Forumas: temos peržiūra
SAI BABA - JO MISIJA IR IŠĖJIMAS IŠ URANTIJOS, 2011 04 25
Vakar - 2011 04 24 - atvykęs į Kauną vesti GYVŲJŲ pamaldų URANTŲ gyvojoje Rojaus Trejybės šventovėje iš Rimanto sužinojau, kad ANKSTŲ RYTĄ IŠĖJO Satja Sai Baba.
Šiandien paskaičiau, ką apie Sai Babos IŠĖJIMĄ rašo Yahoo talpinami įvairūs tinklapiai anglų kalba. Jokios naujos informacijos, ką man pasakė Rimantas apie Sai Babos PATĮ išėjimą neradau, nes tuose tunklapiuose daugiau buvo rašoma apie įvairius PRASIMANYMUS APIE SAI BABĄ, ką jau žinojau seniai.
Po gyvųjų pamaldų Kaune aš atsakiau į klausimą ir apie Sai Babos išėjimą, ir KODĖL jis išėjo būtent mirtingajam natūraliu būdu, MES GALIME TIK SAMPROTAUTI, NORS IKI GALO NEŽINODAMI, KODĖL BŪTENT TOKIU ĮPRASTU BŪDU, NES JIS NEBUVO MIRTINGASIS, nors ir vaikščiojo mirtingojo materialiu žmogiškuoju pavidalu.
Šiandien aš iš Tėvo gavau PAAIŠKINIMĄ, todėl KAI KĄ - KAM TURIU LEIDIMĄ - parašysiu dabar ir mūsų Forume, kad apie tai sužinotų ir kiti.
Pirmiausia turiu paaiškinti SAVO SANTYKĮ SU SATJA SAI BABA.
Satja Sai Baba buvo vienas pirmųjų mano dvasinių TIESOS mokytojų, kada JAU SĄMONINGAI IŠKĖLIAU SAU GILUMINĮ KLAUSIMĄ – kai dar dirbau Lietuvos Televizijoje ir Radijuje, ir kada šios kompanijos patalpos materialaus ginklo ir brutualios fizinės jėgos, valdomos buko materialus proto, buvo užgrobtos per sausio 13-osios nakties įvykius 1991 metais - AR YRA NORS KOKIA PRIEŽASTIS, KAD BŪTŲ ĮMANOMA PATEISINTI NET IR VIENO ŽMOGAUS NUŽUDYMĄ?
Ir nesugalvojau NĖ VIENOS PRIEŽASTIES, kad būtų galima tokius veiksmus PATEISINTI.
Tuo metu aš buvau savo paties prieš keletą metų iki užgrobimo įkurtos ir vidinės ūkiskaitos pagrindu veikusios Užsienio ryšių ir komercijos programų direkcijos BALTAI direktoriumi. Šį pavadinimą aš pats ir sugalvojau, kad tai būtų PRASMINGAS ir trumpas žodis, kurį galėtų lengvai ištarti užsieniečiai iš įvairių kraštų.
BALTUOSE dirbo daugiau kaip keturiasdešimt bendradarbių. Nors tai buvo Televizijos ir radijo kompanijos struktūroje esantis padalinys, bet dirbdamii vidinės ūkiskaitos pagrindu, mes turėjo mokėti už viską tai pačiai televizijai – už studijas, kurios buvo mums reikalingos rengti programas, už montažines, kurios buvo reikalingos montuoti laidas, už elektrą, už viską atsiskaitydavome tarsi nebūtume Televizijos ir radijo struktūroje, tuo tarpu savo atskiros sąskaitos banke neturėjome, o mūsų uždirbtos lėšos patekdavo į Lietuvos Televizijos ir radijo bendrą sąskaitą, nors visada buhalterija mus informuodavo KIEK MES TURIME SAVO ATSKIRAME KAMPELYJE UŽDIRBTŲ LĖŠŲ. Todėl mes turėdavo atsižvelgti į savo lėšas kurdami ir savo programas, ką galėjome sau leisti, o ko jau nebe. Nors lemiamas žodis visada būdavo mano, tačiau visuomet vykdavo bendri savaitiniai susirinkimai, ir mes svarstydavome, ką ir kaip galėtume daryti tokiomis sąlygomis, ir net kokias kas ketvirtį premijas paskirti VISIEMS – NE TIK BALTŲ DARBUOTOJAMS, BET TIEMS, KURIE MUMS PADĖDAVO RENGTI LAIDAS – spręsdavome BENDRAI VISI DRAUGE.
