Forumas: temos peržiūra
SAI BABA - JO MISIJA IR IŠĖJIMAS IŠ URANTIJOS, 2011 04 25
Vakar - 2011 04 24 - atvykęs į Kauną vesti GYVŲJŲ pamaldų URANTŲ gyvojoje Rojaus Trejybės šventovėje iš Rimanto sužinojau, kad ANKSTŲ RYTĄ IŠĖJO Satja Sai Baba.
Šiandien paskaičiau, ką apie Sai Babos IŠĖJIMĄ rašo Yahoo talpinami įvairūs tinklapiai anglų kalba. Jokios naujos informacijos, ką man pasakė Rimantas apie Sai Babos PATĮ išėjimą neradau, nes tuose tunklapiuose daugiau buvo rašoma apie įvairius PRASIMANYMUS APIE SAI BABĄ, ką jau žinojau seniai.
Po gyvųjų pamaldų Kaune aš atsakiau į klausimą ir apie Sai Babos išėjimą, ir KODĖL jis išėjo būtent mirtingajam natūraliu būdu, MES GALIME TIK SAMPROTAUTI, NORS IKI GALO NEŽINODAMI, KODĖL BŪTENT TOKIU ĮPRASTU BŪDU, NES JIS NEBUVO MIRTINGASIS, nors ir vaikščiojo mirtingojo materialiu žmogiškuoju pavidalu.
Šiandien aš iš Tėvo gavau PAAIŠKINIMĄ, todėl KAI KĄ - KAM TURIU LEIDIMĄ - parašysiu dabar ir mūsų Forume, kad apie tai sužinotų ir kiti.
Pirmiausia turiu paaiškinti SAVO SANTYKĮ SU SATJA SAI BABA.
Satja Sai Baba buvo vienas pirmųjų mano dvasinių TIESOS mokytojų, kada JAU SĄMONINGAI IŠKĖLIAU SAU GILUMINĮ KLAUSIMĄ – kai dar dirbau Lietuvos Televizijoje ir Radijuje, ir kada šios kompanijos patalpos materialaus ginklo ir brutualios fizinės jėgos, valdomos buko materialus proto, buvo užgrobtos per sausio 13-osios nakties įvykius 1991 metais - AR YRA NORS KOKIA PRIEŽASTIS, KAD BŪTŲ ĮMANOMA PATEISINTI NET IR VIENO ŽMOGAUS NUŽUDYMĄ?
Ir nesugalvojau NĖ VIENOS PRIEŽASTIES, kad būtų galima tokius veiksmus PATEISINTI.
Tuo metu aš buvau savo paties prieš keletą metų iki užgrobimo įkurtos ir vidinės ūkiskaitos pagrindu veikusios Užsienio ryšių ir komercijos programų direkcijos BALTAI direktoriumi. Šį pavadinimą aš pats ir sugalvojau, kad tai būtų PRASMINGAS ir trumpas žodis, kurį galėtų lengvai ištarti užsieniečiai iš įvairių kraštų.
BALTUOSE dirbo daugiau kaip keturiasdešimt bendradarbių. Nors tai buvo Televizijos ir radijo kompanijos struktūroje esantis padalinys, bet dirbdamii vidinės ūkiskaitos pagrindu, mes turėjo mokėti už viską tai pačiai televizijai – už studijas, kurios buvo mums reikalingos rengti programas, už montažines, kurios buvo reikalingos montuoti laidas, už elektrą, už viską atsiskaitydavome tarsi nebūtume Televizijos ir radijo struktūroje, tuo tarpu savo atskiros sąskaitos banke neturėjome, o mūsų uždirbtos lėšos patekdavo į Lietuvos Televizijos ir radijo bendrą sąskaitą, nors visada buhalterija mus informuodavo KIEK MES TURIME SAVO ATSKIRAME KAMPELYJE UŽDIRBTŲ LĖŠŲ. Todėl mes turėdavo atsižvelgti į savo lėšas kurdami ir savo programas, ką galėjome sau leisti, o ko jau nebe. Nors lemiamas žodis visada būdavo mano, tačiau visuomet vykdavo bendri savaitiniai susirinkimai, ir mes svarstydavome, ką ir kaip galėtume daryti tokiomis sąlygomis, ir net kokias kas ketvirtį premijas paskirti VISIEMS – NE TIK BALTŲ DARBUOTOJAMS, BET TIEMS, KURIE MUMS PADĖDAVO RENGTI LAIDAS – spręsdavome BENDRAI VISI DRAUGE.
Aš jau tada – dar neidamas jokiu sąmoningo pasirinkimo dvasiniu keliu – jutau, kad svarbiausia mano darbe buvo SAVITARPIO PASITIKĖJIMAS. Aš jutau – nesąmoningai – kurie iš mano bendradarbių buvo patikimi, o kurie ne. O pasitikėjimo IŠMOKTI negalima, JĮ REIKIA PAJAUSTI, TAČIAU žmogus yra PATIKIMAS arba NEPATIKIMAS. Tada dar nežinojau, jog pasitikėjimas ir patikimumas priklauso nuo gyvo ryšio su Rojaus Trejybe. Jeigu jo nėra, tai anksčiau ar vėliau pasitikėjimas bus apviltas, nes NEPATIKIMUMAS pareikš savo pretenziją į valdymą, ir tai atspindės konkrečiais NEPATIKIMO žmogaus veiksmais.
Mano tarpusavio santykiai su BALTŲ bendradarbiais visada buvo nuoširdūs ir labai draugiški. Aš labai domėjausi astrologija, reinkarnacija, tad pas mane į kabinetą užeidavo kai kurie mano bendradarbiai, norėdami sužinoti kas jie buvo ankstesnėje reinkarnacijoje, prieš kiek metų, amžių, ir kurį gyvenimą jie gyvena šiuo metu, ir kokia jų gali būti reinkarnacija, ir po kiek laiko, vėl. Turėjau net konkrečią FORMULĘ, kaip visa tai apskaičiuoti pagal gimimo metus, mėnesį ir dieną, bei vardo ilgį.
Tokie pasikalbėjimai labiau atskleisdavo žmogaus vidų, suartindavo, ir leisdavo labiau pažinti vieni kitus.
