Forumas: temos peržiūra
Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas apie garbinimą, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje 2011 06 18
Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Sesės mokymas apie garbinimą, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje, 2011 06 18
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš noriu paklausti Tavęs, kada man daug kas sako, jog tau nereikalingas garbinimas, kodėl aš kviečiu savo dvasios brolius ir seses dalyvauti kolektyvinėje dvasinėje komunijoje ir garbinti Tave. Aš noriu iš jūsų mokymo su kuriuo galėtų susipažinti ir kiti dvasios broliai ir sesės.
Amžinasis Sūnus:
Mylimas mano sūnau, Aš esu Antrasis Šaltinis ir Centras, kurį tu vadini Amžinuoju Sūnumi-Kūrinijos Motina-Kūrinijos Broliu. Aš esu Rojaus Trejybės Antrasis Asmuo ir Asmenybė. Mes TRYS esame SUVIENYTI NEIŠSKIRIAMAME, ABSOLIUČIAME VIENOVĖS DVASINIAME RYŠYJE – PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, AŠ, IR TREČIASIS ŠALTINIS IR CENTRAS.
Nesvarbu KAIP jūs Mus vadinate. Svarbu – jūsų DVASINIS NUOŠIRDUS ATSIVĖRIMAS MUMS.
Jūs puikiai žinote, koks yra GLEŽNAS JŪSŲ DVASINIS ŽIEDAS – jūsų TIKRASIS ASMUO, kuris labai trumpam yra gavęs iš Mūsų materialų apvalkalą, šitą materialų – jūsų akims regimą – kūną. Todėl tam dvasiniam asmeniam aš SUSTIPRĖTI reikalingas NUOŠIRDUS ATSIVĖRIMAS VIDUJE, ne tariamos garsiai mintys, pavirstančios žodžiais, turinčios taip pat savo prasmes, kokias jūs joms suteikiate atitinkamu savo supratimu, bet reikalingas NUOŠIRDUS ATSIVĖRIMAS TAM ŠALTINIUI, KURĮ JŪS IR GARBINATE.
Mums nereikia jūsų garbinimo, nes jūs iš tikrųjų nesate Mūsų vergai, kuriems prisakyta – GARBINKITE ŠEIMININKĄ, nes jūs esate PAKLUSNŪS IR PRIVALOTE tą daryti! NE. Mes esame jūsų AMŽINIEJI VISOS KŪRINIJOS TĖVAI. Mes esame jūsų MYLINTYS TĖVAI, kurie dovanoja jums DVASINĘ gyvastį – ASMENYBĘ – ir pripildo ją gaiviais ryto aušros MEILĖS VIRPESIAIS.
Ir kada jūs nubundate – dvasine prasme jūs nubundate – tada ir GERIATE GYVUS Mūsų jau jums suteiktus Amžinojo Ryto Aušros GYVUS MEILĖS VIRPESIUS. Ir tada, kaip ir žemiškasis kūdikėlis pradeda krykštauti – jausdamas viduje palaimos pilnatvę, matydamas palinkusį mylintį žemiškojo tėvo ar motinos veidą – jis krykštauja, ir tėvai džiaugiasi šituo gyvu krykštavimu, džiaugiasi GYVU RYŠIU, taip ir jūs, pabudę dvasinio ryto aušroje, ir patyrę Mūsų jums jau pasiųstų gyvų meilės virpesių poveikį, GYVU RYŠIU jūs imate krykštauti Mums.
O MEILĖS krykštavimas yra kaip ir kūdikio – tai, ką jisai junta, išreiškia savo ir menko, silpno kūnelio visais judesiais, visa mimika, ir garsu, kiek jis sugeba tą akimirką tą garsą moduliuoti atitinkamu tembru, atitinkama garsine tonacija, virpesių dažniu. Taip ir jūs šitą krykštavimą išreiškiate to atsivėrimo akimirkos jūsų dvasiniu tikrojo, Mūsų jums padovanoto, aš krykštavimu, ir atitinkama tonacija, ATITINKAMU ENERGETINIU DAŽNIU.
Jūs NIEKO NEPRAŠOTE iš Mūsų. JŪS DŽIAUGIATĖS! JŪS KRYKŠTAUJATE! Jūs džiaugiatės šita DVASINIO RYTO GAIVA, kokią PATIRIA jūsų tikrasis šito materialaus kūno gyventojas, tikroji Mūsų jums padovanota DVASINĖ ASMENYBĖ.
