Forumas: temos peržiūra
Kaip bendrauti su Dievu Tėvu, su Jėzumi tiesiogiai?
Zita paklausė kaip užmegzti ryšį su dvasinėmis asmenybėmis? Tai tikrai nuostabus dalykas, kuris pakeis visą planetą, Urantiją, kada mes patys, kiekvienas, bendrausime su Tėvu ir tarsimės su Juo. O tą pasiekti galima tikrai KIEKVIENAM, NES TOKIA YRA TĖVO VALIA. Pradžioje laikykitės tokių laiptelių sekos.
1)Susiraskite ramią vietą, kad jūsų netrukdytų niekas bent penkiolika minučių. Geriausia prieš miegą, kai viskas nurimsta. Atsisėskit patogiai, kad kūnas nejaustų įtampos. Jeigu negaluojat, tuomet tąkart atsisakykit šito bendravimo, nes neįpratus, vis tiek mintys bus nukreiptos į skausmą ir blogą savijautą, o ne į bendravimą.
2)Giliai įkvėpkit ir iškvėpkit tris-keturis kartus, kad po truputį įgautumėt kitokį ramybės ritmą.
3)Pasikalbėkit su Dievu Tėvu, kaip praleidot dieną, kas pasisekė, kas nepavyko. Kalbėkit nuoširdžiai, kaip su pačiu pačiu patikimiausiu ir intymiausiu draugu.
4)Pasimelskit ne už save, bet už ką nors kitą savais žodžiais, savomis nuoširdžiomis mintimis.
5)Pagarbinkit Dievą Tėvą, kad Jis yra, kad Jis dovanoja ir Meilę ir visą Kūriniją, kad Jis moko mus Tiesos, Meilės, Gailestingumo, Gėrio ir Grožio.
6)Kada jūs meldėtės ir garbinot, tai jūs kalbėjot Dievui, kai vaikas kalba savo žemiškajam tėvui. Bet kai vaikas nori išgirsti savo tėvą, tai jis ir klausosi. Tad šitoji pakopa yra ir vadinama TYLOS PRAKTIKA. Dabar pasakot, kad jūs norit išgirsti, ką Jis kalba jums. Ir sėdit tyliai, ramiai apie dešimt minučių. Iš pradžių tai sunkus išmėginimas - dešimt minučių sėdėti tyloje nuraminus savo mintis. Nuraminti mintis, tai reiškia nelėkti paskui jas, o jos iš pradžių labai laksto, sunku jas nuraminti. Bet neįsitempkit ir sąmoningai nesiekit išguiti esamas mintis. Tiesiog ramiai laukit. Jeigu koks garsas patraukia dėmesį, neprisiriškit prie jo, nelėkit mintimi, prie durų, jeigu tą garsą sukėlė durų uždarymas. Iš pradžių bus sunku, bet nenusiminkit. Kiekvieną kartą vis labiau įgusite. Ir po kelių savaičių kaasdienio tylos praktikos taikymo, pamatysit, kad ima ateiti mintys, kurios tikrai ne jūsų. Ir ateina labai rišliai ir nuostabiai nuramindamos, kad nori dar ir dar jų patirti. Pirmyn, link Minties Derintojo - Dievo Tėvo dvasios mokymų kiekvienam individualių! Bet tik darykit tai KIEKVIENĄ DIENĄ. Dvasinė tylos praktika taip pat reikalauja įgūdžių, kaip ir bet kokia kita materiali veikla. Bet su laiku tie įgūdžiai leis jums daug lengviau užmegzti šį ryšį ir bet kurioje vietoje.
