Forumas: temos peržiūra
Mūsų planetos tamsi aplinka naudinga mūsų DVASINIO charakterio FORMAVIMUI IR GRŪDINIMUI, 2011 04 05
Šiandien absoliutii žmonijos dauguma dejuoja dėl sunkios padėties. Toks požiūris yra teisingas tik materialiu požiūriu vertinant padėtį Urantijoje. Taip, šiandien planetoje nėra jokio teisingumo, jokios tiesos, jokio gailestingumo, jokio tarpusavio supratimo, jokios meilės, jokios brolystės, nes planetoje sukurta SAVANAUDIŠKŲ ŽMONIŲ SAVANAUDIŠKA MATERIALI CIVILIZACIJA, KURI PATI DEMORALIZUOJA IR TUOS PAČIUS JĄ KŪRUSIUS ŽMONES. Būtent dėl to teismų sprendimai nesusiję su teisingumu, valstybių priimami įstatymai nesusiję su žmonių gerove, materiali veikla nesusijusi su bendradarbiavimu, o žmonių tarpusavio santykiai nesusiję su brolyste. Ir taip yra visoje Urantijoje, nes joje nėra GYVO ATRASTO KŪRĖJO SAVO VIDUJE IR VISOS CIVILIZACIJOS KŪRIMO DRAUGE SU KŪRĖJU VISŲ GEROVĖS LABUI.
Tad dabar, kada į tą pačią planetą pažvelgsime DVASINIU ROJAUS TREJYBĖS ŽVILGSNIU, PAMATYSIME, KAD TAI PATI NUOSTABIAUSIA VEIKLOS ARENA ŠVIESAI PASIREIKŠTI.
Kodėl pati nuostabiausia, kai tiek daug aplinkui skausmo, kančios, prievartos, melo, neteisingumo, savanaudiškumo, kada meilę ir šviesą visomis išgalėmis TRYPIA PO KOJOMIS VISI – VALSTYBĖS INSTITUCIJOS, POLITIKAI, VERSLININKAI, BANKININKAI, DARBDAVIAI IR JŲ NUSAMDYTIEJI, ŠEIMA, MOKYKLA, BAŽNYČIA, GATVĖ, TRYPIA VISI, IR KAIP SUSITARĘ? Tad būtent šitokioje aplinkoje yra tegali būti PATIKRINTAS DVASINIS STUBURAS, AR ŽMOGUS EIS MEILĖS IR ŠVIESOS GYVUOJU KELIU VISŲ LABUI, ATEINANČIŲ KARTŲ LABUI, AR IR TOLIAU LIKS ŽMONIJOS AKLOS IR KURČIOS GYVULIŲ BANDOS NARIU, SIEKIANČIU NAUDOS TIK SAU, IR BET KOKIA KAINA, MOTYVUODAMAS – GYVENU VIENĄ KARTĄ, REIKIA PATIRTI VISKĄ, KUO DAUGIAU IR MALONIAU SAU, BUS KĄ PRISIMINTI.
Mūsų planeta patyrė SAVO DVASIOS VADOVO, NUPUOLUSIO Į MAIŠTĄ PRIEŠ TĖVĄ PLANETOS PRINCO, KALIGASTIJOS, IŠDAVYSTĘ. Todėl ji du šimtus tūkstačių metu buvo izoliuota, nes visos ryšio grandinės buvo nutrauktos. Todėl dvasinis, sklandus ir nuoseklus mokymas, iki tol trukęs tris šimtus tūkstančių metų, buvo sustabdytas ištisus DU ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ METŲ. ADOMO IR IEVOS MISIJA BUVO TAIP PAT SUŽLUGDYTA DĖL JŲ SEKLAUS ĮTIKĖJIMO PRIEŠ TRISDEŠIMTI AŠTUONIS TŪKSTANČIUS METŲ. Štai kodėl yra tokia sujaukta planeta. Tačiau būtent sujauktoje planetoje ir tegali grūdintis dvasinio regėjimo charakteris, kaip niekur kitur.
