Forumas: temos peržiūra
Ką reiškia gyventi BE ROJAUS TREJYBĖS, IR SU ROJAUS TREJYBE, 2011 06 06
Gyvenimas BE Rojaus Trejybės veda žmoniją į tragiškas pasekmes, KURIOS BUS VIS REALIAU PATIRIAMOS artimoje ateityje visame pasaulyje, kad jų NEPASTEBĖTI, IR NESUSIMĄSTYTI, KODĖL JOS BUS BŪTENT TOKIOS SKAUDŽIOS, bus tiesiog neįmanoma. Tačiau tos tragiškos pasekmės Urantijoje pasireikš skirtinguose planetos kraštuose skirtinga gausa naujų ir nepagydomų ligų, kokiomis dabar yra AIDS, vėžys, ir net tuberkuliozė, bet atsiras vis nauji ir iki tol niekada neužfiksuoti virusai, tačiau jų šaltinio jokie VADINAMIEJI DABARTINIAI mokslininkai neatras, nes JIE NET NEŽINO, KUR jo ieškoti – O BŪTENT IEŠKOTI TAMSIAME IR SAVANAUDIŠKAME SAVYJE, BET JOKIU BŪDU NE ISPANIŠKUOSE AGURKUOSE AR POMIDORUOSE. O virusai ir bakterijos vis mutuos ir STIPRĖS MUTUODAMI, ir dėl to daugiau plis po pasaulį, pareikalaudami savosios neišmanėlių ir tamsuolių žmonių REALIOS FIZINĖS AUKOS – FIZINIO KŪNO GYVYBĖS. Gausės fizinių ligų, depresijų, savižudybių, kriminalinių žudynių, karų tarp kriminalinių įvairaus plauko gaujų, dar daugiau subujos narkomanijos ir alkoholizmo sukelto proto pamišimo apraiškos ir ateinančių kartų intelekto nusilpimas apskritai, šeimos ir švietimo visuotinė degradacija apims pasaulinės pandemijos mastą, vaikų išnaudojimas tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek gatvėje, susipriešinimas tėvų su vaikais, mokytojų su mokiniais, vaikų su vaikais bus TOKIO laipsnio, kokio šiandien ir sapnuose nesapnuojate, kariniai konfliktai tarp valstybių, kai tam nebus jokių realių priežasčių, bus SAVANAUDŽIŲ POLITIKŲ UŽGAIDOS IR PRAMOGOS DALYKU didžiųjų valstybių politikų gyvuliniam ego pademonstruoti, valstybių dabartinis visiškai nebeveiksmingas valdymas žlugs ir atves į visišką visuomenės degradaciją, DĖL TO NEPAPRASTAI PADAŽNĖS IR SUSTIPRĖS PRIEŠPRIEŠA VISUOMENĖJE, O TAIP PAT IR GAMTOS STICHINĖS NELAIMĖS – potvyniai, cunamių bangos, viesulai, ypač galingi viesulai, vadinami anglišku žodžiu tornadais, griaustinių kanonados su žaibų fejerverkais ir jų sukeliami gaisrai miestusoe ir kaimuose, miškų gaisrai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, sausros, karsčiai,
liūtys, pūgos, speigai.
Ir visų šitų tragiškų – ir vis tragiškesnių ateityje – pasekmių priežastys glūdi žmogaus viduje – ŽEMŲ DAŽNIŲ VIRPESIŲ TERPĖJE. O tokius ŽEMO dažnio virpesius sukuria tik toks žmogus, kuris gyvena BE ATRASTOS SAVYJE ROJAUS TREJYBĖS, TODĖL JO SKLEIDŽIAMI – REALŪS – ŽEMO DAŽNIO VIRPESIAI IR SUKURIA VIRUSUS, NUO KURIŲ VAISTŲ NĖRA - IR NIEKADA NEBUS. Tačiau vadinamieji dabartiniai mokslininkai net ir minties neturi, kad žmogus spinduliuoja žemo ar aukšto dažnio virpesius, gali ATRASTI ROJAUS TREJYBĖS ASMENIS SAVYJE IR SPINDULIUOTI VIS AUKŠTĖJANČIO DAŽNIO VIRPESIUS, IR DĖL TO GALI NEPATIRTI JOKIŲ LIGŲ, JOKIŲ SUKRĖTIMŲ, KAD JAM NEREIKĖS JOKIŲ VAISTŲ. Tokius teiginius jie vadina fantazijomis, tuo tarpu savo fantazijas jie laiko tikrove, nors mato, kaip miršta žmogaus materialus kūnas, o vaistų jis taip ir nesugeba sukurti, nes NEPAJĖGIA SUVOKTI, KAD TOKIŲ LIGŲ ŠALTINIS YRA ŽMOGAUS VIDINIS IR MIEGANTIS DVASINIS AŠ, TUO TAPRU JO ATŽVILGIU BUJOJANTIS GYVULINIS AISTRŲ IR GEISMŲ EGO IR SERGA, IR PALIEKA ŠĮ PASAULĮ NESUKAUPĘS ŽMOGIŠKOJO PATYRIMO, O DAR LIŪDNIAU – NEATRADĘS ROJAUS TREJYBĖS SAVYJE.
Aš daug važinėju dviračiu treniruodamas savo fizinį kūną – Rojaus Trejybės šventovę materialiu pavidalu, todėl tokie keliai, kokie buvo prieš ketvertą-penketą metų, kurie tuo metu mane tiek liūdino dėl jų prastos būklės, dabar jie man atrodo kaip santykinai geros kokybės palyginus su ŠIOS DIENOS KELIŲ IR GATVIŲ duobėmis ir begaliniais ir prastais JŲ LOPYMAIS, kurie ne tik neduoda jokios naudos, bet NET IR MILŽINIŠKU laipsniu alina valstybės biudžetą ir visuomenės moralinę būseną ir fizinę sveikatą.
Tačiau TOKIŲ dalykų nesuvokia KOL KAS ne tik Lietuvoje, bet ir visoje planetoje. Todėl aš jums ir čia turiu suteikti mokymą, kad galėtumėte į kelių būklę pažvelgti giluminiu žvilgsniu ir pamatyti, kokia tai yra skylė valstybės biudžeto kišenėje, o jos niekas net nesiruošia užsiūti, kad iš jos nebyrėtų pinigai į balą, nes NESUVOKIA GYVOS SISTEMOS IR SĄSAJŲ SU ŠITOS SISTEMOS GRANDIMIS, KURIOS AKIVASZDŽIAI MATOMOS MAN, BET KURIŲ NEMATO NIEKAS KITAS, KURIŲ NEMATOTE IR JŪS NĖ VIENAS.