Algimantas
2005-03-29 12:32:58
Komentarai
Sveikas pasnekove <Visiems>, esu girdėjęs daug dainu apie meile, ir seip kad gyvenime jeigu nebusi kazkiek 'crazy', nebusi kazkiek kitoks nei kiti, tuomet gyvenimas taps pilka monotonija, juk apie meile sakoma kad galima 'beprotiskai myleti', kad 'meile akla'. Isivaizduok mylintis zmogus, nors susiduria su visokiais sunkumais ir protas jam sako kad ir ligos ir darbo nera ir visokios painiavos, bet is meiles jis gali eiti pries betkokias nesamones buti atkaklus ir pasiekti savo. Manau meile yra kaip ir tas musu vidus jausti, tiketi. Taigi ar tai butu mokslininkas kuris sugalvojo radijos aparata kai jis dar nebuvo israstas, ar zmogus su sake uzlipes ant traukinio begiu bandes sustabdyti metalini traukini tarsi zveri, pasaulis keiciasi evoliucionuoja.` Kaip zinia krastutinumai yra blogai (pritariu Aristoteliui ir visiems kitiems), tavo komentare yra daug krastutinumu, pavyzdziui "beviltiškai neidomus", pavartoti menkinamieji zodziai tiems kuriu nesupranti "tarakonais galvoje" irgi krastutinumas. Zmoniu kuriu nesupranti, traktuoji jau kaip ne visai normalius zmones, bet turbut visi tai daro pagal savo supratima. Jei tau tai nauja, tai pasakysiu kad aukstos klases muzikos ne kiekvienas gali suprasti, bet ju nevadina kvailiais nes kiekvienas turi paprasciausia supratima apie paprasta muzika, o ir visuomeneje visi zmones ta paprasta supranta. Problema prasideda su visiskai nauju dalyku. Pamise zmones turetu buti tokie kurie turi mano nuomone smegenu trauma, arba su jais neimanoma susikalbeti, su sveikais zmonemis jei jis kalba nesamones gali buti uzsispyrimas ar apsimetinejimas, saves nesusivokimas, bet su zmonemis kurie yra daug pasieke, gali susikalbeti ir yra issitobuline dar kokioje nors srityje, galima parodyti kazkiek pagarbos ir pasitiketi. Pries kelias dienas kalbejausi su vienu zmogum kuris sake kad buvo sutikes zmogu, kuris netikejo kad elektra egzistuoja, sako "nematau tai ir netikiu kad yra", bet mes visi juk pritariam kad ji yra. Kai zmogus susiduria su kazkuo nauju, jis gali pasitiketi, arba atmesti ir abejoti, bet jeigu jis abejoja tai negali teigti kad taip nera, jeigu jis nori teigti kad taip nera tai jis turi pats patikrinti ar is tikro taip yra. O visi zmones nenori gaisti laiko, ir tiesiog be patikrinimo pasako kad ne 'taip nera!' ir tiek.
Pasaulis platus ir jeigu zmogus domisi tik siaura sritimi, jis gali daug ko nezinoti. Pirmykstis zmogus atsidures musu laike viska isvadintu stebuklais. Tai klausimas susimastymui, kaip jus atskiriat kas yra zmoniu ateitis, o kas yra neimanoma. Ar kad turite patirties ir gilu nusimanyma tokioje srityje? O gal tik todel kad nesate apie tai anksciau girdeje. Zmones gime ir valgantys betkoki maista tik todel kad jis valgomas nieko nesusimasto, apie tai kokiai kategorijai priklauso ju maistas, kiek jis yra naudingas ir sveikas, koks maisto derinimas yra klaidingas. Kai as kazkada draugui, kuris ir mokykloje prasciau galbut mokinosi pasakiau kad angliavandeniu negalima sumaisyti pilve, tai pasake kad tai visiskas prasimanymas ir nesamone. Kada zmones bus drasus, pasakyti ir pripazinti paprasta dalyka "as nezinau"? o tada jau pradeti klausytis ir tikrinti jei idomu.
Vaidas
2006-08-27 13:37:58
Gyvenimas būtų beviltiškai neįdomus ,jei nebūtų žmonių su tarakonais galvoje.Ne visai normalūs žmonės pagyvina mūsų gyvenimą ir daro jį labiau įdomesniu.Svarbu tik,kad jie neprimetinėtų savo beprotystės kitiems,aiškindami ją kaip normą.
