Forumas: temos peržiūra
Ką reiškia gyventi BE ROJAUS TREJYBĖS, IR SU ROJAUS TREJYBE, 2011 06 06
Gyvenimas BE Rojaus Trejybės veda žmoniją į tragiškas pasekmes, KURIOS BUS VIS REALIAU PATIRIAMOS artimoje ateityje visame pasaulyje, kad jų NEPASTEBĖTI, IR NESUSIMĄSTYTI, KODĖL JOS BUS BŪTENT TOKIOS SKAUDŽIOS, bus tiesiog neįmanoma. Tačiau tos tragiškos pasekmės Urantijoje pasireikš skirtinguose planetos kraštuose skirtinga gausa naujų ir nepagydomų ligų, kokiomis dabar yra AIDS, vėžys, ir net tuberkuliozė, bet atsiras vis nauji ir iki tol niekada neužfiksuoti virusai, tačiau jų šaltinio jokie VADINAMIEJI DABARTINIAI mokslininkai neatras, nes JIE NET NEŽINO, KUR jo ieškoti – O BŪTENT IEŠKOTI TAMSIAME IR SAVANAUDIŠKAME SAVYJE, BET JOKIU BŪDU NE ISPANIŠKUOSE AGURKUOSE AR POMIDORUOSE. O virusai ir bakterijos vis mutuos ir STIPRĖS MUTUODAMI, ir dėl to daugiau plis po pasaulį, pareikalaudami savosios neišmanėlių ir tamsuolių žmonių REALIOS FIZINĖS AUKOS – FIZINIO KŪNO GYVYBĖS. Gausės fizinių ligų, depresijų, savižudybių, kriminalinių žudynių, karų tarp kriminalinių įvairaus plauko gaujų, dar daugiau subujos narkomanijos ir alkoholizmo sukelto proto pamišimo apraiškos ir ateinančių kartų intelekto nusilpimas apskritai, šeimos ir švietimo visuotinė degradacija apims pasaulinės pandemijos mastą, vaikų išnaudojimas tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek gatvėje, susipriešinimas tėvų su vaikais, mokytojų su mokiniais, vaikų su vaikais bus TOKIO laipsnio, kokio šiandien ir sapnuose nesapnuojate, kariniai konfliktai tarp valstybių, kai tam nebus jokių realių priežasčių, bus SAVANAUDŽIŲ POLITIKŲ UŽGAIDOS IR PRAMOGOS DALYKU didžiųjų valstybių politikų gyvuliniam ego pademonstruoti, valstybių dabartinis visiškai nebeveiksmingas valdymas žlugs ir atves į visišką visuomenės degradaciją, DĖL TO NEPAPRASTAI PADAŽNĖS IR SUSTIPRĖS PRIEŠPRIEŠA VISUOMENĖJE, O TAIP PAT IR GAMTOS STICHINĖS NELAIMĖS – potvyniai, cunamių bangos, viesulai, ypač galingi viesulai, vadinami anglišku žodžiu tornadais, griaustinių kanonados su žaibų fejerverkais ir jų sukeliami gaisrai miestusoe ir kaimuose, miškų gaisrai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, sausros, karsčiai,
liūtys, pūgos, speigai.
Ir visų šitų tragiškų – ir vis tragiškesnių ateityje – pasekmių priežastys glūdi žmogaus viduje – ŽEMŲ DAŽNIŲ VIRPESIŲ TERPĖJE. O tokius ŽEMO dažnio virpesius sukuria tik toks žmogus, kuris gyvena BE ATRASTOS SAVYJE ROJAUS TREJYBĖS, TODĖL JO SKLEIDŽIAMI – REALŪS – ŽEMO DAŽNIO VIRPESIAI IR SUKURIA VIRUSUS, NUO KURIŲ VAISTŲ NĖRA - IR NIEKADA NEBUS. Tačiau vadinamieji dabartiniai mokslininkai net ir minties neturi, kad žmogus spinduliuoja žemo ar aukšto dažnio virpesius, gali ATRASTI ROJAUS TREJYBĖS ASMENIS SAVYJE IR SPINDULIUOTI VIS AUKŠTĖJANČIO DAŽNIO VIRPESIUS, IR DĖL TO GALI NEPATIRTI JOKIŲ LIGŲ, JOKIŲ SUKRĖTIMŲ, KAD JAM NEREIKĖS JOKIŲ VAISTŲ. Tokius teiginius jie vadina fantazijomis, tuo tarpu savo fantazijas jie laiko tikrove, nors mato, kaip miršta žmogaus materialus kūnas, o vaistų jis taip ir nesugeba sukurti, nes NEPAJĖGIA SUVOKTI, KAD TOKIŲ LIGŲ ŠALTINIS YRA ŽMOGAUS VIDINIS IR MIEGANTIS DVASINIS AŠ, TUO TAPRU JO ATŽVILGIU BUJOJANTIS GYVULINIS AISTRŲ IR GEISMŲ EGO IR SERGA, IR PALIEKA ŠĮ PASAULĮ NESUKAUPĘS ŽMOGIŠKOJO PATYRIMO, O DAR LIŪDNIAU – NEATRADĘS ROJAUS TREJYBĖS SAVYJE.
Aš daug važinėju dviračiu treniruodamas savo fizinį kūną – Rojaus Trejybės šventovę materialiu pavidalu, todėl tokie keliai, kokie buvo prieš ketvertą-penketą metų, kurie tuo metu mane tiek liūdino dėl jų prastos būklės, dabar jie man atrodo kaip santykinai geros kokybės palyginus su ŠIOS DIENOS KELIŲ IR GATVIŲ duobėmis ir begaliniais ir prastais JŲ LOPYMAIS, kurie ne tik neduoda jokios naudos, bet NET IR MILŽINIŠKU laipsniu alina valstybės biudžetą ir visuomenės moralinę būseną ir fizinę sveikatą.
Tačiau TOKIŲ dalykų nesuvokia KOL KAS ne tik Lietuvoje, bet ir visoje planetoje. Todėl aš jums ir čia turiu suteikti mokymą, kad galėtumėte į kelių būklę pažvelgti giluminiu žvilgsniu ir pamatyti, kokia tai yra skylė valstybės biudžeto kišenėje, o jos niekas net nesiruošia užsiūti, kad iš jos nebyrėtų pinigai į balą, nes NESUVOKIA GYVOS SISTEMOS IR SĄSAJŲ SU ŠITOS SISTEMOS GRANDIMIS, KURIOS AKIVASZDŽIAI MATOMOS MAN, BET KURIŲ NEMATO NIEKAS KITAS, KURIŲ NEMATOTE IR JŪS NĖ VIENAS.
