUOJAMA DAUG STIPRIAU NEGU MŪSŲ - SUAUGUSIŲJŲ - NORS IR MUMS UŽTEKO.
O jeigu po tokios kainos apskaitos vis tik sprendimas yra darželio naudai, tada KASDIEN MELSKITĖS ROJAUS TREJYBEI IR PRAŠYKITE, KAD APVAIZDA BŪTŲ VISĄ LAIKĄ SU VAIKU. Ir vaiką tiek namuose, tiek lauke, tiek mieste mokykite, kad ir ji BENDRAUTŲ SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE, kaip jūs per gyvus pavyzdžius su gyvūnėliais, su aplinka, - medeliais, žole, skruzdėle, paukščiais, gėlėmis, su viskuo, kas jums prieinama atversite dukrelei ROJAUS TREJYBE, kad ji pati pamatytų JOS REALUMĄ, TIKRUMĄ, ir tada patys pamatysite, kad ir APVAIZDA NURAMINA JŪSŲ DUKRELĘ IR JĄ GLOBOJA IR SAUGO TOKIOMIS JAI NEPALANKIOMIS SĄLYGOMIS, KUR TAIP STINGA ATSIVĖRIMO.
melskite, kad jus Rojaus Trejybė panaudotų kaip jos šviesos švyturius tame pačiame darželyje.
Iir jums bus TIKRAI sudarytos tokios aplinkybės, kai galėsite tarti šviesos žodį ir net pamokyti vaikus ir auklėtojas garbinti TĖVĄ-Rojaus Trejybę, jeigu tik IŠDRĮSITE PASINAUDOTI SUDARYTOMIS APLINKYBĖMIS.
VEIKITE DRAUGE SU APVAIZDA IR TAPKITE JOS DALIMI.
Paverskite šitą - sunkią - padėtį savo augimo labui ir VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-06-23 12:48:43
LABAI SVARBI TEMA VISIEMS AUGINANTIEMS VAIKUS. Dabar tik ir girdžiu kaip mamos sako bijančios leisti vaikus į darželį nes ten daug ligų. Ir tokios visos sutiktos. Net ausis norisi užsikimšti. Toks dvasinis mūsų aklumas. Ir kai pamatai, kad vienas toks esi, tai tik su Tėvo param galiu laviruoti tokiuose brūzgynuose.
Rašau, nes man aktualu, kas gali pasidalinti patirtimi AUGINTI VAIKĄ SU ROJAUS TREJYBE. Pavyzdžiui man asmeniškai, tenka spręsti darželio problemą. Vaikas yra dviejų su trupučių metukų. Buvau pažiūrėti asmeniškai kas ten vyksta. Šiandien palikti nepavyko nes be mūsų tėvų likti nenorėjo. Galvoju nenuostabu, grupėje daug vaikų, auklėtoja su auklyte tik menamai moka vaikus prižiūrėti. Ši savaitė buvo tokia pirma, kai tris dienas liko darželį visai dienai, galiausiai šiandien jau nebenorėjo. Galvoju kaip pasielgti. Žinoma prašau Tėvo paramos, bet atsakymą reikės pačiam surasti. Man dilema tokia: nors vaikas ir turi laisvą valią, bet kaip jai pasirinkti; ji žinoma nenori eiti į darželį, nes ten prasilenkia su bet kokia tėvo valia, bet ką daryti mums tėvams, vienam taip ir nedirbti, kitam dirbti laisvą darba - individualiai kažką. Dar nežinau. Bet koks šiurpas darželyje: vakar iš vis pakraupau, ateinu pasiimti vaikelio, o ten jie vakarieniauja, auklėtoja per prievartą kiša mano mažajai dešrelė, ko ji nėra patyrusi pas mus, žinoma pamačusi mane neišlaikė ir apsiverkė, ašarų paklanė. O kaip jie žaidžia visi, toks pats vaizdas, jei į beždionių narvą įleistai liūtą, jis riaumotų o visos klyktų išsigandusios. Man po minutės galva jau tvinksi, vienas atiminėja žaislaus, kitas vėl rodo savo ego, kitas atsiskyrė, lipo, krito... Bet kai ateinu -iūri jie visi savo nekaltom akytėm, nusišypsai, žiū vienas išsidrąsina ir arčiau ateina kol prieina, atrodo lik su jais visais ir bent kokios ramybės suteikti.
Pagalvojau, nenuostabu, kad čia nesinori mažajai grįžti, net ir pačiam nesinori leisti ten, nes po trijų dienų ji pradėjo mušti močiutę, mamai kepštelna, rėkia lyg būtų generolas, trečia naktis šlapinasi į lovą, nesuprantam kas vyksta, šiąnakt iš vis miegojo verkšlendama, vis tildyti reikėjo, mes su mama net nebeatpažįstam vaiko, nors išvaizda ta pati. Galvojau kad nors ir tamsa tuose darželiuose bet gal jiems reikia šviesos, gal kažkaip sužibės mūsų vaikas, bet kad dar per anksti, ir nėra kaip paaiškinti ir pašnekėti, nes kalba gi ne daug o nepasakysi kad saugo tave Rojaus Trejybė, tik žinoma malda tai pasakoma, jei net rodant į dangų ir sakant kad ten yra tavo Tėveliai ir mūsų visų Tėveliai atrodo, kad pasakoju apie kiemą nes žiūri kas ten vyksta.
Jeigu kas girdėjote raginimą, pasidalinti savo patirtimi ir kaip tai yra svarbų visų labui, tai pasidalinkite visi kas tik išmanote ir galite, kas tik bent lašelį dieviškos MEILĖS turite savyje, prašau išliekite ją čia, gausite dešimteriopai atgal, pabandykite, ir net nustebsite kaip tai yra galinga.
Evaldas
2011-06-23 11:52:54
Tai,kad musu vaikai yra tik musu biologiniai vaikai,o ne musu nuosavybes isidemejau skaitydama JEZAUS KRISTAUS“KALBU JUMS VEL“ apreiskima.Kad musu vaikai yra tokie pat TEVO mylimi vaikai kaip,kad ir mes,tevai-TEVO vaikai.Kad musu vaikučiai turi laisva valia,kaip kad ir mes ja turime,TEVO mums visiems suteikta.Mums visiems.Dideliems,maziems,seniems,jauniems. Apie vaiku auklejima diskutuojame daug.Mokyklos,universitetai ,psichologai ir kt. apie tai moko daug.Seimomis susede sia tema diskutuojame iki paraudonavimo. . Yra JEZAUS „KALBU JUMS VEL“ puikus mokymai „vaiku auklėjimo pagrindas ir gelme“ ir „vaiko auklėjimas“.Bet deja,vien perskaičius neiseis tuoj pat su vaiku elgtis kaip moko Jezus,nes mes patys nerodome teisingo pavyzdžio vaikams,kuriuo jie galetu sekti.Teisingai vaika isaukles tik tie tevai,kurie atrado TEVA-ROJAUS TREJYBE savyje. Manau daug kas is jusu atsimenate ar bent jau kažkur vis tiek matete kaip mamos vaikui liepia atsiprasyti.Jaunesnio broliuko ar sesutes,draugo ar drauges.Atsiprasyti nes pav.pastume ar pan. Kad taip elgdamosi mes paminame vaiko oruma,pazeidziame jo laisva valia,vakar išgirdau ROJAUS TREJYBES SVENTOVEJE,Gyvosiose Pamaldose.Tiesa sakant labai nustebau.Ir su skausmu prisiminiau ir supratau kodel mano dukrai taip „sunku“ atsiprasyti brolio kada si užgauna,pastumia ar pan. O juk ne atsiprasyti mes turim reikalauti,o tiesiog pamokyti,kad taip elgtis negrazu. Grizusi namo ir vis dar negalėdama atsistebėti,kad nepastebėjau jog toks vaiko auklėjimas(versti vaika atsiprasyti)apsilenkia su Rojaus Trejybes valia,pamaniau,kad turiu butinai pasidalinti tuo ka išgirdau ir pasimokiau Gyvojoje Sventoveje , su jumis .Kad neprievartautumėte savo vaiku.Nekaltu vaiku,kurie labai imlus savo aplinkai.O mes patys jiems ta aplinka aplink juos ir kuriame. Iseinant is Gyvuju Pamaldu dar spėjau Algimanta nugirsti sakant:“dabar tevai nemoka vaiku auginti(ar aukleti)“.Taip,pritariau,turedama omeny ir save.Gaila,negirdėjau ka moke Algimantas toliau,bet bent jau siuo pamokymu galiu su jumis pasidalinti.Kad bent jau sios klaidos nekartotume. Su meile,Vita
vvita
2011-06-20 23:01:31
Gyvybė, kurią Gyvybės Nešėjai padovanoja augalams ir gyvūnams, nesugrįžta pas Gyvybės Nešėjus po augalo ar gyvūno mirties. Tokio gyvo daikto išnykstanti gyvybė neturi nei tapatybės, nei asmenybės; individualiai po mirties ji neišlieka. Jos egzistencijos ir gyvenimo materialiame kūne metu, ji būna patyrusi pasikeitimą; būna perėjusi per energijos evoliuciją ir išlieka tik kaip visatos kosminių jėgų dalis; ji neišlieka kaip individuali gyvybė. Mirtingųjų tvarinių išlikimas yra visiškai grindžiamas nemirtingos sielos vystymu mirtingojo prote.
Mes kalbame apie gyvybę kaip apie "energiją" ir kaip apie "jėgą," bet iš tikrųjų ji nėra nei viena, nei kita. Jėga-energija įvairiai reaguoja į gravitaciją; gyvybė nereaguoja. Modelis taip pat nereaguoja į gravitaciją, būdamas energijų, kurios jau įgyvendino visus į gravitaciją reaguojančius įsipareigojimus, konfigūracija. Gyvybė, kaip tokia, sudaro tam tikros pagal modelį konfigūruotos ar kitokiu būdu išskirtos energijos sistemos – materialios, protinės, ar dvasinės – sugyvybinimą.
Yra tam tikrų dalykų, susijusių su gyvybės tiksliu išvystymu evoliucinėse planetose, kurie mums iš viso nėra aiškūs. Mes iki galo suvokiame Gyvybės Nešėjų elektrocheminių formulių fizinį organizavimą, bet visiškai nesuprantame gyvybės sužadinimo kibirkšties prigimties ir šaltinio. Mes žinome, jog gyvybė teka iš Tėvo per Sūnų ir Dvasios pagalba. Tai daugiau negu įmanoma, jog Pagrindinės Dvasios yra gyvybės upės septinkartis kanalas, kuris yra išliejamas visai kūrinijai. Bet mes nesuvokiame to metodo, kurio dėka vadovaujanti Pagrindinė Dvasia dalyvauja pirminiame gyvybės padovanojimo epizode naujoje planetoje. Mes tikime, jog Dienų Senieji taip pat kažkokia dalimi dalyvauja gyvybės pradėjime naujame pasaulyje, bet visiškai nežinome, kokiu būdu. Mes tikrai žinome, kad Visatos Motina Dvasia realiai suteikia gyvybę modeliams be gyvybės ir perteikia tokiai sužadintai plazmai organizmo reprodukcijos išimtines teises. Mes matome, jog šie trys yra Dievo Septinkarčio lygiai, kartais vadinami laiko ir erdvės Aukščiausiaisiais Kūrėjais; bet šiaip jau mes žinome mažai ką daugiau už Urantijos mirtinguosius – tiesiog, jog sąvoka yra neatskiriama nuo Tėvo, išraiška yra neatskiriama nuo Sūnaus, o gyvybės įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo Dvasios.
[ ( Urantijos knyga – 404 – 03-05 ) Perteikta Sūnaus Vorondadeko, dislokuoto Urantijoje stebėtoju ir šitose pareigose veikiančio paprašius Melkizedekui, kuris vadovauja Prižiūrinčiajam Apreiškėjų Korpusui.]
• O dabar, šiek tiek mokslinės įžvalgos .
• Dėka sukurto kosminio šviesulio , mūsų Saulės , mūsų Ž EMĖS gyvybė išsivystė per dvi energijos rūšis : fotoninę ir elektroninę . Šių energijų veikime išsivystė dvi pagrindinės gyvybės rūšys , tai augalija ir gyvūnija .
Augalija , savo lastelėmis, vystosi ir gyvena fotosintezės metodu , o gyvulinis pasaulis , savo lastelėmis , gyvena ir vystosi beta-sintezės metodu.
Jeigu augalai, fotosintezės metodu , tiesiogiai pasiima Saulės energiją , tai gyvulinis pasaulis , šią Saulės energiją tegali pasiimi tik pasinaudodamas augaliniu pasauliu . Augalinio pasaulio energija , gyvulinio pasaulio gyvosiose lastelėse , per atominius procesus , vykstančius šiose lastelėse , pavirsta , gyvulinio pasaulio kūnų , gyvąja energija . Ši naujai atsiradusi energija yra gyvybės variklis ir turi savybę , visą šį biofizikocheminį procesą išspinduliuoti į aplinką vėl fotonų ir elektronų pavidalu .
Ar pastebėjote , kad susidaro energijos gavimo ir atidavimo uždaras ratas ?
Koks viso to pastebėjimas ? O pastebėjimas būtų toks , kad žmogui , kaip dvasinei būtybei , su gyvulinės kilmės kūnu , lemta įbūtinti , fiziškai , net per fizinius gyvybės procesus , visą planetinę būtį , per savo vidinę kūno transformaciją į vis aukštesnius ir sveikesnius lastelių atominius procesus , kurie savo ruožtu išspinduliuos gyvosios energijos spinduliuotę į aplinką net iki tokio lygmens , kai žmogaus kūno spinduliuojami elektronai ir fotonai bus aiškiai matomi , kaip tikra , akims matoma , materiali šviesa, ir mes žmonės , visos kitos , žemiškos gyvybės atžvilgiu, būsime kaip šviečiantys kūnai.
Štai tada mes ir būsime tikrieji gamtos valdovai , prie kurių nebijos glaustis nei paukščiai , nei ropliai , nei liūtai , nei krokodilai , nei kiškiai , nei briedžiai . Toks turėtų būti ateities Šviesos amžius . Tačiau visiems šiems fiziniams procesams tobulėti , turi būti pasitelkta dvasinė pagalba, kuri iš esmės jau ir yra šalia žmogaus , tačiau žmogus vis dar nesugeba protingai , išmintingai ir jausmų , minčių pagalba pasinaudoti Dievo Šviesa ir energija , kosmine energija , Rojaus Tėvų energija. Taigi, žemas žmogaus dvasingumas lemia ir tą priešpriešą tarp gamtos ir žmogaus , tarp augalijos ir gyvūnijos pasaulio , ir žmogaus , tarp gamtos procesų ir žmogaus .
emilispetras
2011-03-27 20:39:04
Ar įvertinta ši informacija?
"Mokslininkų teigimu, augalai sugeba „atsiminti” ir „reaguoti” į šviesoje esančią informaciją, informuoja BBC. Augalai perduoda informaciją apie šviesios stiprumą ir kokybę iš vieno lapo į kitą labai panašiu būdu, kaip yra perduodama informacija žmogaus nervų sistemoje.
Šiuos „elektrocheminius signalus” perduoda ląstelės, kurios veikia kaip augalų „nervai”. Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad į ant vieno lapo patenkančią šviesą reaguoja visas augalas, o reagavimas, kuri buvo lapuose vykstančios šviesos sukeltos cheminės reakcijos, tęsėsi ir tamsoje.
Mokslininkai teigia, kad tai įrodo, kad augalai „atsimena” šviesoje esančią „užkoduotą” informaciją. Per neseniai Prahoje įvykusį kasmetinį Eksperimentinės biologijos bendruomenės susitikimą prof. S. Karpinskis pristatė atlikto tyrimo išvadas.
„Mes apšvietėme tik augalo apačią ir stebėjome pokyčius viršutinėje dalyje, - aiškino tyrimui vadovavęs Varšuvos Biologijos universiteto profesorius Stanislawas Karpinskis. - Pokyčiai tęsėsi, kai šviesa buvo išjungta <…>. Tai buvo visiškas netikėtumas”."...
VaidasVDS
2011-03-27 09:56:48
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]