Kada įvyko televizijos užgrobimas sausio 13-ąją, mes buvome išblaškyti ir BALTŲ ankstesnė veikla pasikeitė, nes tie, kurie dirbo su užsienio televizijomis dirbo išsijuosę, nes televizijos kompanijos siuntė filmavimo grupes vieną po kitos iš visų pasaulio kraštų, kad mes nepajėgėme visų aptarnauti. Tada atsirado poreikis joms imti sau į pagalbą bet ką, net ir kalbos nemokančius, kad tik kaip nors ką nors nufilmuoti, svarbu tik kad tas padėjėjas žinotų, kur yra kokie tankai ar kareiviai, o ten jau pati filmavimo grupė žinos ką reikia daryti. Poreikis kurti komercines programas dingo, ne tas buvo galvoje. Ir viena BALTŲ bendradarbė parengė laidą apie Satją Sai Babą. Su šia bendradarbe mes daugybę kartų diskutavome dvasiniais klausimais, tačiau savo šią laidą apie Sai Babą ji parengė savo iniciatyva, o ne kaip BALTŲ bendradarbė. Iki tol aš nebuvau nieko girdėjęs apie Sai Babą, nes mano interesai buvo nukreipti kita kryptimi. O dabar įvykęs Televizijos ir radijo patalpų užgrobimas, klausimas – kodėl žmogus turi žudyti žmogų – mane paveikė tokia gilumine prasme, kad mano viduje pradėjo vykti virsmas – aš žiūrėjau laidą apie Satją Sai Babą ir pirmą kartą ne tik apie jį išgirdau, bet ir pamačiau jį nufilmuotą, nes mano bendradarbė panaudojo užsienio televizijos dokumentinio filmo apie Sai Babą ištrauką. Man giliausią įspūdį padarė ne Sai Babos materializuojami įvairūs žeidai ar pakabukai, pelenų, vadinamų vibhučiu, bėrimas iš TUŠČIO delno, BET JO PASAKYTI ŽODŽIAI Kalėdų išvakarėse, kada jis stovėdamas balkone ir žvelgdamas į su degančiomis žvakutėmis einančią tūkstančių žmonių procesiją tamsios nakties glėbyje, mokė: “Aš atėjau į žemę, kad apjungčiau visas religijas judėjime už gėrį. Neieškokite prieš Kalėdas net ir savo patiems artimiausiems žmonėms materialių dovanų, nes pati geriausia dovana ir jiems, ir Jėzui yra JŪSŲ MEILĖ.”.
Aš tuo metu laikiausi tokios nuostatos, kai tik išgirstu kokią nors mintį, kuri mano dėmesį patraukia, mėginu ją praplėsti. Ir man nepasitaikė NĖ VIENOS žmonių išsakomos minties, kad aš jos neišplėčiau, KAD JOS NEPAGERINČIAU.
Ir štai išgirdęs tokį Sai Babos pamokymą Kalėdų proga, taip pat pamėginau šias jo mintis išplėsti, pagerinti. Ir man niekaip nepavyko pasakyti taip, kad būtų dar geresnė mintis, dar platesnė ir gilesnė mintis. Ėjo dienos, o aš vis nepajėgiau pagerinti Sai Babos teiginių. Paprašiau, kad mano bendradarbė padarytų jos laidoje panaudotos dokumentinio filmo ištraukos kopiją. Ji man padarė kopiją, kurią aš labai atidžiai ne kartą peržiūrėjau, klausiausi jo pamokymo ir priėjau išvados, kad žmogui išplėsti Sai Babos šiuos teiginius neįmanoma, todėl aš juos priimu kaip aukščiausius ir pripažįstu Sai Babą dieviškuoju asmeniu. Kadangi jis teigia, kad yra atėjęs į šį pasaulį, tai jam neturėtų būti kliūtimi mano fizinis buvimas Lietuvoje, o jo fizinis buvimas Indijoje, kad galėtume bendrauti.
Aš tuo metu turėjau nuostabaus gyvybingumo šunį – eldelterjerą – su kuriuo išeidavau po Žvėryną pasivaikščioti. Kada eidavau vakarais, tai pasukdavau ten, kur mažiau apšviestos gatvės, kad manęs neblaškytų aplinka, ir vis kreipdavau mintis į Sai Babą.
Po kurio laiko panorau ką nors daugiau sužinoti apie Sai Babą. Ir viename knygyne pamačiau ką tik išleistą Samuelio ir Sandvaiso knygą SAI BABA – ŠVENTASIS…IR PSICHIATRAS. Ji man perteikė tų žmonių sampratą apie Sai Babą su savo patyrimais ir apmąstymais, pacituojant kai kurias Sai Babos mintis.
Vėliau man kilo noras susipažinti su Sai Babos MOKYMAIS, o ne pacitavimais kitų žmonių apmąstymuose apie jį.
Ir vėl ėmiau knygynuose surasti sezoninių – vasaros, rudens, žiemos, pavasario – sąsiuvinių SAI KELIAS, kurį leidžia Satja Sai Babos organizacija.
Man buvo lengva skaityti Sai Babos mokymus, nes tikėjau reinkarnacija, o jis būtent ir grindžia savo mokymus Vedomis, kurių pagrindas yra reinkarnacija. Buvo lengva priimti sanskritu – senąja Indijos jau nebegyva kalba – parašytus terminus, nes aš Vilniaus Universitete baigiau anglų kalbos studijas, kurios apėmė tarp kitų dalykų ir lyginamosios kalbotyros studijas. O ten daugybė lietuvių kalbos palyginimų su sanskrito kalba, kadangi lietuvių kalba yra pati seniausia iš dabartinių gyvų indoeuropiečių kalbų ir artimiausia sanskritui, kai yra net atskirų sakinių, kurių ir prasmė, ir žodžiai yra vienodi abiejose kalbose. Todėl ir Sai Babos mokymai man taip pat buvo labai savi, nes kai kurie jo sanskrito kalba vartojami terminai buvo suprantami ir be jokio vertimo.
Dar vėliau ėmiau surasti ir rusiškų knygų su Sai Babos mokymais. Per Rusijos kanalus vis pamatydavau apie Sai Babą įvairių laidų ir klaidingų paaiškinimų apie jį, kas mane labai nuliūdindavo, kad taip žmonės negali suprasti jo mokymų šviesos.
Aš būtent Sai Babos dėka pradėjau medituoti, ir jausdavau nusiraminimą, nors ir nelabai ilgą. Tačiau toks patyrimas man patvirtino, kad Sai Babos mokymai turi realų pagrindą.
Kada po poros metų man buvo įteikta Urantijos Knyga, aš jau buvau gerai susipažinęs su Sai Babos mokymais, todėl dvasiniai dalykai, apie kuriuos skaičiau Urantijos Knygoje, manęs niekuo nestebino. Man tai buvo taip pat SAVA, kaip buvo sava sanskrito kalba Sai Babos pateikiami terminai.
