Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Dvasinis spaudimas

Žmogaus brolystė,pagaliau, yra grindžiama Dievo tėvystės suvokimu.Greičiausias būdas įgyvendinti žmogaus brolystę Urantijoje yra įvykdyti šiandieninės žmonijos dvasinę transformaciją. Vienintelis metodas tam, jog būtų paspartinta visuomeninės evoliucijos naturali tekmė, yra dvasinio spaudimo iš viršaus metodo panaudojimas, tokiu būdu padidinant moralinę ižvalgą,tuo pačiu metu išplečiant kiekvieno mirtingojo sielos sugebėjimą suprasti ir mylėti kiekvieną kitą mirtingajį..."
Urantijos knyga 0598-02.

Algimantai,gal galėtum plačiau paaiškinti mano pateikta pastraipą.
Pagal tavo mokymus, paspartinti mūsų žmonijos dvasinę transformaciją galima tik vienu budu; tam reikia,kad kiekvienas individas atvertų savo sielą-dvasią Tėvui-Rojaus Trejybei;tam Tėvo dvasios fragmentui, esančio kiekvieno Jo vaiko širdyje-Minties Derintojui.
Aš suprantu taip:atsivėrimui Tėvo dvasios fragmentui reikalingas troškimas,kurio,dėja, turi nedaugelis. Gal tas dvasinio spaudimo iš viršaus metodo panaudojimas yra tie nepaprasti /dar vadinami "stebūklingi"/daugumos
patyrimai?
Prieš kelis dešimtmečius per Jėzaus Bernadetą panašu klausymą esu Jezui pateikusi;kaip priversti žmogu norėti atsiverti Tėvui-Kūrėjui?
Kaip čia derinasi "Dvasinis spaudimas" ir laisva valia.?
Ačiū.
Su meile,
----------------------------------------------------------
Miela Irena, mane džiugina tavo tokie klausimai, tai rodo, kad net ir tokioje mažytėje Urantijos Knygos epochinio apreiškimo pastraipoje tu matai daug gilesnius dalykus negu vien tik pačios pastraipos tekstą,o tada ir iškyla toks giluminis klausimas – “Kaip čia derinasi ‘Dvasinis spaudimas’ ir laisva valia?”

Štai tam ir yra DVASINIŲ MOKYTOJŲ rengimo mūsų SVETAINĖ IR FORUMAS, KAD GALĖTUMĖTE KLAUSTI IR GAUTI TOKIUS GILUMINIUS ATSAKYMUS, kurie jums suteiktų RYŠKESNĘ DVASINĘ ĮŽVALGĄ tam, kad galėtumėte ir kitiems aiškinti daug plačiau vis ryškesnę šviesą.

Kad mano atsakymas būtų suprantamesnis, aš turiu išplėsti KONTEKSTĄ, o ne vienu ar dviem sakiniais parašyti tiesmukišką atsakymą, kaip gi suprasti šitą pastraipą ir atsakyti į pateiktą Irenos svarbų klausimą.

Taigi pamėginkime sugrįžti į žmonijos evoliucijos tokią praeitį, kada ji dar buvo laukinių stadijoje. Tada žmogų vedė iš Septynių Pagalbinių Proto Dvasių – Intuicijos, Supratimo, Drąsos, Žinių, Patarimo, Garbinimo, ir Išminties – PENKIOS, nes dar nebuvo pradėjusios veikti šeštoji ir septintoji proto dvasia. O jos abi veikia tik tada, kada žmogaus protas jau ima siekti garbinti nebe medžius, kalvas, akmenis, žvėris, ar gamtos reiškinius, bet Dievą-idėją. Todėl tokie laukiniai žmonės pagal savo išsivystymą vieni kitus naikina, nes juose viešpatauja žvėries instinktai ir materialaus išlikimo šitame pasaulyje troškimas bet kokia sąskaita, ir milžiniška BAIMĖ VISKAM, KO JIS NESUPRANTA.
Ir vis tik šitaip naikindamas tai, kas trukdo jam išlikti, jis pats vystosi materialiu aplinkos supratimu, o tuo pačiu ir aplinka jį veikia vis labiau, kad jis ima prie jos prisitaikyti tiek, kad pradeda pasinaudoti savo supratimu, kaip aplinką panaudoti savo naudai be žalos sau. Tai kokia gi nauda būtų tokiems laukiniams žmonėms suteikti dar didesnę šviesą, kada jie DAR TIK rungiasi dėl savojo FIZINIO IŠLIKIMO IR VYSTO SAVO MATERIALIĄ APLINKĄ-CIVILIZACIJĄ, O TUO PAČIU IR SAVO SAMPRATAS.

Šitaip – EVOLIUCINIU BŪDU – yra fiziškai SUNAIKINAMI silpnesni fizine galia ir ypač turintys protinių nukrypimų, nes jie tiesiog nesugeba patys išlikti tokioje aršioje ir žiaurioje fizinės evoliucijos materialioje aplinkoje.

Ir šitokia evoliucija Urantijoje tęsėsi nei daugiau nei mažiau, o vis tik PUSĘ MILIJONO METŲ. Mes dabar čia skaičiuojame 2011 metus, jau nuo Jėzaus laikų, ir dar sakome, kaip seniai tai buvo, kada gyveno ir mokė Jėzus. O jūs pamėginkite bent KAIP NORS SAVO VAIZDUOTĖJE padidinti šituos 2000 metų nuo Jėzaus laikų iki 500 tūkstančių metų LAIKOTARPIO. Ir to dar maža, dar mėginkite įsivaizduoti, KOKS TAI LAIKOTARPIS – o gi visą laiką trukusios tokios nuožmios fizinės kovos – naikinant vieni kitus, kad tik fiziškai išliktų PATYS.