Aš jau tada – dar neidamas jokiu sąmoningo pasirinkimo dvasiniu keliu – jutau, kad svarbiausia mano darbe buvo SAVITARPIO PASITIKĖJIMAS. Aš jutau – nesąmoningai – kurie iš mano bendradarbių buvo patikimi, o kurie ne. O pasitikėjimo IŠMOKTI negalima, JĮ REIKIA PAJAUSTI, TAČIAU žmogus yra PATIKIMAS arba NEPATIKIMAS. Tada dar nežinojau, jog pasitikėjimas ir patikimumas priklauso nuo gyvo ryšio su Rojaus Trejybe. Jeigu jo nėra, tai anksčiau ar vėliau pasitikėjimas bus apviltas, nes NEPATIKIMUMAS pareikš savo pretenziją į valdymą, ir tai atspindės konkrečiais NEPATIKIMO žmogaus veiksmais.
Mano tarpusavio santykiai su BALTŲ bendradarbiais visada buvo nuoširdūs ir labai draugiški. Aš labai domėjausi astrologija, reinkarnacija, tad pas mane į kabinetą užeidavo kai kurie mano bendradarbiai, norėdami sužinoti kas jie buvo ankstesnėje reinkarnacijoje, prieš kiek metų, amžių, ir kurį gyvenimą jie gyvena šiuo metu, ir kokia jų gali būti reinkarnacija, ir po kiek laiko, vėl. Turėjau net konkrečią FORMULĘ, kaip visa tai apskaičiuoti pagal gimimo metus, mėnesį ir dieną, bei vardo ilgį.
Tokie pasikalbėjimai labiau atskleisdavo žmogaus vidų, suartindavo, ir leisdavo labiau pažinti vieni kitus.
Kada įvyko televizijos užgrobimas sausio 13-ąją, mes buvome išblaškyti ir BALTŲ ankstesnė veikla pasikeitė, nes tie, kurie dirbo su užsienio televizijomis dirbo išsijuosę, nes televizijos kompanijos siuntė filmavimo grupes vieną po kitos iš visų pasaulio kraštų, kad mes nepajėgėme visų aptarnauti. Tada atsirado poreikis joms imti sau į pagalbą bet ką, net ir kalbos nemokančius, kad tik kaip nors ką nors nufilmuoti, svarbu tik kad tas padėjėjas žinotų, kur yra kokie tankai ar kareiviai, o ten jau pati filmavimo grupė žinos ką reikia daryti. Poreikis kurti komercines programas dingo, ne tas buvo galvoje. Ir viena BALTŲ bendradarbė parengė laidą apie Satją Sai Babą. Su šia bendradarbe mes daugybę kartų diskutavome dvasiniais klausimais, tačiau savo šią laidą apie Sai Babą ji parengė savo iniciatyva, o ne kaip BALTŲ bendradarbė. Iki tol aš nebuvau nieko girdėjęs apie Sai Babą, nes mano interesai buvo nukreipti kita kryptimi. O dabar įvykęs Televizijos ir radijo patalpų užgrobimas, klausimas – kodėl žmogus turi žudyti žmogų – mane paveikė tokia gilumine prasme, kad mano viduje pradėjo vykti virsmas – aš žiūrėjau laidą apie Satją Sai Babą ir pirmą kartą ne tik apie jį išgirdau, bet ir pamačiau jį nufilmuotą, nes mano bendradarbė panaudojo užsienio televizijos dokumentinio filmo apie Sai Babą ištrauką. Man giliausią įspūdį padarė ne Sai Babos materializuojami įvairūs žeidai ar pakabukai, pelenų, vadinamų vibhučiu, bėrimas iš TUŠČIO delno, BET JO PASAKYTI ŽODŽIAI Kalėdų išvakarėse, kada jis stovėdamas balkone ir žvelgdamas į su degančiomis žvakutėmis einančią tūkstančių žmonių procesiją tamsios nakties glėbyje, mokė: “Aš atėjau į žemę, kad apjungčiau visas religijas judėjime už gėrį. Neieškokite prieš Kalėdas net ir savo patiems artimiausiems žmonėms materialių dovanų, nes pati geriausia dovana ir jiems, ir Jėzui yra JŪSŲ MEILĖ.”.