Aš neaiškinsiu šito jums smulkiai, nes tai užimtų labai daug vietos, o pamėginsiu jums pateikti tik esminius – ir jungiamuosius – sistemos blokus.
Visuomenė gyvena turtingiau tik tada, kada veikiama su savyje atrasta Rojaus Trejybe visumos labui, ir gyvenama prasmingai ir TAUPIAI VISŲ LABUI.
Jeigu yra duobėtos gatvės, tai kiekviena duobutė, kokia maža ji bebūtų, turi įtakos vairavimo saugumui, kuro sąnaudoms, ir mašinos detalių trinčiai ir fiziniams gedimams, tačiau dar svarbiau yra TAI, KAD JI VEIKIA VAIRUOTOJO NE TIK SĄMONĘ, BET IR PASĄMONĘ. Jeigu kelio danga yra geros kokybės, vairuotojas ne tik važuoja be įtampos, bet jis jaučia net malonumą iš paties važiavimo proceso. Reiškia jo pasąmonė nejaučia ĮTAMPOS, todėl jo DIENOS DARBŲ veikla bus veiksmingesnė, jo bendravimas su savo šeima bus ramesnis ir šiltesnis, tai turės poveikio visiems žmonėms, su kuriais jis bendraus betarpiškai, nes jie jaus jo ramybės aukšto dažnio virpesius savo vidumi, o kitiems jie taip pat pasklis po visą aplinką.
Dabar paimkime šios dienos kelių duobes, kada jos lopas ant lopo kasmet vis iš naujo taisomos, ir taisomos be galo, o naudos jokios, nes darbas padaromas atžagaria ranka, kad net važiuojantiems ir po tokio vadinamojo remonto lieka toji pati “slalomo“ trasa, kada reikia išsisukinėti tarp paliekamų duobių ar griovelių, nes mat nevisus plyšius užtaiso.
Kai praėjusį penktadienį taip pat važiuodamas dviračiu privažiavau prie Kęstučio gatvę remontuojančių darbininkų ir paklausiau jų viršininko, nes jis buvo vienintelis tarp visų švariai apsirengęs ir be darbininkiškos liemenės ir nurodinėjo kitiems, kokiu kriterijumi jis pasirenka, kurias duobes užlopyti, o kurias palikti, tai jis manęs nesuvokė, KO AŠ JO KLAUSIU. Aš dar kartą pakartojau savo klausimą, pridėdamas, kad "pusė duobių palikta, nors jūs jau su visa technika nuvažiavote tolyn, o aš dviračiu važiuodamas turiu šokinėti kaip zuikis per paliktas duobes." Jis labai užpyko ir atrėžė, "visi dabar moko, kaip remontuoti gatves." Aš jam pasakiau, kad aš jo nieko nemokau, o noriu sužinoti, kuo remdamasis jis pasirenka, jog viena duobė verta lopo, o jau kita – nebe. Aš jam sakau, kad mane DOMINA KRITERIJUS, NES GATVĖ TOJE VIETOJE DABAR TAIP IR PALIKTA NESUREMONTUOTA, NORS JAU JŪS JĄ REMONTUOJATE KITOJE VIETOJE, IR Į ANĄ NEBEGRĮŠITE, IR SAKYSITE, KAD GATVĘ SUTAISĖTE, NORS TAI REMONTO PARODIJA IR APGAVYSTĖ. Tuomet jis man atvirai prisipažino klausdamas: “Tai nejaugi mes turime visus pinigus sukišti į vieną gatvę?“ – “Tačiau, kam reikalinga tokia IMITACIJA, KADA REMONTO JŪS TAIP IR NEPADAROTE? Taip imituojate ir kitose gatvėse, taip ir visame mieste lieka gatvės remonto tik imitacija.“
Ir kada valstybė nesirūpina gatvių ir kelių naujų dangų – ir ne tokių, kokios buvo klojamos iki šiol, kad po kelių mėnesių vėl kaip nebūta naujos dangos kokybės – klojimu, tai reiškia, kad kuro sąnaudos padidės, tuo pačiu padidės ir mašinų remonto apimtys, padidės kaina visiems gaminiams, pradedant statybose reikalingiems, žemės ūkyje, ir baigiant duona, kruopomis, ir pienu parduotuvėse, padidės vairuotojų įtampa, stresas, žmonių tarpusavio santykiai bus pilni erzulio, padaugės avarijų, išaugs išlaidos traumų gydymui, o patyrusiems jas ir patyriusiųjų šeimos nariams dar didesni stresai ir išlaidos, planų žlugimas, kam buvo numatytos ir lėšos ir laikas, o mirties atveju – neatstatomai paveikiama vaikų pasąmonė, kuri JIEMS AUGANT JAU BRANDINS NAUJŲ LIGŲ PASIREIŠKIMĄ JŲ VIDUJE JAU JIEMS PASIEKUS FIZINĮ SUAUGUSIOJO AMŽIŲ, kai priežastis buvo tas duobėtas kelias ir fizinė motinos ar tėvo mirtis jam dar vaikui esant. O juk tam reikės vėl biudžeto pinigų – ligoninėms, daktarams, vaistams. Tai taip pat prisidės prie nestabilios tokio augančio vaiko psichikos, kada jis negalės sukurti normalios šeimos ir pats normaliai auginti vaikus su savyje atrasta Rojaus Trejybe, nes visą laiką jis jaus viduje nepasitenkinimą, kad jis neturėjo tėvo ar motinos, kada kiti juos turėjo ABU. Tai jam tap pat kainuos ir menkesnį išsilavinimą, nes jis greitai pavargs nuo mokymosi ir ieškos pramogų, kad tik nereikėtų sukti sau galvos. Ims apgaudinėti mokytojus ir meluoti. Tada reikės kurti daugiau etatų įvairiose vis naujai steigiamose institucijose, ką gi daryti su sunkiais vaikais. Reikės biudžeto pinigų. Ir visa tai taip pat bus sąsaja su TAIS BLOGAIS KELIAIS. O paskiau valstybės biudžetas turės išlaikyti jį padarius nusikaltimą ir patekus į kalėjimą.
Štai kodėl investavus į patikimų kelio dangų klojimą, o ne duobių dabartinį TARIAMĄ remontą, valstybės biudžetas sutaupytų milijonus litų kitose sferose.
Jums tai gali atrodyti fantazija, tačiau tikrovė yra tokia, kada GYVENAMA SU ROJAUS TREJYBE, TAI TOKIA VALSTYBĖ NETURI NE TIK DUOBĖTŲ KELIŲ IR NETURI TOKIŲ VIRŠININKŲ, KURIE LOPO DUOBES KAIP PAPUOLA IR VIENĄ LOPO, KITĄ PALIEKA, BET VALSTYBĖ NETURI SKOLŲ IR BEDARBIŲ, NES JI GYVENA ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESA IR RITMU SU PASIMĖGAVIMU KIEKVIENOS DIENOS AUŠRA IR SAULĖLYDŽIU IR VEIKLA TARP JŲ VISŲ LABUI.
TOKIOJE VALSTYBĖJE NEBUS VIESULŲ IR URAGANŲ, KURIE PRIDARO DAUGYBĘ MATERIALIŲ NUOSTOLIŲ, O DAR DAUGIAU PAVEIKIA PASĄMONĘ IR SĄMONĘ TŲ, KURIE NUKENTĖJO.
Visuomenė – ir jos veikla – yra gyvo organizmo išraiška arba visų šviesos labui, arba tamsai.
Visų labui galima veikti tik ASMENIŠKAI atradus Rojaus Trejybę savyje, o be Rojaus Trejybės veikti VISŲ LABUI TIESIOG NEĮMANOMA, todėl tai yra TAMSOS REALUS PASIREIŠKIMAS ATSKIRŲ GRUPUOČIŲ - POLITINIŲ PARTIJŲ AR EKONOMINIŲ-FINANSINIŲ KOMPANIJŲ - LABUI, o visumos labui tik tiek, kad būtų sudaroma ILIUZIJA, jog tariamai rūpinasi visuomenės interesais. Tai – REALI ILIUZIJA, TAČIAU JĄ MATO TIK ROJAUS TREJYBĘ ATRADĘS SAVYJE JOS SŪNUS AR DUKRA SAVO GILUMINE DVASINĖ ĮŽVALGA.
Štai kodėl mes turime MELSTI NUŠVITIMO IR ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMO ASMENIŠKAI SAVYJE VISIEMS MŪSŲ DVASIOS BROLIAMS IR SESĖMS, KAD BŪTŲ SUŠVELNINTOS PASEKMĖS VISŲ TŲ REIŠKINŲ, APIE KURIUOS RAŠIAU PAČIOJE PRADŽIOJE, IR MELSTI APVAIZDOS, KURI MUMS YRA ROJAUS TREJYBĖS SUTEIKTA PAGALBOS AUKŠTESNĖ PRIEMONĖ, ĮSIKIŠIMO IR VEIKIMO VISADA IR VISUR, KAI VIEN TIK MŪSŲ ASMENINIŲ PASTANGŲ YRA PER MAŽA, KAD BŪTŲ UŽKIRSTA NELAIMĖ.
TAI TAIP PAT STIPRINS MŪSŲ PASTANGAS, ĮTIKĖJIMĄ, IR PASITIKĖJIMĄ ROJAUS TREJYBE, IR BENDRADARBIAVIMĄ SU REALIAI ESANČIA IR VEIKIANČIA – MUMS PAPRAŠIUS – APVAIZDA, MŪSŲ DVASIOS BROLIAIS IR SESĖMIS, MUMS – KOL KAS – DAR NEMATOMAIS, BET JAU JŲ KAI KURIŲ ĮSIKIŠIMO VAISIŲ PARAGAVUSIEMS IR REALIAI PATYRUSIEMS JŲ REALŲ BUVIMĄ SU MUMIS IR VEIKIMĄ MŪSŲ LABUI - VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-06-06 22:26:49
Komentarai
Mes ieškome ne ten.Ieškome prisitaikydami prie aplinkos, kuri badyte bado akis. Bet tai mums visiškai neaktualu iki to laiko, kuomet esame paliečiami asmeniškai. Ir jau tuomet išsprūsta tai, kas kitu atveju būtų atrodę taip nereikšminga ir neatkreiptų dėmesio, kurio "išvadas" būtina paskelbti.
Skubame pateikti savo "dvasines" įžvalgas.
Vieniems reikalingas kažkoks atskiras kampelis asmeniškoms tiesoms, kiti esame labai patenkinti esama padėtimi visur.
Taip, "visur". Juk kas toliau mūsų esamos materialios buvimo vietos- to nereikia pastebėti.
Ir niekaip nepastebėsime, nes ieškoti reikia tik nuo savęs pačio- tikrojo dvasinio "aš", kuris yra mūsų viduje, kiekviename kūrinijos šeimos aktyviame bendrakūrėjuje.
Ir tai būtų Rojaus Trejybė. Ne bet kokia, bet gyvai patirtinė.
Ką reikštų Jėzaus "ieškokite ir rasite" be konkrečiai kiekvieno asmeninio atsivėrimo? Tai ir būtų tas pats negyvų žodžių žaismas, kuriam prasmę įkvėptume tik savuoju dvasios atsivėrimu. Savuoju dvasios atsivėrimu ne tik vienumoj, bet ir kolektyviai- kuomet tikrai gyvasis impulsas, nuolatos įgaudamas pagreitį per gyvąjį atsivėrimą ir išvalytų užterštos pasąmonės, bandančios įsiviešpatauti sąmonėje, nuodus.
Tik vis giliau savyje atrasdami ir gyvai patirdami Rojaus Trejybę, nebegalvosime ką reiškia
""Žmogaus brolystė,pagaliau, yra grindžiama Dievo tėvystės suvokimu.
Taip paprasta ir taip sunku. Ir bus sunku, jei mokysimės meilės. Meilės išmokti negalima, ji gyvai patiriama. Per atsivėrimą, gyvąjį dvasios atsivėrimą, kuris ir įmanomas tik iš meilės, nelaukiant ir nesitikint nieko. Ir gausime, ir rasime viską.
Tai ir bus prasmė, tai ir bus patvirtinimas to, ką reiškia Jėzaus: "ieškokite ir rasite".
Gyvasis patvirtinimas ir paliudijimas. Ir nieko negali būri gyviau, kuomet Rojaus Trejybė taip veda kiekvieną atsivėrusį ir atsidavusį Jos meilei tvarinį. Pasitikintį tvarinį, kuris nesitiki nieko daugiau, bet myli ir tiek. Taip myli, kad niekas nebegali sustabdyti tokio atsivėrimo, kada patiriama žmogaus brolystė su visa kūrinija. Ir ne tiktai brolystė, bet ir bendradarbiavimas visumos labui gėrio darbuose.
Kas buvo ganėtinai užtektinai suvokti, jog esame kiekvienas Tėvo sūnus ar dukra, dabar to negana. Mūsų Tikrieji Tėvai yra Rojaus Trejybė, Kurios tobulą asmenybę esame gavę dovanų kiekvienas. Ir avansu. Kartais atrodo, jog be reikalo..
Bet tik "kartais", o išties tai nuostabu. Ir tai nėra joks daiktas. Tai gyvieji meilės virpesiai, nesustabdoma jų lavina, sklindanti gyvai atsiduodant Rojaus Tėvams, gyvai Jų meilę patiriant savyje. Ir savuoju įtikėjimu tegalime išskleisti dvasios sparnus.
Tai ir bus mūsų dvasinė transformacija, tai ir bus mūsų ėjimas gyvuoju evoliucijos keliu, sumanytu Rojaus Trejybės, kuriame mes įsiliejame į darnią kūrinijos šeimą. Ir mūsų nuoširdus įtikėjimas ne vien tik žodžiais, maldomis ar garbinimu, bet visų pirma- tvirtai atsiremti ir be jokių abejonių į atrastą savyje Rojaus Trejybės Dvasios Dalelytę, nuoširdžiai pasitikėti Rojaus Trejybe išorėje ir Jos vedimu gėrio darbais aktuale visumos labui, žengti pirmyn. Nenumaldomai atkakliai ir iš meilės eiti šituo keliu. Eiti taip, kad ritmas būtų Rojaus Tėvų ir žingsnis bus pagal kiekvieno dvasinį atsivėrimą. Atsivėrimą, kuris neįmanomas be kiekvieno individualaus įtikėjimo pastangų, giluminio garbinimo kolektyviai, maldos visių gerovei, giluminių studijų.
Ir niekad nieko nelaukti- jokio atlygio, jokio rezultato. Mylėti ir atsiduoti. Taip atsiduoti, kad visi ir viskas tampa artima ir mylima, ir viskas Tikra.
Juk tokią meilę ir glamonėjimą mes gauname už dyka išorėje, kuomet Rojaus Tėvų meile esame mylimi visos kūrinijos ir visų pirma- Rojaus Tėvų, Kurie myli mus ir iš vidaus, tik norėkime juos atrasti, patirti ir gyventi net ir taip, kaip trokšta Jie. Kaip myli Jie, kaip kviečia namo Jie. Namo į Tikruosius Namus- mūsų Likimą Rojų.
Ir tai bus
"..dvasinio spaudimo iš viršaus metodo panaudojimas.
Įtikėjimas. Jis yra mūsų metodas. Metodas, kurio negalime pavadinti "metodu".
Nes tai- meilė. Nesavanaudiška būsena, atsiduodant Rojaus Trejybei, vadinasi, Jos meilei, vadinasi- visus ir viską mylėti. Ir mylėti taip, kaip myli mus Rojaus Trejybė.Mylėti- tai gyventi tuo ką kalbi, būti tuo ką galvoji ir trokšti vidine savo sąvastimi, pašvenčiant visą save Rojaus Trejybės valiai.
Tai be galo sunku, bet ar Rojaus Trejybei, mūsų Tikriesiems Tėvams prisibelsti iki mūsų yra lengva?
Tiek viduje, tiek ir išorėje
Arunas
2011-06-12 23:51:21
ROJAUS TREJYBĖ
AMŽINŲJŲ Dievybių Rojaus Trejybė padeda Tėvui išvengti asmenybės absoliutumo. Trejybė Dievo begalinės asmeninės valios beribę išraišką tobulai sujungia su Dievybės absoliutumu. Amžinasis Sūnus ir įvairūs dieviškosios kilmės Sūnūs, kartu su Bendrai Veikiančiuoju ir jo visatos vaikais, efektyviai suteikia Tėvo išlaisvinimą iš tų apribojimų, kurie priešingu atveju yra neatskiriami nuo pirmumo, tobulumo, nekintamumo, amžinybės, visuotinybės, absoliutumo, ir begalybės.
Rojaus Trejybė veiksmingai pasirūpina Dievybės amžinosios prigimties visiška išraiška ir tobulu apreiškimu. Trejybės Stacionarūs Sūnūs lygiai taip suteikia visišką ir tobulą dieviškojo teisingumo atskleidimą. Trejybė yra Dievybės vienybė, ir šitoji vienybė amžinai remiasi į trijų pirminių ir lygiaverčių ir bendrai egzistuojančių asmenybių, Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus, ir Dievo Dvasios, dieviškojo vienumo absoliučius pamatus.
PS - be Rojaus Dievybių Trejybės niekas negali gyventi , tačiau gali gyventi ir egzistuoti to nežinodami , gali gyventi , vegetuoti ir niekada nesuprasti - kas yra gyvenimas . Emilis
emilispetras
2011-06-11 15:02:20
As is nieko nesitycioju, Ir nelinkes tuciotis, rasau tai ka, matau Ir ar syki pakartosiu, kuomet zmogus derina savo virpesius su dievybes virpesiais Tada Ir ydos geriau matosi, o energiju Virpesiai keičiasi priklausomai nuo to į ką žmogus derinasi, jai žmogus derinasi į tamsumos virpesius labai dažnai jis ir pats tampa tamsiu. Su kuo. Sutapsi toks ir pats tapsi, parodyk kas tavo draugai pasakysiu kas tu. Bendrauk su Tėvu kiekviena diena ir pats tapsi tok stobulas kaip jis. Paprasta. Neysizeisk Vaidai, ysizeisti nenaudinga tau, nes tik pykstantys ir ysizeidziantys kenkia sau o ne tam dėl ko isizeodzia, sumaisiau vardus. Ne tavo vardą ten norejau paminėti. Na nesvarbu. Suregavai tu. Daryk išvadas.
Su pagarba
valdasAirija1
2011-06-10 14:56:28
Valdai iš Airijos, jeigu teisingai suprantu, tai esi linkęs tyčiotis iš mano asmens, vietoje to kad aptarinėtum kokį nors konkretų sakinį, dėsnį, faktą, vertybes ar dar ką objektyvaus.
Galiu pasakyti viską vienu sakiniu, kad reikia stengtis atsisakyti/atsikratyti ydų - tada bus rezultatai. Dievas pvz pas vaišnavus yra įvardijamas vardu Krishna, kas išvertus reiškia "pats patraukliausias" nes būtent tai ir yra būdinga dieviškoms savybėms - jos traukia, jos rezonuoja su žmonių vidumi. Kita vertus jeigu yra ydų, rezultatų nebus.
Todėl natūraliai žmonės atsisakę ydų - yra harmoningi ir įkvėpiantis kitus žmones, suteikiantys ramybę, žinojimą, tikslingumą. Todėl čia labai reikia įsiklausyti į kitų žmonių matymą, į tai ką sako kiti žmonės. Jeigu draugai mato, tai ką kalbėti apie ką tik sutiktą žmogų.
O tiek kiek tai yra Trejybės, Dievo valia, tiek ir viskas kas susiję su bet kuriuo dirbančiuoju yra palaikoma, kaip ir Algimanto atveju.
Tuo tarpu jau Jėzaus laikais, buvo aišku kad apreiškiamas yra Tėvas, Tėvo charakteris... o maišyti tai su ydomis nedera. Kol kas tiek.
Vaidas
2011-06-10 13:15:34
Šiame forume, net ir šioje temoje, parašyta tiek daug pamokymų, į kuriuos ysiklausius ir suvokus, galima taippuikiai eiti per gyvenimą. Taciau kai kurie žmones skaitantys ir komentuojantys šiame forume, tikrai yra akli kurti ir buki, nepykit už tokius žodžius bet kitokiu svelniesniam issireiskimui na tiesiog nėra. Po paraginimu neskubėti komentuoti, neskubėti, vėl toliau pilasi neapgalvoti, nepatirti, intelektualiniai svaiciojimai. Nežinau kokios reikia kantrybės Algimantui, kada žmonėms viskas paduota, niekur nereikia ieskoti, sukramtyta, susmulkinta, į burna ydeta, ir lieka tik praryti, o žmones vistiek atsisako tai daryti, o paskui pyksta, kad jų israsytai nuomonei, neparodomas dėmesys, kad jų samprotavimams, kurie turėtu vykti galvoje, forume nėra vietos. Prašo atskiros temos kur savo filosofinius apmastymus galetu sudėti.
Jaigu eisit dvasios keliu toliau, pasiskaicius tai ką rasot, bus Geda.
SUVIKIT GI PAGALIAU. DVASIOS NEISMOKSTAMA, Į DVASIA REIKIA IŠAUGTI. REIKIA KELTI SAVO SĄMONĖS VIRPESIUS Į AUKŠTESNĖS OKTAVAS, O TAI VYKSTA TIK BENDRAUJANT SU AUKŠTESNĖS SĄMONĖS BUTYBEMIS-TĖVU-TREJYBE. atleiskit kad saukiu, kitaip nieka negirdi.ir taip tas sielos balsas uzmurkdytas intelektualiniu svaiciojimu.
O paskui pykstat kad jūsų nuomones administratorius trina ir vadina jus bukaprociais, o kaip kitaip elgtis?
Emilis rašo ...- Vaidas kažkada tai irgi žavėjosi Algimanto mokymais...- juokinga, zaveyis galima tik daiktais o ne dvasiniais mokymais, taitik dar karta parodo kad žmogus atėjo pažiūrėjo į duris, durys patiko, po kiek laiko atidžiau į duris paziurejus, durys pradėjo nepatikti, o dar šviesa ryški akinanti šviečia. O dar visos ydos kaip ant sniego matosi, ne nepatinka man čia iseinu, taip nieko is esmės ir nepakeitus ir nepazinus Vaiku darželis. Jaigu skaitant šiuos žodžius kyla vidinis nepasitenkinimas, vadinasi pasamones ytaka dar giliai isisaknijusi butyje, arba tik apsimetinejama, ir trūksta gilumo.
Kantrybės kantrybės kantrybės
Nuoširdumo ir praktikavimo
Valios išminties ir meiles
Praktikos ir nuoseklaus bendravimo su Dievu
Štai tos kelios vertybės kurios tik ir gali padeti nuo aukščiau išvardintų intelektualiniu negalavimų. Šis žodis astrus, skaudus. Bet kas daugiau lieka. Jaigu negirdima
Su meile
valdasAirija1
2011-06-10 12:46:51
Paprastai norisi kokiu nors klausimu atsakyti išsamiai, bet tam reikia daugiau laiko, kam tuo metu atrodo yra ir praktiškesnių alternatyvų. Tai šįkart pabandysiu rašyti nuo pradžios, nepilnai, bet bent parašysiu.
Pirmiausia, ką man reiškia gyventi su Rojaus Trejybe, su dvasiniais mokytojais, angelais ir be jų. Ryšys su dvasiniais pagalbininkais leidžia pakreipti savo mintis ir įžvalgas tiesesniu keliu, dėl ko pasikeičia darbai, jų kryptis - o visa tai vainikuojama didesne laime. Bet tas ryšys su dvasiniu pasauliu, galbūt yra sudėtingas dalykas.. kelias reikalaujantis laiko, patyrimų. Tai skatina paties žmogaus sąmoningumą vis didesnį. Aprašyti tokių dalykų kažin ar įmanoma kad tai būtų atskleista žmogui be patyrimo, be žengimo panašiais keliais.
Žmogus turi laisvą valią, rinktis, nuspręsti, vėl rinktis. Pasirinkimai padaryti su Trejybės išmintimi - visada priveda prie didesnės laimės, geresnio susiklostymo. Nors pradeda kilti klausimai... kas yra tas vedimas? kas yra ta išmintis? Ar žmogus turi pasitikėti tuo vedimu? Atrodytų žmogaus protas nesuvokia to ką galima suvokti jausmu, ką galima priimti iš trejybės... Tai galbūt galima pavadinti kad tai yra pasirinkimas kokiu įrenginiu naudotis - žemų dažnių protu, ar dvasinės sąmonės įžvalgomis priimant sprendimus.
Trejybė nori kad mes būtume laimingi. O kas susiję su Jos meilės skleidimu... tai koks yra mano supratimas, ir kas vyrauja šiame forume.. išryškėja kontrastas ir skirtumas.
Pirmiausia žmogus turi būti pavyzdžiu, kad kiti žmonės tame pavyzdyje matytų - laimę, pasitenkinimą nuoširdžiu ryšiu su Rojaus Tėvais, su dvasiomis, pasitenkinimą visa kūrinija. Nes jeigu Dievas yra tobulas, tai ir kūrinija buvo sukurta iš Dievo pusės tobulai... per dėsnius, per procesus ir tai kaip ji veikia. O čia jau įsiterpia ir žmonių netobulumas, nemokėjimas naudotis tais dėsniais.. nežinojimas, todėl ir kūrinija atrodo ne labai jau stebūklingai nuostabi. Bet visgi ji tokia yra.
Aš manau, kad žmogus ryšyje su Trejybe pirmiausia turi būti prisipildęs Trejybės Ramybės, tai yra vidinės kokybės būsena, ta pati laimė kurią minėjau. Nes Jeigu žmogus gyvena tuo kas yra tiesa - jis neišvengiamai bus laimingas.
Antra, žmogus ryšyje su Rojaus Trejybe.. patirdamas būtent Rojaus Tėvų požiūrį į tvarinių laisvą valią... tai kad ji kviečia bet nenurodinėja - tai ir žmogus turėtų spinduliuoti pagarba bet kokiai kito žmogaus valiai. Aš visada esu linkęs padėti kitiems, ir mano supratimu kad kaip ir kitur teigiama "kas žino tas daro". Tai žmogui dažnai tam kad jis galėtų kažką daryti reikia tam tikrų žinių, aš jam tas žinias ir suteikiu - o jeigu jis žinodamas tas žinias vis viena darys kažką blogo, tai yra jo valioje. Dievas suteikė mums savo pasitikėjimą, suteikė mums laisvą valią - tai parodykime tokį pasitikėjimą ir kitiems žmonėms. Tiesiog fizikiniame lygmenyje protas negali skaidriai ir aiškiai dirbti tol, kol nėra suvokiama kad "kiekvienas pasirinkimas yra vienodai galimas" - iki tol viskas bus tik skubėjimas, kažko vengimas, kažko siekimas. O kai viskas vertinama kaip vienodai galimas pasirinkimas - galima suteikti prioritetus, daug aiškiau susivokti kas iš tikro yra svarbu ir vertinga.
Ir manau būtų vertinga būtent dalintis savo patyrimais, kad ir kiti galėtų gauti SAVO patyrimus. Iš esmės religinės bendruomenės savotiškai būna susikuria tam kad būtų dalinamasi ir gaunami liudijimai iš kitų. Todėl, rašant manau būtų šaunu jeigu būtų pvz rašoma šitaip:
"Mano asmeniniame patyrime, atrodo kad BE Rojaus Trejybės AŠ nueičiau į tragiškas pasėkmes, ir jos man būtų vis labiau patiriamos artimoje ateityje, kad ir kur bebūčiau...".
Tai paiasavo nuomonę. O jei atvirkščiai - tai atvirkščiai.
Tik per asmeninį pasakojimą, kaip TAU yra GERAI, kokių tu privalumų ir laimės įgyji bendraudamas su Rojaus Trejybe.. tu gali ją atspindėti geriau.. ir perteikti "reklamą" tokią, kad ir kitam žmogui bus lengva priimti šią žinią. Nes tai bus savaime suprantamos vertybės, tikslai.. ko kiekvienas žmogus nori iš savo vidaus, tik nežino kaip tai pasiekti.
Ir Atvirkščiai - jeigu bus kalbama, kad ryšyje su Trejybe "aš matau blogį ten ten ten ten ten, ir dar begale vietų, aš esu toks nepasitenkinęs... ir vietoje to kad DIRBČIAU tik šneku kaip blogai yra ten ten ten ten" tai žmones veiks atvirkščiai - jie bus suklaidinti savotiškai.
Aš pvz sakyčiau kad pvz: "Su trejybe aš sprendžiu tokius ir anokius klausimus, tvarkomi tie ir anie reikalai, juda tas reikalas, baigiau dirbti prie tų projektų, sėkmingai užbaigti anie darbai", o ne "aš matau kokie jie blogi, matau kaip jie blogai daro, ei žiūrėkit kokie jie blogi... aš nelinkęs ką nors daryti, bet paraityti liežuvį ant kitų man kaip tik". Manau tai gan elementaru.
Aš suprantu, kad tas dvasinis kelias gali būti nelengvas. Kaip vienos knygos pradžioje rašoma "gyvenimas yra sunkus", tai nemanykite kad tik vienetai žmonių patiria įpatingus išbandymus jame.. tai patiria visi. Aš suprantu, kad akimirksniu tas charakteris netampa skaidrus, jį nuskaidrinti padeda Trejybė... bet iš kitos pusės ir tas gaunantis mokymus turi būti su valia keistis.
Aš tikrai nesu linkęs įžvelgti problemų aplinkoje.. vietoje šito, ieškau priežasčių savyje ką turėčiau pakeisti savyje, kad būtų taip kaip aš norėčiau savyje, dėl ko ir aplinkoje būtų atspindėtos tos vertybės kurioms pirmenybę teikiu aš.
Kita tema - apie minčių kokybę, kitu kampu šiek tiek.
Kalbant apie pasaulio negandas, reikėtų pirmiausia akcentuoti kad daug kas įvykiuose, o ypač evoliucijoje formuojasi nuo žmonių ir kitų būtybių sąmonės kokybės. Ir jeigu žmogų nejaudina virusų mutavimo gazdinimai - jam tai nuobodu - tada jis atliks tam tikra prasme Dievo jam paskirtą pareigą ir neprisidės prie tokios tikrovės sukūrimo, kitu atveju, jeigu jį jaudina tokie klausimai kaip naujų virusų sukūrimas kurie bus ojjoj blogi, tai toks žmogus prisideda prie jų atsiradimo savo mintimis.
Aš palaikau Jėzaus mokymus, kada jis mokydavo teigiamais dalykais, ne apie baisybes kalbėdamas. Tuo tarpu jeigu ir reikėtų kalbėti apie baisybes - tai tik šaltai, dėsniais, moksliškai PABRĖŽIANT NUOBODUMĄ. Nes tik tai yra vienintelis kelias nestiprinti to. O visą savo energiją nukreipti į savo charakterio keitimą į dieviškesnį, į darbus žemėje. Kol kas tiek.