Aš neaiškinsiu šito jums smulkiai, nes tai užimtų labai daug vietos, o pamėginsiu jums pateikti tik esminius – ir jungiamuosius – sistemos blokus.
Visuomenė gyvena turtingiau tik tada, kada veikiama su savyje atrasta Rojaus Trejybe visumos labui, ir gyvenama prasmingai ir TAUPIAI VISŲ LABUI.
Jeigu yra duobėtos gatvės, tai kiekviena duobutė, kokia maža ji bebūtų, turi įtakos vairavimo saugumui, kuro sąnaudoms, ir mašinos detalių trinčiai ir fiziniams gedimams, tačiau dar svarbiau yra TAI, KAD JI VEIKIA VAIRUOTOJO NE TIK SĄMONĘ, BET IR PASĄMONĘ. Jeigu kelio danga yra geros kokybės, vairuotojas ne tik važuoja be įtampos, bet jis jaučia net malonumą iš paties važiavimo proceso. Reiškia jo pasąmonė nejaučia ĮTAMPOS, todėl jo DIENOS DARBŲ veikla bus veiksmingesnė, jo bendravimas su savo šeima bus ramesnis ir šiltesnis, tai turės poveikio visiems žmonėms, su kuriais jis bendraus betarpiškai, nes jie jaus jo ramybės aukšto dažnio virpesius savo vidumi, o kitiems jie taip pat pasklis po visą aplinką.
Dabar paimkime šios dienos kelių duobes, kada jos lopas ant lopo kasmet vis iš naujo taisomos, ir taisomos be galo, o naudos jokios, nes darbas padaromas atžagaria ranka, kad net važiuojantiems ir po tokio vadinamojo remonto lieka toji pati “slalomo“ trasa, kada reikia išsisukinėti tarp paliekamų duobių ar griovelių, nes mat nevisus plyšius užtaiso.
Kai praėjusį penktadienį taip pat važiuodamas dviračiu privažiavau prie Kęstučio gatvę remontuojančių darbininkų ir paklausiau jų viršininko, nes jis buvo vienintelis tarp visų švariai apsirengęs ir be darbininkiškos liemenės ir nurodinėjo kitiems, kokiu kriterijumi jis pasirenka, kurias duobes užlopyti, o kurias palikti, tai jis manęs nesuvokė, KO AŠ JO KLAUSIU. Aš dar kartą pakartojau savo klausimą, pridėdamas, kad "pusė duobių palikta, nors jūs jau su visa technika nuvažiavote tolyn, o aš dviračiu važiuodamas turiu šokinėti kaip zuikis per paliktas duobes." Jis labai užpyko ir atrėžė, "visi dabar moko, kaip remontuoti gatves." Aš jam pasakiau, kad aš jo nieko nemokau, o noriu sužinoti, kuo remdamasis jis pasirenka, jog viena duobė verta lopo, o jau kita – nebe. Aš jam sakau, kad mane DOMINA KRITERIJUS, NES GATVĖ TOJE VIETOJE DABAR TAIP IR PALIKTA NESUREMONTUOTA, NORS JAU JŪS JĄ REMONTUOJATE KITOJE VIETOJE, IR Į ANĄ NEBEGRĮŠITE, IR SAKYSITE, KAD GATVĘ SUTAISĖTE, NORS TAI REMONTO PARODIJA IR APGAVYSTĖ. Tuomet jis man atvirai prisipažino klausdamas: “Tai nejaugi mes turime visus pinigus sukišti į vieną gatvę?“ – “Tačiau, kam reikalinga tokia IMITACIJA, KADA REMONTO JŪS TAIP IR NEPADAROTE? Taip imituojate ir kitose gatvėse, taip ir visame mieste lieka gatvės remonto tik imitacija.“
Ir kada valstybė nesirūpina gatvių ir kelių naujų dangų – ir ne tokių, kokios buvo klojamos iki šiol, kad po kelių mėnesių vėl kaip nebūta naujos dangos kokybės – klojimu, tai reiškia, kad kuro sąnaudos padidės, tuo pačiu padidės ir mašinų remonto apimtys, padidės kaina visiems gaminiams, pradedant statybose reikalingiems, žemės ūkyje, ir baigiant duona, kruopomis, ir pienu parduotuvėse, padidės vairuotojų įtampa, stresas, žmonių tarpusavio santykiai bus pilni erzulio, padaugės avarijų, išaugs išlaidos traumų gydymui, o patyrusiems jas ir patyriusiųjų šeimos nariams dar didesni stresai ir išlaidos, planų žlugimas, kam buvo numatytos ir lėšos ir laikas, o mirties atveju – neatstatomai paveikiama vaikų pasąmonė, kuri JIEMS AUGANT JAU BRANDINS NAUJŲ LIGŲ PASIREIŠKIMĄ JŲ VIDUJE JAU JIEMS PASIEKUS FIZINĮ SUAUGUSIOJO AMŽIŲ, kai priežastis buvo tas duobėtas kelias ir fizinė motinos ar tėvo mirtis jam dar vaikui esant. O juk tam reikės vėl biudžeto pinigų – ligoninėms, daktarams, vaistams. Tai taip pat prisidės prie nestabilios tokio augančio vaiko psichikos, kada jis negalės sukurti normalios šeimos ir pats normaliai auginti vaikus su savyje atrasta Rojaus Trejybe, nes visą laiką jis jaus viduje nepasitenkinimą, kad jis neturėjo tėvo ar motinos, kada kiti juos turėjo ABU. Tai jam tap pat kainuos ir menkesnį išsilavinimą, nes jis greitai pavargs nuo mokymosi ir ieškos pramogų, kad tik nereikėtų sukti sau galvos. Ims apgaudinėti mokytojus ir meluoti. Tada reikės kurti daugiau etatų įvairiose vis naujai steigiamose institucijose, ką gi daryti su sunkiais vaikais. Reikės biudžeto pinigų. Ir visa tai taip pat bus sąsaja su TAIS BLOGAIS KELIAIS. O paskiau valstybės biudžetas turės išlaikyti jį padarius nusikaltimą ir patekus į kalėjimą.
Štai kodėl investavus į patikimų kelio dangų klojimą, o ne duobių dabartinį TARIAMĄ remontą, valstybės biudžetas sutaupytų milijonus litų kitose sferose.