Aš tuo metu laikiausi tokios nuostatos, kai tik išgirstu kokią nors mintį, kuri mano dėmesį patraukia, mėginu ją praplėsti. Ir man nepasitaikė NĖ VIENOS žmonių išsakomos minties, kad aš jos neišplėčiau, KAD JOS NEPAGERINČIAU.
Ir štai išgirdęs tokį Sai Babos pamokymą Kalėdų proga, taip pat pamėginau šias jo mintis išplėsti, pagerinti. Ir man niekaip nepavyko pasakyti taip, kad būtų dar geresnė mintis, dar platesnė ir gilesnė mintis. Ėjo dienos, o aš vis nepajėgiau pagerinti Sai Babos teiginių. Paprašiau, kad mano bendradarbė padarytų jos laidoje panaudotos dokumentinio filmo ištraukos kopiją. Ji man padarė kopiją, kurią aš labai atidžiai ne kartą peržiūrėjau, klausiausi jo pamokymo ir priėjau išvados, kad žmogui išplėsti Sai Babos šiuos teiginius neįmanoma, todėl aš juos priimu kaip aukščiausius ir pripažįstu Sai Babą dieviškuoju asmeniu. Kadangi jis teigia, kad yra atėjęs į šį pasaulį, tai jam neturėtų būti kliūtimi mano fizinis buvimas Lietuvoje, o jo fizinis buvimas Indijoje, kad galėtume bendrauti.
Aš tuo metu turėjau nuostabaus gyvybingumo šunį – eldelterjerą – su kuriuo išeidavau po Žvėryną pasivaikščioti. Kada eidavau vakarais, tai pasukdavau ten, kur mažiau apšviestos gatvės, kad manęs neblaškytų aplinka, ir vis kreipdavau mintis į Sai Babą.
Po kurio laiko panorau ką nors daugiau sužinoti apie Sai Babą. Ir viename knygyne pamačiau ką tik išleistą Samuelio ir Sandvaiso knygą SAI BABA – ŠVENTASIS…IR PSICHIATRAS. Ji man perteikė tų žmonių sampratą apie Sai Babą su savo patyrimais ir apmąstymais, pacituojant kai kurias Sai Babos mintis.
Vėliau man kilo noras susipažinti su Sai Babos MOKYMAIS, o ne pacitavimais kitų žmonių apmąstymuose apie jį.
Ir vėl ėmiau knygynuose surasti sezoninių – vasaros, rudens, žiemos, pavasario – sąsiuvinių SAI KELIAS, kurį leidžia Satja Sai Babos organizacija.
Man buvo lengva skaityti Sai Babos mokymus, nes tikėjau reinkarnacija, o jis būtent ir grindžia savo mokymus Vedomis, kurių pagrindas yra reinkarnacija. Buvo lengva priimti sanskritu – senąja Indijos jau nebegyva kalba – parašytus terminus, nes aš Vilniaus Universitete baigiau anglų kalbos studijas, kurios apėmė tarp kitų dalykų ir lyginamosios kalbotyros studijas. O ten daugybė lietuvių kalbos palyginimų su sanskrito kalba, kadangi lietuvių kalba yra pati seniausia iš dabartinių gyvų indoeuropiečių kalbų ir artimiausia sanskritui, kai yra net atskirų sakinių, kurių ir prasmė, ir žodžiai yra vienodi abiejose kalbose. Todėl ir Sai Babos mokymai man taip pat buvo labai savi, nes kai kurie jo sanskrito kalba vartojami terminai buvo suprantami ir be jokio vertimo.
