Forumas: temos peržiūra
Urantijos Knyga moko labai tiksliai formuluoti mintis. Ar mes suvokiame žodžių prasmę, kada reiškiame savo mintis?
Urantijos Knyga moko labai tiksliai reikšti mintis. Ar mes suvokiame žodžių prasmę, kada vartojame žodžius? Labai dažnai pastebiu, kad žmonės žodžius paberia kaip žirnius, kas ką norės, tą ir susidėlios iš jų, spėlios, ką norėjo pasakyti. O juk žodžiai turi labai konkrečią prasmę. Kaip išmokti tą žodžių prasmę ne tik suvokti, bet ir ja pasinaudoti?
Kad būtų aiškiau, pasakysiu, kad labai dažnai žmonės vieni kitus užsipuola, kad kažkas juos kažkuo kaltina, kada niekas niekuo nekaltina, o tiesiog pasakomi neitralūs teigianiai, arba, kad kažkas kažką kritikuoja, kada jokios kritikos nėra, o tiesiog pats žmogus susigalovoja, kad tai kritika. Kaip išmokti atskirti tokius niuansus, kada žodžių prasmė tampa vis labiau nuvertinta ir neiškraipyti sakomųū minčių joms suteikiant tokias prasmes, kokios iš viso nebuvo pareikštos?
Algimantas
2006-02-08 13:06:33
Komentarai
Mielas Rimantai, skaitydamas Urantijos Knygą ne iš karto suvoki, kad kiekvieno žodžio parinkimas yra ne tam, kad būtų daug žodžių, kad būtų sudėtingas tekstas, bet kad sakinyje kiekvienas žodis turi savo vietą ir prasmę.Pirmiausia skaitydamas, dažnai, matai, kad sakiniai yra labai ilgi. Dėl to kyla noras dar ne iki galo perskaitytą sakinį imti ir pabaigti taip, kaip pats supranti jo pabaigą. Ir kaip keistai atrodydavo mano pabaiga, skaitant pirmuosius kartus. Ji VISADA prasilenkdavo su Urantijos Knygos sakinių pabaiga. Ir, turėdavau pripažinti, Urantijos dokumentų autorių mintis toli pranokdavo mano mintis ir tuos žodžius, kuriuos aš pavartočiau užbaigdamas pradėtą mintį.
Man toks noras visą laiką buvo viduje. Dėl to tuos pavartojamų žodžių ir minčių palyginimus aš dariau nuolat. Ir palaipsniui ėmiau pajusti, kad imu jausti kažkokius niuansus, kurie ne tik išreiškiami žodžiais, bet ir skyrybos ženklais. Ir praėjus jau keleriems metams nuo Urantijos Knygos skaitymo angliškai pradžios pradėjau matyti, kad žmonės visiškai nekreipia dėmesio į savo sakomų žodžių prasmę, kuri dažnai pavartojama net priešingai tų žodžių prasmėms, kokias tie žodžiai ir turi. Kuo daugiau stebėjau žmonių kalbą, tuo labiau mačiau, kad toji kalba pilna žodžių, bet stinga prasmės.
Ėmiau mąstyti apie tokius dalykus, kaip tiksliai vartoti žodžius pagal jų prasmę. Kada mūsų niekas nemoko, kad kiekvienas žodis turi savo labai konkrečią prasmę ir tą žodį vartojame, kada tikrai ir norime tą prasmę perteikti, o ne tiesiog pažerti pilną krūvą žodžių junginių. Jeigu sakau vieną ar kitą žodį, tai būtent tą ir noriu pasakyti, o ne šiaip dėl grožio pavartojų žodį. Kada nustojame kreipti dėmesį į žodžių prasmę, atsiranda ŽODŽIŲ PRASMĖS NUVERTINIMAS. Taip buvai parašęs atskirą straipsnį, kuriame net naują terminą įvedžiau - žodžių prasmės INFLIACIJA. Tas ypač buvo pastebima tiek radijo, tiek televizijos laidose. Manau, kad tas ir tebeliko, nors jau gal šešeri metai, kai nebeskaitau jokių laikraščių, nežiūriu Lietuvos televizijų ir nesiklausau radijo laidų.
Kaip atsikratyti žodžių prasmės INFLIACIJOS?
Kadangi tokių dalykų, iš esmės, nemoko niekas: nei tėvai, nei mokykla, nei universitetas, nei gyvenimas, tad kiekvienas, kuo mažiau tokį dalyką žino, tai tuo mažiau ir suką sau galvą. Svarbu, kad pinigų užsidirbtų, o čia dar kreips dėmesį į tokias nesąmones...
Dėl to ačiū Dievui, kad Jis perteikė mums tokį Apreiškimą, kaip Urantijos Knygą. Ir tai yra pats nuostabiausias tikrosios oratorystės, žmogiškąja prasme, vadovėlis. Bet jis yra vadovėlis VISUMOS PRASME, O NE KOKIŲ NORS KONKREČIŲ METODINIŲNURODYMŲ, KAIP TAPTI ORATORIUMI, PRASME. Oratorystės, dieviškos oratorystė, moko VISAS URANTIJOS KNYGOS TEKSTAS IR JO VISA STRUKTŪRA.
Pirmiausia, skaitydami Urantijos Knygą apmąstykite vartojamus žodžius, kodėl jie yra pavartojami, ar yra kokių nors žodžių, kurių atsisakius bet kokiame sakinyje, keistųsi sakinio perteikiamos minties gylis ir stiprumas. Kaip formuojamas minties reiškimas sakinyje, kada atrodo, kad mintis jau lyg ir baigta, o ten dar toliau yra kažkas pasakoma, ir kiek tas kažkas papildo, pagilina, išplečia sakomą mintį dar daugiau, ar ją patikslina.
Tai labai nuostabus skaitymo būdas, kurį verta kaitalioti su tiesiog įprastu skaitymu, kada dėmesį kreipi tik į informaciją, o ne į jos GELMĘ.
Aišku, taip skaityti yra labai sunku neįpratus, dėl to tokį būdą taikykit palaipsniui ir darykit tą ŽAISDAMI SU SAVO PROTU, O NE VERSDAMI JĮ TAIP "VARGTI."
Kada vis daugiau imsite šitaip skaityti, ypač kreipdami dėmesį ir į žodžių skyrybą, tai pajusite, kad iš pradžių nieko nepastebite, bet po kurio laiko šitie stebėjimai pradės netikėtai iškilti į jūsų sąmonę vis dažniau ir dažniau. Ir pamatysite, kad atsiranda jūsų noras mintį reikšti vis tiksliau ir tiksliau. Dar vėliau pastebėsite, kad tas noras pavirsta tikrove. Jūsų mintys bus reiškiamos nebe ORATORIAUS GRAŽBYLYSTE, BET PAPRASTAIS ŽODŽIAIS, KUR KIEKVIENAS ŽODIS BUS VIETOJE PASODINTAS TAM TINKAMAS MEDIS, KAD NUOSTABIAI SUŽYDĖTŲ VISAS SODAS. Jums visiškai nejuntant, bet vis daugiau atsiduodant Tėvo vedimui iš vidaus, pradėsite pralenkti net ir tuos, kurie save laiko oratoriais, nes jie yra PROTO VEDAMI ORATORIAI, KURIE NORI PASIDEMONSTRUOTI PATYS, O JŪS TAPSITE DVASIOS VEDAMI IŠMINČIAI, PADEDANTYS KITIEMS, KADA SAVO ATRASTA ŠVIESA DALINSITĖS SU KITAIS.
lYGIAI TAIP PAT PAMATYSITE, KAD ŽODŽIŲ SKYRYBA TURI BŪTI LAISVA. Taip, kaip balsu, pauzėmis išreiškiame tam tikrus savo kalbos niuansus, taip skyryba tą galime daryti rašydami, kur ji mums atstos ir intonaciją, ir kalbos tempą.
Bet kaip visur, taip ir čia reikalingos pastangos ir patyrimas.
Vien tik dėl to, kad mūsų niekas šito nemoko, tai mes ir pasimetame tarp žodžių prasmių. Dėl to tada mes svaidomės tokiais žodžiais, kaip kritikuoja, kaltina, įžeidinėja, didžiuojasi, nes tiesiog nebesuvokiam apie ką mes kalbame, nes mums svarbu ne suvokti išgirstos ar perskaitytos minties prasmę, bet tuoj pat rėžti atgal, nes tai prieštarauja mano asmeninei nuomonei. Bet nuomonės išsakymas nėra kaltinimas ar kritikavimas. Kritikavimas būna tada, kada yra pateikiama tik neigiama nuostata ir nepasiūlomas gilesnis, platesnis kelias, o jeigu siūlomas platesnis kelias, tai nėra jokia kritika, tiesiog išplečiama arba sutalpinama tai, kas buvo kieno nors anksčiau išsakyta. O kiekvieno nuomonė turi būti gerbiama, nes kiekvienas ją turi pagal savo išmintį. Bet kiekvienas turi laisvą valią savo nuomonę išplėsti arba likti prie savo siauresnės.
Dėl to mes turime iš esmės iš naujo mokytis reikšti mintis ne užsikabinę už vieno kokio nors teiginio dalies, ar tegu ir viso teiginio, o iš akių išleisdami visą visumą.
Tai nuostabus ir patyrimas, ir augimas vis giliau ir giliau skverbtis į savo vartojamų žodžių prasmės suvokimą.
Pamėginkit, tikrai atrasite AMERIKĄ! Ir vėl tai jūsų, kiekvieno, labui.
Algimantas
2006-02-10 12:55:09
Apie save asmeniškai galiu pasakyti, kad tikrai nevisuomet iki galo suvokiu tų žodžių prasmę, kuriais pasinaudoju reikšdamas savo mintis. Ir šiaip jau mano žodynas skurdus.Nekados nebuvau iš tų kalbančiųjų ar diskutuojančių. Dar prieš metus jeigu kas būtų pasakęs, kad cituosiu internete jau nekalbant apie savo bandymus kažką išmintyti savo tikrai nepatikėčiau. Algimantai sakot, kad Urantijos Knyga moko labai tiksliai formuluoti mintis, tai kaip tuo mokymu pasinaudoti, kaip išmokti suvokti žodžių prasmę ir išmokti jais pasinaudoti?
rimantas
2006-02-10 10:19:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.