Jums tai gali atrodyti fantazija, tačiau tikrovė yra tokia, kada GYVENAMA SU ROJAUS TREJYBE, TAI TOKIA VALSTYBĖ NETURI NE TIK DUOBĖTŲ KELIŲ IR NETURI TOKIŲ VIRŠININKŲ, KURIE LOPO DUOBES KAIP PAPUOLA IR VIENĄ LOPO, KITĄ PALIEKA, BET VALSTYBĖ NETURI SKOLŲ IR BEDARBIŲ, NES JI GYVENA ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESA IR RITMU SU PASIMĖGAVIMU KIEKVIENOS DIENOS AUŠRA IR SAULĖLYDŽIU IR VEIKLA TARP JŲ VISŲ LABUI.
TOKIOJE VALSTYBĖJE NEBUS VIESULŲ IR URAGANŲ, KURIE PRIDARO DAUGYBĘ MATERIALIŲ NUOSTOLIŲ, O DAR DAUGIAU PAVEIKIA PASĄMONĘ IR SĄMONĘ TŲ, KURIE NUKENTĖJO.
Visuomenė – ir jos veikla – yra gyvo organizmo išraiška arba visų šviesos labui, arba tamsai.
Visų labui galima veikti tik ASMENIŠKAI atradus Rojaus Trejybę savyje, o be Rojaus Trejybės veikti VISŲ LABUI TIESIOG NEĮMANOMA, todėl tai yra TAMSOS REALUS PASIREIŠKIMAS ATSKIRŲ GRUPUOČIŲ - POLITINIŲ PARTIJŲ AR EKONOMINIŲ-FINANSINIŲ KOMPANIJŲ - LABUI, o visumos labui tik tiek, kad būtų sudaroma ILIUZIJA, jog tariamai rūpinasi visuomenės interesais. Tai – REALI ILIUZIJA, TAČIAU JĄ MATO TIK ROJAUS TREJYBĘ ATRADĘS SAVYJE JOS SŪNUS AR DUKRA SAVO GILUMINE DVASINĖ ĮŽVALGA.
Štai kodėl mes turime MELSTI NUŠVITIMO IR ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMO ASMENIŠKAI SAVYJE VISIEMS MŪSŲ DVASIOS BROLIAMS IR SESĖMS, KAD BŪTŲ SUŠVELNINTOS PASEKMĖS VISŲ TŲ REIŠKINŲ, APIE KURIUOS RAŠIAU PAČIOJE PRADŽIOJE, IR MELSTI APVAIZDOS, KURI MUMS YRA ROJAUS TREJYBĖS SUTEIKTA PAGALBOS AUKŠTESNĖ PRIEMONĖ, ĮSIKIŠIMO IR VEIKIMO VISADA IR VISUR, KAI VIEN TIK MŪSŲ ASMENINIŲ PASTANGŲ YRA PER MAŽA, KAD BŪTŲ UŽKIRSTA NELAIMĖ.
TAI TAIP PAT STIPRINS MŪSŲ PASTANGAS, ĮTIKĖJIMĄ, IR PASITIKĖJIMĄ ROJAUS TREJYBE, IR BENDRADARBIAVIMĄ SU REALIAI ESANČIA IR VEIKIANČIA – MUMS PAPRAŠIUS – APVAIZDA, MŪSŲ DVASIOS BROLIAIS IR SESĖMIS, MUMS – KOL KAS – DAR NEMATOMAIS, BET JAU JŲ KAI KURIŲ ĮSIKIŠIMO VAISIŲ PARAGAVUSIEMS IR REALIAI PATYRUSIEMS JŲ REALŲ BUVIMĄ SU MUMIS IR VEIKIMĄ MŪSŲ LABUI - VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-06-06 22:26:49
Komentarai
Mielieji, gyvenimas BE Rojaus Trejybės YRA IŠ VISO ILIUZIJA, todėl TOKIO gyvenimo iš viso NĖRA, tai tik mėginimas save apgaudinėti, ir save įtikinti, kad gali sukurti savojo asmens, savo šeimos, savo tautos, savo valstybės, savo kartos gyvenimą, kuris būtų gerovės pasireiškimas. Todėl ir bet kokie mokymai, kuriuos kas nors pateikia BE ROJAUS TREJYBĖS yra taip pat nerealūs ir iliuziniai.Štai kodėl viskas, kas neturi ROJAUS TREJYBĖS pagrindo, mūsų svetainei - ne šiaip ieškančių dvasinės šviesos svetainei, bet tikrų DVASINIŲ MOKYTOJŲ RENGIMO svetainei - netinka, nes mes gyvename ROJAUS TREJYBĖS TIKROVĖJE, O NE ILIUZINIUOSE NAŠLAIČIŲ LABIRINTUOSE.
Todėl jūs tik šitoje svetainėje turite laisvę GARBINTI IR ŠLOVINTI ROJAUS TREJYBĘ, ir dalintis savo patyrimu su Rojaus Trejybe TIEK, KIEK ŠITO TROKŠTA JŪSŲ ATSIVĖRUSI DVASIA.
Tad liekite savo patyrimus su Rojaus Trejybe iš meilės ir kitų sustiprinimui ir ir savo ir kitų mokymo labui, kad ir kiti ATRASTŲ ROJAUS TREJYBĖS TRIS ASMENIS - TĖVĄ, AMŽINĄJĮ SŪNŲ-MOTINĄ-BROLĮ, IR BEGALINĘ DVASIĄ-MOTINĄ-SESĘ - SAVYJE, NET IR TAIP, KAIP JŪS JUOS ATRADOTE IR PAJUTOTE MEILĘ IŠ JŲ JIEMS, IR VISIEMS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-12-05 16:03:05
Čia noriu pateikti pavyzdį, kaip skirtingai mato tuos pačius, paprastai parasytus sakinius. Zmogaus protas ir dvasinis kurejui atvertas protas. Kada užrašai mokyma, nuosirdziai norėdamas pateikti pavyzdį, kad kitas, nuosirdziai siekiantis gilesnio savęs atverimo suprastų, tai peteiki pavyzdžius, kurie ir atitinka tai ką tu nori išsakyti,
Pavyzdžiui mokyme apie kelių pasirinkimą žemiau, išsakiau minti, kad i Klaipėda galima važiuoti tiesiai arba per aplinkui, bet nepasakiau, kad vienas kelias blogas o kitas geras. Norejau pabrėžti tik šių keliu skirtumą, kad vienu keliu važiuojant galima i norima vieta patekti saugiau ir greiciau, o kitu keliu, per Maskva galima savo keliones tikslo ir nepasiekti, nes tam bus sugaista daug laiko ir sunaudota daug energijos. Bet žmogus besivadovaujantis savo zemsniuoju, protu linkęs viska skirstyti i juoda balta, gera bloga, tamsą šviesą, Ir tam, kad save apginti dar naudoja ir sarkazmą, tokiu būdu yra daromos net trys klaidos - viskas skirstoma ir dalinama, sarkazmas dar labiau uždaro žmogaus vidų, taip pat yra teisinamasi, kas jau savaime parodo besiteisinanciojo neteisumą ir tik paviršutinišką supratimą. Išeitis paprasta - nurimti, įsiskaityti dar ir dar kartą į tai kas parašyta, ir neskubėti daryti išvadų ir apibendrinimo. Tai bus pirmas žingsnis i atsiverimą savo tikrąja dieviska asmenybe. Tai aš ir turiu omeny kai sakau, kad nuomonę turi pakeisti įžvalga. Įžvalga neatsiranda jeigu nežvelgi. Žiūrint į banguotą ežero paviršių neįmanoma susidaryti nuomonę apie ežero gelmę, vandens skonį, temperaturą, vandens kietumą ar minkstumą, o tuo labiau suzinoti apie dugno įvairovę. Tam, kad ezero gelmę pažinti reikia i ji pasinerti arba bent jau zvelgti giliau palaukus kol ezero bangos nurims. Net ir tada, kai jau atrodo kad gelmę pazysti, staiga atsiveria naujas ir kitoks aspektas nes ežeras visada keičiasi, priklausomai nuo saulės sviesos, ir gamtos salygų - jis gyvas,.