Dar vėliau ėmiau surasti ir rusiškų knygų su Sai Babos mokymais. Per Rusijos kanalus vis pamatydavau apie Sai Babą įvairių laidų ir klaidingų paaiškinimų apie jį, kas mane labai nuliūdindavo, kad taip žmonės negali suprasti jo mokymų šviesos.
Aš būtent Sai Babos dėka pradėjau medituoti, ir jausdavau nusiraminimą, nors ir nelabai ilgą. Tačiau toks patyrimas man patvirtino, kad Sai Babos mokymai turi realų pagrindą.
Kada po poros metų man buvo įteikta Urantijos Knyga, aš jau buvau gerai susipažinęs su Sai Babos mokymais, todėl dvasiniai dalykai, apie kuriuos skaičiau Urantijos Knygoje, manęs niekuo nestebino. Man tai buvo taip pat SAVA, kaip buvo sava sanskrito kalba Sai Babos pateikiami terminai.
Kada perskaičiau visą Urantijos Knygą, kada ėmiau žmonėms perteikti Urantijos Knygos epochinio apreiškimo šviesą, atsirasdavo tarp mano klausytojų, kurie manęs taip pat paklausdavo ir apie Sai Babą. Aš jiems aiškinau, jog Sai Babos mokymai yra lygiai tokie patys, kaip ir Jėzaus, kai kur net palyginimai abiejų vienodi – Jėzus, eidamas su apaštalais per tiltą, kurį kai kurie iš jų matė pirmą kartą savo gyvenime, mokė juos, kad niekas nestato namo ant tilto, todėl ir jie neturėtų prisirišti prie šito pasaulio, nes jis yra tik kaip tiltas į kitą krantą. Ir Sai Baba moko, kad niekas nestato namo ant tilto, todėl ir šito pasaulio turtai yra laikini, reikia siekti amžinųjų dvasinių vertybių, o ne gyventi vien tik tuo, ką mato materialios akys ir laikyti tai ne iliuzija, o tikrove, nes tai yra tik pereinamasis pasaulis.
O tai, kad reinkarnacijos idėja buvo Sai Babos mokymuose nepaneigta yra ne dėl to, kad jis nežinojo TIESOS – KAD REINKARNACIJOS NĖRA – bet dėl to, kad jis rėmėsi Vedomis, kurios Indijoje sudaro žymią dalį gyvenimo nuostatų, nes Vedų pagrindas ir yra reinkarnacija, kuri labai lengvai, ir santykinai logiškai, pateisina kastų ir visuomeninės nelygybės egzistavimą, todėl kiekvienas tikisi kitame gyvenime turėsiąs GERESNĘ padėtį, vardan kurios DABAR verta pakentėti ir nekvaršinti daugiau galvos dėl to, kas vyksta aplinkui, NES TOKIA JAU KARMA IR BAIGTA. Ir jeigu Sai Baba būtų pradėjęs teigti, kad Vedos klaidingai moko, nes karmos jokios NĖRA, kaip nėra ir reinkarancijos, tai visa Indija būtų sujaukta, ir jam pačiam ten nebūtų jokios galimybės mokyti žmones, ir ne tik iš Indijos, bet iš viso pasaulio.
Štai kodėl Sai Baba mokė, kad jis yra DIEVAS, kaip ir visi žmonės yra DIEVAS, tik skirtumas tarp jų ir Sai Babos yra tas, kad jie nežino, kad jie yra DIEVAS, o jis ŽINO. Sai Baba tuo pačiu MOKĖ MEILĖS DIEVO, NE SENTIMENTALIOS IR SALDŽIOS MEILĖS, BET REALIOS IR IR NUOŠIRDŽIOS, BET RUPIOS MEILĖS Dievo. Ir ragino visus tikinčiuosius būti NUOŠIRDŽIAIS SAVOSIOS RELIGIJOS TIKINČIAISIAIS. Nuoširdžiais tikinčiaisiais – tai reiškia atsivėrusius savo dvasiniu vidumi, savo ATMA – SIELA – O NE VIEN TIK MECHANIŠKAI ATLIKTI IŠORINIUS RITUALUS IR TUO APSIRIBOTI. Jis kalbėjo apie GYVĄ IR VEIKLIĄ ATMĄ – SIELĄ, O NE ŠIAIP VIEN TIK MATERIALIŲ INTERESŲ SIEKIANTĮ ŽMOGŲ, O DVASINIAMS DALYKAMS LIEKANTĮ ABEJINGĄ, IR NETURINTĮ LAIKO.