Įsivaizduokite, net ir mūsų pačiu asmenines pastangas – savo konkrečioje aplinkoje – kada jūs išliekate su Rojaus Trejybe ir šviesa, su meile ir tiesa, tada jūs patys savo viduje pajuntate pakylėjimą, sustiprėjimą, ir didesnį pasitikėjimą tiek Rojaus Trejybe, tiek savimi gyvajame kelyje. O jeigu jokio pasipriešinimo nesulauktumėte, jeigu jums vos tik užsiminus apie Rojaus Trejybę, apie Tėvą, tuoj visi šoktų linguoti galvas ir padėti jums, tai jus užliūliuotų, ir jūs prarastumėte savojo matymo aštrumą, budrumą, išminties gilumą, nes labai gretai tiek atsipalaiduotumėte, kad prarastumėte dėmesį ir savo atliekamam darbui, kuris tuo būdu nebūtų gerai atliktas. O dabar jūs stengiatės viską padaryti taip, kaip jus veda Rojaus Trejybe iš vidaus, ir darote tai drauge su Rojaus Trejybe. Todėl jis net ir tamsioje aplinkoje duoda šviesos vaisus, kuriuos ir mato kiti. Ir dingsta ANKSTESNIS motyvas – KADANGI MAŽAI MOKA, TAI NĖRA KO GERAI DIRBTI, ARBA MANĘS NEVERTINA, KIEK BESISTENGČIAU, TAI KO ČIA NERTIS IŠ KAILIO IR DIRBTI GERAI. Dabar jūsų motyvas yra ROJAUS TREJYBĖS SAVYJE PATIRIAMA MEILĖ IR TIK MEILĖ.
Štai dėl ko jūsų darbas dabar yra ATLYGINAMAS JUMS VIDINE DVASINE PALAIMA, NES JIS ATLIEKAMAS VISŲ ŠVIESOS LABUI. IR ATEINANČIŲ KARTŲ LABUI.
Ir šitokia viekla jus stiprina ir grūdina, kad tik šitaip ir tegalima GYVENTI – MEILE IR ŠVIESA IR VISŲ LABUI, O NE SAU AR SAVO VAIKAMS.
Ir tai yra ne kas kita, kaip GILAUS IR GYVO ĮTIKĖJIMO GYVENIMAS.
“Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Urantijai ir su ja susijusiems izoliuotiems pasauliams labai nepasisekė, kadangi jie nebeturi tokių geradariškų ir įtakojančių viršžmogiškųjų asmenybių, kaip Planetos Princas ir Materialusis Sūnus ir Dukra. Bet šitų sferų izoliacija jų rasėms suteikia unikalią galimybę tam, jog pasireikštų įtikėjimas ir tam, jog būtų vystoma tikėjimo kosminiu patikimumu ypatinga kokybė, kuri nepriklauso nuo matymo ar bet kokio kitokio materialaus apmąstymo. Gali pasirodyti, galiausiai, jog mirtingiesiems tvariniams, kurių gimtieji pasauliai yra karantino būsenoje dėl maišto, nepaprastai pasisekė. Mes pastebėjome, kad tokiems kylantiesiems labai anksti yra patikima daugybė ypatingų paskyrimų kosminėse užduotyse, kur neabejojantis įtikėjimas ir didžiulis pasitikėjimas kitu sudaro esminį pagrindą jų įvykdymui.” (0578-06)
Taigi tokia citata sako, kad mes jau dabar savo charakterio dvasiniu užsigrūdinimu nusipelnome DAUG DIDESNIO PASITIKĖJIMO negu patyrę prisikėlimą mirtingieji iš kitų apgyvendintų pasaulių, kuriuose maišto prieš Kūrėją nebuvo. Taip, jiems buvo daug lengvesnis gyvenimas jų pradiniame pasaulyje, tačiau jie dėl to neturėjo ir galimybės pasireikšti jų ĮTIKĖJIMUI TOKIOMIS SUNKIOMIS TAMSIOS APLINKOS SĄLYGOMIS, KOKIAS TURIME MES KASDIEN ČIA – URANTIJOJE.