Ir tik PO TOKIŲ PUSĖS MILIJONO METŲ TRUKUSIŲ REALIŲ MATERIALIŲ KOVŲ, kurios ir atitiko tuometinių kartų PROTO lygį, atvyko į Urantiją Planetos Princas, Kaligastija, su savo materialia šimtine pagalbininkų DVASINTI IR APŠVIESTI jau išlikusiųjų po tokių nuožmių EVOLIUCIJOS kovų. Kodėl ne anksčiau? O KĄ gi jis būtų galėjęs anksčiau daryti, kada visi buvo užsiėmę pagal savo tuometinio proto supratimą tik savo fiziniu išlikimu ŽUDANT KITUS? Argi jie būtų jo mokymų klausę, ar jiems rūpėtų dvasinė šviesą? Jokiu būdu ne, nes tuo metu jų galvose buvo kiti prioritetai.

Taip Kaligastija pradėjo DALAMATIJOS PIRMĄJĮ EPOCHINĮ APREIŠKIMĄ APIE DIEVĄ – PRIEŠ PUSĘ MILIJONO METŲ.

Ir tris šimtus tūkstančių metų savo misiją jis vykdė uoliai ir ištikimai, kol Satanijos vadovai – Liuciferis ir Šėtonas – sukurstė maištą prieš Tėvą ir į jį įtraukė ir Kaligastiją. Tada Satanijos Vietinė Sistema, su savo tuo metu buvusiais 609 apgyvendintais žmonėmis pasauliais, buvo izoliuota nuo aukštesnių Vietinės Visatos darinių, o taip pat buvo izoliuotos nuo ryšio grandinių ir 37 apgyvendintos planetos, kurių Planetų Princai taip pat prisijungė prie šito maišto.

Štai tokioje karantino padėtyje, kada dvasiniai SISTEMINIAI IR NUOSEKLŪS mokymai buvo nutraukti, žmogus ėmė DEGRADUOTI, ir buvę Urantijos NATŪRALŪS TAM LAIKUI DVASINĖS ŠVIESOS PASIEKIMAI – SUKAUPTI PER TUOS 300 TŪKSTANČIŲ DALAMATIJOS ŠVIESINIMO METŲ – buvo prarasti per dešimt tūkstančių metų – PER KARTŲ KARTAS, JOMS VIS LABIAU SILPSTANT TIEK DVASINIU, TIEK FIZINIU LYGIU.

Jūs tik susimąstykite – dvasinės ir materialios evoliucijos vežimą – tarsi į kalną – tempė tris šimtus tūkstančių metų, o tada jos vežimas nudardėjo nuo kalno žemyn per dešimt tūkstančių metų. Ar jaučiate, koks milžiniškas metų skirtumas, kada reikia žengti Į ŠVIESĄ dedant tam nuoseklias pastangas, ir kaip lengva labai greitai viską prarasti, tų pastangų atsisakius?

Kada ADOMAS IR IEVA SUŽLUGDĖ SAVO MISIJĄ – prieš 38 tūkstančius metų – ir nesukūrė violetinės rasės, tuo būdu nepagerino ir mūsų planetos biologinės žmonijos linijos, o tuo pačiu ir jos DVASINIO IMLUMO, tai žmonijos dvasinė ir biologinė degradacija dar labiau paspartėjo, nes Liuciferio maištas tęsėsi toliau.

Makiventa Melkizedekas – kaip SPECIALIŲJŲ MISIJŲ SŪNUS – buvo atsiųstas į Urantiją likus dviems tūkstančiams metų iki mūsų Sūnaus Kūrėjo pasirodymo Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Ir tai buvo mėginimas nors kiek išsaugoti taip silpstančią VIENO DIEVO sampratą, o ne DAUGYBĖS DIEVŲ SAMPRATAS, ir šituo nors kiek palengvinti Sūnaus Kūrėjo savęs padovanojimo aplinką Urantijoje po dviejų tūkstančių metų, kada jis gims Jėzaus pavidalu ir augs savo aplinkoje tarp žydų, kada pradės pats patirti DVASINIO VEDIMO IŠ VIDAUS – IŠ SAVOJO MINTIES DERINTOJO – POVEIKĮ, tuo labiau, kad Jėzaus Minties Derintojas buvo tas pats Mintes Derintojas, kuris buvo Makiventos Melkizedeko Prote, IR JAU PATYRĖ, KĄ REIŠKIA BENDRAUTI SU DIEVIŠKUOJU-ŽMOGIŠKUOJU PROTU URANTIJOJE TOKIOS TAMSOS SĄLYGOMIS. Ir būtent Makiventa Melkizedekas sudarė sutartį su Abraomu, o Jėzaus laikais žydai nepaprastai vertino savo tautos tėvą Abraomą. Tad Jėzui TOKS jo Minties Derintojo patyrimas buvo ypač svarbus, nes jame gyveno Tėvo dvasia, kuri per Makiventą Melkizedeką bendravo su Abraomu, nes Jėzus gyveno ir mokė tarp Abraomo palikuonių.