Sai Baba buvo nepaprastai nuoširdus ir mylintis, bet tuo pačiu ir tvirtas ir griežtas, išsakęs daugybę savo karčių ir daug kam įsižeidimą sukeliančių žodžių, kada jis mokė apie dabartinę pasaulio prievartos politikos, gobšumu valdomos ekonomikos, ir nedorumu grindžiamos žiniasklaidos įtaka žmonijai.
Todėl nieko nuostabaus, kad būtent dėl Sai Babos tokios tiesos ir šviesos teisingo žodžio ėmė pastaraisiais metais lietis tokia šmeižto ir patyčių LAVINA Sai Babos atžvilgiu įvairiose žiniasklaidos priemonėse, interneto kanalu, apkaltinant jį nebūtais dalykais – vaikų seksualiniu tvirkinimu, net žmonių nužudymu, jau nekalbat apie tai, kad jis manipuliavo žmonių lengvatikybe, ir darė triukus kaip iliuzionistas materializuodamas daiktus, kad apmulkintų savo pasekėjus ir turėtų valdžią ir įtaką jų atžvilgiu.
TAI APŠMEIŽIMAS DIEVIŠKO IR TYRO ASMENS, ĮSIKŪNIJUSIO ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU ASMENS, ATĖJUSIO PADĖTI MUMS NUŠVISTI, ATĖJUSIO PAS ŽMONES SU MEILE,.IR ATNEŠUSIO ŽMONĖMS MEILĖS DIEVO DVASINĘ IDĖJĄ, KAD KIEKVIENAS DABARTINĖS RELIGIJOS TIKINTYSIS JĄ IŠPAŽINTŲ NE MECHANIŠKAI, O NUOŠIRDŽIAI – SU MEILE VISIEMS.
Už tokį šmeižtą bus pareikalauta iš kiekvieno jį paskleidusio, ir toliau skleidžiančio, ATSAKYTI.
AŠ ŽINAU KĄ SAKAU.
Dabar aš jums sakau AŠ ESU DIEVAS. Ir jūs esate DIEVAS. Tik skirtumas tarp jūsų ir manęs yra tas, kad jūs šito nežinote, o aš žinau.
Sai Baba TURĖJO išeiti, nes jis savo misiją, šiuo metu, ĮGYVENDINO, ir ATĖJO DAR RYŠKESNĖ DVASINĖ ŠVIESA, kurią jūs GALITE ATRASTI SAVYJE – ROJAUS TREJYBĖS DVASINĖ ŠVIESA – NES JŪS – KIEKVIENAS – TURITE SAVYJE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS DALELĘ – DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ
Jėzus po savojo prisikėlimo ir devyniolikos apsireiškimų tikintiesiems – tiek individualiems tikintiesiems, tiek tikinčiųjų grupėms – pakilo pas Tėvą-ROJAUS TREJYBĘ ROJUJE, kur gavo patvirtinimą apie savosios misijos visišką įgyvendinimą ir buvo ĮGALIOTAS VALDYTI VIETINĘ VISATĄ, NEBADONĄ, SAVUOJU VARDU KAIP ŠEIMININKAS SŪNUS KŪRĖJAS. Ir nuo šios akimirkos jis valdo savo Vietinę Visatą taip, tarsi ją valdytų ASMENIŠKAI JOJE BŪDAMAS TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ.
Todėl dabar mūsų Sūnus Kūrėjas – pasiekęs Šeimininko Sūnaus Kūrėjo DVASINĮ STATUSĄ – drauge su savo Partnere, Vietinės Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, sprendžia, KOKIA TURI BŪTI DIEVIŠKŲJŲ SŪNŲ ĮSIKŪNIJIMO TVARKA TOSE PLANETOSE, KURIOS PATYRĖ SAVOSIOS DVASINĖS VYRESNYBĖS NUOPUOLĮ IR SUKURSTĖ MAIŠTĄ PRIEŠ TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ, IR DĖL TO PATYRĖ ILGALAIKĘ KARANTINO-IZOLIACIJOS LAIKOTARPĮ. Štai kodėl Sai Babos pasirodymas mūsų planetoje buvo PAPILDOMAS VEIKSNYS žmonių DVASINIMUI.