“Jeruseme kylantieji iš šitų izoliuotų pasaulių užima savo atskirą gyvenamąjį sektorių ir yra žinomi agondonterių vardu, kuris reiškia evoliucinius valią turinčius tvarinius, kurie sugeba tikėti nematydami, atkakliai siekti, būdami izoliuoti, ir triumfuoti prieš neįveikiamus sunkumus net ir tada, kada būna atskirti vieni. Šitas agondonterių funkcinis sugrupavimas išlieka per visą kilimą vietinėje visatoje ir keliaujant per supervisatą; jis išnyksta, gyvenant Havonoje, ir tuoj pat vėl atsiranda, pasiekus Rojų, ir aiškiai išlieka Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpuse. Tabamantija yra agondonteris, turintis užbaigtojo statusą, išlikęs po mirties iš vienos iš karantinuotų sferų, kuri buvo įsitraukusi į patį pirmąjį maištą, įvykusį laiko ir erdvės visatose.”(0579-01)
Taigi esame ne tik mirtingieji, bet dar ir pažymėti nepaprasto įtikėjimo ir atsidavimo Kūrėjui ženklu maišto ištiktoje mūųs gyvenimo pradinėje planetoje. Ir dar kokia žyme – PATIKIMUMO – KURI IŠLIKS NET IR ĮŽENGUS Į ROJAUS AMŽINYBĘ.
Tai argi nenuostabu mums eiti GYVUOJU KELIU BŪTENT TOKIOMIS SĄLYGOMIS, kada esame gyvame kelyje su Rojaus Trejybe, ir tik su JA..
Štai kodėl garbinkime Rojaus Trejybę dar labiau atsidavę jai, kad mūsų –AGONDONTERIŲ – dvasinis ženklas suspindėtu visu ryškumu dar šitame pasaulyje, o ne tik po prisikėlimo, kada pasakosime kitiems apie mūsų ŠVIESOS gyvenimą tokioje tamsioje planetoje, KURIOJE NET DVASIOS NUPUOLĖ Į TAMSĄ, IR KURIOJE MŪSŲ VIETINĖS VISATOS VIENAS IŠ DVIEJŲ SUKŪRĖJŲ – SŪNUS KŪRĖJAS – BUVO ĮSIKŪNIJĘ JĖZAUS IŠ NAZARETO PAVIDALU, KAD SUKAUPTŲ MIRTINGOJO GYVENIMO PATYRIMĄ TOKIOJE TAMSOS PLANETOJE IR SAVO MEILE IR ŠVIESA UŽBAIGTŲ MAIŠTĄ, TUO PAČIU VISAI SAVO VISATAI PADEMOSTRUODAMAS, KAD IR TOKIOJE MAIŠTO APIMTOJE TAMSIOJE APLINKOJE ĮMANOMA SU TĖVU VISKAS – KAD TAMSA PAVIRSTŲ Į ŠVIESĄ.
Šiandien mes – urantai – ir einame gyvuoju JĖZAUS keliu, ir lygiai taip liudijame, kad NE TIK SU TĖVU, BET IR SU ROJAUS TREJYBE ĮMANOMA VISKAS NET IR DABARTINĖJE – DAR LABIAU IR RAFINUOČIAU – SUPAINIOTOJE PLANETOJE, NEGU JI BUVO SUPAINIOTA PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ JĖZAUS LAIKAIS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-04-05 15:19:47
Komentarai
Mielieji, pasidalinsiu savo patyrimais, kurie siejasi su šios temos prasme. Prieš tris savaites keliavau į Ukrainą. Buvau nustebinta, kaip pasileitė mano požiūris į aplinką. Važiavau autobusu, transporto priemone, kuria dabar naudojasi visi planetos gyventojai. Kokia ta pransporto priemonė nepatogi, geležinė, traškanti, gerdždenti, teršianti aplinką ir sukelianti vien tik stresą joje važiuojančiam žmogui. Važiavau per muitines, kuriose žmones vieni į kitus žiūri nepatikliai, vis kiekviename įžvelgdami nusikaltėlį. Kiek energijos sunaudojama nereikalingoms sienoms tarp valstybių saugoti, Nuo ko saugoti? Nuo tokių pačių žmonių, brolių dvasioje. Į Kijevo miestą įvažiav au kaip į tirštą lipnią masę, kuri, tiesiog, užkemsą visas kūno poras, gniuždo žmogų, nes dideli miestai tai žemų vibracijų sankaupa. Akimirsniu šmėkštelėjo toks vaizdas, kad visi miestų gremezdiški, didžiuliai su aplinka visai nederantys pastatai subyra kaip smėlio boštai, o visi keliai nuplešiami kaip lipni juostą veržianti planetos kūną.Taip, vienareikšmiškai, šita civilizacija sukurta be meilės, be atsivėrimo Rojaus Trejybei. Ji tokia negali išlikti todėl, kad yra nereali, nes realūs dalykai yra sukuriami tik kartu su Kūrėju, kuris ir yra kūrybos Šaltinis. Šitos civilicazijos viso apraiškos yra iliuzinės.