TAČIAU LIUCIFERIO MAIŠTAS TĘSĖSI VISĄ TĄ LAIKĄ, KOL PASIRODĖ SŪNUS KŪRĖJAS JĖZAUS IŠ NAZARETO PAVIDALU. Tai reiškia, kad žmonija vis toliau DEGRADAVO DVASIA. Tačiau Sūnus Kūrėjas negalėjo save padovanoti savosios Vietinės Visatos labiau išsivysčiusioje planetoje tiek dvasiniu, tiek intelektualiu, tiek materialiu požiūriu, nes šitokiu būdu jis nebūtų užbaigęs Liuciferio maišto Satanijos Vietinėje Sistemoje, nes maištas yra užbaigiamas tik vieninteliu atveju, kada Sūnus Kūrėjas save padovanoja bejėgiu kūdikiu gimdamas iš moters maišto prieš Tėvą apimtoje planetoje. Būtent dėl maišto ir dėl Adomo ir Ievos nesėkmės žmogus nebuvo imlus dvasinei šviesai ir buvo pilnas baimės ir savanaudiškumo net ir po Jėzaus savęs padovanojimo misijos užbaigimo Urantijoje. Būtent tik dėl to ir Jėzaus apaštalai iškraipė Jėzaus mokymus ir Jėzaus GYVOJI šviesa žmonijos nepasiekė dabartinių kartų, nors pats maištas ir buvo Jėzaus užbaigtas prieš du tūkstančius metų ir būtent tada, kada jis – kaip ŽMOGUS – BE JOKIOS VIRŠGAMTINIŲ BŪTYBIŲ PAGALBOS – ANT HERMONO KALNO ATSILAIKĖ prieš Šėtono gundymus, LIKDAMAS IŠTIKIMAS TĖVO VALIOS VYKDYMUI. Tačiau pasėtos maišto sėklos subrandino tamsos vaisius visoje planetoje.

Nepaisant to, kad Sūnus Kūrėjas-Jėzus, sugrįžęs į savo tikrąjį Šeimininko Sūnaus Kūrėjo dvasinį statusą, išliejo savo Tiesos Dvasią visam pasauliui, ir tuo parengė kelią Tėvo-Rojaus Trejybės dvasios – Minties Derintojo – padovanojimui KIEKVIENAM NESUTRIKUSIO PROTO MIRTINGAJAM NUO PAT VAIKYSTĖS, kada tik vaikas priima pirmąjį moralinį sprendimą, sprendimą gėrio labui, žmonija nuo to nenušvito savo dvasiniu išsivystymu savaimė vien dėl to, kad buvo pasaulyje TIESOS DVASIA, O MINTIES DERINTOJAI –ŽMOGAUS PROTE. Tai buvo pačios galingiausios šviesos ir meilės GYVOSIOS dovanos žmonijai; jos tiek daug TOBULAI dirbo – ir toliau dirba – perteikdamos TIESĄ IR ŠVIESĄ KIEKVIENAM ŽMOGUI, tačiau žmogus – gavęs šitas gyvas dovanas ne dėl savojo evoliucinio išsivystymo, bet AVANSU ir vien tik dėl to, kad Sūnus Kūrėjas šį tamsos, kančių, ir ašarų pasaulį pasirinko savo misijai, ir toliau lieika toks pat perdaug bailus, kad patikėtų GYVOS tiesos ir šviesos buvimu. Todėl Minties Derintojų padovanojimas VISIEMS ŽMONĖMS yra DVASINIS SPAUDIMAS tokiai DVASIŠKAI atsilikusiai ir tamsiai žmonijai, kai ji dar tebekariauja tarpusavyje religinius karus, o taip pat tarp valstybių, o pačių valstybių viduje elgiasi barbariškai su silpnesniaisiais ir negalinčiais savęs apginti.

Šis DVASINIS SPAUDIMAS JOKIU BŪDU NEPAŽEIDŽIA ASMENYBĖS LAISVOS VALIOS, NES MINTIES DERINTOJAS SUTEIKDAMAS MIRTINGAJAM ŠVIESOS, MEILĖS, IR GĖRIO MOKYMUS – PER PASĄMONĘ MIEGO METU – NIEKADA NEPRIEŠTARAUJA BET KOKIAM MIRTINGOJO SPRENDIMUI, KAD IR KOKS JIS BEBŪTŲ – GĖRIO AR BLOGIO LINK. Minties Derintojas VISADA veda link šviesos ir gėrio, tačiau savo GLOBOJAMO mirtingojo, kurio prote jis veikia, laisvos valios SPRENDIMO IR PASIREIŠKIMO nepažeidžia. Mokydamas jis visiškai neatsižvelgia į tai, ar mirtingasis išgirs jo mokymus, ar jis jais pasinaudos, bet juos suteikia VISADA, kad tik būtų šviesiau jo globotiniui. Ir tai jau yra DVASINIS SPAUDIMAS, nes mirtingasis pats nei prašė šitokių mokymų, nei kvietė patį Minties Derintoją apsigyventi jo prote. Iki Tiesos Dvasios padovanojimo Urantijoje tik pavieniai žmonės turėjo Minties Derintojus, nes jie patys jau prašydavo Dievo paramos, nes pajusdavo savo viduje Šeštosios ir Septintosios Pagalbinių Proto Dvasių impulsus, jiems patiems sąmoningai nežinant, kas tai; jiems nieko nežinant ir apie Pagalbinių Proto Dvasių egzistavimą. Tai reiškia, kad tokie žmonės patys, savo asmeninių SUAUGUSIO ŽMOGAUS pastangų dėka priaugdavo iki tokio dvasinio lygio, kad pagal savo išmintį priimdavo sprendimą VYKDYTI DIEVO – JAM NESUPRANTAMO IR NEATRASTO SAVYJE DIEVO – VALIĄ. Ir toks asmeninis ir evoliuciškai priaugtas apsisprendimas garantuodavo Minties Derintojo atvykimą į to mirtingojo protą Arba Minties Derintoją gaudavo tas, kurio gyvenimas Urantijoje jau būdavo numatytas iš anksto, kad jis turės ŠVIESINTI IR
DVASINTI savo rasę.

Tuo tarpu po Sūnaus Kūrėjo savęs padovanojimo Jėzaus iš Nazareto pavidalu misijos užbaigimo ir jo Tiesos Dvasios išliejimo mūsų pasauliui, buvo sudarytos sąlygos Minties Derintojus gauti VISIEMS, IR DAR BŪNANT VISIŠKAIS VAIKAIS, maždaug šešerių metų amžiaus, priklausomai nuo to vaiko pirmojo moralinio sprendimo.