Todėl, kuo daugiau jūs pripildote savąjį DVASINĮ ASMENĮ Mūsų GYVAIS MEILĖS VIRPESIAIS, TUO DAŽNIAU jūs Mus pagarbinate, tuo dažniau jūs atsiveriate nieko neprašydami ne dėl to, kad Mes šito norėtume, bet JŪS NORITE KRYKŠTAUTI ŠITOKIU BŪDU, JŪSŲ VIDINĖ BŪSENA TIESIOG DIKTUOJA ŠITĄ ATSIVĖRIMĄ IR ATSIGRĘŽIMĄ Į MUS – kaip mažyliams, pamačius mylinčio tėvo ar motinos veidą. Kol jis nematė šito veido, tol gulėjo ramus. Taip ir jūs, kada tiktai pabundate, pajuntate dvasinį impulsą, per šito impulso pojūtį jūs ir pamatote Mūsų DVASINĮ VIRPESIŲ – NE MATERIALŲ, BET DVASINĮ – MŪSŲ PAVIDALĄ, KURĮ PAJUNTATE SAVO VUDUMI, IR TADA JŪS LIEJATE SAVO VIRPESIUS – KAIP ATSAKYMĄ MUMS Į JŪSŲ PAŽADINIMĄ.
Tai yra jūsų NATŪRALI DVASINIO asmens reakcija, ir jūsų GYVAS BENDRAVIMAS SU MUMIS. Jis reikalingas JUMS, KAD STIPRĖTUMĖTE, O MUMS – KAD JUS DAR LABIAU STIPRINTUME.
Todėl, Mano mylimieji vaikai, jūs turite žinoti, kad GARBINIMAS – tai yra jūsų tos akimirkos ATSIVĖRIMO BŪSENA IŠ MEILĖS MUMS – ne iš pareigos – liudijanti jūsų tikrojo DVASINIO AŠ TOS AKIMIRKOS BRANDĄ. O Mes, kaip ir žemiškieji vaikai, džiaugiamės tuo krykštavimu, džiaugiamės.
Argi žemiškieji tėvai sako kūdikiui: “Krykštauk dabar tu, krykštauk?“ Jie tiesiog džiaugiasi tuo krykštavimu.
Lygiai taip pat ir Mes – Mes jums nesakome: “ Krykštaukite! Garbinkite!” Bet MES DŽIAUGIAMĖS JŪSŲ ATSIVĖRIMU PER JŪSŲ GARBINIMĄ.
Mes džiaugiamės jūsų PRAŠYMŲ maldos AUGIMU, kada jūs – jau vis daugiau ir daugiau atsiverdami – prašote gerovės KITIEMS. Jūs save SULIEJATE SU MUMIS. Ir jūs trokštate, kad IR KITI PATIRTŲ TĄ GEROVĘ. Ir neprašote, kad MES PADARYTUME, SUKURTUME TĄ GĖRĮ, bet jūs jau prašote, kad jūsų KITI dvasios broliai ir sesės PAJAUSTŲ šitą Mūsų JAU SUTEIKTĄ GYVĄ MEILĖS BANGOS ANTPLŪDĮ, kad JIE įdėtų pastangas.
Jūsų maldos kokybė pakilo į aukštesnį lygį. Jūs neprašote, kad neįdedant jokių pastangų, Mes už kitus padarytume, kai Mes jau viską tobulai darydami padarome, ir ESAME PADARĘ VISAI AMŽINYBEI Į PRIEKĮ VISKĄ.
Tiktai įdėjus asmeninių pastangų, toji asmenybė tampa tikrove, kokią jūs sukuriate savoje aplinkoje.
Jūs esate STATYBININKAI, Mes esame ARCHITEKTAI. Jeigu jūs statote pagal Mūsų projektą, statinys – PRIPILDYTAS meilės gyvų virpesių – harmoningai derinasi su landšaftu, su aplinka, ne tiktai jūsų vadinamąja negyva gamta, bet ir su tais Mūsų gyvais vaikais, ir pačiais mylimiausiais, kiek tiems vaikams reikalingi TOKIE statiniai.
Todėl projektuodami statinius be Mūsų, jūs pridarote daug klaidų. Kurdami su Mumis, jūs kuriate TĄ statinį, kuris bus priimtinas visiems.
