Forumas: temos peržiūra
Kaip nustoti baimintis mirties?
Tik nežinojimas mus verčia bijoti tos akimirkos, kada mus pačius ar artimuosius ištiks mirtis. Dėl žmogaus neišmanymo ir noro save laikyti pačiu aukščiausiu ir kyla mirties baimė. Žmogus netiki į aukštesnę Jėgą, o kada šitas kūnas susidėvi ir nustoja gyvuoti, tada jis mano, kad viskas tuo ir pasibaigia, nes to žmogaus daugiau nebesutinka, nebemato. Ir jam darosi labai gaila. Bet iš tikrųjų jam gaila savęs. Nes būtent jam pačiam sunku be mylimo žmogaus. Ir tas sunkumas dar labiau prislegia žmogaus sielą. Kada tik žmogus įtiki į Dievą iš vidaus, iš širdies, tada tik suvokia, kad materialus kūnas yra labai laikinas, bet yra AMŽINYBĖ SU DIEVU. Tai realybė. Materialų kūną palaikanti gyvybinė energija išsieikvoja ir kūnas suvysta ir miršta. Tai natūralu. Materija turi pradžią ir pabaigą. Ir neįtikėjusiam žmogui sunku patikėti, kad kas nors dar gali būti daugiau. O YRA daugiau. YRA DVASIOS IR MATERIALIOS KŪRINIJOS ŠALTINIS DIEVAS. Dievas ir Pats yra dvasia ir mes galime tapti dvasiomis, realiomis dvasiomis, o ne mistinėmis šmėklomis. DVasios lygmuo yra pats aukščiausias. JIs daug aukštesnis už sielos lygį, ir dar daugiau aukštesnis už materialų. Tad mums ir reikia pereiti į kitą, aukštesnį lygį. Bet iš karto negalime iš materialaus lygio pereiti į dvasios lygį. Tam ir sukurtas sielos lygis, kuris kaip tiltelis sujungia du upelio krantus - materialų ir dvasinį. Ir tik su įtikėjimu galima ruoštis šitam perėjimui, kurį žmogus pavadino "mirtimi", "iėjimu į anapilį" ir pan., ramiai, mėgaujantis kiekviena gyvenimo akimirka ir žinant, kad čia tik pradžių pradžia amžinybės kelyje. Ir tokia yra TIKROVĖ. Galit tuo tikėti, galit ir netikėti. Bet nuo jūsų tikėjimo ar netikėjimo Tikrovė nei išnyksta, nei atsiranda. JI YRA. Visi pasauliai yra realūs. Priedo, jie yra MATERIALŪS IR NUOSTABESNIO GROŽIO NEGU MŪSŲ URANTIJA. Pastatai papuošti brangakmeniais, kurie ir panaudojami oagal paskirti - džiuginti visumą, o ne krauti turtus seife. Nėra aplinkui plėšrūnų, kurie tave galėtų sudraskyti. Nebereikia bijoti, kad kas nors tave sunaikins. Bet visada išliks laisvos valios pasireiškimo galimybė iš šito kelio pasukti į susinaikinimą. Jeigu priimsi sąmoningą sprendimą, kad nebenori eiti Dievo valios vykdymo keliu, tuomet tavo apssiprendimas bus patenkintas, ir tavoji tapatybė bus sunaikinta. Štai tuomet jau TIKRAI bus mirtis. Bet tai bus tik tavosios valios patenkinimas. Ir iš tokios mirties prisikėlimo niekada nebebūna.
ir mes turime pradėti įsisąmoninti vieną TIESĄ - tik su Dievu savo ŠIRDYJE gali atrakinti realų amžiną gyvenimą. Ir reikia džaiugtis, o ne ašaras lieti dėl Popiežiaus išėjimo. Jam yra jau naujas patyrimas - amžinybė. Ir jis, kaip ir bet kuris įtikėjęs iš širdies mirtingasis, bus prikeltas trečiąją dieną po mirties. Ir jam bus suteiktas naujas kūnas - morontinis kūnas - arba sielos kūnas - ir prasidės jo mokymas ir tolimesnis žengimas link dvasios. Iki dvasios laukia 570 sielos kūnų pakeitimas, kol bus prieita prie to vieno vienintelio ir amžino dvasios kūno.