TAČIAU DABAR, KAI LIUCIFERIS IR ŠĖTONAS, KAIP IR PUOLĘS Į TAMSĄ MŪSŲ PLANETOS PRINCAS, KALIGASTIJA, ATSISAKĘ JIEMS PASIŪLYTO GAILESTINGUMO IR PATYS PASIRINKĘ SAVOSIOS TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ, KAS IR BUVO PADARYTA JIEMS NUOŠIRDŽIAI PRIPAŽINUS SAVĄJĄ KALTĘ DĖL SUKELTO MAIŠTO PRIEŠ TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ, IR PASKELBUS DIENŲ SENŲJŲ TEISMO NUOSPRENDĮ MAIŠTININKŲ ASMENYBIŲ ATŽVILGIU 1985 METAIS, SAI BABOS IŠĖJIMAS BUVO DERINAMAS PRIE ĮVYKIŲ, O NE PRIE KONKREČIŲ METŲ. Būtent dėl to nesutampa Sai Babos anksčiau teigta jo išėjimo iš Urantijos data. Dabar įgyvendinant Ištaisomojo laikmečio programą, kurią parengė Šeimininkas Sūnus Kūrėjas ką tik sugrįžęs į savo postą po savęs padovanojimo sėkmingos misijos Urantijoje įgyvendinimo i rkuri numato VISAS priemones, kad šviesa kuo greičiau būtų planetoje tokia, tarsi jokio maišto ir nebuvo iš viso.
Sai Baba YRA SŪNUS ARBITRAS, kuris buvo atėjęs su PAPILDOMA IR SUSTIPRINANČIA DVASINĮ PLANETOS VYSTYMĄSI MISIJA. Jis ateis vėl kaip MONDŽORONSONAS, TURĖDAMAS SAVO ANKSTESNĮ PATYRIMĄ, KĄ REIŠKIA GYVENTI ŽMOGIŠKĄJĮ GYVENIMĄ. Ir ateis ne tuo metu, kaip buvo teigęs anksčiau Sai Baba, sakydamas, kad jis vėl pasirodys kaip Prema Sai praėjus aštuoneriems metams po savojo išėjimo iš Urantijos, kada jis bus sulaukęs 96 metų amžiaus. Sai Baba išėjo sulaukęs 84 metų, nes būtent jo išėjimo laiką nulėmė ĮVYKIAI – MAIŠTININKŲ TEISMO NUOSPRENDIS PASKELBTAS PAUKŠČIŲ TAKO CENTRE – UVERSOJE, NEBĖRA IZOLIACIJOS NEI SATANIJOS VIETINĖJE SISTEMOJE, NEI URANTIJOS PLANETOJE, RYŠIO GRANDINĖS ATSTATOMOS, YRA URANTIJOS KNYGOS EPOCHINIS APREIŠKIMAS, YRA JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS – KALBU JUMS VĖL - YRA MŪSŲ FORUMAS, YRA ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI RELIGIJA, YRA ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI ŠVENTOVĖ, YRA ROJAUS TREJYBĖS MOKYMAI, YRA URANTAI.
DABAR ĮVYKAI PLANETOJE YRA TOKIE, KAD NUJMATYTAS SŪNAUS ARBITRO - MONDŽORONSONO - PASIRODYMAS ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU PER ARTIMIAUSIUS 60 metų dar NEĮVYKS.
Sai Babos išėjimas buvo toks, kaip ir kiekvieno žmogaus, kad nebūtų akcentuojamas jo DIEVIŠKASIS ASMUO, KAD KUO MAŽIAU SUKELTŲ PAGRINDO ATEITYJE KURTI NEBŪTAS LEGENDAS, JEIGU ŠIUO ATVEJU MATERIALUS KŪNAS TARPINIŲ BŪTYBIŲ BŪTŲ PAKELIAMAS IR SUDEGINAMAS, ŽMONĖMS NESUVOKIANT TOKIŲ DALYKŲ IR TADA KURIANT PRASIMANYMUS KUR DINGO TIK KĄ BUVĘS GYVAS MATERIALUS APVALKALAS.
Dabar ypač sunku Sai Babos pasekėjams, nes jie nebeturi atramos fiziniu pavidalu, nebėra ko važiuoti į Putaparti, kur yra jo ašramas, kur yra mokykla, ruošianti dvasinės šviesos pripildytus būsimuosius studentus, kur yra muziejus, kur suvažiuodavo šimtai tūkstančių pasekėjų iš viso pasaulio ir patirdavo realius dvasinius stebuklus.
Sai Baba sakydavo, kad jo pasekėjams nėra reikalo važiuoti tik jo pasižiūrėti kaip kūno, jis savo dvasia yra visur, pasiekiamas iš dvasine prasme taip pat iš visur. Ir labai apgailestaudavo sakydamas, kad iš tų kurie atvažiuoja pas jį į Putapartį, tik kas šimtasis žino, KO JIS ATVAŽIAVO, iš tų, kurie žino, ko jie atvažiavo, tik kas šimtasis supranta jo mokymus, iš tų, kurie supranta jo mokymus, tik kas šimtasis jo mokymų laikosi.
Tai štai, kiek daug pas jį važiuojančių ir kiek mažai besilaikančių jo mokymų.
Sai Babos visas gyvenimas buvo paskirtas gėrio kūrimui drauge su Rojaus Trejybe visų labui. Jis įkūrė Fondą visos savo materialios-dvasinės veiklos finansavimui. Ir tik Sai Babos dėka atsirado irigaciniai projektai, kurų dėka vanduo pasiekė tokias vietas, kurios buvo negyvenamos, nes nebuvo vandens, o dabar ten yra gyvenimas ir nuimami derliai. Tik jo dėka atsirado ligoninės neturtingiesiems, kur patys geriausi pasaulio gydytojai atlieka sudėtingiausias operacijas be jokio užmokesčio, kas kitur neprieinama tokiems beturčiams ir atstumtiesiems, tik jo dėka atsirado mokyklos dvasinės šviesos pagrindu, universitetas, kur mokomi įvairių specialybių studentai turintys dvasinį stuburą ir sampratą apie Dievą, kaip apie savo gyvenimo šerdį.
Ir dabar netekus savojo DVASINIO VEDLIO, KURIO KŪNAS BUS SUDEGINTAS IR PELENAI PALEISTI GANGO UPĖJE, lieka – IR LIKS – tuštuma viduje, vakuumas, kuris apsunkina kvėpavimą ir gyvenimą kasdienybėje ir ateities planų kūrimą dar kartą aplankyti Sai Babą Indijoje. O kiek DAUG žmonių TRUMPAM PAVIRŠIUJE SUVIENYDAVO ŠITOS KELIONĖS. Suvienydavo trumpam per fizinį veiksmą – kelionės pas Sai Babą planų rengimą, keliavimą, praleistą laiką ašrame, kelionę atgal, įspūdžių aptarinėjimą, badžianų giedojimą. Ir tik tiek, nes GYVO ATSIVĖRIMO TAIP IR NEBUVO KŪRĖJUI – ROJAUS TREJYBEI, KURI TIK VIENA TEGALI SUVIENYTI DVASIOJE VISUS, IR NET VISĄ KŪRINIJOS DVASINĘ ŠEIMĄ.
Prieš keletą metų aš skaičiau Sai Babos teiginį, sakantį – naudokitės proga, kol prie manęs galite prieiti, nes greitu laiku prie manęs galės prieiti labai nedaugelis – tik išrinktieji.
Tuo metu nepajėgiau suvokti jo šito teiginio. Šiadien suvokiau, kad šitokiu būdu jis prieš keletą metų perdavė žinią savo pasekėjams apie artėjantį jo IŠĖJIMĄ. Labai panašiai, kada Jėzus kalbėjo, kad netrukus jis iškeliaus, kur žmogus tuo metu patekti negali. Todėl ir ši Sai Babos mintis apie IŠRINKTUOSIUS, tai apie tuos, kurie jau bus taip pat patyrę išėjimo iš Urantijos ir prisikėlimo TIKROVĘ, todėl ir galės prie jo prieiti jau aukštesniu pavidalu.