Visiems
2006-08-26 16:54:27
Taip mieloji ir bijanti savo vardo viešumos, žvelgdama į kitą su nepasitikėjimu, tu ir pastebi jame kas nepatinka tavajam ego. O tu pažvelk kitomis, dieviškojo tavo ego akimis, kad išvystum manyje savo sielos brolį. Tada tu pajausi, kad negali dar pasitkėti tiek, kiek pasitiki manimi Tėvas ir Jėzus. Tada atsiverk daugiau Tėvui, ir prisipildyk JO MEILĖS, IR NEPASITIKĖJIMAS TIRPS, O SU JUO ATEIS DIDESNIS PAŽINIMAS, O SU DIDESNIU PAŽINIMU IŠSISKLAIDYS NEIGIAMAS POŽIŪRIS IR Į MANE. Ir tada mylėsi visus, ir mane, TĖVO meile. Ir nebereikės ieškoti kitos grupės, kur būtų tarpousavyje atsivėrę. Jeigu tu ieškojai kitos grupės, tai tik dėl to, kad pati neįstengei atsiverti. Nes kada atsiveri, tada nusotja egzistuoti kokia nors pasaulyje vieta, kur atsiverti negalėtum. Ateis laikas, kada i rtu tą patirsi ir patvirtinsi šitą teiginį. O iš savo dabartinio bijojimo ar nepasitenkinimo tik geraširdiškai šypsosiesi.
O Tėvo šeima yra VIENA, KAIP TEISINGAI TAU PARAŠĖ VAIDAS.
Algimantas
2006-08-25 20:51:40
Man atrodo tas bendravimas su tevu, taspats nušvitimas kaip ir rytuose kuomet gaunami mokymai, kuomet sakoma kad igaunamas visiskas zinojimas, kuomet kalbama apie sviesa kaktos srityje. Zodziai jeigu nemoki isreiksti saves jais negerai. Aisku ta jausma kaip meile ar kaip viduje esanti nora, ar kitus jausmus galima tiesiog pagalvoti apie juos ir ivardinti kaip "tai" kalboje. Bet visiskai atsisakyti kalbejimo - tai pradeti nemastyti, gerai yra nuraminti mintis ir poto susivokti save, bet visiskai stabdyti mastyma ir mintis, nekalbeti zodziais sakiniais, nereiksti savo minciu, nemastyti sitaip apie save - ardo prota, ji sumenkina. Zmogus pradeda nebemastyti sitaip. Man atrodo kai zodziais kreipiesi, kaip tik yra daug daugiau isreiskiamas i samone savo vidus, zmogus pradeda ir save geriau suprasti. Vystosi protas, gebejimas reiksti mintis, auga samoningumas. Kaip tu sakai be zodziu uzmegzti rysi isivaizduoju, jei taip greitai minti pagalvojai ir tau pasako ka, bet sedeti nemastant - tai smegenu regresija, stovejimas vietoje kuris nesa tave atgal. Ir sakydama <Nesvarbu kas> "Aš pasitraukiau, nes man kai kas nepatiko tavyje" tau vel sunku zodziais atskirti kas tai per dalykas, taip galima atitolti nuo gyvenimo, pasinerti i absoliutuma, kuriame viskas yra, ir nebematyti gyvenimo, pamirsti kaip gyventi.
Kita Tevo seima, aisku tai bus tokia kuri yra atsiskyrusi nuo visumos galbut, nelaiko saves tokiais pat kaip ir visi kiti, nes tik visuma sudaro tevo seima, o ne atskira grupele, bet idomu butu isgirsti apie ja placiau. O isdestymas savo minciu apie ja kas svarbiausia butu sveikintinas, o jei nesugebi keliu sakiniu apie ja suformuluoti abejoju jos geru poveikiu.