Beje, tie iš jūsų, kurie norėsite susitikti su buvusiu Popiežiumi, tą galėsite padaryti, kai ir patys paliksite Urantiją, kada būsite prikelti morontiniu sielos pavidalu. Tuomet, jeigu pareikšite tokį pageidavimą, ir jeigu buvęs Popiežius irgi to susitikimo norės, jums bus suteikta tokia galimybė. Kaip ir susitikti su savo giminėmis ar bičiuliais, kurie "numirė" anksčiau už jus.
Sielos kūnas, kuriame bus tas pats mūsų aš, ta pati asmenybė, kuri gyvena ir šitame materialiame kūne, maitinsis morontiniu maistu. Tik jis visas bus paverčiamas į energiją be jokių atliekų. O kada pasieksime dvasios lygį, kada jau būsime susilieję su Dievo Tėvo dvasia, Minties Derintoju, tada jokio maisto niekada per visą amžinybę nebevartosime, o prarastą dvasinę energiją vykdant įvairias užduotis, atstatysime iš energetinių grandinių. Ir niekada nebemiegosime. Niekada, išskyrus tą momentą, kada mus gabens į Rojų. Tuomet mes vėl patirsime panašų "mirties" miegą, kada mūsų sąmonės bus atjungta, kai kai galingas angelas-sekonafimas mus transportuos iš laiok į amžinybę. O tada jau patys visur skraidysime po visą kosmosą, po visą kūriniją...
Laimingos kelionės ir nuostabių įspūdžių. O jie bus tokie nuostabūs, kad vargu ar benorėsite susitikti su buvusiu Popiežiumi...
Algimantas
2005-04-03 10:40:19
Komentarai
Miela Tauvida, sustosime, susimąstysime ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tik tada, kada atrasime Dievą...savo viduje..Kada Jį patirsime esantį tikrai gyvą. Tada suvoksime, kad kiek beskubėtume ir kur beskubėtume savosios sekundės nepralenksime. Pralenkti galime tik kaimyną. Bet kokia prasmė pralenkti kaimyną, kada savosios sekundės vis tiek pralenkti negali.Dėl to į tai, kas matuojama sekundėmis ir neverta remtis. Remtis yra prasmės tik į Amžinąjį, kuris ir paskeidžia mums visiems amžinąsias vertybes _ Meilę, Tiesą, Gailestingumą, Tarnavimą, Gėrį, Grožį. Bet šito neatrasime visi vienu metu. Dėl to vieni lėksime, o kiti imsime mąstyti ir gyventi atsiremdami į Amžinybę. Ir tada pamatysime, kad tas skubėjimas prasmės neteikia. Sukelia tik sumaištį. Tad kam būti sumaištyje, kada yra Ramybė. Ir tai ne atsiribojimas, tai Dievo atradimas viduje. O Jis ta Meile ir Ramybe apdovanoja, kad imi ir nustoji lėkti, nes pamatai, kad kelias eina į priešingą pusę. Visata yra valdoma Meilės įstatymo dėka. Ir kur yra meilė, ten yra santarvė ir harmonija. Net jeigu du įsimylėję žmonės yra drauge, jie niekur nenori skubėti, jie nori tą palaimą prailginti. Tad, kada ir mes pamilsime vienas kitą, kaip Jėzus, tada irgi nebenorėsime skubėti ir imsime dirbti kasdienius darbus visai kitu motyvu. Meilės motyvu. Visų labui, o ne savojo aš ego labui. Tad kelias į harmoningą upės tėkmę yra įvairus, ir tik patėkęs į tą upę, į Didžiąją Dievo Upę, susilieji harmoningame visos upės tekėjime. O tam ir reikalingas dvasinis nušvitimas. Tai vienintelis būdas sustabdyti beprasmį skubėjimą ir skaudžias jo pasekmes skubantiesiems.