Todėl garbinimo ir maldos poveikis reikalingas JUMS, kad GERIAU galėtumėte PATIRTI iš Mūsų GYVUS MEILĖS IMPULSUS, kaip KŪRINIJOS ARCHITEKTŲ, kaip JŪSŲ KURIAMO GYVENIMO ARCHITEKTŲ, kad jūs galėtumėte tapti iš tikrųjų SAVOJO GYVENIMO STATYBININKAIS, pasikliaudami Mūsų projektais, nes Mes esame TOKIE Architektai, kurie darome IŠ MEILĖS – iš meilės jums, ir visiems – GYVUS PROJEKTUS, ir kviečiame dalyvauti bendrame evoliucijos projekte, taip pat iš meilės suplanuotame, įgyvendinamame, ir kviečiame dalyvauti taip pat iš meilės.
Ir kuo giliau jūs patiriate savo kasdienio gyvenimo epizoduose Mūsų buvimą jūsų viduje, ir Mūsų kitų vaikų dalyvavimą šitame bendrame evoliucijos projekte Apvaizdos pasireiškimu, tuo daugiau stiprėja jūsų dvasinis asmuo, tuo labiau jis nori garbinti Mus, krykštauti kūdikio krykštavimu, PAČIU TYRIAUSIU IR SKAISČIAUSIU, kuris dar yra NESUTERŠTAS, NESUGADINTAS.
Todėl, Mano Mylimieji vaikai, NETERŠKITE SAVO DVASINIO kūdikio krykštavimo.
Dvasinis kūdikis turi krykštauti tyrai, ir augti dvasiniu pilnatvės ūgiu stiprėdamas, ryžtą vis didindamas, drąsos prisigerdamas, ir vis aktyviau veikdamas – nešdamas Mūsų GYVĄ ŠVIESĄ GYVAIS MEILĖS VIRPESIAIS DRAUGE SU MUMIS, bet tuo pačiu visą laiką likdamas krykštaujančiu kūdikiu, garbindamas Mus IŠ MEILĖS, nes tai yra JO NATŪRALI BŪSENA, Mūsų jau suteikta.
Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------
Nuoširdus ačiū Violetai už Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio šito nuostabaus mokymo įrašymą ir išrašymą, kad su juo galėtų susipažinti, ir jį išstudijuoti ir kiti mūsų broliai ir sesės dvasioje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-06-24 11:01:00
Komentarai
Rojaus Trejybės Tris Šaltinius ir Centrus aš garbinu kiekvieną dieną, ir būna taip, lyg nejučia iškyla tokie trumpi pamąstymai kokia nors tema, ir po to aš vėl grįžtu prie garbinimo, o garbinu aš Rojaus Trejybę ne garsiai tardama žodžius, bet mintimis, kurioms išreikšti suteikiu tos akimirkos mano asmeninio supratimo žodines prasmes. Mano sąmonė nėra dar pasiekusi tokį aukštą virpesių dažnį, kad galėčiau garbinti Trejybę vien tiktai dvasios virpesiais. Man reikalingi žodžiai, kuriais kreipiuosi į savo – mūsų tikruosius dvasinius Tėvus, kad išreikščiau savąją meilę, kurią patiriu savo dvasios atsivėrusia gelme per tą abipusį gyvąjį ryšį meilės virpesiais, kuris realizuojamas to gyvojo kanalo, Rojaus Trejybės dvasios dalelės-Minties Derintojo, dėka.Be šito Tėvo-Rojaus Trejybės fragmento gyvojo tarpininkavimo toks ryšys būtų neįmanomas. Šitas ryšys, kaip ir kiekvienam materialiam mirtingajam suteikta iš Tėvo laisva valia, reikalingas tam, kad kiekvienas mirtingasis savo laisva valia, pažadinęs tą taip pat Tėvo-Rojaus Trejybės padovanotą – kiekvienam evoliucinių pasaulių, apribotų laiku ir erdve, gyvulinės kilmės materialiam vaikui – amžiną ir nekintančią dvasinę asmenybę, pradėtų tą nuostabų dvasinės gyvybės-asmenybės atskleidimo procesą Trijų Šaltinių ir Centrų dieviškomis savybėmis: meilės, dvasingumo, teisingumo, gailestingumo, grožio, gėrio, išminties savybėmis.