Taigi nuomone yra tik labai labai pavirsutiniskas vaizdas, Tuo tarpu įžvalga ir vis gilejanti, kosmine įžvalga, leidžia pamatyti gyvybę ir kitimą tame, kas anksčiau atrodė tik juoda balta, teisinga arba neteisinga. Stebėdamas ir žvelgdamas pamatai vis daugiau ir daugiau ivairių aspektų, o izvalgos gilumas priklauso, nuo susiliejimo, su Dvasios Šaltiniu ir Centru - Rojaus Trejybe. Nuo vidinės ramybės, kuri ateina tik prisipildžius iš vidaus Meilės.
Ramybes jums
ValdasAirija
2012-11-14 16:13:42
Mielas Emili Petrai, tavo pasisakymuose, kuriuos tu pateiki urantų DVASINIŲ MOKYTOJŲ rengimo Forume dažnai prasiveržia SUSIERZINIMAS dėl URANTŲ DIDESNĖS DVASINĖS ŠVIESOS, kurią tu visaip mėgini sumenkinti. Tai ryškiai mato – junta virpesiais – tu juos paskleidi savo irgi MOKYMAIS – tie, kurie jau stovi ant aukštesnio dvasinio savo aš – asmenybės – atskleidimo laiptelio.
Kaip gi gali būti kitaip, jog dvasinių mokytojų rengimo Forume urantai NEMOKYTŲ? Tuomet jie negalėtų įgyti patyrimo kaip dvasiniai mokytojai, nes NEMOKĖTŲ pateikti savo MOKYMO. O kas yra MOKYMAS – didesnės ŠVIESOS ir IŠMINTIES SUSISTEMINTAS pateikimas, padedantis ir kitiems tokią didesnę ŠVIESĄ ir IŠMINTĮ patikrinti savo PATYRIMU, ir tada padaryti IŠVADĄ – tik TADA – TOKS MOKYMAS YRA TIKRA TIKROVĖ – O TAI REIŠKIA – TIESA.
Tuo tarpu tu, mielas Emili Petrai savo pamokymuose didele dalimi užsiimi vien tik intelektualiais ir demagogiškais išvedžiojimais.
Štai tu teigi:
Mokymai , mokymai , mokymai , visi nori mokyti vienas kitą vis egzotiškesniais išsireiškimais . Kiekvienas savo individualias mintis priskiria , kaip ypatingos reikšmės minčiai ir dvasinei įžvalgai . Ar tikrai jau ta mintis tokia dvasinė ? O gal tai , tik brandi gyvenimo patirtis .
O kaip gi kitaip, aišku, kad kiekviena individuali ir patyrimu paremta mintis yra ypatingos reikšmės ir dvasinės įžvalgos mintis. KOSMINĖ įžvalga neprieštarauja gyvenimo patyrimui jeigu šis patyrimas yra kaupiamas su Rojaus Trejybe atrasta savyje. Ir priešingai, gyvenimo patyrimas su Rojaus Trejybe išplečia ir KOSMINĘ įžvalgą ir suteikia supratimą apie ATEITIES gyvenimo patyrimą, šiuo metu dar neprieinamą ir neįsisavintą potencialą.
Tai, ką parašei žemiau, liudija, kad tu tiesiog nori prieštarauti dėl paties prieštaravimo, tiesiog savo blaivų ir logišką protą palikęs nuošalyje:
Nesureikšminkime savo vidinių dvasinių išmintingų minčių , išplaukiančių iš tokio pat biologinio kompiuterio , kaip ir milijonai panašių ir nenuvertinkite kito žmogaus pasaulėžiūros . Tegu važiuoja žmogus į Klaipėdą per Latviją , jeigu jis to labai nori , jeigu jis tame mato savo kelionės prasmę , nors tu ValdaiAirija , jau priskiri tai kaip klystkelį . Kiekvienam savo kelias , nes Dievo Tėvo dvasia žino geriausiai, kaip atvesti šias žmogiškas sielas pas save . Kiekvienam savo kelias ir unikalus kelias , nors kryptis tą pati , nes visos sielos teka į Rojų .
Mielas Emili Petrai, kiekvienas normaliai mąstantis keliauninkas, jeigu jis bus nuoširdus, niekada nevažiuos duobėtu keliu ir dar galai žino per kažkokius brūzgynus, ir nežinodamas kur ir kada pasukti, kai ir tokiam keliauninkui yra parengtas puikios kokybės ir nuostabiai apšviestas kelias, o priedo dar yra suteiktas ir tobulas vadovas, kuris suteiks patarimus ir reikalingą informaciją važiuojant būtent tuo keliu ir visos kelionės metu. Štai dvasinis mokytojas jau turi sukaupęs savo patyrimą ir žino, ką reiškia šis gyvasis kelias ir dėl to palyginęs savo paties asmeninį ankstesnį klaidžiojimą duobėtame kelyje ir brūzgynuose siūlo jau kitą maršrutą – gyvąjį, ir tikrovės, ne iliuzijos kelią – kad būtų mažiau kančių ir skausmo toje kelionėje. Būtent dėl savojo aukštesnio dvasinio išsivystymo dvasinis mokytojas ir gali paaiškinti, koks yra skirtumas tarp tikrojo gyvojo kelio ir klystkelio. Tačiau niekas šio kelio nebruka per prievartą. Ir tik nuoširdus keliauninkas pasinaudos išmintingu patarimu ir pats taps išmintingesnis. Tuo tarpu tokie UŽSISPYRĖLIAI, koks esi tu, mielas Emili Petrai jau daug metų mūsų – urantų – Forume – vis nusibrozdins alkūnes ir kelius, tačiau dėl to turėsi kaltinti tik save, o ne dvasinius mokytojus, kurių patarimus tiesiog ignoravai.