Kada perskaičiau visą Urantijos Knygą, kada ėmiau žmonėms perteikti Urantijos Knygos epochinio apreiškimo šviesą, atsirasdavo tarp mano klausytojų, kurie manęs taip pat paklausdavo ir apie Sai Babą. Aš jiems aiškinau, jog Sai Babos mokymai yra lygiai tokie patys, kaip ir Jėzaus, kai kur net palyginimai abiejų vienodi – Jėzus, eidamas su apaštalais per tiltą, kurį kai kurie iš jų matė pirmą kartą savo gyvenime, mokė juos, kad niekas nestato namo ant tilto, todėl ir jie neturėtų prisirišti prie šito pasaulio, nes jis yra tik kaip tiltas į kitą krantą. Ir Sai Baba moko, kad niekas nestato namo ant tilto, todėl ir šito pasaulio turtai yra laikini, reikia siekti amžinųjų dvasinių vertybių, o ne gyventi vien tik tuo, ką mato materialios akys ir laikyti tai ne iliuzija, o tikrove, nes tai yra tik pereinamasis pasaulis.
O tai, kad reinkarnacijos idėja buvo Sai Babos mokymuose nepaneigta yra ne dėl to, kad jis nežinojo TIESOS – KAD REINKARNACIJOS NĖRA – bet dėl to, kad jis rėmėsi Vedomis, kurios Indijoje sudaro žymią dalį gyvenimo nuostatų, nes Vedų pagrindas ir yra reinkarnacija, kuri labai lengvai, ir santykinai logiškai, pateisina kastų ir visuomeninės nelygybės egzistavimą, todėl kiekvienas tikisi kitame gyvenime turėsiąs GERESNĘ padėtį, vardan kurios DABAR verta pakentėti ir nekvaršinti daugiau galvos dėl to, kas vyksta aplinkui, NES TOKIA JAU KARMA IR BAIGTA. Ir jeigu Sai Baba būtų pradėjęs teigti, kad Vedos klaidingai moko, nes karmos jokios NĖRA, kaip nėra ir reinkarancijos, tai visa Indija būtų sujaukta, ir jam pačiam ten nebūtų jokios galimybės mokyti žmones, ir ne tik iš Indijos, bet iš viso pasaulio.
Štai kodėl Sai Baba mokė, kad jis yra DIEVAS, kaip ir visi žmonės yra DIEVAS, tik skirtumas tarp jų ir Sai Babos yra tas, kad jie nežino, kad jie yra DIEVAS, o jis ŽINO. Sai Baba tuo pačiu MOKĖ MEILĖS DIEVO, NE SENTIMENTALIOS IR SALDŽIOS MEILĖS, BET REALIOS IR IR NUOŠIRDŽIOS, BET RUPIOS MEILĖS Dievo. Ir ragino visus tikinčiuosius būti NUOŠIRDŽIAIS SAVOSIOS RELIGIJOS TIKINČIAISIAIS. Nuoširdžiais tikinčiaisiais – tai reiškia atsivėrusius savo dvasiniu vidumi, savo ATMA – SIELA – O NE VIEN TIK MECHANIŠKAI ATLIKTI IŠORINIUS RITUALUS IR TUO APSIRIBOTI. Jis kalbėjo apie GYVĄ IR VEIKLIĄ ATMĄ – SIELĄ, O NE ŠIAIP VIEN TIK MATERIALIŲ INTERESŲ SIEKIANTĮ ŽMOGŲ, O DVASINIAMS DALYKAMS LIEKANTĮ ABEJINGĄ, IR NETURINTĮ LAIKO.
Sai Baba buvo nepaprastai nuoširdus ir mylintis, bet tuo pačiu ir tvirtas ir griežtas, išsakęs daugybę savo karčių ir daug kam įsižeidimą sukeliančių žodžių, kada jis mokė apie dabartinę pasaulio prievartos politikos, gobšumu valdomos ekonomikos, ir nedorumu grindžiamos žiniasklaidos įtaka žmonijai.
Todėl nieko nuostabaus, kad būtent dėl Sai Babos tokios tiesos ir šviesos teisingo žodžio ėmė pastaraisiais metais lietis tokia šmeižto ir patyčių LAVINA Sai Babos atžvilgiu įvairiose žiniasklaidos priemonėse, interneto kanalu, apkaltinant jį nebūtais dalykais – vaikų seksualiniu tvirkinimu, net žmonių nužudymu, jau nekalbat apie tai, kad jis manipuliavo žmonių lengvatikybe, ir darė triukus kaip iliuzionistas materializuodamas daiktus, kad apmulkintų savo pasekėjus ir turėtų valdžią ir įtaką jų atžvilgiu.
TAI APŠMEIŽIMAS DIEVIŠKO IR TYRO ASMENS, ĮSIKŪNIJUSIO ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU ASMENS, ATĖJUSIO PADĖTI MUMS NUŠVISTI, ATĖJUSIO PAS ŽMONES SU MEILE,.IR ATNEŠUSIO ŽMONĖMS MEILĖS DIEVO DVASINĘ IDĖJĄ, KAD KIEKVIENAS DABARTINĖS RELIGIJOS TIKINTYSIS JĄ IŠPAŽINTŲ NE MECHANIŠKAI, O NUOŠIRDŽIAI – SU MEILE VISIEMS.
Už tokį šmeižtą bus pareikalauta iš kiekvieno jį paskleidusio, ir toliau skleidžiančio, ATSAKYTI.
AŠ ŽINAU KĄ SAKAU.
Dabar aš jums sakau AŠ ESU DIEVAS. Ir jūs esate DIEVAS. Tik skirtumas tarp jūsų ir manęs yra tas, kad jūs šito nežinote, o aš žinau.
Sai Baba TURĖJO išeiti, nes jis savo misiją, šiuo metu, ĮGYVENDINO, ir ATĖJO DAR RYŠKESNĖ DVASINĖ ŠVIESA, kurią jūs GALITE ATRASTI SAVYJE – ROJAUS TREJYBĖS DVASINĖ ŠVIESA – NES JŪS – KIEKVIENAS – TURITE SAVYJE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS DALELĘ – DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ
Jėzus po savojo prisikėlimo ir devyniolikos apsireiškimų tikintiesiems – tiek individualiems tikintiesiems, tiek tikinčiųjų grupėms – pakilo pas Tėvą-ROJAUS TREJYBĘ ROJUJE, kur gavo patvirtinimą apie savosios misijos visišką įgyvendinimą ir buvo ĮGALIOTAS VALDYTI VIETINĘ VISATĄ, NEBADONĄ, SAVUOJU VARDU KAIP ŠEIMININKAS SŪNUS KŪRĖJAS. Ir nuo šios akimirkos jis valdo savo Vietinę Visatą taip, tarsi ją valdytų ASMENIŠKAI JOJE BŪDAMAS TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ.