Šitas gyvas susiliejimas reikalingas tam, kad suvoktume savo dvasinę kilmę, kuri yra esminė, ir kuri turi tą amžiną išliekamąją vertę, šitame gyvulinės kilmės laikiname kūne – išoriniame pavidale. Šitame meilės ryšyje ištirpsta potencialus blogis, bet kokie pykčio, pavydo, neapykantos, agresijos emociniai proveržiai.
Rojaus Trejybė šituo ryšiu, kuris yra grindžiamas atsivėrusiojo laisva valia, tą savanaudiškąjį ego pakeičia į tą tikrajį dievišką altruistinį ego, kuris veikia Rojaus Trejybės išmintimi ir drauge su Ja taip, kad būtų kuo geriau visumai.
Šitos gyvos meilės dėka, dvasiškai pabudęs, atradęs Tėvą-Rojaus Trejybę savyje, ir atsiveriantis vis gilėjančia dvasine gelme, pildydamas tą savąjį dvasinį indą Dvasinių Tėvų meile, suvokia, kad ne tik visi žmonės, bet ir visos kitos visos kūrinijos dvasinės asmenybės, tarpusavyje yra broliai dvasine prasme; suvokia ir pamilsta Rojaus Tėvų meile, kuri apkabina kiekvieną su vienoda galia.
Be ryšio su Meilės-Išminties Šaltiniu nei suvoksime Rojaus Trejybės, nei pamilsime, kaip ir nei pamilsime, nei suvoksime save, kaip dvasinį asmenį, kaip ir nepamilsime kitų tokių pačių dvasinių asmenybių, gyvenančių mūsų kasdienėje materialioje aplinkoje, tokių skirtingų savo charakteriais, tokių skirtingų ir odos spalva, veido bei kūno išvaizda.
Be gyvo ryšio niekada nepatirsime vidinės ramybės palaimos, kuri liejasi iš amžino Palaimos Šaltinio. Tiktai gyvas susiliejimas su Rojaus Trejybe garbinant, leidžia patirti Tris Šaltinius, Tris Pirminius Asmenis-Asmenybes, kaip realią Tikrovę, kurią taip gyvai patiria kiekviena gyva savuoju dvasiniu atsivėrimu dvasinė asmenybė. Be ryšio nepatirsime Rojaus Trejybės sumanyto evoliucinio dvasinio augimo proceso.
Kalbančiųjų apie tai, kaip jie dvasiškai turtėja, kaip jie dvasiškai vystosi, yra nesuskaičiuojamai daug. Bet ar daug palaikančių tą tiesiog taip būtiną dvasiai gyvąjį dvasinį ryšį per nuoširdų garbinimą, per maldą su Rojaus Trejybe? Pagal atliekamus žiauriausius, agresyviausius veiksmus visame pasaulyje visose kasdienio gyvenimo srityse, mes matome, kad iš tikrųjų absoliuti žmonijos dauguma nespinduliuoja dvasinės brolystės meile vienas kitam. Ir nenušvis tol, kol nuolankiai neatsisuks ir su meile nusilenks Kūrėjui. Juk kiekvienas turi laisvą valią ir kiekvienas pasirenka arba kančios būseną, arba meilės šviesos būseną.
Taip, kaip ir Rojaus Trejybei, taip ir mano dvasiai žodžių nereikia. Jie yra reikalingi man, kad tais žodžiais įprasminusi savo mintis pašvęstas Rojaus Trejybei sukurčiau garbinimo – meilės būseną. Žodžiai yra reikalingi man, kad galėčiau įvardinti tai ką aš patiriu, ką suvokiu, kai savo dvasios atsivėrimu vis daugiau ir daugiau persismelkiu Rojaus Trejybės dvasingumu, meile, išmintimi. Man žodžiai yra reikalingi tam, kad bendraudama su savo sesėmis ir broliais dvasioje ir jiems galėčiau išsakyti tai ką patiriu gyvendama su Rojaus Trejybe, atrasta savo viduje, ir būna taip, kad mano žodyne pritrūksta žodžių. Bet garbindama Dvasinius Tėvus nuo pat tos pirmos akimirkos, kai mes pirmą kartą susirinkome į šventovę, kurią tuo metu vadinome Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventove, į garbinimo komuniją per tuos patyrimų metus aš pastebėjau, kad aš vis daugiau ir laisviau galiu kalbėti dvasinėmis temomis, o anksčiau galvojau, kad niekada nesugebėsiu kalbėti apie tai, ką tuo metu, kai dar nebuvo šventovės ir aš dar negarbinau net ir Dievo Tėvo, perskaitydavau Urantijos Knygoje.