TOKS DVASINIS SPAUDIMAS BUVO DVASINĖS TIESOS IR ŠVIESOS ŽINIŲ SUTEIKIMAS IŠ PATIES DVASINĖS TIESOS IR ŠVIESOS ŠALTINIO IR CENTRO IR PATIES ANKSTYVIAUSIO AMŽIAUS VAIKUI-MIRTINGAJAM. Ir toks kelias buvo numatytas ne šiaip sau, bet dėl to, kad vaiko pasąmonė ir sąmonė dar nėra užteršta tokiu laipsniu baime, jis dar yra NATŪRALUS ir jį galima kaip tuščią indą pripildyti MEILĖS IR GĖRIO. Ir taip būtų buvę, JEIGU NE ŽMOGAUS LAISVOS VALIOS PASIREIŠKIMAS – ŠĮ TUŠČIA INDĄ PILDYTI TAMSA IR SAVANAUDIŠKUMU, BAIME IR ILIUZIJA. Ir tam pradžią suteikia TĖVAI augindami – BET NE AUKLĖDAMI savo atžalas, kad jis būtų kuo geriau “ĮSITAISĘS” savo gyvenime, ir visai nesvarbu, kokia to GYVENIMO BEPRASMYBĖ DIEVIŠKOSIOS TIESOS IR ŠVIESOS ATŽVILGIU. Tačiau net ir toks DVASINIS SPAUDIMAS GYVĄJA MEILE IR ŠVIESA negali prasiveržti per SUMATERIALĖJUSIOS IR NUDVASĖJUSIOS CIVILIZACIJOS STORĄ ODĄ. Todėl žmogus ir toliau lieka SAVANAUDIS IR SIEKIA NAUDOS SAU, IR DAR SAVO BIOLOGINEI ŠEIMAI. Toliau taip pat gauna tokį lavinimą ir mokykloje, kur PASIRŪPINIMAS SAVIMI yra svarbiausias TEIGINYS. Ir baigęs jau pirmuosius mokslo metus vaikas jau pradeda rodyti savo nagus, besilenkiančius tik į savo pusę – Ir dar taip, kad su kiekvienais VADINAMOJO MOKSLO metais ir su kiekviena nauja karta savanaudiškumas tik AUGA

Tuo tarpu DIEVIŠKOJO LAVINIMO PRINCIPAS – UGDYTI TOKĮ VAIKĄ, KAD JIS AUGTŲ IR MOKYTŲSI KUO PILNIAU SAVE ATSKLEISTI KAIP TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS SŪNŲ AR DUKRĄ VISŲ LABUI.

Tačiau net ir tokiomis sąlygomis, kada NIEKAS – NEI TĖVAI, NEI MOKYKLA, NEI KUNIGAI, NEI APLINKA – NEMOKO NIEKO, KAIP ATRASTI TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE IR KURTI DRAUGE SU JUO DVASINĘ BROLYSTĘ SAVO APLINKOJE IR PAGAL SAVO DVASINIUS PEČIUS, vis tik Minties Derintojo ir Tiesos Dvasios DVASINIS ŠVIESOS SPAUDIMAS-veikimas apramina žmonių pasąmonę, nes be jų veikimo aplinka būtų DAR TAMSESNĖ, SAVANAUDIŠKESNĖ, IR AGRESYVESNĖ, todėl KARAI BŪTŲ DAUG ARŠESNI IR DAUG DIDESNIO MASTO, PRIEVARTA LIETŲSI DAR ŽIAURIAU, ŽMONIŲ IŠNAUDOJIMAS BŪTŲ DAR SIAUBINGESNIS.

Jeigu MINTIES DERINTOJUS ROJAUS TREJYBĖ SUSIGRĄŽINTŲ, tuomet – per kartų kartas – žmonės DEGRADUOTŲ TIEK, KAD NUSIRISTŲ IKI LAUKINIO LYGIO IŠ DABAR TOKIOS MATERIALIU POŽIŪRIU išvystytos civilizacijos.

Štai kodėl DVASINIS spaudimas yra būtinas Urantijoje.

O ryškesnės APREIŠKIMO šviesos DVASINIS SPAUDIMAS žmones gąsdina. Štai kodėl taip žmonės BIJO ryškesnės šviesos. Būtent dėl šitos priežasties dar nuo viduramžių buvo svarstoma mūsų Sūnaus Kūrėjo, kaip vis tik PERTEIKTI URANTIJAI RYŠKESNĘ šviesą, kuri ir buvo perteikta Urantijos Dokumentų pavidalu. Tai buvo milžiniškas spaudimas, nes žmones ši knyga GĄSDINA SAVO ŠVIESA IR AKINA SAVO SPINDĖJIMU.

Tačiau dabar mes turime DAR RYŠKESNĘ IR DAR LABIAU SPINDINČIĄ ŠVIESĄ – ROJAUS TREJYBĖS SUTEIKIAMUS NAUJUS IR NAUJUS MOKYMUS-APREIŠKIMUS ir Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, kurie NEPAPRASTAI IŠPLEČIA URANTIJOS DOKUMENTŲ KAI KURIUOS MOKYMUS.

Ir šito dar negana, mes – urantai – turime ir pačią ryškiausią mūsų planetoje, ir ne tik mūsų planetoje, bet ir VIETINĖJE VISATOJE, IR NET SUPERVISATOJE, IR VISOSE SEPTYNIOSE SUPERVISATOSE, IR NET AMŽINOJOJE DIEVIŠKOJOJE HAVONOJE ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ RELIGIJĄ IR ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ.