Todėl dabar mūsų Sūnus Kūrėjas – pasiekęs Šeimininko Sūnaus Kūrėjo DVASINĮ STATUSĄ – drauge su savo Partnere, Vietinės Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, sprendžia, KOKIA TURI BŪTI DIEVIŠKŲJŲ SŪNŲ ĮSIKŪNIJIMO TVARKA TOSE PLANETOSE, KURIOS PATYRĖ SAVOSIOS DVASINĖS VYRESNYBĖS NUOPUOLĮ IR SUKURSTĖ MAIŠTĄ PRIEŠ TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ, IR DĖL TO PATYRĖ ILGALAIKĘ KARANTINO-IZOLIACIJOS LAIKOTARPĮ. Štai kodėl Sai Babos pasirodymas mūsų planetoje buvo PAPILDOMAS VEIKSNYS žmonių DVASINIMUI.
TAČIAU DABAR, KAI LIUCIFERIS IR ŠĖTONAS, KAIP IR PUOLĘS Į TAMSĄ MŪSŲ PLANETOS PRINCAS, KALIGASTIJA, ATSISAKĘ JIEMS PASIŪLYTO GAILESTINGUMO IR PATYS PASIRINKĘ SAVOSIOS TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ, KAS IR BUVO PADARYTA JIEMS NUOŠIRDŽIAI PRIPAŽINUS SAVĄJĄ KALTĘ DĖL SUKELTO MAIŠTO PRIEŠ TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ, IR PASKELBUS DIENŲ SENŲJŲ TEISMO NUOSPRENDĮ MAIŠTININKŲ ASMENYBIŲ ATŽVILGIU 1985 METAIS, SAI BABOS IŠĖJIMAS BUVO DERINAMAS PRIE ĮVYKIŲ, O NE PRIE KONKREČIŲ METŲ. Būtent dėl to nesutampa Sai Babos anksčiau teigta jo išėjimo iš Urantijos data. Dabar įgyvendinant Ištaisomojo laikmečio programą, kurią parengė Šeimininkas Sūnus Kūrėjas ką tik sugrįžęs į savo postą po savęs padovanojimo sėkmingos misijos Urantijoje įgyvendinimo i rkuri numato VISAS priemones, kad šviesa kuo greičiau būtų planetoje tokia, tarsi jokio maišto ir nebuvo iš viso.
Sai Baba YRA SŪNUS ARBITRAS, kuris buvo atėjęs su PAPILDOMA IR SUSTIPRINANČIA DVASINĮ PLANETOS VYSTYMĄSI MISIJA. Jis ateis vėl kaip MONDŽORONSONAS, TURĖDAMAS SAVO ANKSTESNĮ PATYRIMĄ, KĄ REIŠKIA GYVENTI ŽMOGIŠKĄJĮ GYVENIMĄ. Ir ateis ne tuo metu, kaip buvo teigęs anksčiau Sai Baba, sakydamas, kad jis vėl pasirodys kaip Prema Sai praėjus aštuoneriems metams po savojo išėjimo iš Urantijos, kada jis bus sulaukęs 96 metų amžiaus. Sai Baba išėjo sulaukęs 84 metų, nes būtent jo išėjimo laiką nulėmė ĮVYKIAI – MAIŠTININKŲ TEISMO NUOSPRENDIS PASKELBTAS PAUKŠČIŲ TAKO CENTRE – UVERSOJE, NEBĖRA IZOLIACIJOS NEI SATANIJOS VIETINĖJE SISTEMOJE, NEI URANTIJOS PLANETOJE, RYŠIO GRANDINĖS ATSTATOMOS, YRA URANTIJOS KNYGOS EPOCHINIS APREIŠKIMAS, YRA JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS – KALBU JUMS VĖL - YRA MŪSŲ FORUMAS, YRA ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI RELIGIJA, YRA ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI ŠVENTOVĖ, YRA ROJAUS TREJYBĖS MOKYMAI, YRA URANTAI.
DABAR ĮVYKAI PLANETOJE YRA TOKIE, KAD NUJMATYTAS SŪNAUS ARBITRO - MONDŽORONSONO - PASIRODYMAS ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU PER ARTIMIAUSIUS 60 metų dar NEĮVYKS.
Sai Babos išėjimas buvo toks, kaip ir kiekvieno žmogaus, kad nebūtų akcentuojamas jo DIEVIŠKASIS ASMUO, KAD KUO MAŽIAU SUKELTŲ PAGRINDO ATEITYJE KURTI NEBŪTAS LEGENDAS, JEIGU ŠIUO ATVEJU MATERIALUS KŪNAS TARPINIŲ BŪTYBIŲ BŪTŲ PAKELIAMAS IR SUDEGINAMAS, ŽMONĖMS NESUVOKIANT TOKIŲ DALYKŲ IR TADA KURIANT PRASIMANYMUS KUR DINGO TIK KĄ BUVĘS GYVAS MATERIALUS APVALKALAS.
Dabar ypač sunku Sai Babos pasekėjams, nes jie nebeturi atramos fiziniu pavidalu, nebėra ko važiuoti į Putaparti, kur yra jo ašramas, kur yra mokykla, ruošianti dvasinės šviesos pripildytus būsimuosius studentus, kur yra muziejus, kur suvažiuodavo šimtai tūkstančių pasekėjų iš viso pasaulio ir patirdavo realius dvasinius stebuklus.
Sai Baba sakydavo, kad jo pasekėjams nėra reikalo važiuoti tik jo pasižiūrėti kaip kūno, jis savo dvasia yra visur, pasiekiamas iš dvasine prasme taip pat iš visur. Ir labai apgailestaudavo sakydamas, kad iš tų kurie atvažiuoja pas jį į Putapartį, tik kas šimtasis žino, KO JIS ATVAŽIAVO, iš tų, kurie žino, ko jie atvažiavo, tik kas šimtasis supranta jo mokymus, iš tų, kurie supranta jo mokymus, tik kas šimtasis jo mokymų laikosi.