Į tokią pačią kelionę važiavau ir pernai, tačiau taip gyliai nemačiau apie mane vykstančių reiškinių esmės. Kodėl tai įvyko dabar? Todėl, kad visus šiuos metus ne tik pastoviai studijavau Urantijos Knygą, Kalbu jums vėl, Rojaus Trejybės Asmenų mokymus, bet ir REGULIARIAI LANKIAU ROJAU TREJYBĖS GYVASIAS PAMALDAS Kaune, kartu su kitais urantais garbinau Rojaus Trejybę Panevėžyje. Manyje įvyko milžiniški pasikeitimai. Atsivėrimas Rojaus Trejybei tai yra aplinkos pamatymas Jos žvilgsniu ir ryžtas keisti tą aplinką keičiant save kartu su Rojaus Trejybę iš meilės ir laisva valia. Šita visisškai tamsi aplinka tikrai grūdina charakterius mirtingųjų, einančiu savo likimo keliu kartu su Rojaus Trejybe.
Pamąstykime, kokia milžiniška meile pulsiuoja mūsų Kūrėjas, kad suteikė mums laisvą valią, kurią mes, Urantijos planetos mirtingieji, panaudojome ne šviesos ir gėrio skleidimui, o tokios barbariškos civilizacijos sukūrimui. Jis mums suteikė visas priemones, kad ištaisytume savo klaidas ir kartu su Rojaus Trejybe sukurtume naują, šviesos ir gėrio civilicaziją, kurioje patys tarptume kaip
mylimiausi Jo vaikai. Ir šitas kelias yra vienintelis, nes tik meilė viskam gali sukurti realybę.
Su meile,
Laima
2011-06-29 13:27:21
Mielas Mariau,labai tave suprantu,ir gerai,kad pasidalinai savo išgyvenimais šioje temoje.Nekritikuodama tavęs sakau,visa tai ką tu čia parašei, išsakyk konkrečiam ASMENIUI,GALINGAM ASMENIUI,daug galingesniam asmeniui už tavę,už manę,už Evaldą,-TĖVO-KŪRĖJO DVASIAI,esančiai tavyje,tavo viduje,širdyje,visai ROJAUS TREJYBEI pasakyk.Išsakyk savais žodžiais,kad ir kelis kartus per dieną;kiekvieną dieną. Tikrai pajusi suraminimą, tavo prote atsiras sprendimai tau nelaukti ir neplanuoti,tu su nuostaba žvelgsi,kaip tavo gyvenime vyksta pokyčiai pozityvia linkme.
Kai šitoje vietoje pats asmeniškai įgysi patyrimą,pasidairyk aplinkui,gal kartais pastebėsi kita, visai svetimą tau žmogų taip pat išgyvenantį pasimetimą,išgyvenantį asmeninę dramą-tai,pasidalink ir su juo nauja savo patirtimi,jeigu tik jis panorės;padėk jam sustiprėti dvasiškai.Vidinis tavo "švyturėlis" pamokys priėjimo metodų prie tokių pasimetusių ir nelaimingų.Tu greitai pats suvoksi,kad veikloje kitų labui yra gyvenimo prasmė;po kiek laiko pastebėsi,kad ir tavo problemos jau ne tokios baisios.