O juk tai Rojaus Trejybė mokė ir moko mane per dvasios atsivėrimą, po truputį atskleisdama vis naują ir naują sąvoką, kurių anksčiau nebuvo nei mano pasąmonėje, nei sąmonėje, suteikdama toms sąvokoms praplėstus žodinius simbolius. Bet be Urantijos Knygos, be Rojaus Trejybės Asmenų mokymų, be Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl, ar būtų man suprantamos tos mintys-sąvokos kokiomis šiandien aš gyvenu? Man akivaizdu, kad ne.
Trys Šaltiniai ir Centrai yra kiekvieno materialaus mirtingojo viduje per Minties Derintojus. Tai šis laikinas materialus apvalkalas-kūnas yra ta gyvoji šventovė pabudusiai ir atsivėrusiai dvasiai, ir todėl garbinti Rojaus Trejybę galima bet kur, ir bet kada, ir bet kuriuo paros metu. Jokių nuorodų nėra, suvaržančių dvasinę laisvą valią gerti tą gyvąjį meilės vandenį iš gyvojo Meilės Šaltinio
„Ir kada jūs nubundate – dvasine prasme jūs nubundate – tada ir GERIATE GYVUS Mūsų jau jums suteiktus Amžinojo Ryto Aušros GYVUS MEILĖS VIRPESIUS. Ir tada, kaip ir žemiškasis kūdikėlis pradeda krykštauti – jausdamas viduje palaimos pilnatvę, matydamas palinkusį mylintį žemiškojo tėvo ar motinos veidą – jis krykštauja, ir tėvai džiaugiasi šituo gyvu krykštavimu, džiaugiasi GYVU RYŠIU, taip ir jūs, pabudę dvasinio ryto aušroje, ir patyrę Mūsų jums jau pasiųstų gyvų meilės virpesių poveikį, GYVU RYŠIU jūs imate krykštauti Mums.“
Ir tai , ką sako mums Amžinasis Sūnus šituo puikiai mums suprantamu palyginimu, YRA TIESA, kurią patiria kiekviena pabudusi dvasinė asmenybė.
„Taip ir jūs, kada tiktai pabundate, pajuntate dvasinį impulsą, per šito impulso pojūtį jūs ir pamatote Mūsų DVASINĮ VIRPESIŲ – NE MATERIALŲ, BET DVASINĮ – MŪSŲ PAVIDALĄ, KURĮ PAJUNTATE SAVO VUDUMI, IR TADA JŪS LIEJATE SAVO VIRPESIUS – KAIP ATSAKYMĄ MUMS Į JŪSŲ PAŽADINIMĄ.“
Ir tai yra tiesa, kurią patiriu aš, kai, garbindama Rojaus Trejybę, aš atsiliepiu savo dvasios meilės virpesiais į Jos raginimą būti net ir tokia tobula, kokie tobuli yra Trys Šaltiniai ir Centrai, ir aš džiūgauju, patirdama palaimos pilnatvę savo viduje.
Džiūgaukite, krykštaukite ir jūs, mano mielieji dvasios broliai ir sesės.
Telydi jus Rojaus Trejybės palaiminimas.
Rojaus Trejybės Tris Šaltinius ir Centrus aš garbinu kiekvieną dieną, ir būna taip, lyg nejučia iškyla tokie trumpi pamąstymai kokia nors tema, ir po to aš vėl grįžtu prie garbinimo, o garbinu aš Rojaus Trejybę ne garsiai tardama žodžius, bet mintimis, kurioms išreikšti suteikiu tos akimirkos mano asmeninio supratimo žodines prasmes. Mano sąmonė nėra dar pasiekusi tokį aukštą virpesių dažnį, kad galėčiau garbinti Trejybę vien tiktai dvasios virpesiais. Man reikalingi žodžiai, kuriais kreipiuosi į savo – mūsų tikruosius dvasinius Tėvus, kad išreikščiau savąją meilę, kurią patiriu savo dvasios atsivėrusia gelme per tą abipusį gyvąjį ryšį meilės virpesiais, kuris realizuojamas to gyvojo kanalo, Rojaus Trejybės dvasios dalelės-Minties Derintojo, dėka.