Algimantas
2005-05-06 14:57:44
Dekinga uz nuosirduma.Svecioj saly geriau jauciuosi mazai kalba mokedama,nei zinodama kalba ir nesusikalbedama.Musuose taip garbinama materija,jog ir Maironiui maza vietos like..O mintys visada ten,kur Tevyne,kokia ji bebutu.Gal 'Urantija' ir ja pakeis su laiku.Beje zmonems siame kraste 'susuko' taip laika,jog visi tik skuba,bega,lekia..Ir kada gi stabtelsime?Susimastysime?
tautvida
2005-05-06 14:27:15
Miela Tautvida, nuostabi Rimanto mintis, "o kodėl eiti ratais, jeigu veda tiesia linija."
Tam Dievas ir suteikia visas priemones, ir kaip Sai Baba sako Atmą, sielą, kad mažiau klaidžiotume, mažiau išnaudotume energijos ir jos daugiau liktų savęs pažinimui, kūrybai drauge su Dievu. Kūrinijos kūrimui. O šitame kelyje yra tiek patyrimų, kad per visą gyvenimą šitoje planetoje nesugebėsime išnaudoti. O čia dar reikia klaidžioti ratais. Iš tikrųjų kam?
Kelias yra vienas - Dievas. Tik takelių į Jį yra įvairių. Aš aiškinu, koks, šiandien, yra plačiausias - per Urantijos Knygos studijas ir tiesioginį bendravimą su Tėvu, su Jėzumi.
Bet šito pasirinkimo nei tau, nei bet kuriam kitam neprimetu. Kiekvienas žengia tik savo laisva valia pasirinktu takeliu. Bet nė vienas iš jų, šiandien, nepranoksta Urantijos Knygos. Net ir Sai Babos mokymai, nors yra nuostabūs, bet sutelpa į Urantijos Knygą ir jos visos neužpildo. Tad norinčiam augti kūrinijos pažinime, reikia iš Sai Babos mokymo pasiimti Meilės Dievo sampratą ir ja gyventi kasdien ir visur, o tikrovės pažinimą ir Dievo ryšį su visata, su individu, visatų evoliuciją, energijos ir proto pasireiškimą, planetų evoliuciją, gyvybės implantavimą planetose, žmonijos evoliuciją, prisikėlimą ir žengimą pas Dievą Tėvą namo į Rojų studijuoti iš Urantijos Knygos. Tie, kurie nori.
Kurie nori augti pažinime. O tuo pačiu vis didesne dalimi savosios asmenybės potencialą paversti realybe, t.y. aktualu.
Kodėl žmogus siekia baigti bent jau vidurinę mokyklą ar gimnaziją, kodėl siekia mokslo pažinimo? Kad jaustųsi tvirtesnis. Kad galėtų tas žinias pritaikyti kasdienėje veikloje. Net parduotuvėje, turguje reikia mokėti bent jau skaičiuoti pinigus, kad galėtum jaustis tvirtai. Jeigu teko kur nors būtų užsienyje, kur nemoki tos šalies kalbos, ar tvirtai jautiesi, jeigu nėra šalia pažįstamo?
Urantijos Knyga suteikia net tų žinių Šaltinio veikimo sistemą ir ryšius. Tą mes irgi galime pritaikyti savo kasdieniame gyvenime. Kad tvirtėtume ir dar labiau norėtume būti bedrakūrėjais su visos Kūrinijos Šaltiniu. O tada tvritai jausiesi bet kur. Net ir toj šaly, kurios kalbos nemoki. Ir kur padėti tau gali tik Jėzus. Tik prašyk Jo pagalbos ar Tėvo pagalbos. Ir pasitikėk Juo.