Yra tokių žmonių charakterių, kurie visada priešgyniauja, nesvarbu, ką jiems bepasakytum, jie visada apverčia viską aukštyn kojom, kad tik būtų pagal juos. Tokie žmonės negali būti dvasiniais mokytojais, o žalos tikrai gali pridaryti, ir pridaro visiems. Tokie žmonės tikrai stabdo evoliuciją planetoje, ir tuo pačiu nenori nieko girdėti apie gyvąjį šviesos kelią. Jų mąstymas yra gyvulinio lygio – savanaudiškas ir suvaržytas baimės – jų intelektas labai ribotas – be kosminės įžvalgos – jie kupini nerimo, ir baimės, todėl bijo keistis patys, ir bijo, kad keičiantis net ir kitiems, bus priversti ir jie vis tik keistis, o tai jiems dar baisiau. Todėl jie visomis išgalėmis yra įsikabinę į intelektualius išvedžiojimus, ir jais apramina savo intelektą, bet jo neapšviečia gyvuoju patyrimu su Rojaus Trejybe, nes nėra jie atradę savyje Rojaus Trejybės. Tai DOGMATŲ kategorija.
Ir pabaigai, mielas Emili Petrai, tu pateiki du teiginius, iš pradžių tu sakai:
Anksčiau ar vėliau , visos normalios sielos , tai mes taip jas normaliomis skirstome ir vadiname , o gal ir nenormalios eis kartu , visos pasieks DIEVĄ TĖVĄ ir garbins džiaugsme ir kosminio proto brandume , visa Dieviškąją Rojaus Trejybę . Visi ateis ir urantai , ir krikščionys , ir musulmonai , ir dar daug kitų religinių sektų .
O tada tu pateiki tikrai ŠVIESOS mintį:
Žmogus yra unikalus kosminis kūrinys ir niekur jo siela nepradings ir nepražus , jeigu tik valingai trokš save tobulinti , kaip žmogus , kaip asmenybė .
Tai būtent dvasinis mokytojas ir yra tam, kad žmogus kaip asmenybė valingai trokštų save tobulinti. Tačiau šito kol kas netrokšta visa žmonija, NES Į RYŠKESNĘ IR DIDESNĘ ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESĄ EITI BIJO. Šios baimės laipteliai taip pat yra skirtingi, kaip ir dvasinės šviesos, kurios taip bijo ir musulmonai, ir katalikai, ir budistai, ir mormonai, ir visos kitos sektos, ir ateistai. Tai kaip gi galėtų žengti Rojaus Trejybės sumanyta evoliucijos išraiška Urantijoje, jeigu niekas neitų gyvuoju keliu, jeigu niekas neaiškintų dvasinių patyrimų ir teiginių, tai žmonija taip ir būtų likusi laukinio urvinio lygyje. Štai kodėl urantai yra pati ryškiausia dvasinė šviesa Urantijoje, kad ją perteiktų žmonijai, kad ir ši sužinotų, jog svarbiausia yra ne Urantijos Knyga ir kiti dvasiniai apreiškimai, bet GYVASIS KELIAS, kurio Autoriai yra ROJAUS TREJYBĖ, KURIĄ BŪTINA ATRASTI SAVO VIDUJE, NORINT PATIRTI ŠIO KELIO KASDIENĘ PRASMĘ GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ IR ŽENGIANT DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE KASDIENIUOSE DARBUOSE KAIP GĖRIO IR ŠVIESOS BENDRAKŪRĖJAMS.
Štai kokie darbai laukia urantų – PADĖTI Visagalei Rojaus Trejybei įgyvendinti evoliucijos planą Urantijoje, ir kūrinijoje, kad mažiau mūsų brolių ir sesių rinktųsi KLYSTKELIUS, o sužinotų apie GYVĄJĮ kelią, matydami mūsų GYVENIMĄ.
Aš jums sakau – yra TIK VIENAS VIENINTELIS KELIAS PAS ROJAUS TREJYBĘ ROJUJE – GYVASIS KELIAS. Visi kiti keliai ir takeliai yra ne kas kita, kaip vien tik klystkeliai, kurie keliauninkus po ilgų ir baimę keliančių klaidžiojimų tamsos labirintuose ir brūzgynuose išves ne kur nors kitur, bet į šitą patį gyvąjį kelią, kuriuo šiandien visame pasaulyje eina tik urantai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-10-30 14:43:26
Mokymai , mokymai , mokymai , visi nori mokyti vienas kitą vis egzotiškesniais išsireiškimais . Kiekvienas savo individualias mintis priskiria , kaip ypatingos reikšmės minčiai ir dvasinei įžvalgai . Ar tikrai jau ta mintis tokia dvasinė ? O gal tai , tik brandi gyvenimo patirtis .
Nesureikšminkime savo vidinių dvasinių išmintingų minčių , išplaukiančių iš tokio pat biologinio kompiuterio , kaip ir milijonai panašių ir nenuvertinkite kito žmogaus pasaulėžiūros . Tegu važiuoja žmogus į Klaipėdą per Latviją , jeigu jis to labai nori , jeigu jis tame mato savo kelionės prasmę , nors tu ValdaiAirija , jau priskiri tai kaip klystkelį . Kiekvienam savo kelias , nes Dievo Tėvo dvasia žino geriausiai, kaip atvesti šias žmogiškas sielas pas save . Kiekvienam savo kelias ir unikalus kelias , nors kryptis tą pati , nes visos sielos teka į Rojų .
Anksčiau ar vėliau , visos normalios sielos , tai mes taip jas normaliomis skirstome ir vadiname , o gal ir nenormalios eis kartu , visos pasieks DIEVĄ TĖVĄ ir garbins džiaugsme ir kosminio proto brandume , visa Dieviškąją Rojaus Trejybę . Visi ateis ir urantai , ir krikščionys , ir musulmonai , ir dar daug kitų religinių sektų .