Vaidas
2011-06-10 00:01:56
Mielas Emili Petrai, tu beldiesi į ATVIRAS DURIS, kada aš pats nuo pat svetainės pradžios raginau ir raginu RAŠYTI APIE SAVO DVASINIUS PATYRIMUS. Tą nuolat akcentuoju URANTAMS tiek Vilniuje Urantiijos grupėje, tiek Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje ir Kaune po mūsų gyvųjų pamaldų, kada mokau dalyvaujančius Rojaus Trejybės garbinimo pamaldose PASAKYTI SAVO DVASINĮ PAMOKOMĄJĮ ŽODĮ, KURĮ VIS DRĄSIAU IR DRĄSIAU PRADEDA SAKYTI. Tačiau, kada aš prašau,. kad šituos pačius dvasinius pamokymus jie įdėtų į mūsų Forumą, nes jie taip reikalingi tiems, kurie skaito mūsų Forumą individualiai ir neturi galimybės dalintis savo patyrimais, kuriuos mokytųsi paversti į DVASINIUS MOKYMUS, grupėse.
Tačiau taip ir neparašo, o PASITEISINIMUI TURI DAUGYBĘ PRIEŽASČIŲ.
Tačiau yra tik viena vienintelė TIKROJI priežastis - nepakankamas atsivėrimas Rojaus Trejybei ir GYVOSIOS MEILĖS PATYRIMAS SAVYJE. būtent ši gyvoji meilė ir sukuria tokią VIDINĘ BŪSENĄ, KAD RAŠAI KITIEMS IŠ MEILĖS, O NE IŠ PAREIGOS, KAD KITUS STIPRINTUM, IR NEBEEGZISTUOJA JOKIE PASITEISINIMAI.
Pasižiūrėkite į Valdo iš Airijos įsijungimą į mūsų Forumą, kada jis jau pats savo sielos-dvasios atsivėrimu demonstruoja ŠVIESĄ IR GILUMINĘ SAMPRATĄ SAVO DVASINIAIS MOKYMAIS. Ir jo reali ir patirtinė dvasinė gelmė jau pranoksta ir "didelį stažą" turinčius urantus. O juk jam Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL kaip ir Urantijos Knyga į rankas pateko visiškai neseniai. Tačiau NUOŠIRDUS NORAS SIEKTI DIDESNĖS ŠVIESOS, GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ, ATSIDUOTI JOS VEDIMUI IŠ VIDAUS IR DRAUGE SU JA KURTI GĖRĮ VISŲ LABUI DUODA TOKIUS NUOSTABIUS DVASINĖS ĮŽVALGOS VAISIUS.
Tačiau šis GYVASIS KELIAS NĖRA UŽANTSPAUDUOTAS, KAD JAME BŪTUM RAMUS, KAD SAVO VALIOS PASTANGŲ NESUSILPNINSI IR NEPRADĖSI DEGRADUOTI.
Todėl mano mylimieji, Emilio Petro mintis:
"Na leiskite žmonėms kokį vieną svetainės kampą užimti su asmeninėmis dvasinėmis sampratomis , tai kaip jie suvokia ir mato Kūriniją savo protu , savo siela ir dvasia , per Urantijos mokymų prizmę , per Algimanto mokymų prizmę"
NETURI PRASMĖS, NES AŠ JAU KĄ TIK PAAIŠKINAU, KAD VISĄ LAIKĄ AŠ TO PATIES PRAŠAU IŠ JŪSŲ - RAŠYKITE - KADANGI TAM IR SKIRTAS VISAS MŪSŲ DVASINIŲ MOKYMŲ IR MOKYMOSI FORUMAS.
TAČIAU NĖ VIENAS IŠ JŪSŲ NIEKADA NERAŠYSITE TOL, KOL VIDUJE NEJAUSITE TAM POREIKIO.
Todėl Valdo iš Airijos gyvas pavyzdys ir paliudija, KAIP FORUMAS TURI KRYPTINGĄ POVEIKĮ KIEKVIENAM. Tačiau kiekvienas iš jūsų turite skirtingo laipsnio atsivėrimą Rojaus Trejybei ir skirtinga galia jaučiate Rojaus Trejybės meilę savyje, todėl tik ji jus ir išjudins rašyti.
Man paskambina iš įvairių Lietuvos vietų arba parašo elektroninius laiškelius, ir aš su visais bendraudamas, matau, kokie jų būna nuostabūs man pateikiami patyrimai ir kada aš paprašau juos aprašyti mūsų Forume, tuoj pat pajuntu, kai jų viduje sukyla BAIMĖ, KAD REIKĖS TAI APRAŠYTI, PAGARSINTI VISIEMS.
TEN KUR YRA BAIMĖ, TEN STINGA MEILĖS.
TAI KŪRINIJOS AKSIOMA
Tačiau taip pat turiu labai nuoširdžiai pasakyti, kad dabartinis Forumas kaip tik tinka DVASINĖMS STUDIJOMS, KADA PLEPALAI NEBLAŠKO DĖMESIO IR NEEIKVOJA SKAITANTIEJI SAVO ENERGIJOS PLEPALŲ SKAITYMUI IR JŲ POVEIKIO PATYRIMUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-06-09 21:04:44
Kiekviena diskusija yra dvasinga , maloni ir suprantama , kai vyrauja abipusis supratimas ir nuoširdumas . Vaidai iš Airijos , labai aiškiai ir teisingai palaikai Algimanto mokymus ir tai labai puiku ir naudinga . O RimantasV , taip pat kadaise labai žavėjosi Algimanto mokymais , nemažai temų yra parašyta tuo klausimu . Tačiau šiandiena jis jaučia skriaudą . Galima tai sumenkinti , galima iš to pasijuokti , tačiau jeigu buvęs mokinys šiandiena jaučia skriaudą , tai jau yra labai blogai . Kiek aš prisimenu , tai tikrai draugiškas ir nuoširdus žmogus ir Urantijos apreiškimų aktyvus vartotojas . Na , tai mano subjektyvi nuomonė , tačiau man tikrai liūdna , kad senbuviai urantiečiai nustojo reikštis , nustojo reikšti savo originalias mintis ir idėjas , dėl ypatingų šio forumo reikalavimų . Žinoma tai Algimanto asmeninis reikalas , jeigu norėtų , viską galėtų pakreipti ir kitaip , tačiau aš tavęs Algimantai tuo nekritikuosiu , manau , kad žinai ką darai . Visiems geras nebūsi , tačiau manau , kad kiekvienas žmogus turi save valingai kreipti į dvasinę brolystę .