Be šito Tėvo-Rojaus Trejybės fragmento gyvojo tarpininkavimo toks ryšys būtų neįmanomas. Šitas ryšys, kaip ir kiekvienam materialiam mirtingajam suteikta iš Tėvo laisva valia, reikalingas tam, kad kiekvienas mirtingasis savo laisva valia, pažadinęs tą taip pat Tėvo-Rojaus Trejybės padovanotą – kiekvienam evoliucinių pasaulių, apribotų laiku ir erdve, gyvulinės kilmės materialiam vaikui – amžiną ir nekintančią dvasinę asmenybę, pradėtų tą nuostabų dvasinės gyvybės-asmenybės atskleidimo procesą Trijų Šaltinių ir Centrų dieviškomis savybėmis: meilės, dvasingumo, teisingumo, gailestingumo, grožio, gėrio, išminties savybėmis.
Šitas gyvas susiliejimas reikalingas tam, kad suvoktume savo dvasinę kilmę, kuri yra esminė, ir kuri turi tą amžiną išliekamąją vertę, šitame gyvulinės kilmės laikiname kūne – išoriniame pavidale. Šitame meilės ryšyje ištirpsta potencialus blogis, bet kokie pykčio, pavydo, neapykantos, agresijos emociniai proveržiai.
Rojaus Trejybė šituo ryšiu, kuris yra grindžiamas atsivėrusiojo laisva valia, tą savanaudiškąjį ego pakeičia į tą tikrajį dievišką altruistinį ego, kuris veikia Rojaus Trejybės išmintimi ir drauge su Ja taip, kad būtų kuo geriau visumai.
Šitos gyvos meilės dėka, dvasiškai pabudęs, atradęs Tėvą-Rojaus Trejybę savyje, ir atsiveriantis vis gilėjančia dvasine gelme, pildydamas tą savąjį dvasinį indą Dvasinių Tėvų meile, suvokia, kad ne tik visi žmonės, bet ir visos kitos visos kūrinijos dvasinės asmenybės, tarpusavyje yra broliai dvasine prasme; suvokia ir pamilsta Rojaus Tėvų meile, kuri apkabina kiekvieną su vienoda galia.
Be ryšio su Meilės-Išminties Šaltiniu nei suvoksime Rojaus Trejybės, nei pamilsime, kaip ir nei pamilsime, nei suvoksime save, kaip dvasinį asmenį, kaip ir nepamilsime kitų tokių pačių dvasinių asmenybių, gyvenančių mūsų kasdienėje materialioje aplinkoje, tokių skirtingų savo charakteriais, tokių skirtingų ir odos spalva, veido bei kūno išvaizda.
Be gyvo ryšio niekada nepatirsime vidinės ramybės palaimos, kuri liejasi iš amžino Palaimos Šaltinio. Tiktai gyvas susiliejimas su Rojaus Trejybe garbinant, leidžia patirti Tris Šaltinius, Tris Pirminius Asmenis-Asmenybes, kaip realią Tikrovę, kurią taip gyvai patiria kiekviena gyva savuoju dvasiniu atsivėrimu dvasinė asmenybė. Be ryšio nepatirsime Rojaus Trejybės sumanyto evoliucinio dvasinio augimo proceso.
Kalbančiųjų apie tai, kaip jie dvasiškai turtėja, kaip jie dvasiškai vystosi, yra nesuskaičiuojamai daug. Bet ar daug palaikančių tą tiesiog taip būtiną dvasiai gyvąjį dvasinį ryšį per nuoširdų garbinimą, per maldą su Rojaus Trejybe? Pagal atliekamus žiauriausius, agresyviausius veiksmus visame pasaulyje visose kasdienio gyvenimo srityse, mes matome, kad iš tikrųjų absoliuti žmonijos dauguma nespinduliuoja dvasinės brolystės meile vienas kitam. Ir nenušvis tol, kol nuolankiai neatsisuks ir su meile nusilenks Kūrėjui. Juk kiekvienas turi laisvą valią ir kiekvienas pasirenka arba kančios būseną, arba meilės šviesos būseną.