Žmogus yra unikalus kosminis kūrinys ir niekur jo siela nepradings ir nepražus , jeigu tik valingai trokš save tobulinti , kaip žmogus , kaip asmenybė .
emilispetras
2012-10-30 12:35:17
Vakar važiavau iš Airijos i Anglija autobusu ir pataikiau atsisesti šalia moters iš Bulgarijos kuri taip pat važiavo i Londona. angliškai kalbėti ji nemokėjo, tik truputėlį. Bandė kalbėti rusiškai bet ir rusu kalba nelabai jai sekėsi. Ji sakė, kad gyveno Anglijoj kažkiek tai laiko ir Airijoj taip pat kelis mėnesius. Bet vis kraipesi ir sakė -"No Irlandia No". Tada paklausiau o Londonas, Anglija, kaip tau? O ji vėl "No no".As paprašiau kad ji kalbėtų tyliau nes negražu šaukti apie šalį kad ji yra "No" ir joje būti. Daugiau kažko pasakyti ji nesugebejo. Pasitenkinimas ir pasitikėjimas savimi aukstumoj, lygiai taip pat ir kitu ignoravimas irgi aukstumoj. Uzmigau ir toliau su ja nebendravau. Jau Londone, ji vėl kažko klausia - " Bus finish" Viktoria"? Tada jai sakau islipkim aš tau gal kazkuom padesiu, duok adresą pasakysiu kur važiuoti, o ji sako, kad nado bulgarian pogovoritj, tada ištraukė telefona su angliška kortele. Nuejom i parduotuvele bet ten telefono sąskaitos papildyti nepavyko. sakau nu aš negaliu tau surasti bulgarian, einam i pagrindine stoti ir papildysim tavo telefona,o tada jau ir pakalbesi, dar ji sakė kažką kur jai reikia, bet negalėjau nieko suprasti. Isejom i gatve ir aš einu ten, kur ramiau ir greiciau, kad pasiekti pagrindine stoti nes autobusas sustoja tolėliau nuo stoties, o ji man sako "No" ir rodo i kita puse. Aš jai sakau čia greiciau ir geriau, tu eisi aplinkui, einam padesiu - ji tik pasižiūrėjo i mane su nepasitikėjimu ir nuėjo i kita puse. Nuėjau ir aš savais keliais.
Pagalvojau - vat galėjau padeti zmogui, juk visada padedu, zmogus be kalbos, bala žino kur nueis. Bet staiga supratau, kad lygiai taip pat viskas vyksta ir dvasiniuose ieskojimuose, žmones per savo ignoravima nepasitikėjimą Kūreju, kasdieninese situacijose, nuomones, kurias visi turi, ir mano, kad be nuomones tai zmogus jau tik mazgote - niekam vertas tipas, per dideli pasitikejima savimi - savo išsilavinimu intelektu, atstumia ir jiems tiesiama Kūrėjo - Rojaus Trejybes ranka. O viso to pasekmes - dar didesnė savęs grauzatis - naikinimas, kitu niekinimas - nes kalti visada tiktai kiti - kad nesuprato ir neišgirdo jų. Ligos, klaidos, skausmas ir sujaukti žmonių ir jų vaikų gyvenimai. Taip sujaukti, kad atpainioti jų jau neina , tik kaip gordiajaus mazgą lieka skausmingai nukirsti.
Ir štai vat taip, kažkodėl su daugeliu žmonių (ne su visais)iš buvusiu Tarybu Sajungos bloko šalių. Kalbos nemoka, net minimumo o kam... kiti tegul galvoja kaip jiems padeti. Galvoja, kad viską už juos turi padaryti kiti, atvaziuoja ir pasakoja kas jiems nepatinka, kodel nepatinka o dar ir niekinti visus pradeda o klausimas ko? Juk vistiek nei čia negerai nei ten negerai. Ir vat kai toks viską skirstantis i gerus ir blogus ir ignoruojamtis kitus "visazinis" žmogus pradeda savo kelione per pasaulį viską dergdams ir keikdamas, ir galvodamas, kad viskas jam turi būti paduota atnešta ir dar būtinai pagal ji taip kaip nori jis ar ji ir nekitaip, ir prasideda tokios masines nelaimes kokias kuria i valdžia atėję lygiai tokie patys, tik jau daug subtilesni - "mokyti" mūsų broliai ir sesės.
Tik tada, kai zmogus savo vidumi, atsisuks i savo šaknis - i Kūrėją - Šaltini ir Centra, savo viduje, tik tada jis bus laimingas ir laimingais - ištikrųjų laimingais ir laisvas taps visi aplink gyvenantys žmones. Tik tada vieni kitiems tapsime tikri broliai ir sesės, nes jausime atsakomybe už save, dėl kitu dėl visumos, suvokdami, kad kuo geriau ir labiau mylesiu save - kaip asmenybe, visu pirma rupinsiuos savimi savo atsiverimu savęs lavinimu, tuo geriau bus visiems - visai visumai. Viskas prasideda nuo savęs nuo kiekvieno iš mūsų individualaus atsiverimo Rojaus Trejybei - visumos labui.
Telydi jus ramybe.
ValdasAirija
2012-10-25 13:00:41
Prieš kelias dienas garbindama Rojaus Trejybę ėmiau matyti baltą mane apgaubiančią šviesą, tarsi koks baltas debesis kybojo virš manęs, apgaubdamas. Ir tai mačiau per užmerktus savo akių vokus. Tai buvo nuostabu, nes šį reiškinį lydėjo palaima ir meilės būsena. O dabar prisiminiau kad neseniai mokyme Amžinasis Sūnus Motina-Brolis paminėjo, jog balta spalva yra Jų - Rojaus Tėvų visuminės meilės spalva.
Po to gal sekantį rytą aš iš Begalinės Dvasios Motinos-Sesės gavau sustiprinantį mokymą, kad kiekvienas mes, nuoširdžiai garbinantis Tris Šaltinius ir Centrus kaip savo ir visos Kūrinijos Dvasinius Tėvus, bendraudami su Jais kasdien, artiname Dvasinės Civilizacijos Aušrą. Kad tik nuolat gyvendami meilės būsena mes galėsime nuveikti tokius darbus, apie kokius dabar nė nepamąstome, nes per menkas pasitikėjimas savimi ir Rojaus Trejybe, nepakankamas atsivėrimas mums sutrukdo veikti ryžtingiau ir drąsiau savojoje aplinkoje. Be to, viską galime tiesiogiai įsisavinti per gyvąją energiją, o jos semiamės tik garbinimo metu. Kada gaunamuose mokymuose aš dažnai tai girdžiu, aš jau suvokiu, kad kiekvieną darbą nors ir menkiausią pašventus Rojaus Trejybei, jis atliekamas daug kokybiškiau, su meile ir pripildomas dvasiniu turiniu. O jei taip diena iš dienos, tai visas gyvenimas tampa pripildytas dvasinės prasmės, kokybės. Toks įspūdis, tarsi aš ir Rojaus Trejybė tampame neatsiejama dalimi, kaip bendrakūrėjai, veikdami kartu visų labui. Sunku net apibūdinti tą gyvą pojūtį viduje, bet jaučiu tai tikra, tokia ir turi būti dvasinė tikrovė ją patiriant kiekvieno mūsų viduje. Šitaip mūsų dvasinė asmenybė ima pasireikšti jau aktualiu lygiu, šitaip artinama Dvasinės Civilizacijos Aušra mūsų planetoje Urantijoje.