Tačiau Sai Babos pasekėjams dabar stigs ilgalaikio ir tvirto atramos DVASINIO PAGRINDO, nes Putaparčio trauka NIEKADA NEBEBUS TOKIA, kokia BUVO esant jame Sai Babai.
Pasekėjai pradės tarpusavyje nebesutarti dėl įvairių materialių klausimų, nes jie neturi savyje atradę Rojaus Trejybės, nes šito jų nemokė net Sai Baba.
Jau šiandien nebesutariama dėl Sai Babos Fondo materialių turtų, vertinamų daugiau kaip 5 milijardais dolerių, nes į jo valdymą savo teises pareiškė Sai Babos sūnėnas, kas labai nepatinka Sai Babos Fondo tvarkytojams ir pasekėjams. Todėl ir tolimesnis jų BENDRAS kelias yra trumpalaikis, nes be Rojaus Trejybės visi keliai – anksčiau ar vėliau – būtinai atves į sausrą ir dykumą, kur nėra nei vandens, nei maisto. Tik su Rojaus Trejybe ir dykuma pavirsta ŽYDINČIA OAZE IR SODU.
ŠTAI KODĖL NIEKADA NEREIKIA SAVĘS SUSIETI SU JOKIU DVASINIU MOKYTOJU, KAD IR KAIP JUMS ŠITO NORĖTŲSI, NES JIS NIEKADA PATS SAVAIME JŪSŲ NEPAMAITINS, KAD IR KIEK JUMS ATVERS DVASINIŲ GELMIŲ, NES JIS PATS MAITINASI NE IŠ SAVĘS, O IŠ ROJAUS TREJYBĖS. IR DVASINIS MOKYTOJAS ANKSČIAU AR VĖLIAU TURĖS ŠITĄ PLANETĄ PALIKTI SAVO MISIJĄ UŽBAIGĘS. TODĖL, KAD TOKIOS TUŠTUMOS NEPATIRTUMĖTE, VISADA REMKITĖS TIK Į ROJAUS TREJYBĘ, IR TIK Į JĄ, NES TIK JI YRA GYVOJO VANDENS IR GYVOJO MAISTO ŠALTINIS IR CENTRAS VISAI KŪRINIJAI. TODĖL TIK SU JA JŪS IR DYKUMOJE BŪSITE PAGIRDYTI IR PAMAITINTI, IR NIEKADA JI JŪSŲ NEPALIKS, NES JI NĖRA MATERIALUS PAVIDALAS, NORS YRA REALI DVASIA, IR NET DVASIOS ŠALTINIS IR CENTRAS VISOJE KŪRINIJOJE, IR NET YRA JŪSŲ PAČIŲ VIDUJE. TODĖL NIEKADA JŪS NEJAUSITE NAŠLAIČIO BŪSENOS, JEIGU ATRASITE ŠĮ ŠALTINĮ SAVYJE.
Evoliucija, ROJAUS TREJYBĖS sumanyta mums visiems, NESUSTABDOMA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-04-25 17:25:39
Komentarai
Sunku net patikėti , kad šią Žemę paliko tokia ryški asmenybė , pas kurią važiavo , meldėsi ir mokėsi milijonai žemės gyventojų . Aišku , skaudžiausia tai Indijos milijonams tikinčiųjų , kurie čia matė tikrą Dievą Žemėje , o dabar staiga viso to neteko .Žemiškas protas tiesiog negali priimti tokią žinią , kuri kertasi su visu begaliniu tikinčiųjų tikėjimu į Jo dieviška veikla ir žemišką išėjimą iš šio žemiško gyvenimo . Tačiau , kaip sakoma - Dievo keliai nežinomi ir neišmatuojami .
Labai gerą Algimantai , temą - komentarą parašei ir čia nieko jau nebeišeina , nei pridėti , nei atimti .
emilispetras
2011-04-26 13:30:04
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]