Na , aišku , vieni nori to , kiti to ir tai kertasi su bendra mokymo koncepcija , bet gal verta sukurti necenzūruojamą kokį vieną laukelį ir tegu ten žmonės išsako savo dvasinius samprotavimus . Na leiskite žmonėms kokį vieną svetainės kampą užimti su asmeninėmis dvasinėmis sampratomis , tai kaip jie suvokia ir mato Kūriniją savo protu , savo siela ir dvasia , per Urantijos mokymų prizmę , per Algimanto mokymų prizmę .
Manau tai būtų visiems naudinga .
emilispetras
2011-06-09 18:45:42
Papildysiu. RimantasV rašo, : kaip gali Dievo meiles pripildyta asmenybe taip elgtis su žmonėmis kurie reiškia savo nuomone šiame forume.
Visu pirma reiketu išplėsti savo požiūrį į tai kas yra Meile. O juk Meile ir yra Dievas arba jo išraiška, tai kaip galima taip siaurai suvokti Meile.?
Nepamirskim, kad dvasinis žmogus arba tėvo meiles pripildytas žmogus nėra vien tik saldus ir šiltus zodelius skleidzianti būtybė, tokia kaip kai kurie kunigeliai, DVASINE asmenybe. Tėvo Meiles pripildyta asmenybe visu pirma yra TIESOS KARYS. o koke yra kario atributai? Astrus kardas, taiklus lankas tvirta bet mylinti širdis. Taip ir dvasinio kario atributai yra astrus protas, astrus tiesa Matantis žvilgsnis, ir netolerancija bailumui bukumui ir tamsai.
Kai kurie atėję į si forumą pasižiūri tik į "slenkstį" ir į "duris" nusprendžia kad durys jiems nepatinka, ir pasako sau viduje šio forumo turbut vyksta nesąmones, čia ne man, spsisuka ir išeina.
Taigi zvelkime giliau, ir kiekviena diena vis giliau ir pagaliau suvokime, kad Tai kas vadinama Meile, yra Dievas Tėvas, o kad suvokti Tėvą Reikia labai nuosirdziai gilinti savo įžvalga.
Su Meile.
valdasAirija1
2011-06-09 13:34:50
Rimantai, ir visi kiti kuriems šiame forume nemiela. Nuosirdziai noriu patarti. 1
. Neskubekit!!! neskubekit komentuoti tai ką perskaitot. Išmintingas žmogus niekkada neskuba; nei su isvadom nei su komentarais. Ką pasesi ta ir pjausi. Šis forumas skirtas mokymuisi o ne tauskalams. Negalvokit kad jaigu mažai komentaru tai niekas nevyksta. Vyksta, tikrai vyksta, išmintingas žmogus tai mato ir jaučia. Tik žmones čia atėję mokosi o ne puola prieštarauti ir gincyti ar įrodinėti savo tiesas. Supraskite tik baimes pilnas žmogus puola teisintis daro skubius neapgalvotus sprendimus, o teisinasi dėl to kad ginasi. O kam ginasi? Nes bijo pazvelgt giliau į savo vidų ir pamatyti ten problemas, kurias paskui reikes slifuoti, o tai nepatogu mūsų ego asmenybei. Tai ir yra tie rastai mūsų akyse. Kuriu mes nematom. Bet juos vistiek reikes pamatyti. Jai patys nenoresit matyti gyvenimas taip viską susuks kad busit priversti pamatyti. Ir susuks ligom nesekmem, ir visai nedel to kad jūsų Nemyli tėvas. O dėl to kad taip irgi pasireiškia Tėvo meile, kad apvalyti žmogų nuo šlamšto ir nereikalingi balsto.
2. Pabėgti yra lengviausia, bet bėga kas? Bailys. Lengviausia pabėgti, bet jai jau Dvasia atvedė į tokia vieta tai reikia tureti drąsos, nuolankumo ir susitaikymo kad mokytis ir su savimi dirbti, slifuojant savo harakteri, visomis prieinamomis priemonėmis, jų šiame forume apstu.
3. Nepriimkit visko per asmeniskai, issiaiskinkit kas gi esat. Is ko sudarytas žmogus. Ismokit atskirti ir valdyti savo emocijas protą valia, minti. Atraskit savyje gilesne sąmonę. Ir nuosirdziai studijuokit Tėvo-Trejybes mokymus Studijuoti reiškia perskaičius neskubėti su isvadom ir pasalinem mintim kurios skatina komentuoti, gincyti ten parašytas tiesas, ar dar kažkaip save nustatyti pries asmenybe kuri tai perduoda. Studijuoti reiškia perskaityti ir atiduoti viską savo širdžiai. Ir kelias dienas vis nukreipti savo minti į tas tiesas praktikuojant tai kas ten parašyta.
Tiek tam kartui.
Algimantas skleidžia labai aukšto lygio isminti ir šviesa, kuria suvokti reikia laiko pastangų pasiruošimo, pats Algimantas pries tai 20 metu studijavo vedu rastus, paskui Urantijos knyga, kuri pilna išminties, kai neskubi teisti, tai didžiulis darbas, milžiniškas darbas. O kai kurie žmones atėję į forumą, puola komentuoti, įrodinėti savo dažnai trumparegiskas tiesas, kurios suformuotos Tėvu, draugu nuomoniu, savo protelio nuomones, mokyklų universitetu, medios ir kt. Atkreipkit dėmesį ko nepaminejau, savęs nepaminejau, savęs studijų nemokina niekas. Kada pradedi stebėti, save, aplinka, reakcijas į aplinka. Tada pamatai tikra vaizdą.
Taigi rimanataiv.ir kiti, pabandykit dar karta, ir neskubekit bėgti. Niekada nežinai kas gali įvykti jau kita momenta. Tėvo laikas ir vibraciju daznis skiriasi nuo mūsų laiko ir vibraciju ir matymo kampo. Pasistenkit suvokti ir tai. Kiekvienam klausimui, kuris iškyla skaitant forumo temas. Duokit minimum savaite. O gal ir daugiau.
Yra tiesu kurias studijavau pries 15 metu. Ir tik dabar ateina tikras tu tiesu. Suvokimas. O kai kas nori is karto. Taip nebūna.
Sekmės ramybes ir meiles visiems
valdasAirija1
2011-06-09 12:41:51
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]