Jurgita
2012-02-07 22:01:52
Miela Irena,as zinau,kad tu nuosirdziai dziaugiesi matydama vis labiau atsiveriancius Tevo vaikus,tavo dvasinius brolius ir seses.As rasau savo patyrimus,nes viduje pajuntu Tevo vedima.Tai buna ypatingos valandos man,nes tada viduje tiesiog kaupiasi tai ka as noriu nuosirdziai issakyti,kad kitiems padeti.Ir as tada tiesiog nebegaliu nerasyti.O kad padeda as zinau,nes mano vidus dziaugiasi kada as parasau ir tada as jauciu palengvejima.As zinau,kad taip norejo Tevas,taip Jis mane veda.Tiek norejau parasyti si karta.Telydi tave ramybe miela sese.Su meile,Vita
vvita
2012-02-06 22:38:22
Miela Vita,panorau tau asmeniškai padėkoti už pasidalijimą tokiu patyrimu su Rojaus Trejybe.
Mane sužavėjo tavo dvasinio augimo pažanga;manę žavi,kad tokia jauna šeima JAU garbina mūsų Dieviškuosius Rojaus Tėvus,ko pasekoje semiasi patirties.Linkiu ir toliau jūsų nuostabiai porai išlikti tokiems drąsiems;nepaisyti aplinkinių,mažiau praregėjusių brolių ar sesių,kritikos;nesileiskit,kad būtų sužeistos jūsų širdys.Kritikuojantys įvairiai būną motyvuoti,kartais tai būna paprasčiausias,labai menkas pavydas,net ir Tėvo-Trejybės malonių.Šitą reiškinį stebėjau kelis dešimtmečius;savo gėdai turiu pripažinti,kad ir aš pati labai ilgą laiką nuo šito reiškinio mano sieloje, nebuvau apsaugota.Pavydas padaro daug negerumų,net ir dvasingose grupėse.
Urantijos knygoje rašoma-nuoširdumo,nuoširdumo,ir dar daugiau nuoširdumo.
Šį rytmetį tavo patyrimą,miela sese,garsiai perskaičiau savo sūnui.
Ramybės jūsų sieloms ir jūsų namams.
Visiems linkiu geros dienos ir Rojaus Trejybės palaimos.
Su meile,
IRENA
2012-02-06 09:33:59
Mielieji noriu su jumis pasidalinti patyrimu,kuriuo planavau pasidalinti šiandien Rojaus Trejybes Gyvojoj Sventovej,bet...issigandau.Tiesiog nepraveriau burnos,deja.Siandien,kai keletas is mano dvasiniu broliu ir sesiu pasidalino savaisiais patyrimais Algimantas paklause kas dar turi savo dvasiniu mokymu?Ir kai niekas daugiau neparode noro kalbeti Algimantas pasake maždaug taip:“na,jei nenorit pasidalinti,pasimeldziam pries musu bendra stala“.As išgirdusi toki teisinga ir taip laiku pasakyta pasakyma tiesiog viduje pajutau kaip mane mano pacios toks elgesys tiesiog zužeide is vidaus.Suprantate?Noriu,bet bijau.Turiu,bet nesidalinsiu.Ne, ne ir dar karta ne.Del to ir rasau jums dabar,i Foruma,nes tiesiog viduje jauciu,kad noriu ir turiu dalintis savo patyrimais kitus sustiprinti brolius ir seses dvasioje.Taigi,pries tris savaites susikivirčijau su savo vyru.Taip,taip,tegu tai bus mano pavadintas- buitinis kivirčas.Bet tiktai tiek,nes as tai rasau tik todel,kad tai neatsiejama nuo to ka aprasysiu jums veliau.Taigi,po to kivirčo susirgau as,o paskui ir vaikai.As žinoma kreipiausi i Rojaus Trejybe,kad mane apramintu ir del uzsitesusio kivirčo su vyru ir dabar jau susirgus vaikams.Man Tevas patare su vyru pagarbinti kartu,kadangi neužtenka man vienai garbinti Rojaus Trejybe.Mano dukryte jau sirgo savaite,stipriai kosėjo ir kt.As pirma vakara nepaklausiau Tevo ir kartu su vyru nepagarbinau.Tada man kita diena Tevas vel patare pagarbinti kartu su vyru.Si vakara as paklausiau ir mums kartu pagarbinus Rojaus Tevus,išgirdome kaip dukryte ramiai kvėpuodama užmigo.Mes jau žinojome,kad ji sveika.Ir po nuolatiniu kosėjimu naktimis,sia nakti dukrele nekosėjo nei karto.Ir taip buvo is karto po musu pagarbinimo butent- kartu.Ir zinote ka?Dabar mes visi(išskyrus suneli nes jis miega kitame kambarjyje nei sese,kol kas)kiekviena vakara garbiname Rojaus Trejybe kartu ir tai ypac labai patinka musu dukrytei,kuri beje labai greitai užmiega. Taip pat siu triju savaiciu begyje as turėjau dar viena patyrima kuri as vadinu vienu is stipresniu.Vakara,kada as uzmigdzius sunu kaip visada pagarbinu Rojaus Tevus ir pasimeldžiu viena,as pajutau labai stiprius virpesius,pajutau kaip tarsi i mano rankas kazkas sunkaus ideta ir tas kazkas stipraus tesesi kuri laika ir as laukiau.Ir stai,kada as jau pasijauciau iprastineje savo busenoje as atsimerkiau ir pajutau kaip viskas ka as matau tapo- taip švelnu.Viskam ka as maciau ta vakara jauciau meile.Vyrui(ir nesvarbu jau buvo jokie pykčiai),dukrytei(dar nemiegojo)daiktam.Taip,ir daiktam.Tas kas mane galėjo suerzinti pries ta malda as –Mylejau.As jauciau Tevo meiles virpesius visa ta vakara taip stipriai,kad viskas,absoliuciai viskas man buvo grazu,miela,o viduje begalinis lengvumas.Tai nuostabi busena kuri lydėjo mane visa likusi vakara tai yra apie pora valandu.Ka as noriu pasakyti apibendrinant sias mano tris savaites?Pirma tai,kad man tai nuostabi pamoka,nes prasidejus pykčiams su vyru nesikreipiau i Rojaus Trejybe nuraminimo ir išminties,kad tai nesitestu.Ko pasekoje dar ir vaiku bei mano susirgimas –ilgas ir sunkesnis,nes pradejus eiti Gyvuoju Keliu mes jeigu ir susergame,pagijame greičiau.Taigi-visada mes turime kreiptis i Rojaus Trejybe,nes mes neispresime nei vienos problemos be Jos.Nei vienos.Nepatingekime pagarbinti Rojaus Tevu dazniau,juk tai mus pacius stiprins ir keis musu paciu charakterius,pades lengviau keistis i Tevo tokius vaikus,kokius Jis mus troksta matyti.Telydi jus ramybe,mielieji.Su meile,Vita