Zmogus turi laisva valia, bet is kur kyla noras nuslepti savo varda? Gal is uzdarumo, noro atsitraukti uzsidaryti savo pasaulelyje, nebuti atviram, izoliuotis. Kas blogo atsitiktu, jei pasirasytum savo varda, kas tau nepatiktu tuomet? ar tai nera baime kad atsitiks tai kas tau nepatinka? Uzdarumas manau. as cia pradzioje, irgi nepasirasydavau savo vardo, bet veliau tai nebeturi prasmes.
Vaidas
2006-08-25 16:38:10
Algimantai, klysti, kad tai visiškai naujas religinis reiškinys bendrauti su Tėvu ir tarpusavyje atsivėrusių sielų dėka, yra tokių grupių jau seniai iki tavęs, tiesiog tu apie jas nieko nežinai.
Pats pripažįsti, kad Tėvui žodžių nereikia, o tik sielų virpesių. Tai va, tos grupės turi savo metodą užmegzti ryšį su Tėvu ir tarpusavyje be jokių žodžių, kurie labai apriboja. Ir jos renkasi reguliariai ir jau seniai, ir visame pasaulyje.
Klysti sakydamas, kad pasitraukiau, nes man nepavyko. Labai jau tu kategoriškai teigi tai, ko visai nežinai, o tik spėji. Aš pasitraukiau, nes man kai kas nepatiko tavyje. Paklausk savo minties derintojo, ką turėtum savyje keisti, kad žmonės norėtų bendrauti su tavimi, kaip asmeniu. Jei nuoširdžiai pripažintum turintis bendravimo problemų, gal tą ir padarytum, bet atleisk, abejoju.
Vėl į tavo šventovę neateisiu, nes radau kitą Tėvo šeimą.
Sėkmės einant savuoju keliu.
P.S. O dėl baimės pasakyti savo vardą, tai irgi nepataikei. Šiuo atveju tai ne baimė, o tiesiog yra kita svarbi priežastis. Turiu laisvą valią rinktis - kokiu vardu prisistatyti, ar ne?
Nesvarbu kas
2006-08-25 16:12:14
Dar norejau pasakyti, kad as nors ir retai bandau bendrauti su dievu, tai viena kart kai kazkiektai ir pagal instrukcija, bet daug kalbejau tiesiog atvirai, tai poto geras rysys buvo man atrodo. Ir tas kalbejimas toks kad atvirai kalbi, ir bandai pats save suvokti. Ne tik tai ka jau ir taip zinai, o galvoti apie save, bandyti suvokti, sugalvoti prisiminti turint geru tikslu.
Vaidas
2006-08-25 00:06:21
MIela/s anonime, bijanti/s savo vardo, man tikrai kai tokia baimė vyrauja net ir tų mūsų sielos seserų ar brolių viduje, kurie atranda Tėvą savyje. Linkiu žengti dar kitą žingsnį - gimti iš dvasios. Tuomet dings BAIMĖ IR SAVYJE JAUSI TIK MEILĘ VISIEMS.