Tai štai, kiek daug pas jį važiuojančių ir kiek mažai besilaikančių jo mokymų.
Sai Babos visas gyvenimas buvo paskirtas gėrio kūrimui drauge su Rojaus Trejybe visų labui. Jis įkūrė Fondą visos savo materialios-dvasinės veiklos finansavimui. Ir tik Sai Babos dėka atsirado irigaciniai projektai, kurų dėka vanduo pasiekė tokias vietas, kurios buvo negyvenamos, nes nebuvo vandens, o dabar ten yra gyvenimas ir nuimami derliai. Tik jo dėka atsirado ligoninės neturtingiesiems, kur patys geriausi pasaulio gydytojai atlieka sudėtingiausias operacijas be jokio užmokesčio, kas kitur neprieinama tokiems beturčiams ir atstumtiesiems, tik jo dėka atsirado mokyklos dvasinės šviesos pagrindu, universitetas, kur mokomi įvairių specialybių studentai turintys dvasinį stuburą ir sampratą apie Dievą, kaip apie savo gyvenimo šerdį.
Ir dabar netekus savojo DVASINIO VEDLIO, KURIO KŪNAS BUS SUDEGINTAS IR PELENAI PALEISTI GANGO UPĖJE, lieka – IR LIKS – tuštuma viduje, vakuumas, kuris apsunkina kvėpavimą ir gyvenimą kasdienybėje ir ateities planų kūrimą dar kartą aplankyti Sai Babą Indijoje. O kiek DAUG žmonių TRUMPAM PAVIRŠIUJE SUVIENYDAVO ŠITOS KELIONĖS. Suvienydavo trumpam per fizinį veiksmą – kelionės pas Sai Babą planų rengimą, keliavimą, praleistą laiką ašrame, kelionę atgal, įspūdžių aptarinėjimą, badžianų giedojimą. Ir tik tiek, nes GYVO ATSIVĖRIMO TAIP IR NEBUVO KŪRĖJUI – ROJAUS TREJYBEI, KURI TIK VIENA TEGALI SUVIENYTI DVASIOJE VISUS, IR NET VISĄ KŪRINIJOS DVASINĘ ŠEIMĄ.
Prieš keletą metų aš skaičiau Sai Babos teiginį, sakantį – naudokitės proga, kol prie manęs galite prieiti, nes greitu laiku prie manęs galės prieiti labai nedaugelis – tik išrinktieji.
Tuo metu nepajėgiau suvokti jo šito teiginio. Šiadien suvokiau, kad šitokiu būdu jis prieš keletą metų perdavė žinią savo pasekėjams apie artėjantį jo IŠĖJIMĄ. Labai panašiai, kada Jėzus kalbėjo, kad netrukus jis iškeliaus, kur žmogus tuo metu patekti negali. Todėl ir ši Sai Babos mintis apie IŠRINKTUOSIUS, tai apie tuos, kurie jau bus taip pat patyrę išėjimo iš Urantijos ir prisikėlimo TIKROVĘ, todėl ir galės prie jo prieiti jau aukštesniu pavidalu.
Tačiau Sai Babos pasekėjams dabar stigs ilgalaikio ir tvirto atramos DVASINIO PAGRINDO, nes Putaparčio trauka NIEKADA NEBEBUS TOKIA, kokia BUVO esant jame Sai Babai.
Pasekėjai pradės tarpusavyje nebesutarti dėl įvairių materialių klausimų, nes jie neturi savyje atradę Rojaus Trejybės, nes šito jų nemokė net Sai Baba.
Jau šiandien nebesutariama dėl Sai Babos Fondo materialių turtų, vertinamų daugiau kaip 5 milijardais dolerių, nes į jo valdymą savo teises pareiškė Sai Babos sūnėnas, kas labai nepatinka Sai Babos Fondo tvarkytojams ir pasekėjams. Todėl ir tolimesnis jų BENDRAS kelias yra trumpalaikis, nes be Rojaus Trejybės visi keliai – anksčiau ar vėliau – būtinai atves į sausrą ir dykumą, kur nėra nei vandens, nei maisto. Tik su Rojaus Trejybe ir dykuma pavirsta ŽYDINČIA OAZE IR SODU.
ŠTAI KODĖL NIEKADA NEREIKIA SAVĘS SUSIETI SU JOKIU DVASINIU MOKYTOJU, KAD IR KAIP JUMS ŠITO NORĖTŲSI, NES JIS NIEKADA PATS SAVAIME JŪSŲ NEPAMAITINS, KAD IR KIEK JUMS ATVERS DVASINIŲ GELMIŲ, NES JIS PATS MAITINASI NE IŠ SAVĘS, O IŠ ROJAUS TREJYBĖS. IR DVASINIS MOKYTOJAS ANKSČIAU AR VĖLIAU TURĖS ŠITĄ PLANETĄ PALIKTI SAVO MISIJĄ UŽBAIGĘS. TODĖL, KAD TOKIOS TUŠTUMOS NEPATIRTUMĖTE, VISADA REMKITĖS TIK Į ROJAUS TREJYBĘ, IR TIK Į JĄ, NES TIK JI YRA GYVOJO VANDENS IR GYVOJO MAISTO ŠALTINIS IR CENTRAS VISAI KŪRINIJAI. TODĖL TIK SU JA JŪS IR DYKUMOJE BŪSITE PAGIRDYTI IR PAMAITINTI, IR NIEKADA JI JŪSŲ NEPALIKS, NES JI NĖRA MATERIALUS PAVIDALAS, NORS YRA REALI DVASIA, IR NET DVASIOS ŠALTINIS IR CENTRAS VISOJE KŪRINIJOJE, IR NET YRA JŪSŲ PAČIŲ VIDUJE. TODĖL NIEKADA JŪS NEJAUSITE NAŠLAIČIO BŪSENOS, JEIGU ATRASITE ŠĮ ŠALTINĮ SAVYJE.