Na,gal aš per daug į tavo dvasinę erdve įropojau,bet man pasigirdo tavo sielos skausmas,del tos tikrovės,kuri supa mus visus.
Jei kas netaip iš mano pusės,tai tu man atleisk.
Su seseriška meile,
IRENA
2011-04-07 11:51:53
Kad suprasti tokį Algimanto pasisakymą, reikia turėti giluminį ir gyvą ryši su TĖVU - tik tada dingsta baimės ir visa juoda aplinka, tik atsivėrusi širdis Rojaus Trejybei gali tai suprasti. Priešingu atveju ir toliau lieka baimė, panika, ir šiokia tokia viltis.
Jeigų jūs turėtumėte nors tokį tikėjimą kaip garstyčios grūdelis, jūs galėtumėte kalnus kilnoti. - ar teko kada girdėti tai? o kada teko tai patirti? suprasti?
Mažatikiai gyvena baimėje kančioje skausme ir visiškoje tamsoje. Pradėkit nou paieškų savo viduje, ten kažkas nuolat beldžia ir beldžia ir beldžia nepaliaujamai.
Evaldas
2011-04-07 10:46:47
Bet nuo to nepasidaro nė kiek geriau. Vistiek kiekvieną dieną turi gyventi skausme, baimėj, vienatvėj ir iš vis kodėl gyventi? O ką daryt, jei nejauti tos Dievo meilės, Jo paramos, jo globos. jei gyveni vien tiktai skausmu, vienokiu ar kitokiu? Rašot, kad virš mūsų galvų pilna dvasinių būtybių kurie mums padeda, bet ar jos realiai gali padėt? -nežinau. Galvoju, kad lieka tik viltis, viltis kad kadanors bus geriau, bet tik nebent po mirties, o po kolkas vien tik vargas ir skausmas.
marius
maar
2011-04-07 01:14:49
Gražus paraginimas , kitaip manyti ir kitaip gyventi , pajusti savojo AŠ esamumą ir veiksmingumą, kuris įvairiais vardais , nuo Dievo iki Tėvo , tariamas milijardų pasaulių , protu apdovanotų valinių esybių , mintimis ir lūpomis . Tariamas su viltimi į geresnę ateitį .
Taip tikrai , pažvelgus į horizontą , matau šviesą , pažvelgus sau po kojomis , matau žalią gamtą . Viskas priklauso nuo mūsų žvilgsnio ir nuo mūsų įtikėjimo . Ar mes žavėsimės ir tikėsime tik žalios gamtos nuostabia panorama , ar kelsime savo žvilgsnį aukščiau , ten virš horizonto . Ar norėsime mastyti , jausti ir suprasti kad ten , už horizonto , tikrai yra tas Gyvasis Šaltinis , kad ten tikrai yra kosminis Gyvybės ir Išminties Centras , kuris su meile seka žmogaus mintį , žmogaus žodį , per milžinišką nuotolį , tačiau kartu ir su dieviškai stebuklingu dvasiniu artumu , ateina ir pasilieka net pačiame žmoguje .
Viskas yra duota ir dovanota , tačiau reikia tuo patikėti , reikia save nuolatos aktyvuoti , kad aš esu laimingas , aš esu Dievo vaikas , aš esu laiminga ateitis . Tuo tikėjimu , sužadinsime ir aplinkoje esančių kitų žmonių tikėjimą , kad po skausmo , netekčių , neišsipildžiusių svajonių ir žlugusių vilčių skraiste , gali skleistis ir atvirkštinė gyvenimo panorama , tai tikėjimas ir viltis į prasmingą gyvenimą , į prasmingą draugystę , į prasmingą tikėjimą Dievybėmis , kurios gali pakeisti mūsų , mano ir kiekvieno gyvenimą , kurios būtent ir laukia žmogaus atsivėrimo ir patikėjimo , kad einant kartu su dievais , kad bendraujant kartu su dievais - viskas kas šiandiena atrodo blogis , tikrai turi potencialą viską perkeisti į gerą .
emilispetras
2011-04-05 18:07:38
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]