Jeigu tu lankeisi mūsų šventovės - Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus - pamaldose, tai tuomet pateiki netikslią informaciją parašydama, kad nuolat kartodavau tą patį garbinimo tekstą. Jis niekada nebūna tas pats. Kartoju tik Tėvo garbinimo maldos pradžią, o visa likusi garbinimo malda yra kaskart kitokia. Kodėl tu šutą sąmoningai nutyli? O pradžią paloeku tą pačią sąmoningai, kad besimeldžiantieji galėtų pajusti tų visaapimančių žodžių gelmę, į kuriuos sutelpa viskas ir, atsirėmę į tuos PAMATINIUS IR GIULUMINIUS ŽODŽIUS patys pradėtų mokytis melstis. TĄ PAČIĄ GARBINIMO MALDOS PRADŽIĄ SIŪLAU VISIEMS. Ir kada buvo mano pakvietimas oriusujungti prie manęs maldoje per Jėzaus gimtadienį, tada irgi pateikiau tos Tėvo garbinimo maldos PRADŽIĄ. Ją taip pat esu pateikęs ir kitose temose, kur kalbėjome atrodo apie maldą, apie Dievo Tėvo ir Jo Sūnjaus Jėzaus mūsų šventovę. Gilesnių žodžių tiesiog neegzistuoja jokioje žmogiškoje kalboje. Štai dėl to ir mokinu, kad jūs juos pajaustumėtę - jų gelmę ir VIRPESIUS. O kada pajausite per savo atsivėrimą Tėvui, kada jį TIKRAI atrasite savyje, tada toliau pati siela klabės savo virpesiais su Tėvu. Ir tada pajausite, kad ir angliškos giesmės svarbu ne tekstas, bet sklindamžntys virpesiai iš sielos. Tėvas man nuolat sako, "Man tavo maldos žodžiai, net mintys NEREIKALINGOS, MAN REIKIA TAVOSIOS SIELOS,, ATSIVĖRUSIOS MAN, VIRPESIŲ, LAISVOS SIELOS, SUSILIAJUSIOOS SU MANIMI." Kadangi tu neatsivėrei SAVO SIELA, o tik protu palaikei ryšį, tai dėl to tau ir pamaldos buvo nepriimtinos. Tai visiškai naujas religinis reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Urantijoje, kada su Tėvu ir tarpusavyje yra užmezgamas dvasinis ryšys ATSIVĖRUSIŲ SIELŲ DĖKA. Tai pavyksta pasiekti ne iš karto. Tau to pasiekti nepavyjo, ir tu iš karto atsitraukei. Bet tie, kurie neatsitraukė, tie pradėjo patirti tokį dvasinė ryšį ir su Tėvu, ir tarpusavyje, ir su kūrinjos ŠEIMOS NARIAIS.
Tai, ko aš mokau, nėra MANO MOKYMAS. Aš lygiai taip pat esu mokomas TĖVO ir perteikiu tik tai, ką JIS mane išmoko. Dėl to, kol jūs, kiekvienas, stengsitės ignoruoti mano žodžius, tol ir negalėsite pajausti žmonių ir visos kūrinijos brolystės kolektyvinėje maldoje. Su Tėvu būtina bendrauti asmeniškai, savo malda.. Bet to neužtenka. Būtina ir kolektyvinė malda - ir Tėvo garbinimo malda, ir DVASINIŲ prašymų kolektyvinė malda.
Tačiau kiekvieno SIELOS ATSIVĖRIMAS YRA NEVIENODAS. Ir tie, kurių sielos dar nėra atsivėrusios, tie kolektyvinės maldos NENORI. Bet vis labiau individualiai besimelsdamos, jos gaus iš Tėvo tą dvasinį impulsą, kad pačios norės atlėkti pas savo sielos brolius ir seseris, garbinančius Tėvą kolektyviai. Ir tada vėl ateisi į mūsų šventovę ir tas pačia pamaldas patirsi visiškai kitokiais savo atsivėrusios sielois virpesiais. Tai tik laiko klausimas. Ir nėra taip, kad "nuėjau savo keliu", nes yra tik VIENAS KELIAS TĖVO ŠEIMOS KELIAS. O kol kas tu dar iki jo neatėjai.
Algimantas
2006-08-24 22:54:04
Kažkada teko dalyvauti Algimanto vedamose pamaldose. Jis būtent tą patį garbinimo tekstą nuolat kartodavo, ir tas pačias angliškas giesmes, kurių niekas, išskyrus jį, nesuprasdavo. Tas man buvo visai nepriimtina, todėl ir nustojau ten lankytis.
As meldžiuosi savo malda, kaskart kitais žodžiais, todėl tai, kad ten buvo būtent Algimanto suformuluota malda arba garbinimas, man netiko. Tas , kas tinka mokytojui, nevisada tinka mokiniui. Aš Algimanto niekada nelaikiau savo mokytoju. Todėl nuėjau savo keliu, ir radau Tėvą savyje, ir tas kelias visai nesusiję su UK. Bet UK ačiū, praplėtė suvokimą.