vvita
2012-02-06 00:28:31
Gyvenimas su Rojaus Trejybe ir be Rojaus Trejybes skiriasi kaip diena nuo nakties. Dar visai neseniai as irgi i aplinka zvelgiau savanaudiskai.Rupinausi tik savo interesu patenkinimu,o mintis,kitiems padeti kai to jie nepraso buvo tiesiog nesvarstytina.Kodel?Man juk jis svetimas,as jo nepazistu ir t,t.Zinot apie ka as.Dabar viuomene tokiu mastymu ir remiasi gyvendama savo kasdienini gyvenima.Kas baisiausia,kad as net nesupratau jog is tokiu nemastanciu blogis ir gimsta.Na,taip buvo.Rupiniesi sau tik savimi-labai patogu.Bet,kad toks poziuris klaidingas galima suprasti tik Teva savyje atradus.Taip ir as „praregejau“.Rojaus Trejybes Gyvasias Pamaldas pradejus lankyti. Pasirodo dar yra ir kiti.Ir jie dar mano broliai ir seses! O pavyzdziui siuksles metyti kur papuola-irgi negerai.Na,taip elgtis „išmokau“ ne Lietuvoje gyvendama,bet uztai Rojaus Trejybes Sventoveje išgirdus sielos seses Laimos patyrima-mokyma,pasimokiau,kad yra ir kitas kelias-jas rinkti.Ne savo,o kitu numestas,kurie dar nesupranta,kad taip elgtis negerai. Tik atradus Rojaus Trejybe savyje,aplinka pamatai kitomis akimis.Ir pats geresnis tampi.Ir tu tiesiog nebenori dairytis atgal.Norisi patirti dar didesne meile, visiems,viskam,visur ir visada.Norisi gyventi meilėje. Visai neseniai supratau,kad tai taip pat dar ir daug pastangu ir kantrybes reikalaujantis kelias.Nes pasąmone nesnaudžia.Bet apie tai nuo pradziu. Pasidalinsiu savo patyrimu.Gal kam nors pades kokia mintis išsakyta kaip,kad ir man padeda kai kuriu is jusu patyrimus perskaičius.Cia man labai norisi prideti-aukime kartu. Jau kuris laikas jauciau,kad „ vidus nerimsta“.Nezinau kodel vienom dienom jautiesi butent taip,neramus viduje,o kitom dienom viduje jauti meile ir ramybe, niekas neerzina.Cia as kalbu jau pradejus eiti Gyvuoju Keliu. Pries maždaug menesi atvaziavau i Rojaus Trejybes Sventove Kaune, nepatenkinta,mat per greitai vaziavome-mazas vaikas nespėjo užmigti,triukšmaus per Garbinima.Nors ir irztu,bet taip pat suprantu,kad turiu tai palikti Rojaus Trejybei,kad yra taip kaip turi būti.Kaip geriausia,tuo jau turėjau progos įsitikinti ne karta. Bet vaikas pradėjo triukšmauti ir as isejau is sales,kad susirinkusiems netrukdyti.Palikau duris vos vos pravertas,kad girdeciau ka Algimantas kalba.Bet po keliu minuciu viena sielos sese uždare duris.Viduje as isizeidziau.Pagalvojau,kad ne uz duru atėjau pastovėti,o dar gi isiejau ne del saves.Tokia buvo mano pirmine reakcija.Po to as galvojau,tai kas kad uždare tas duris,pati isejau.Ji gal net nepagalvojo,kad as noriu girdeti ka kalba Algimantas.Na,nezinau kodel tos durys buvo uždarytos(greičiausia del skersvėjo),bet viena mano puse pyko,kita ramino.Kai Algimantas prieme mokyma is Rojaus Trejybes,as grizau.Kazkas kalbėjo savo patyrima-mokyma.Nepamenu ka,bet pajutau kaip asaros pradėjo begti per skruostus.Ir taip beveik visa likusi laika,kol buvau Rojaus Trejybes Sventoveje. As nieko net negalvojau,tiesiog asaros pacios bego. Pabaigoje nurimau.Klausiausi ka kalba Algimantas.Viena sielos sese atsistojo prie stalo,sieke kazka paimti,paziurejau i ja ir pamaciau-kokia ji grazi!Taip,grazi.Bet grazi vidumi.Ir as ta vidini grozi ne pamaciau,bet pajauciau.Pajauciau begaline meile ir ne tik jai o visiems.Tai tokia palaiminga busena,kad zodziais aprasyti labai sunku.Galbut mane geriau supras kas ta patyre.Ziuri i zmogu ir tiesiog vidumi myli.Pats tas zmogus yra meile.Viskas yra is meiles.Manau man buvo parodytas koks gerio,silumos ir meiles jausmas yra is tikruju tarp musu jeigu mes atsivere ir mylim Rojaus Trejybes meile.Jauciausi labai dėkinga uz si patyrima. Vakare,namuose skaitant JEZAUS KRISTAUS“KALBU JUMS VEL“apreiskima,radau atsakyma,ka reiškia tokios asaros. JEZUS KRISTUS MOKO:“Tvirtai isidemekite,visos tokios asaros nera nei silpnumo požymis,nei susijaudinimo is sentimentalumo ar is pykčio požymis,tai jusu,kiekvieno,sielos-sirdies proto skaistinimo procesas.Ir kuo sitoks sielos skaistinimas giles ir plesis,tuo ji vis labiau ir labiau skleisis,ir tuo labiau taps jautresne grožiui ir jo pazeidimams.Ir sureaguos skaistinimo asaroms.“ Mylimi sielos broliai ir seses,ramybes Jums.Ryzto ir kantrybes GYVAJAME KELYJE.Su meile,Vita.
vvita
2011-06-14 17:07:51
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]