Ar jūs SUVOKIATE, KOKS TAI MILŽINIŠKAS DVASINIS SPAUDIMAS URANTIJAI – URANTAMS – GYVOJI-APREIKŠTOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA, KOKIOS DAR NĖRA NĖ VIENOJE VIETINĖJE VISATOJE IŠ SEPTYNIŲ ŠIMTŲ TŪKSTANČIŲ VISATŲ, KOKIOS DAR NĖRA NĖ VIENOJE IŠ SEPTYNIŲ SUPERVISATŲ, KOKIOS DAR NĖRA VIENAME MILIJARDE HAVONOS PASAULIŲ, O JI JAU YRA MŪSŲ ŠIUO METU DAR DVASIŠKAI TAMSIOJE URANTIJOJE. Tokia yra ROJAUS TREJYBĖS VALIA, KAD PASKUTINYSIS BŪTŲ PIRMASIS – URANTIJA SUTEIKIA VISOMS VIETINĖMS VISATOMS, VISOMS SUPERVISATOMS NAUJĄJĄ KŪRINIJOS GYVĄJĄ RELIGIJĄ – ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJĄ, KURIĄ IR URANTAI NE TIK IŠPAŽĮSTA, BET PATIRIA GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE IR GYVENA ROJAUS TREJYBE KASDIEN.

KOKS MILŽINIŠKAS MUMS DVASINIS SPAUDIMAS. IR KOKIA MILŽINIŠKA ATSAKOMYBĖ URANTAMS, KAD ŠITĄ GYVĄ ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJOS IR ROJAUS TREJYBĖS GYVOSIOS ŠVENTOVĖS DAIGELĮ PUOSELĖTUME IR BRANDINTUME, BRANDINDAMI KIEKVIENAS SAVE KAIP ROJAUS TREJYBĖS SŪNŲ AR DUKRĄ PER GYVĄ ATSIVĖRIMĄ ROJAUS TREJYBEI IR ATSIDAVIMĄ JOS VEDIMUI KURTI GĖRĮ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE VISŲ LABUI.

Net ir šitie mano rašomi žodžiai daug kam yra DVASINIS SPAUDIMAS, ir jie gąsdina ne tik vien intelektualiai skaitančius Urantijos Knygą, bet ir net ir tuos, kurie lanko Rojaus Trejybės gyvąją šventovę. nes net ir jie negali ir minties sau leisti, kad kažkas tokio, ko nėra nieikur kitur - ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI RELIGIJA - gali gimti mūsų PASAULYJE IŠ ESMĖS NEŽINOMOJE Lietuvoje, o ne JAV, ar bent jau Indijoje, ir net prasidėti ne nuo JĖZAUS, bet nuo mūsų - urantų.

Ar tokios nuostatos neprimena Jėzaus laikų Judėjos fariziejų pašaipų - Ar gali kas nors doro gimti Galilėjoje?

O kad tai yra dvasinis spaudimas aš pastebėjau dar prieš septyniolika metų, kada tik pradėjau viešai kalbėti žmonėms apie Urantijos Knygą Vilniaus Mokytojų namuose, kada per mano aiškinimus kai kurių veidai labai įrausdavo, kai kurie iš viso neištverdavo ir išeidavo, kiti gi pasakydavo, kad jau nebegali suvokti, ką aš jiems kalbu. Man pačiam tuomet atrodė keista, ko čia įrausti veidams, ko čia nebesuvokti, ko čia išeiti iš salės, kai aš kalbu tokius dalykus. Nuo tada per savo užsiėmimus pradėjau stebėti žmonių veidus, jų reakcijas, ir pamatydavau, kad tikrai pradeda kaisti jų skruostai, kad po kurio laiko išgirsdavau tai vieno, tai kito, kurie jau nebeištverdavo mano užsiėmimų intensyvumo, - o jie trukdavo po 2-2,5 valandos be jokios pertraukos – replikas, kad galvoje jau viskas maišosi, kaip košė, nes labai daug informacijos, nieko nebegali prisiminti ir suprasti. Tada pereidavau prie paprastesnių ir kasdieniškų dalykų ATSIPALAIDAVIMUI. O kada pradėjau važinėti po kitus Lietuvos miestus, pradėjau analizuoti žmonių reakciją į DVASINIO SPAUDIMO-RYŠKESNĖS ŠVIESOS PATIEKIMĄ platesniame kontekste – kiek mano teiginiai pasitvirtins, o kiek ne specialiai po lengvos temos pradėdavau aiškinti sunkią temą ir stebėti, kada besiklausantiems veidai paraus. Ir tikrai parausdavo. Tada aš jau suvokiau, kad galiu auditoriją VALDYTI DVASINIO SPAUDIMO PAGRINDU – DVASINĖS ŠVIESOS INTENSYVUMĄ TAI PADIDINTI, TAI SUMAŽINTI NELAUKDAMAS, KOL KAS NORS PRADĖS REIKŠTI EMOCIJAS, KAD PROTAS JAU NEBESUVOKIA Žodžių pažinęs DVASINIO SPAUDIMO GALIĄ AŠ JĄ LAVIRAVAU TAIP, KAD KUO BŪTŲ MAŽESNIS DVASINIS SPAUDIMAS AUDITORIJAI JĄ VISĄ LAIKĄ STEBĖDAMAS.

Ir mūsų Forume kartas nuo karto tai iš vieno, tai iš kito prasiverždavo, kad aš NESPAUSČIAU. Tačiau tokie aimanavimai VISADA BŪDAVO IŠ TŲ, KURIE NORS IR SKAITO URANTIJOS KNYGĄ, BET SKAITO JĄ NE ŠIRDIMI-IŠMINTIMI, BET ŠALTU INTELEKTU, todėl jiems mano mokymai APIE ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĮ KELIĄ YRA MILŽINIŠKAS SPAUDIMAS, NES JIE DAR NĖRA ATSIVĖRĘ IR ATRADĘ ROJAUS TREJYBĖS SAVYJE. Taip pat jiems – IR VISIEMS – yra DVASINIS spaudimas ir mano RAGINIMAS analizuoti ir pačius Urantijos Knygos teiginius GILUMINE PRASME, KO AŠ URANTUS MOKAU URANTIJOS GRUPĖJE, kad jie panašiai analizuotų ir mūsų Forume VISŲ ŠVIESOS LABUI, TUO PAČIU IR SAVO LABUI. Tačiau tam jie dar nėra pasirengę, nors Urantijos grupėje jie jau PATIRIA KOKS IŠ VISO YRA GILUMINIS URANTIJOS DOKUMENTŲ ANALIZAVIMAS IR PATYS MĖGINA ANALIZUOTI, IR KAIP TADA SAVO VIDUJE JIE PAJUNTA TĄ REALŲ DVASINĮ RYŠKESNĖS ŠVIESOS SPAUDIMĄ, KAD IR ŠIUO ATVEJU KAI KURIŲ VEIDAI PARAUSTA.

Taip pat yra ir mano DVASINIS SPAUDIMAS, KADA AŠ SUTEIKIU JUMS SAVO MOKYMUS, NES JIE TAIP PAT YRA IŠ ROJAUS TREJYBĖS, IR JUOSE YRA DVASINĖ ŠVIESA, kuri ne vieną – jai nepasirengusį – GĄSDINA.

DVASINIS SPAUDIMAS VISADA YRA NAUJA IR RYŠKESNĖ ŠVIESA, SUTEIKIAMA VISIEMS. TAI KAIP NAUJOS PAMOKOS DĖSTYMAS, KURIS MOKINIUS, LINKUSIUS SIMULIUOTI GĄSDINA, TUO TARPU NUOŠIRDŽIUS TIESOS IEŠKOTOJUS-MOKINIUS AKINA SUPRASTI PAMOKOS ESMĘ IR JA VADOVAUTIS.

Absoliučios laisvos valios kūrinijoje nėra – ir būti negali – nes net ROJAUS TREJYBĖS TRYS ASMENYS TURI KIEKVIENAS SAVO LAISVĄ VALIĄ SULIETI SU KITO LAISVA VALIA IR ŠITOKIU BŪDU APRIBOTI VIENO ASMENS LAISVĄ VALIĄ, KAD JI DERINTŲSI SU KITO LAISVA VALIA, IR ŠITAIP SU TRIJŲ ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ LAISVA VALIA. TOKIU BŪDU ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS APRIBOJO SAVO ABSOLIUČIĄ LAISVĄ VALIĄ, IR MŪSŲ LAISVĄ VALIĄ TAIP PAT APRIBOJO EVOLIUCIJOS PROCESU, NES MES NEGALIME BŪTI KUO NORS KITU, KAIP TIK TUO, KUO NUMATĖ MUMS BŪTI ROJAUS TREJYBĖ NEPRIKLAUSOMAI NUO MŪSŲ LAISVOS VALIOS, NES BŪTENT JI MUMS PADOVANOJO AMŽINĄ ASMENYBĖS DOVANĄ, KURI IR NAUDOJASI SAVO SANTYKINAI LAISVA VALIA, BET NE ABSOLIUČIAI LAISVA, IR AUGAME EVOLIUCIŠKAI MES TIEK, KIEK ĮDEDAME REALIŲ ASMENINIŲ DVASINIŲ IR MATERIALIŲ PASTANGŲ VISŲ LABUI.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2011-06-15 17:59:44

Komentarai

"...Tokiu būdu iš tiesų Gyvybės Nešėjai aktyviai dalyvauja tolimesnėje žmogiškosios rasės evoliucijoje-fiziškai,visuomeniškai,ir ekonomiškai.Ir tada savo priežiūrą jie išplečia,toliau gryninant mirtingųjų palikuonis,drastiškai išnaikindami intelektualios,filosofinės,kosminės, ir dvasinės prigimties menkesnio potencialo atsilikusio išsivystymo ir sunkiai pašalinamas liekanas. Tie,kurie planuoja gyvybę ir implantuoja gyvybę apgyvendintuose pasauliuose,yra visiškai kompetetingi tam, jog patartų Materialiesiems Sūnums ir Dukroms,kurie turi visišką ir neabejotiną valdžią,kad besivystančią rasę išlaisvintų nuo visų žalingų poveikių."

Urantijos Knyga 0627-07-04.

emilispetras
2011-06-21 22:42:14



LABAI gerą klausimą tu pateikei gerb. Irute . Tai su savo samprotavimais pereinu į panašią temą .

Ta URANTIJOS knygos pastraipos citata tik dar kartą rodo , kad visada buvo ir yra dvasinio pasaulio spaudimas į materialų pasaulį ir niekada nereikia pamiršti , kad materija , gyvybė , kosmosas , tai dvasinio pasaulio veikimo ir išsireiškimo arena . Tačiau dvasinio pasaulio spaudimo , nereikia suprasti , kaip žmogiškų asmeniškų norų ir troškimų suvaržymo. Tikrai ne . Visus norus savo gyvenamuose planetiniuose pasauliuose mirtingieji gali gauti ir įgyvendinti su kaupu , tačiau ar tuo jie bus savo protu , savo siela tobulesni , ar turės tobulesnę dievišką įžvalgą kasdieniniame gyvenime , žmogiškjame bendravime ir visuose darbuose , štai čia jau kitas klausimas .