Algimantas
2005-05-06 13:29:42
Komentuoti visada reikia tureti daugiau info,nei replikuoti.As sutinku,jog Gerb.Algimantas gali komentuoti.Bet kartais palieciamas induvidualumas:'Daryk ,butent,taip,o ne ktaip".Kas bus jei visi eisime tuo paciu keliuku.Zmonija idomi savo ivairove.O tiesiogini rysi su Kureju Tevu kiekvienas gali palaikyti.Atma,Sventoji dvasia,Liudytojas,Nematomoji medziaga(astronomijoje)-VIENA.ir kada ieskome ne priestaravimu,o vienoves,ja randame ir niekieno nevedami,o patys.
tautvida
2005-05-06 12:26:35
veda?keistas zodeliukas..
tautvida
2005-05-06 11:58:24
Galaktiku tipu metodu
tautvida
2005-05-06 11:50:13
o kodėl reikia eiti ratais,jeigu
tave veda tiesia linija
rimantas
2005-05-06 09:56:23
Mes negalime rasti tos ribos-maja ir realybe,sapnas ir vizija,protas ir jausmai...mes esame Visa,o Visa yra mumyse..
tautvida
2005-05-05 22:46:43
Gerbiamas Algimantai,Jus einate tik tiesia linija,pamirses,jog yra daugybe formu :).
Su seseriska meile Tautvida
tautvida
2005-05-05 21:24:13
Miela Tautvida, tavo ry6ys ir noras pamatyti senelę taip veikė tavo pačios pasąmonę ir sąmonę, kad tai ir išsiliejo į sapną, kuris su realybe neturi visikšai nieko bendro, išskyrus tai, kad tu tą sapnaą realiai matei. Tai nėra jokia informacija, tai tavo pačios pasąmonės žaismas dėl kryptingo polinkio. Lygiai tas pats ir su ekstrasense. Tik sutapimas su Krymu tave jau veda prie minties, kad toji ekstrasensė ar ekstrasensas gavo informaciją, patvirtinančią senelės gimimą Kryme. Bet juk ji gimė ne Kryme. Kita vertus net ir pasakymas apie Krymą nereiškia ekstrasenso višrgamtinės informacijos šaltinio. Jeigu senelė taip mylėjo Krymą, galbūt buvo kokių nors daiktų, jai brangių ir susietų su Krymu, kurie vėliau išliko tavo namuose ir po jos mirties ir kurie leido ekstasensui pasufleruoti taip pat artimą žodį-mintį.Niekada nereikia daryti apibendrinimų iš atsitiktinių sutapimų. O žmogus linkęs visada skubėti. Kad neskubėtum, tai ir imk studijuoti Urantijos Knygą, kurioje ir surasi visus atskymus į dabar tau neduodančoius ramybės klausimus be atsakymų. Kad ir kaip norėtum, reinkarnacijos nėra. Bet jeigu tau geriau gyventi su reinkarnacijos samprata, gyvenk, tik tapk gailestingesnė, labiau mylinti, ir tarnaujanti, ne tik ieškanti. O po prisikėllimo viską tau paaiškins, kad tikrai suvoksi, kad reinkarnacijos nei buvo, nei yra. Jeigu būtų reinkarnacija, sugriūtų visas Dievo evoliucinis tvarinių tobulinimo planas. O Sai Baba moko remdamasis Vedomis, kurios yra iškreipta Dievo kūrinijos samprata. Dėl to ir apreikšta Urantijos Knygos informacija, kad šitokie iškraipymai būtų ištaisyti. Jeigu Sai Baba pradėtų tą neigti, jis sukeltų sąmyšį visoje žmonijoje, nes didelė dalis žmonijos tiki reinkarnacija. Dėl to jis ir moko Meilės DIevo sampratos PIRMIAUSIA, O NE REINKARNACIJOS.
Algimantas
2005-05-05 16:01:09
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]