Taip, kaip ir Rojaus Trejybei, taip ir mano dvasiai žodžių nereikia. Jie yra reikalingi man, kad tais žodžiais įprasminusi savo mintis pašvęstas Rojaus Trejybei sukurčiau garbinimo – meilės būseną. Žodžiai yra reikalingi man, kad galėčiau įvardinti tai ką aš patiriu, ką suvokiu, kai savo dvasios atsivėrimu vis daugiau ir daugiau persismelkiu Rojaus Trejybės dvasingumu, meile, išmintimi. Man žodžiai yra reikalingi tam, kad bendraudama su savo sesėmis ir broliais dvasioje ir jiems galėčiau išsakyti tai ką patiriu gyvendama su Rojaus Trejybe, atrasta savo viduje, ir būna taip, kad mano žodyne pritrūksta žodžių. Bet garbindama Dvasinius Tėvus nuo pat tos pirmos akimirkos, kai mes pirmą kartą susirinkome į šventovę, kurią tuo metu vadinome Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventove, į garbinimo komuniją per tuos patyrimų metus aš pastebėjau, kad aš vis daugiau ir laisviau galiu kalbėti dvasinėmis temomis, o anksčiau galvojau, kad niekada nesugebėsiu kalbėti apie tai, ką tuo metu, kai dar nebuvo šventovės ir aš dar negarbinau net ir Dievo Tėvo, perskaitydavau Urantijos Knygoje.
O juk tai Rojaus Trejybė mokė ir moko mane per dvasios atsivėrimą, po truputį atskleisdama vis naują ir naują sąvoką, kurių anksčiau nebuvo nei mano pasąmonėje, nei sąmonėje, suteikdama toms sąvokoms praplėstus žodinius simbolius. Bet be Urantijos Knygos, be Rojaus Trejybės Asmenų mokymų, be Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl, ar būtų man suprantamos tos mintys-sąvokos kokiomis šiandien aš gyvenu? Man akivaizdu, kad ne.
Trys Šaltiniai ir Centrai yra kiekvieno materialaus mirtingojo viduje per Minties Derintojus. Tai šis laikinas materialus apvalkalas-kūnas yra ta gyvoji šventovė pabudusiai ir atsivėrusiai dvasiai, ir todėl garbinti Rojaus Trejybę galima bet kur, ir bet kada, ir bet kuriuo paros metu. Jokių nuorodų nėra, suvaržančių dvasinę laisvą valią gerti tą gyvąjį meilės vandenį iš gyvojo Meilės Šaltinio
„Ir kada jūs nubundate – dvasine prasme jūs nubundate – tada ir GERIATE GYVUS Mūsų jau jums suteiktus Amžinojo Ryto Aušros GYVUS MEILĖS VIRPESIUS. Ir tada, kaip ir žemiškasis kūdikėlis pradeda krykštauti – jausdamas viduje palaimos pilnatvę, matydamas palinkusį mylintį žemiškojo tėvo ar motinos veidą – jis krykštauja, ir tėvai džiaugiasi šituo gyvu krykštavimu, džiaugiasi GYVU RYŠIU, taip ir jūs, pabudę dvasinio ryto aušroje, ir patyrę Mūsų jums jau pasiųstų gyvų meilės virpesių poveikį, GYVU RYŠIU jūs imate krykštauti Mums.“
Ir tai , ką sako mums Amžinasis Sūnus šituo puikiai mums suprantamu palyginimu, YRA TIESA, kurią patiria kiekviena pabudusi dvasinė asmenybė.
„Taip ir jūs, kada tiktai pabundate, pajuntate dvasinį impulsą, per šito impulso pojūtį jūs ir pamatote Mūsų DVASINĮ VIRPESIŲ – NE MATERIALŲ, BET DVASINĮ – MŪSŲ PAVIDALĄ, KURĮ PAJUNTATE SAVO VUDUMI, IR TADA JŪS LIEJATE SAVO VIRPESIUS – KAIP ATSAKYMĄ MUMS Į JŪSŲ PAŽADINIMĄ.“
Ir tai yra tiesa, kurią patiriu aš, kai, garbindama Rojaus Trejybę, aš atsiliepiu savo dvasios meilės virpesiais į Jos raginimą būti net ir tokia tobula, kokie tobuli yra Trys Šaltiniai ir Centrai, ir aš džiūgauju, patirdama palaimos pilnatvę savo viduje.
Džiūgaukite, krykštaukite ir jūs, mano mielieji dvasios broliai ir sesės.
Telydi jus Rojaus Trejybės palaiminimas.
Violeta
2011-07-01 00:08:07
Is vidaus atėjo dar vienas pamokymas. Kai mes kalbam is širdies arba nuosirdziai tai tik nusakom žodžiais savo vidine būsena. Lygiai taip pat galima padaryti it atvirkščiai, žodžiais išdalijo būsena. Tai daroma su afirmacijomis tokiomis kaip, aš esu meile, ir panasiai. Tai ilgiau pakartojus galima išsaukti būsena. Dingsta žodžiai lieka tik būsena. Atsikelus ryte mano protas jau ypratintas, pasakyti garbinimo žodžius kas mane iskarto įveda į ta gilumine garbinimo būsena kurioje aš beveik visada.
Su meile
valdasAirija1
2011-06-24 15:00:18
Pries kelias dienas, kazkas į foruma parašė klausimą, kaip jus garbinate, kazkas norėjo sužinoti kaip tai daro vieni ar kiti, urantai, ir štai nuskambėjo tema puikiai atsakanti į si klausimą. Aš nuo savęs dar noriu pridurti, kaip tai vyksta su manimi, garbinimas tai ne tariami zodziai, tai dvasine busena, kada protas ramus, Ir is Atsiverusios sirdies, liejasi Meile, padekos zodziai, nuolankumas, noras dalinti save is meiles visai kurinijai Ir tai tik paprastas buvimas nieko nenorint nereikalaujant, tiesiog susiliejant su Visata. Vidines būsenos yra skirtingos, galima jausti atgailos būsena, tai nepaaiskinama būsena. Atsipalaidavimas taip pat yra būsena. Kai tos būsenos mane aplankydavo anksciau, nesuprasdavau ir galvodavau kodel kiti žmones to nejaučia ir kai sutikdavau akis, skleidziancias ta pačia vibracija, labai dziaugdavausi. Urantijos knygoje 4 dalyje yra paaiškinimas paties Jėzaus kaip jis eidavo į kalnus ir bendraudavo su Tėvu, ir jis sakė kad tai ir buvo ta būsena be žodžiu be kalbu tai tik sąmonės būsena skleidziant ir būnant Meileje. Esant tokioje busenoj, pradedi jausti ir kitas būsenas kurios siejasi su Meile- Amzinybe, Begalybe, Esme, Visuma, Tiesa. Ir visos šios būsenos yra už minčių, už žodžiu, už to haoso kuris gimsta os proto ir emociju mikso. Kai visa tai nurimsta, tada ir prasideda tikras garbinimas.
Ramybes jums.
valdasAirija1
2011-06-24 14:46:06
Pries kelias dienas, kazkas į foruma parašė klausimą, kaip jus garbinate, kazkas norėjo sužinoti kaip tai daro vieni ar kiti, urantai, ir štai nuskambėjo tema puikiai atsakanti į si klausimą. Aš nuo savęs dar noriu pridurti, kaip tai vyksta su manimi, garbinimas tai ne tariami zodziai, tai dvasine busena, kada protas ramus, Ir is Atsiverusios sirdies, liejasi Meile, padekos zodziai, nuolankumas, noras dalinti save is meiles visai kurinijai Ir tai tik paprastas buvimas nieko nenorint nereikalaujant, tiesiog susiliejant su Visata. Vidines būsenos yra skirtingos, galima jausti atgailos būsena, tai nepaaiskinama būsena. Atsipalaidavimas taip pat yra būsena. Kai tos būsenos mane aplankydavo anksciau, nesuprasdavau ir galvodavau kodel kiti žmones to nejaučia ir kai sutikdavau akis, skleidziancias ta pačia vibracija, labai dziaugdavausi. Urantijos knygoje 4 dalyje yra paaiškinimas paties Jėzaus kaip jis eidavo į kalnus ir bendraudavo su Tėvu, ir jis sakė kad tai ir buvo ta būsena be žodžiu be kalbu tai tik sąmonės būsena skleidziant ir būnant Meileje. Pavydus tokioje busenoj, pradedi jausti ir kitas būsenas kurios siejais
valdasAirija1
2011-06-24 14:39:49
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]