Apie žmogaus nuopolio pasekmes, tolesniame kartų gyvenime , jau Biblijoje buvo parašyta prieš tris tūkstančius metų .
,, tie kurie MANĘS nemyli ir nekenčia , neturės dalios ant šios žemės iki penktos ir šeštos kartos , o MANE mylintys ir garbinantys bus apipilti malonėmis , ant tūkstančių palikuonių ."

Taigi , jau senų senovėje buvo žinoma , kad netikėjimo ir Dievo nemylėjimo pasekmės atgula ant kelių kartų , tuo drastiškai išraudamos ir sunaikindamos tolesnių dvasiškai nepotencialių palikuonių atsiradimą . Visais laikais buvo mokoma - bijokite Dievo . Ir ne dėl to , kad Dievas yra griežtas teisėjas , bet daug labiau turėjo omenį , neprarasti dieviškos veikimo malonės , kuri yra išliejama ir per vieną genties ar šeimos tikintį ir savo dieviškos Apvaizdos veikimo malone išplinta ant jo visų namų ir tūkstančių palikuonių .

Labai geri , ir labai seni posakiai - su kuo sutapsi toks ir pats tapsi ; ką pasėsi tą ir pjausi ; nedaryk kitam žmogui to kas pačiam yra bloga ; kokiu saiku seikėsite savo broliams , tokiu saiku ir AŠ jums seikėsiu ir pan, , ir pan.

O tokios galingos ir išmintingos Dvasios , kaip Gyvybės Nešėjai , aišku , kad turėjo ir dabar turi visus įgaliojimus , padėti planetinei gyvybei išsivystyti optimaliai kokybiškai ir dvasiškai , o reikalui esant ir drastiškai įsikišti į neprotingą ir katastrofišką žmonijos veiklą .

emilispetras
2011-06-21 22:32:50



Mąstant apie tai kas išliko iki Jėzaus laikų, kyla minčių apie mokymus indijoje. Kas pas mus dvasiniuose dalykuose įvardijama vienu žodžiu, tai indijoje vienam reiškiniui dar išskaidoma į dešimt reiškinių, ir kiekvienas su pavadinimu ir aprašymu. Tai rodo kad būta mokymų konteksto nemažo praeityje, Indijoje. O mąstant apie Rojaus Trejybę, ir tai kad dabar yra iškeliama tokia gyvoji religija susieta su visos kūrinijos centru ir šaltiniu, kad anksčiau niekas nebuvo tam pasirengęs... tai kyla minčių kad būtent indijoje tiek daug pasakojimų apie visokius pusdievius buvo todėl, kad galbūt tie perduodami jiems mokymai buvo iš įvairių kosmoso programų priimti pasakojimai kas vyksta tarp įvairių asmenybių kosmose. Juk tokios asmenybės kaip Kaligastija daug dirba su panašaus ir varijuojančio rango dvasiomis, tai galbūt todėl ir mokymų atsirasdavo nemaža tokių apie įvairius patyrimus ir išgyvenimus tarp dievybių. O savotiškai galbūt tai ir buvo praktiška, arčiau materialių mirtingųjų patiriamos tikrovės.

O iš tų Minties Derintojų perduodamų mokymų jau nuo vaikystės, man kyla minčių apie tai, kad dar vaikystėje atrodydavo kildavo tiek daug minčių, tiek daug pasvarstymų vienu ar kitu klausimu.. bet vienu metu daugiau kreipiant dėmesį į visas tas mintis, ir neberandant kažkokios ramybės taip įvyko, kad pasakiau sau, kad noriu jog galvoje įsivyrautų ramybė, ir nebebūtų galvoje tų minčių tiek daug (žodinė formuluotė ne tokia, bet mintis panaši). tai iš po to laiko sakyčiau užsikišau ausis įvairiems mokymams, po kurio laiko jau susimasčiau kad visgi gerai buvo kai kildavo tiek įvairių minčių ir tiek susijusios informacijos.. bet kaip atsikimšti tas užkimštas ausis galbūt nebebuvo taip lengva, kai susiformuoja įpročiai. O vėliau, galima tik melsti to "ausų atsikimšimo", melsti to "atsivėrimo" priimti informaciją ir mokymus. Ypač lengva užsikimšti ausis turint klaidingą požiūrį į meditaciją, kad tai būdas pabėgti nuo realybės.. tokie žmonės ignoruoja realybę ir taip nori pailsėti nuo jos, tai ir įsivaizduoja kad gauna ramybę pailsėdami nuo savęs, nuo savo priimtų sprendimų, vietoje to kad paverstų meditaciją atsivėrimu priimti didesnes įžvalgas ir susivokimus.

Man pačiam paraudusių veidų matyti netenka, tenka matyti tik išblyškusius veidus, kada žmonės bijo galbūt ką nors pasakyti ar įsiterpti, kai jiems kyla minčių bet jie yra nedrąsūs kalbėti apie tai, galvoja kad galbūt jų bandymas kalbėti ir išsakyti savo mintis nėra vienas svarbiausių augimo procesų.

Anksčiau buvo pavienių atvejų kai nelabai suprasdavau Algimanto mokymus, pats gyvenu Klaipėdoje tai ne taip dažnai tenka susidurti galbūt, bet vėliau vien tai jeigu mokymai trunka ilgesnį laiką... ir žmonės klausydamiesi koncentruojasi klausytis, atsivėrus klausytis.. priimti tuos mokymus bandant suprasti, sudėlioti visas mintis tvarkingai į savo galvą, ar suvokti širdimi - tai savotiškai yra ugdoma vidinė žmogaus liepsna, vidinė valia, vidinis gebėjimas koncentruoti dėmesį kuris ITIN leidžia veliau panaudoti tokius įgūdžius priimant Minties Derintojų mokymus. Kiekvienas turbūt galime pasimokyti kokio ilgio mokymus Algimantas gali priimti / užrašyti. O tiek dauguma iš mūsų pradžioje priimdami mokymą vis toliau pradeda susimąstyti ir kelti savo mintis, nepalaukiant kol dvasinės asmenybės užbaigs perteikti mokymą iki galo. Tai ir yra viena iš pradžios praktikų akimirkų, kada turima priimti dvasinių asmenybių mokymus pačiam nekeliant savų minčių tam tikra prasme. Tai įžvelgiant tokią prasmę, sakyčiau kad Algimantas tikrai net ir tokia prasme ruošia visus vis geresniems dvasiniams mokymams žmones esančius šalia. Net ir kas buvo pasakyta apie mokymus nakties miego metu.

