Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kaip supratus gyvenimo prasmę, realiai ta suprasta prasme ir gyventi?

Kaip, supratus gyvenimo prasmę, realiai ta suprasta prasme ir pradėti gyventi?
Labai dažnai gražių žodžių apie gyvenimą pasako daug žmonių, bet lygiai taip pat dažnai priduria, kad gyvenime to nebūna, nes tai tik gražūs žodžiai, o gyvenimas turi savuosius dėsnius.
Kaip gyvenimo savuosius dėsnius paversti tokiais, kad žmonės imtų suprasti kaip savaime aiškų dalyką - gražūs žodžiai ir gyvenimas - tai vienas ir tas pats žmogaus samprotavimas ir veikimas? Kaip padaryti, kad žmogaus mintys, žodžiai, ir darbai neišsiskirtų, o taptų vienove? Koks tai procesas?


Algimantas
2006-02-13 14:00:34

Komentarai

Gyventi dabartyje. Nepergyvenant dėl praeities ir nesirūpinant ateitimi. Kiekvieną akimirką stengtis išgyventi 100 procentų.
http://www.blogas.lt/Lemaudra/


Saulius
2006-02-18 15:45:19



Taip, mielas Rimantai, vienovė - minties, žodžio, ir veiksmo - įmanoma tik ATRADUS DIEVĄ SAVYJE, GIMUS IŠ DVASIOS. Nes tada žmogaus prote ima vis labiau įsiviešpatauti Tėvo dvasios, Minties Derinotjo, vedimas iš vidaus, ir žmogus vis labiau ima suvokti, kad jis nebegali apgaudinėti, meluoti, siekti išskirtinių teisių, piktnaudžiauti valdžia, daryti blogus darbus ir kitus veiksmus, prasilenkiančius su Tėvo valia ne dėl to, kad taip negerai, bet dėl to, kad pajutęs savyje Tėvo meilę ir Jo paties dvasią, Minties Derintoją, jis įgauna naują požiūrį į tikrovę. JIs suvokia, kad Dievas tikrai yra JAME PAČIAME, tai koks gi tuomet tikslas ką nors apgauti, kai savęs juk neapgausi, o ojeigu savęs neapgausi, tai neapgausi ir To, kuris gyvena viduje. Dėl to vis labiau ir labiau norisi MYLĖTI, O NE SKAUDINTI TĄ, KURIS GYVENA VIDUJE. IR VIS LABIAU IR LABIAU NORISI PADĖTI VISIEMS, O NE APGAUDINĖTI JUOS.
O mintys, žodžiai, ir darbai skiriasi tik dėl baimės, o kaip čia man padarius, kad būtų geriau MAN, MAAJAM AŠ. Ir šitoji baimė veda žmogų per gyvenimą be prasmės. Eikvojami resursai, energija, laikas, pinigai tik tam, kad įsitvirtintų savasis AŠ. SAVASIS EGO. Tam tinka visos priemonės - melas, nusikaltimas, prievarta ir bet kokia kita įmanoma priemonė. Taip mintys ima prasilenkti su žodžiais, o šie su darbais. Ir žmogus patenka į savo paties savanaudiško aš paspęstas pinkles - jis praranda ramybę savo viduje ir neleidžia išsiskleisti tikrajam aš, kuris yra sumanytas paties Tėvo, kad išsivaduotų iš savo susikurtų iliuzijų pragaišties atrasdamas Jo dalelę savo viduje. Tik taip jis gali patirti ramybę savyje ir panirti į Tėvo meilę, suteikiamą per Jo dvasią, Minties Derintoją.
Štai tuomet mirtingasis nustoja gyenti pagal surašytas tiesas, bet ima vadovautis GYVUOJU RYŠIU SU TĖVU, ESANČIU JO PATIES VIDUJE PER MINTIES DERINTOJĄ.
Ir tik tada jis gali nuosekliai mokyti savo vaikus MEILĖS IR GĖRIO, MOKYTI DIEVO, NES TĄ JIS DARO JAU NEBE IŠ KNYGŲ, O IŠ SAVOJO PATYRIMO. IR JIS ŽINO VISĄ KELIĄ, KOKĮ JAM TEKO NUEITI NUO MINTIES, ŽODŽIO, IR VEIKSMO NEATITIKIMO VIENAS KITAM IKI VIENOVĖS. DĖL TO JIS NORI SAVO VAIKAMS PADĖTI, KAD ŠIE NUO PAT PRADŽIŲ SIEKTŲ GYVOJO RYŠIO SU TĖVU IR TUO IŠVENGTŲ JAM TEKUSIŲ KLAIDŽIOJIMŲ.
Ir tokie vaikai nepažins tokių dalykų, apie kuriuos darbar kalbame mes. JIems tiesiog bus natūralu gyventi su nuo mažumės atrastu Tėvu savo viduje ir suvokiant savojo gyvenimo prasmę kurti GĖRĮ IŠ MEILĖS TĖVUI. Ir jį kurti atsidavus Tėvui. Ir jų vaikai dar didesniu laipsniu pajus tvirtą ir GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU. Dėl to jų žingsniai visuomenėje bus dar SKAMBESNI TIESOJE IR MEILĖJE, NES JIEMS MINTIES, ŽODŽIO, IR VEIKSMO VIENOVĖ BUS NUO LOPŠIO DIEGTA DRAUGE SU TĖVO VEDIMU IŠ VIDAUS.
O jų gyvenimo prasmė priklauso nuo mūsų RYŽTINGOO SIEKIO atrasti Tėvą savyje ir atsiduoti Jo vedimui iš vidaus.

Algimantas
2006-02-16 20:45:17



Tikriausiai reikia atrasti DIEVĄ savyje, įtikėti ir gimti iš DVASIOS. Tai manau yra procesas ir vienam jis ilgesnis kitam trumpesnis, bet kiekvienas atsakingas tik už savo procesą.

rimantas
2006-02-14 15:12:45



Kito žmogaus nevalia keisti. Sudėtingiausia, kad mano mintims, žodžiams ir darbams tampant vienove, sugebėčiau teisingai reaguoti į mano akimis ne taip galvojantį, ne taip kalbantį, ne taip darantį. Visi mes skirtingi, ačiū Dievui, ir dėl to labai įdomu gyventi.

Jurgis
2006-02-14 13:26:27



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal