Forumas: temos peržiūra
teorija nera ryztas
Noriu papasakoti jums savo patyrima.Arba patyrimus.Gyvuoju keliu pradejau eiti neseniai,pries pora menesiu.Is pradziu perskaiciau KALBU JUMS VEL,po beveik metu pradejau lankytis gyvosiose pamaldose,Kaune.Stai tada pajutau kaip viskas nuostabiai tvarkingai susidesto i savo vietas.Cia atradau tai,ko niekur kitur neradau.Baznycia?Tikrai ne.Isbandyta,nepadejo.Atradau taip
issvajota ramybe,isnyko baimes,pykcio jausmas,nepakantumas aplinkai ir aplinkiniams.Tik stai,sunkiai sekasi buti atvirai kitiems,o tai yra ir sau.
Po apsilankymo gyvojoje sventoveje ketvirta karta,visa likusia diena jauciausi suirzusi,nerami.Tarsi manyje kazko prisikaupe ir “tam kazkam”reikia issiverzti.Kita ryta,po Rojaus Trejybes garbinimo,po maldos as isgirdau:”perskaityk pamokyma apie ryzta”.Taip,tai Minties Derintoja as isgirdau!O koks neapsakomas dziaugsmas ji isgirdus!Pajutau jam didele meile,padeka.Perskaiciau mokyma ir radau atsakyma.
TEVAS MUS MOKO:”Jus galite daug kartu kam nors pasiryzti,taciau tokio sprendimo nepaverte praktiniu zingsniu,jus savo ryzto nerealizuojate del to neigyjate didesnio pasitikejimo Manimi ir savo jegomis.O tai jus dar labiau traumuoja…
Jeigu veikimo nevyksta,ryztas jums ir toliau lieka teorine samprata ir nesuvokiamas tikslas jusu sielai,kuri ji jaucia troskimu..
Taciau nors ir gavusi nuostabu atsakyma,garsiai apie savo patyrimus(ju buvo ne vienas)kalbeti as vistiek nesiryzau.Dideliam savo nusivylimui.
Ir stai,pries keleta dienu dalyvaujant Gyvojoj Sventovej penktaji karta,Algimantas susirinkusius paragino papasakoti savo patyrimus,kuriuos apibendrinant atsispindetu pamokymas.Tokiu atsiranda ne per daugiausiai.O as tik isdrisau rasakyti:”neiseina,sunku”.Algimantas atsake:”o kam lengva?manot man lengva?Cia tik nenoras miela Vita”.Susigedau.Tikrai,dar pries diena zavejausi Algimantu,kiek jis daug pastangu del musu deda.Netgi visai neseniai galvojau,kaip galiu jam padeti?Bet tik siandien supratau,kad musu aktyvumas,rasymas savo puiliu patyrimu,mokymu i foruma ir yra padejimas jam,sau ir kitiems savo sielos broliams ir sesems.
Veliau,baigiantis gyvosioms pamaldoms atejo mintis,kad galiu,ne,turiu pasidalinti su jumis patyrimu kuri cia ir rasau.
Taigi,visus,o ypac tokius naujokus kaip ir as dar esu,noriu paraginti rasyti i foruma,nes kiekvieno asmeninis patyrimas yra nuostabus patyrimas nes jis atsirado einant Gyvuoju Keliu.Tai gyva,tikra,tai nepakeiciama i nieka kita.
Tikiu ateityje pasidalinsiu gilesniais,dvasingesniais patyrimais,pamokymais su jumis,mielieji.
Su meile,Vita.
2011-03-29 10:53:34
Komentarai
Siandien,vos pramerkus akis atejo mintis,kad vakar rasydama praleidau labai svarbia dali,taigi skubu papildyti,kad neliktu atskirta tokia NEATSKIRIAMA dalis-tai kad mes dar turim STUDIJUOTI ROJAUS TREJYBES MOKYMUS,URANTIJOS KNYGA,JEZAUS KRISTAUS"KALBU JUMS VEL"-ir kaip galejau praleisti.Mielas Kestai,po paskutinio komentaro matau,kad tau ypac vertetu atidziau pastudijuoti tuos Dieviskuosius Saltinius.Gal tada ir pajausi,kad mes visi esam broliai ir seses DVASIOJE.Ir zinai ka,rasydama paskutine eilute pasijutau tokia laiminga,taip gera tai jausti.Ramybes tau ir visiems,mielieji.Su meile,Vitavvita
2011-08-15 07:34:55
Mielieji,viena is patyrimu, kuriuo dabar su jumis pasidalinsiu,papasakojau praeita savaite Rojaus Trejybes Sventovej,bet pasidalinsiu ir su jumis,su tais,kurie Sventoves nelankote.Taip man liepia mano vidus.Rasau savo patyrimus nes as esu tikra tuo ka patiriu,bet as dvejoju kada noriu atsakyti i kurio nors is jusu komentarus,deja.Vat tada man pritrūksta pasitikėjimo savimi. Nuo to ir pradesiu.Ryztas,ryztas,pasitikėjimas savimi.Pasitikejimas Rojaus Trejybe.Itikejimas. Rojaus Trejybes Sventoveje,po garbinimo seka prasymu maldos.Maldos uz kitus musu sielos brolius ir seses.Siam žingsniui as ryzausi kazkur tris ar net daugiau menesius.Po kiekvienu gyvuju pamaldu tuos menesius vis jausdavau nusivylima,kad niekaip negaliu zengti sio zinksnelio,svarbaus žingsnelio.Taip sunku man buvo nugalėti baime savyje.Bet as ZINOJAU,kad ateis diena kaip as pasimelsiu garsiai.As tuo neabejojau,tik nežinojau kada.Visus tuos menesius studijavau Rojaus Trejybes mokymus,Jezaus Kristaus „Kalbu Jums Vel“ perskaičiau antra karta,pradėjau skaityti Urantijos knyga.Man labai istrigo atmintin vieno TEVO mokymo butent si dalis:“Kiekviena atitolinta sielos mintis,jos nerealizavus,jusu ryzta dar labiau sumazina.Ir jums veliau bus tik sunkiau zengti bet koki,net ir mazesni žingsni negu iki tol siela troško zengti,nes jus savo sprendimo nepavertėte ryžtingu praktiniu zengimu su Manimi“.Mane sios eilutes tikrai priverte susumastyti. Pradėjau savo maldose prasyti TEVELIO,kad mane sustiprintu Gyvosiose Pamaldose,kad galeciau garsiai pasimelsti.Man tai buvo labai labai svarbus žingsnis. 2010.07.30 apie pietus,diena pries Gyvasias Pamaldas,po Rojaus Trejybes Garbinimo ir maldos gavau mokyma is TEVO.Ne viska atsiminiau,bet ka prisiminiau ir uzsirasiau is karto po mokymo priėmimo tai ir parasysiu dabar,kartu su savo paaiskinimu,kad lengviau suprastumėte,nes tai ne pilnas mokymas.TEVO atsakyma rasysiu skliausteliuose. Pradzios mokymo neuzrasiau,bet po tu keliu sakiniu pagalvojau:ar tai tik ne mano pacios mintys?(...Argi tu nejauti savo rankose kokia stipri energija teka?...).Is tikruju tada ypac rankose jauciau labai labai stipria energija,rankos buvo tarsi pilnos pilnos. (...Man labai gaila,kad tu taip mazai bendrauji su kitais sielos broliais,urantais...elkis natūraliai...).As tikrai kada kalbedavau TEVELIUI,pasipasakodavau,kad man neisina Sventovej apsikabinti net pasisveikinti kai kuriu sielos broliu ar sesiu ,nors as pati to labai noriu.Kartais as galvodavau:o ka as jiems pasakysiu užkalbinus?Taip mane TEVELIS stiprino,mokino,drasino. (...Tu pajausi Mano galingus meiles virpesius...As lauksiu taves rytoj prakalbant mano mylima dukrele...).Kita diena Rojaus Trejybes Gyvojoj Sventovej as jauciau galingus meiles virpesius kaip TEVELIS man ir sake.O kadangi meiles virpesiai ramina,as jauciausi viduje rami,rami.Kada buvo laikas prasymu maldai,man nesidauze sirdis kaip paselus,kaip buvo visus tuos menesius.As pagaliau pasimeldžiau garsiai.Man MYLIMAS TEVELIS padėjo,istirpde mano baime savo meiles virpesiuose.Jauciausi nuostabiai.As sustiprinau savo rysi su TEVELIU.As tave MYLIU TEVE.ACIU TAU UZ SI NEPAPRASTA SUSTIPRINANTI patyrima. Po sito patyrimo as patyriau kita patyrima.I Gyvasias Pamaldas as atsivedu du mazamecius vaikučius.Sunu ir dukra.Kartais jie patriukšmauja.Taip buvo ir si karta.Jie gaude vienas kita ir juokiesi.Vienas sielos brolis susistabde mergyte ir pamokino,kad netriukšmautu,nes si trukdo visiems girdeti ka kalba( musu mylimas mokytojas Algimantas).As is sono maciau viska ir girdėjau,bet su nuostaba patyriau,kad man paciai tas vaiku krykštavimas buvo malonus,grazus ir mielas.As tarsi buvau virs jo,man jis visiškai netrukde.Praeitus kartus mane pacia tai blaskydavo.O stai sielos brolio pamokymas mergytei atrode –tuscias ir bereikšmis.Tiesa sakant netgi truputi juokingas.O mano mylimi sielos broliai ar seses kurie i krykstaujansius vaikus atsisukdavo su „nuostaba“ irgi atrode tarsi na,ne taip.Kazkaip nesiderino tas vaiku šurmuliavimas,tai yra natūralumas su saugusiu reakcija.As rasau nuosirdziai ka patyriau stebedama viska is sono.As supratau kaip as pati atrodau kada drausminu vaikus.As taip pat dabar aiškiau supratau Amzinojo Sunaus-Motinos-Brolio sai mokymo dali:“As sveikinu tuos kurie kaip Mano vaikai ateina su kudikiais ir i sita Mano šventove,kad pasveikintu Mane savo džiugesiu,savo meiles virpesiais,kurie sklinda is ju-jums net nepajautus-o jie Mus garbina savo NATURALUMU,savo TIKRUMU,savo TIKRUMU.“ Ramybes jums,mielieji.Su meile,Vita
vvita
2011-08-07 09:02:35
Iš pradžių Tėvas daro viską, bet amžinybės panoramai atsiveriant, kada ji reaguoja į Begaliniojo valią ir mandatus, tada darosi vis akivaizdžiau, jog tvariniai, net ir žmonės, turi tapti Dievo modeliais įgyvendinant likimo užbaigtumą. Ir šitai yra tiesa net ir gyvenimo materialiame kūne metu; kada žmogus ir Dievas užmezga partnerystę, tada tokios partnerystės būsimųjų galimybių negalima apriboti niekaip. Kada žmogus suvokia, jog Visuotinis Tėvas yra jo partneris amžinajame žengime į priekį, kada jis susilieja su viduje gyvenančiu Tėvo buvimu, tada jis yra sutraukęs, dvasioje, laiko pančius ir jau yra pradėjęs žengimo į priekį amžinybės kelionę ieškodamas Visuotinio Tėvo.