Nesvarbu kas
2006-08-24 20:17:47
Miela Vita, jogų meditacija nesiekia ryšio su asmeniu Dievu - TĖVU. Meditacija yra mėginimas nurimti ir suslieti su visata, su Absoliutu, su Aukščiausiuoju Buda. O kada nežinai, kad greta to, kad Aukščiausiasis yra ir Absoliutas, ir Buda, YRA DAR IR MYLINTIS TĖVAS, MILŽINIŠKOS KŪRINIJOS ŠEIMOS MYLINTIS TĖVAS, tada niekada meditacijoje nepajausi ŠILTO MEILĖS RYŠIO SU TĖVU. Surasi RAMYBĘ, BET NESUŠILDYTĄ TĖVO MEILĖS VIRPESIŲ. Ir pati nesijausi MYLIMIAUSIA TĖVO DUKRA, o tik visatos maža dalelė, kurioje irgi yra VISATA, NES IR BUDA PERSMELKIA JĄ.
Kada mažylis nori meilės, jis tuoj pat liesia rankytes į savo tėvelį ar mamytę, ne kur nors kitur, bet į juos. Ir siela, kada trokšta MEILĖS, TADA KRYPSTA Į TĖVĄ, ESANTĮ VIDUJE. Tačiau, kad šitą patirtum, reikia praėti bendrauti su TĖVU, NE SU ABSOLIUTU, AR SU AUKŠČIAUSIUOJU BUDA, BET SU TĖVU.
Dievas pasireikškia visais pavidalais ir vardais ir VISADA PRISITAIKO PRIE TVARINIO JAM SUTEIKIAMOS SAPRATOS, KAIP VANDUO PRISITAIKO PRIE INDO FORMOS. Tačiau, kad būtent tvarinys atrastų Dievą kaip ASMENĮ, IR DAR MYLINTĮ, REIKIA PRADĖTI SU JUO IR BENDRAUTI KAIP SU ASMENIU, KAIP SU TĖVU, MYLINČIU IR MYULIMU TĖVU. Ir tik tada patirsi, koks tai milžiniškas skrtumas tarp meditacijos ir bendravimo su Tėvu. Dabar pajausi ne tik ramybę, bet ir PALAIMĄ, MEILĘ, GAILESTINGUMĄ, NORĄ DARYTIS DAR GERESNIAI, NORĄ ŠVIESTI TIESA... Ir tai bus natūrali būsena net ir nebebendraujant su Tėvu tiesiogiai, o dirbant kasidenius darbus, kurie irgi bus paskirti Tėvui ir kūrinijai.
Aš šituo keliu ėjau klūpinėdamas, patirdamas skausmo ir išdavysčių, bet visada ėjau tik PIRMYN, NET IR NEŽINODAMAS, KAD EINU PRIMYN, nes tada sąmoningai dar nesidomėjau dvasinio augimo kryptimi. Tačiau dabar matau, kad net ir tada visada buvo žengimas į priekį, su kokiomis nors apylankomis, bet vis vien jos sugrąžindavo į man pažįstamą pagrindinį Tiesos kelią. Dar ne MEILĖS, BET TIESOS. Ir iki TĖVO MEILĖS KELIO dar reikėjo nemažai nužengti TIESOS KELIU. Jie ABU yra TĖVO KELIAI, TIK VIENAS IR KITAS TURI SAVUS NIUANSUS - TIESOS GALI BŪTI TVRITAS IR KIETAS, TUO TARPU MEILĖS - JIS YRA TOJI PATI TIESA, TIK SUMINKŠTINTA GAILESTINGUMU. Ir šitokį skirtumą galima pajausti tik ATRADUS TĖVĄ SAVYJE.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-08-16 10:04:56
Toki bendravimo su Aukshciausiuoju buda, koki jus, Algimantai, aprashote, jogai vadina meditacija. Tik cia paprasciau ir aishkiau.O tai ka parashet sunerimusiai - tiesiog nuostabu. Aciu!
Vita
2006-08-15 19:32:06
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.