Evoliucija, ROJAUS TREJYBĖS sumanyta mums visiems, NESUSTABDOMA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-04-25 17:25:39
Komentarai
Dar norėčiau pratęsti šią diskusiją ir išsakyti savo klausimus , kurių dešimt kartų daugiau negu atsakymų .Aš vis negaliu apsiprasti su Sai Babos išėjimu . Aš niekaip negaliu suprasti kodėl jo išėjimas toks žemiškas ir niekuo neišskirtinis . Kodėl jis negalėjo susilieti su savo dieviškuoju minčių Derintoju ir ,,ugnies vežime “ išnykti visų savo daugiatūkstantinės tikinčiųjų minios akivaizdoje ? Tai būtų normalus išėjimo aktas , tokios žymios žmogaus - dvasinės asmenybės , visiems suprantamas ir ilgai įsimintinas . Tikrai labai žemiškas ir logiškas , kodėl . Kodėl taip dvasinis pasaulis nepadarė , kodėl nesustiprino milijonų tikinčiųjų protų ? Ne dėl spąstų , ne dėl provokacijos klausiu , bet tikrai nuoširdžiai – kodėl ? Kodėl žmonių tikėjimas , kodėl Žmonių asmenybių sukūrusių šį tikėjimą , jų kūnai paguldomi ant šios žemės dulkių , natūraliam įrimo procesui , lyg ir nieko nebūtų buvę ? Lyg ir nebūtų buvę nei stebuklingų pagijimų ir iš mirties nagų atsiplėšimų , lyg ir nebūtų buvę materialių dovanų sukūrimo ir jų padovanojimo žmonėms ?
Įdomu , o kaip tos materialios dovanos ar jos ilgaamžės , ar jos taip pat turi savo trumpalaikį tarnavimą . Dievo sūnus arbitras gulasi ant planetos dulkių .... Tiesiog galva neišneša tokio visų įvykių paprastumo ir rituališkumo , kai viso to finale , bus pastatyta dar ir auksinė statula.
Na žinoma , kad statula turi būti auksinė tai aišku , tačiau ji jau bus ne materializuota , bet žmonių auksakalių nukalta ir išlydyta . Kaip jaustis tiems milijonams , kurie tikėjo į jį kaip į išskirtinį dievybės įsikūnijimą , kurie tikėjo jo stebuklais ir gyveno ir nešioja tuos stebuklus .
Tačiau viename žiniaraštyje rašė , kad aukštųjų dievybių įsikūnijimas į žmogų tiesiog dieviškai negalimas . Į žmogų įsikūnija žemesnio rango dievybės , kurių milijonai čia sukasi apie planetą , o prabudęs dvasioje žmogus , tuos neeilinius dievybių sugebėjimus priskiria jau Dievo veikimui . Tačiau , tai viso labo tik angelo arba tarpinių būtybių dvasia , kuriai materializavimo procesai anuose pasauliuose nebuvo jokia paslaptis , tačiau žmonės su tokia dvasia turi daug ambicingų troškimų , kuruos paverčia stebuklais . Indai kai kalba apie dievą , tai dar nereiškia , kad tai Dievas Tėvas , jie turi labai daug dievų ir dievybių , kurie taip pat , tam tikrų procesų įtakoje įsigyvena žmonėse .
Na aš tikrai nenoriu skleisti jokių erezijų . Tegu jis buvo dievo sūnus , tegu jis buvo sūnus arbitras , tai taip pat dievo sūnus , tegu jis buvo dievas-žmogus , vis viena jis buvo labai žymi žmogiška asmenybė , kokios nedažnai čia apsigyvena ir jaudina žmonių protus , tačiau išėjimas įvyko be ženklų , o garbinimas jo vis viena vyks jau prie pastatyto paminklo , jeigu pats išėjimas ir nebuvo numatytas su ženklais , kurie tariamai pririštų tikinčiuosius prie asmenybės garbinimo , tai dabar toks garbinimas dar bus geresnis ir rituališkesnis . Tai ar anas dvasinis pasaulis neturi savo išminčių ir patarėjų , kurie deramai paruoštų tokių dieviškai žmogiškų sielų išėjimą , kad žmonės tomis savo penkiomis juslėmis viską galėtų suprasti ir įsiminti per amžių amžius ? Na, tokia mano nuomonė . Aišku ji yra subjektyvi ir paremta tik mano stebėjimais .
emilispetras
2011-05-17 15:40:14
EmilisPetras rašo:
"Žmonės yra žmonės , jiems reikia kažko tai matomo ir apčiuopiamo , kad geriausiai galėtų įsivaizduoti savo dievybę ."
Tikrai, kad žmonės yra žmonės, jau tūkstančius metų yra mokomi nesidaryti stabų, bet vistiek negirdi, prisidaro tų pačių mokytojų statulų, prieš kurias paskui lankstosi. Ir nieko padarysi, toks jau lygis.
RimantasV
2011-04-28 20:59:01
Norėjau papildyti, kad Sai Baba palaidotas tokioje vietoje, kur jis perdavė labai daug mokymų, skaitė paskaitų. Tai nors jeigu kažkas ir sietų jo palaikų buvimo vietą su konkrečia vieta, pati ta vieta - dideliu laipsniu turėtų kelti asociacijas būtent su perduotais mokymais. Tai nėra vien tokia vieta kur dėmesys galėtų būti nukreiptas vien į asmenį.
Gražios mintys, apie tai kad tikrai svarbūs supratimui yra mokymai, ir nereikėtų sureikšminti asmenų. Bet pabaigoje, ne viskas galbūt taip blogai kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
(cit. Swami's body was buried right on the verandah of Sai Kulwant Hall, where He sat and where He gave so many discourses.)
Vaidas
2011-04-28 17:52:24
Tai tavo Algimantai, pranašystės tikrai išsipildys , nes pagal naujausius pranešimus ant SAI BABOS kapo bus pastatyta auksinė statula , kuri gal būt ir bus vėl traukos centru , garbinimui ir maldoms . Sunku pasakyti kas čia gerai , o kas čia blogai , nes ir gyvam jam esant netrūko nei prabangos nei pompastikos , tai kodėl ir po mirties nepalikti išskirtinės prabangos ženklo virš kapavietės .
Pasaulį valdo pinigai - štai jums viso to geriausias įrodymas , tačiau daug kas šiuos ženklus ignoruoja. Visa šios civilizacijos galybė , tai pinigai , brangenybės ir turtų spindesys , net kai kurie maldininkai buvo stiprinami tikėjimu dievybių galybe , per prabangius materializuotus talismanus .
Žmonės yra žmonės , jiems reikia kažko tai matomo ir apčiuopiamo , kad geriausiai galėtų įsivaizduoti savo dievybę . Juk Indijos šventyklos pilnos aukso ir brangakmenių , kurios puošia šias dievybes . Sai Baba gal būt bus priskirtas naujai dievybei , jos apsireiškimui ir jos garsiems darbams prisiminti , čia pasilikusiems jo dvasinių mokymų išpažinėjams ir garbintojams ilgiems amžiams .
emilispetras
2011-04-28 14:28:12
Tai tavo Algimantai, pranašystės tikrai išsipildys , nes pagal naujausius pranešimus ant SAI BABOS kapo bus pastatyta auksinė statula , kuri gal būt ir bus vėl traukos centru , garbinimui ir maldoms . Sunku pasakyti kas čia gerai , o kas čia blogai , nes ir gyvam jam esant netrūko nei prabangos nei pompastikos , tai kodėl ir po mirties nepalikti išskirtinės prabangos ženklo virš kapavietės .
Pasaulį valdo pinigai - štai jums viso to geriausias įrodymas , tačiau daug kas šiuos ženklus ignoruoja. Visa šios civilizacijos galybė , tai pinigai , brangenybės ir turtų spindesys , net kai kurie maldininkai buvo stiprinami tikėjimu dievybių galybe , per prabangius materializuotus talismanus .
Žmonės yra žmonės , jiems reikia kažko tai matomo ir apčiuopiamo , kad geriausiai galėtų įsivaizduoti savo dievybę . Juk Indijos šventyklos pilnos aukso ir brangakmenių , kurios puošia šias dievybes . Sai Baba gal būt bus priskirtas naujai dievybei , jos apsireiškimui ir jos garsiems darbams prisiminti , čia pasilikusiems jo dvasinių mokymų išpažinėjams ir garbintojams ilgiems amžiams .
emilispetras
2011-04-28 14:26:39
Mielieji, tai, ką parašė Vita, yra natūralu einant gyvuoju keliu, kada nuoširdūs urantai vieni su kitais bendraudami, nebūtinai vien tik savitarpio supratimo pagrindu, nes būna ir skirtingų sampratų, būna nesuprastų požiūrių, bet visada nuoširdžiai siekiant ROJAUS TREJYBĖS GYVOJO pagrindo, ir kada įvyksta IŠĖJIMAS iš šio pasaulio, savaime suprantama, kad mums to žmogaus bendravimo ima stigti, jeigu tas bendravimas buvo NUOŠIRDUS IR DVASINIO LYGIO.
Tačiau mes urantai - jau suprantame, kad mūsų išėjęs dvasios brolis ar sesė NIEKUR NEDINGO, jis neišėjo Į KAŽKOKĮ SUGALVOTĄ IR KVAILOKAI SKAMBANTĮ ANAPILĮ, O YRA SATANIJOS SISTEMOJE PAŽADINAMAS IR TOLIAU TĘSIA SAVO REALIĄ KELIONĘ Į ROJŲ PAS MŪSŲ VISŲ TIKRUOSIUS TĖVUS - ROJAUS TREJYBĘ. IR MES TIKRAI SU JAIS SUSITIKSIME.
O KAD NEBŪTŲ TUŠTUMOS MŪSŲ VIDUJE, MES IR TURIME GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĘ IR GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJĄ, IR GYVUS ŠIUOS ROJAUS TĖVUS SAVYJE PER MINTIES DERINTOJO BUVIMĄ KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ.
ŠTAI KODĖL MUMS BŪTINAS GYVAS RYŠYS SU ROJAUS TREJYBE, JĄ GARBINANT IR DRAUGE SU JA KURIANT GĖRĮ VISŲ LABUI BEI STUDIJUOJANT DVASINIUS ŠALTINIUS - URANTIJOS KNYGĄ, JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMĄ - KALBU JUMS VĖL - IR ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ APREIŠKIMUS-MOKYMUS.
Todėl mes su humoru prisimename ir tuos urantus, kurie jau iškeliavo, ir dėl jų neliejame ašarų, nes mūsų viduje yra ne tuštuma, o Rojaus Trejybės meilė, siunčiama ir jau prisikėlusiems ir einantiems aukštesniu energetiniu pavidalu mūsų dvasios broliams ir sesėms.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-04-27 22:44:39
Mūsų Tėvas tikrai didis ir geras. Dar prie parašant šiuos nuostabisu žodžius mane išmokino neprisirišti prie jokių mokytojų. Puoliau strimgalviais į Algimanto mokymus,kai turėjau pulti tik ir tik į Tėvo glėbį. Tą ir padariau. Bet taip subtiliai ir gražiai mane nukreipė, kad buvau tokiame sąmyšyje, kuria be Tėvo vedimo pasiklysčiau. Dabar ačiū Algimantui, kad elgiasi pagal Tėvo vedimą, nes tik jo šaltas elgesys su manimi išgelbėjo mane. Kada pradėjau prieštarauti Algimanto mintims, dabar suprantu, tai buvo Tėvo impulsas, kad ne čia vaikeli žiūri, juk aš esu tavo viduje, čia žiūrėk ir atsidėk. Dabar raginu visus, neprisirišti prie jokių materialių neva tikrovių: žmonių, daiktų, veiklos ir t.t., nes nieko nėra taip svarbu šiame pasaulyje, kaip tik TĖVAS. JIS mūsų viduje, raskite JĮ ten. Prisiriškite tik prie JO ir tik prie JO. Aš galėčiau valandų valandas pasakoti, kodėl tai svarbu ir pats svarbiausias dalykas čia - žemėje.
Evaldas
2011-04-27 22:05:06
Apie Sai Baba suzinojau ka tik perskaicius sia tema.Tiesa,vyras pirmas perskaite ir pora kartu paklause ar as skaiciau.O tai jam nebudinga-du kartus klausti.Bet dabar suprantu kodel.Jis mate,kad be galo prisirisau prie Algimanto.Taigi,kai perskaiciau paskutine temos pastraipa,asaru negalejau sulaikyti.Tiesiog upeliais bega.Mintis,kad tu Algimantai gali iseiti kaip Sai Baba-be galo sunki ir skaudi.Kaip galima neprisiristi prie DVASINIO MOKYTOJO,kaip tiek daug kartu TEVO,tada DIEVO,prasiau,kad toki atsiustu?Netiketai prisiminiau.Neimanoma prie taves neprisiristi,per daug gyvenimas pasikeicia nuo pat pirmo karto tave pamacius,Rojaus Trejybe isgirdus.As suprantu,kad Rojaus Trejybe kalba per tave.Bet per tave,kuris laisva valia pasventei savo gyvenima Rojaus Trejybei ir vienintelis Urantijoje skleidi pacia didziausia sviesa su didziausiu pasiaukojimu.
As mokausi remtis i Rojaus Trejybe ir tik i ja,kaip tu ir mokai,bet ir kiekviena diena maldose dekoju ROJAUS TREJYBEI uz tave Algimantai,meldziu tau geroves ir dar didesnio itikejimo,net ir tokio koki turejo musu Vietines visatos Sunus Kurejas,Jezus Kristus kada vaiksciojo tarp musu pries du tukstancius metu.Ir taip melstis iseina savaime,ne is pareigos.
Aciu ROJAUS TREJYBEI,aciu TAU Algimantai IS VISOS SIRDIES uz tai,ka tu darai.Ir mums taip daug padedi eiti teisingu keliu.Mes tave mylim.
Puiku,kad buvo sukurta si tema,seniai norejau pasakyti tai ka perskaitet.Uztenka sleptis.
Telydi jus ramybe,mielieji.
Su meile,Vita
vvita
2011-04-27 11:15:51
Šiuo metu vyksta Sai Babos laidotuvės Putapartyje.
Priešingai negu numato induizmo tradicijos Sai Babos kūnas nebus sudegintas ir pelenai nebus išbarstyti į jų vadinamą švento Gango upę. Toks sprendimas buvo priimtas Sai Babos žemiškųjų giminių ir jo Fondo narių.
Su Sai Babos kūnu atsisveikinti Putapartyje nuo sekmadienio važiavo ir ėjo šimtai tūkstančių žmonių iš visos Indijos, atvažiavo iš kitų mūsų planetos kraštų.
Tarp Sai Babos pasekėjų yra ir dabartinis Indijos Ministras Pirmininkas ir kai kurie ministrai. Taip pat atvažiavo daug įvairių įžymių žmonių iš kitų pasaulio valstybių, jau pasiekusių šlovės kino meno sferoje, verslininkų, kurie ir prisidėjo prie Sai Babos Fondo realizuojamų
programų.
Tuo tarpu pačiose laidojimo apeigose, vykistančiose kaip tik šiuo metu, dalyvauja tik Sai Babos žemiškieji giminės ir jo Fondo nariai, Indijos politikai bei kai kurie iš atvykusių iš užsienio svečių.
Dabar labai svarbu, kad Sai Babos pasekėjai, kada jų dvasinis mokytojas iškeliavo, nepaverstų jo kapo Putapartyje svarbesne vieta už Sai Babos pačius mokymus. Taip jie padarytų tokią pačia klaidą, kokią padarė pirmieji Jėzaus pasekėjai jo mokymus iškrapipę ir Jėzų pavertę Viešpačiu, o Tėvą, kurį ir skelbė Jėzus jiems, nustūmė į tokį tolimą kampą, kad jame jo nesimato iš viso.
Štai kokią SKAUDŽIĄ IR BEPRASMĘ KAINĄ gali sumokėti Sai Babos pasekėjai atsisakę sudeginti Sai Babos kūną, o jam PALAIDOTI parinkę konkrečią MATERIALIĄ VIETĄ.
TOKS LAISVOS VALIOS PASIREIŠKIMAS, KADA VIDUJE ĮSIVIEŠPATAUJA PUIKYBĖ IR SAVANAUDIŠKUMAS, TAI DVASINIAI IMPULSAI BŪNA NUSTELBTI IR TAMPA BEJĖGIAIS, NES NĖRA GYVO TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMO SAVYJE, KAD ŠITUOS NEGYVUS, BET REALIUS IMPULSUS NUSTELBTŲ. Dabar jie nori būti SVARBŪS, kad būtent jie yra ARČIAU SAI BABOS, kad būtent šitoje vietoje bus palaidotas Sai Babos kūnas, kad būtent tik čia atvažiavę Sai Babos pasekėjai ir tegalės patirti artimesnį ryšį su juo.
Taip ir gimsta MITAI, KAD DVASINĖ ENERGIJA PRIEINAMA TIK VADINAMOSE ŠVENTOSE VIETOSE, KUR ĮVYKO MARIJOS APSIREIKŠIMAI, KUR PASTATOMOS BAŽNYČIOS AR PIRAMIDĖS, KURIŲ PASAULYJE PASTATYTA LABAI NEMAŽAI ĮVAIRIOSE VALSTYBĖSE. Dabar bus nauja vieta Sai Babos pasekėjams.
TAI KLAIDINGAS SPRENDIMAS, KURIS NUSTUMS ŽMONIJOS DALĮ Į DIDESNĘ TAMSĄ.
Šiandien Sai Babos pasekėjų duomenimis pasaulyje yra arti dviejų šimtų milijonų žmonių išpažįstančių Sai Babos mokymus, kiti gi šį skaičių mėgina sumažinti tik iki 50 milijonų. Tačiau bet kuriuo atveju jiems jau yra parengti dvasiniai spąstai - SAI BABOS KAPAS PUTAPARTYJE. Tai bus labai panašu, kaip musulmonams bent kartą per visą gyvenimą atvykti į Meką.
DVASINIŲ mokymų negali pakeisti jokios MATERIALIOS VIETOS, KAD IR KAIP JAS KAS NORS ĮVARDINTŲ YPATINGOMIS IR ŠVENTOMIS.
MOKYMAI TAM IR SUTEIKIAMI, KAD JAIS GYVENTUME VISUR IR VISADA, KAD JIE BŪTŲ GYVI.
Sai Baba mokė, kad šis materialus žmogaus kūnas NĖRA ATMA, KURI IR GYVENA ŠITAME KŪNE.
Ir štai dabar, kada SAI BABA išėjo, ir kada JO ASMENYBĖS šiame materialiame kūne NEBĖRA, jo PATIES mokiniai ir žemiškieji giminės JAU pažeidė Sai Babos mokymus nesudegindami jo kūno, ką numato induizmo tradicijos ir neišbarstę pelenų į Gangą.
Štai kodėl mes - urantai - turime aukštesnės šviesos dvasinius mokymus, kad jai gyventume atradę Tėvą-Rojaus Trejybę savyje ir nepaverstume kūno, jau išnaudojusio gyvybinę energiją tokiu, kurį reikia apverkti, nes gyvename SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE ir suvokiame IŠĖJIMO IR PRISIKĖLIMO EVOLIUCINĮ PERĖJIMĄ Į AUKŠTESNĮ LYGĮ TIKROVĖJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2011-04-27 08:58:35
Atimti ne, bet pridėti tikrai yra ką kiekvienam nuo savęs visumos labui.
Rašiau porą valandų, bet išsijungė kompiuteris ir nespėjau išsiūsti.
Tai ugdo kantrybę, kitą kartą bus parašyta
Ramybės jums
Arunas
2011-04-27 00:39:15
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]