Mirtingojo sąmonė pereina nuo fakto, į prasmę, ir tada į vertybę. Kūrėjo sąmonė pereina nuo minties vertybės, per žodžio prasmę, į veiksmo faktą. Dievas turi visada veikti tam, kad pralaužtų beribės vienybės, neatskiriamos nuo egzistencialios begalybės, aklavietę. Dievybė visada turi suteikti modelinę visatą, tobulas asmenybes, pirminius tiesą, grožį, ir gėrį, į kuriuos veržiasi visi kūriniai, kurie yra žemesni už dieviškumą. Dievas visada turi iš pradžių surasti žmogų, kad vėliau žmogus galėtų surasti Dievą. Visada turi būti kažkoks Visuotinis Tėvas anksčiau negu kada nors gali būti visuotinė sūnystė ir iš to kylanti visuotinė brolystė.
( Urantijos knyga 1299-02-03 : pasakoja Galingasis Žinianešys laikinai gyvenantis Urantijoje )
emilispetras
2011-03-31 10:11:47
Miela Vita, labai džiaugiuosi tavo NUOŠIRDŽIU pirmuoju įnašu į mūsų Forumą, dalinantis savuoju patyrimu, kad ryžtas iš teorinio samprotavimo tapt praktiniu veikimu. Ir tu tik neseniai pradėjusi lankyti Rojaus Trejybės gyvąją šventovę jau imi pati savyje PATIRTI, o ne teoriškai vien tik girdėti kitų pasakojimus apie giluminę PALAIMĄ IR RAMYBĘ SAVYJE PER ATSIVĖRIMĄ ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO METU. Ir ši būsena tęsiasi ir po garbinimo, nors ir sumažėjusių energetinių virpesių pavidalu viduje, bet MEILĖ taip pat viduje ima stiprėti irgi ne teoriniu samprotavimu apie meilę, bet MEILĖS BŪSENOS PATYRIMU.
Ir kuo GILESNĖ IR VIS DAUGIAU VISAAPIMANTI mūsų viduje yra MEILĖS BŪSENA, tuo mes labiau ŠĮ TEORINĮ ryžtą veikti VISŲ ŠVIESOS LABUI IR SU MEILE, PAVERČIAME PAČIU VEIKIMU, O NE SAMPROTAVIMU APIE VEIKIMĄ.
Mielieji, aš raginu jus dalintis savo patyrimais. O dar nuostabiau bus, jeigu patieksite ir savo mokymą - tai yra platesnį požiūrį, apibendrinimą, ką gi jums parodo jūsų pačių pateiktas konkretaus patyrimo pavyzdys, ką jis duoda kitiems, kurie dar neina GYVUOJU keliu.
ŠITAIP JŪS PO TRUPUTĖLĮ PRATINSITĖS REIKŠTI SAVO - KAIP DVASINIO MOKYTOJO - MINTIS IR TEIGINIUS, PAMATYDAMI JŲ PRIEŽASTIS IR PASEKMES, O KONKRETŪS JŪSŲ ASMENINIŲ PATYRIMŲ PAVYZDŽIAI LEIS KITIEMS LENGVIAU SUVOKTI JŪSŲ SAMPROTAVIMUS, JŪSŲ APIBENDRINTUS TEIGINIUS. Tuo pačiu jie galės ir patys palyginti savo gyvenimo epizodus, kurių priežasčių dar nesuvokė, o jūsų pateikti patyrimai jiems padės pažvelgti irgi plačiau į SAVO GYVENIMĄ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-03-29 13:24:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]