Nakties miego metu taip pat reikalingas savotiškas dėmesio sukoncentravimas, savotiškas pastabumas, savotiška vidinė valia ir liepsna žmogaus su noru su troškuliu veikti pagal tai kas yra Dievo valia. Tada ir tie sprendimai pereinant mokymus bus priimti dieviškesni. Tada ir atsibudus gyvenimo situacijose bus priiminėjami sprendimai kurie bus dieviškesni. O vienas elementariausių dieviškesnio gyvenimo rezultatų - laimė žmogaus ir visų žmonių, asmenybių, tvarinių.

Tam, kad nebūtų daug pasisakymų viena tema nuo to paties autoriaus, o praėjus keliems metams būtų galimybė atnaujinti savo formuluojamas įžvalgas pateikiu nuorodą kur vėliau bus galima rasti atnaujintą ar papildytą atsakymo į temą variantą:
http://viduje.puikiai.lt/?ae=1326

Vaidas
2011-06-19 09:40:57



Mielas EmiliPetrai,negaliu nepastebeti kaip graziai parasei-musu sielos sesute.Tegu tai ir vel bus mano sentimentalumas,bet man labai patiko :) Su meile,Vita

vvita
2011-06-18 08:40:50



TAIP tikrai dvasinis spaudimas vyksta mūsų psichikoje ir dalyvauja pačiame dvasinio turinio priėmime . Jeigu žmogus savo vidumi nepasiruošęs dvasinio dialogo išklausymui , tai kaip paprastai tokius žmones , toks dialogas pradeda erzinti , jie arba pradeda nesąmoningai triukšmauti , o kai kurie ryžtingesni , atsistoja ir išeina . Tai yra pradžių pradžia dvasinio kelio , kai jis dar visai neįdomus ir net erzina . tačiau labai neskubėkime teisti . Gerojo sėjėjo Tiesos sėkla jau pasėta ir kada nors , prie tam tikrų aplinkybių , šituose ,, neviernuose tamošiuose „ blykstelės dvasingas proto noras , suprasti ką tai sudėtingiau , negu vien tik žegnonė . Tai čia tokia pradžia , kai Dievo sąmonė bando per kolektyvinį susirinkimą , į kurį tarsi atsitiktinai patenka ir visi ,, nevierni tamošiai ‚‘‘ bando įkomponuoti žmogaus sąmonės dvasinį spindulį į bendrą dvasinę kolektyvinę sąmonę , kai noras dvasingėti pasimatys tik po daugelio metų , tuo tarpu , kad kitiems žmonėms , aišku , kad nepasimatys jokio rezultato ir po daugelio metų .

Dabar panagrinėkime kitą dvasinio kelio aspektą , tai tą kelią , kurį aprašo , kaip savo sielos patyrimą , mūsų sielos sesutė VVITA . Čia ji jau aprašo klasikinį dvasingėjimo kelią ir psichologinę asmenybės reakciją , kai Dievo dvasia jau turi ryškų veikimą į mūsų protą , bet protas dar neturi patirties į tokį dvasinį ,,spaudimą‘‘ ir šis mūsų žemiškasis protas kažkaip pasimeta ir tada prasiveržia gerų teigiamų jausmų lavina per žmogiškąsias mūsų ašaras , į tai kas dieviška , bet visumoje dar nesuprasta . Tai yra mūsų žmogiška jausmų reakcija į dvasinę naujieną , į dvasinę maldą , į dvasinę Komuniją , į dvasinį garbinimą . Tai yra normalu žmogiška ir labai sentimentalu , kas ir būdinga moteriškai lyčiai .

Tačiau pats aukščiausias dvasingėjimo kelias yra tai , kai mūsų sąmonė priimdama bet kokią dvasinę Tiesą , ar per labai aukšto lygio dialogą , ar per aukšto lygio Komuniją ir garbinimą , išlieka stabiliai rami ir savarankiška . Ramybės būsena bet kokiame dvasingumo akte yra pati nuostabiausia dvasinė būsena , artima angeliškai būsenai , kai viskas aiškiau negu aišku , o žmogiškos emocijos lieka kažkur ten toli , anapus mūsų , o pati sąmonė tomis akimirkomis yra turtingai ir sąmoningai aiški , kaip šviesi diena . Aukščiausio lygio dvasininkai neverkia , tik žiūri ir sugeria į save visą pasaulį , kad vėl išspinduliuotų jį iš savęs jau šiek tiek geresnį , negu kad buvo jis iki tos akimirkos .
GERŲ VISIEMS DVASINIŲ PAŽINČIŲ .

emilispetras
2011-06-17 14:53:55



Nuostabu!
Nuoseklus,išsamus ir labai aiškus Mokymas.
Iš tiesų trokštantiems giliau pažinti Urantijos Knygos tiesas,šitoks paaiškinimas yra neįkainuojamas,ypatingai, Naujuoju Epochiniu Apreiškimu nuoširdžiai susidomėjusiems naujokams.
Ačiū.
Su meile,

IRENA
2011-06-15 19:28:35



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal