Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie žmonių išlikimą dabar, kada kiekvienas turi Minties Derintoją, perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje po gyvųjų pamaldų Kaune, 2011 07 31
Tėvo atsakymas-mokymas, į Laimos iš Velžio samprotavimą-klausimą, jog evoliucijos metu daug žmonių buvo paaukota, nebuvo prikelti, nes jie neturėjo Minties Derintojų, o kaip yra dabar, kada Minties Derintoją turi kiekvienas žmogus, perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje po urantų gyvųjų pamaldų Kaune, 2011 m. liepos 31 d.
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perduoti Jūsų pateikiamą mokymą-atsakymą į mano dvasios sesės Laimos iš Velžio klausimą.
Tėvas:
Mano mylimieji, Aš Esu Pirmasis Šaltinis ir Centras, jūsų vadinamas Tėvu – VISŲ Tėvu, VISUOTINIU Tėvu, VISOS KŪRINIJOS Tėvu, MEILĖS Tėvu.
Aš esu jūsų viduje ir šlovinu jus iš vidaus taip, kaip jūs šlovinate Mane, būdami Mano viduje ir jausdami Mane savyje. Mes SUSILIEJAME per garbinimą ir šlovinimą ir tampame VIENA, kad NIEKAS mūsų negali išskirti.
Ir pabandykite dabar patys patikrinti save – KIEK jūs jaučiate TĄ TIKROVĘ, kuri suteikia jums iš vidaus RAMYBĘ, PALAIMĄ, STIPRYBĘ, RYŽTĄ, KAD TA ŠVIESA DAR LABIAU SKLISTŲ APLINKOJE, kur tiek jos STINGA, ir patys PATIRSITE, kiek jūs NORITE – tikrai nuoširdžiai – prisidėti, kad šviesa viešpatautų jūsų
aplinkoje.
Štai šitas noras ir patyrimas – jūsu viduje – TOS BŪSENOS PATYRIMAS – IR LIUDIJA JŪSŲ GYVĄJĮ RYŠĮ SU MANIMI – ĮTIKĖJIMĄ.
Įtikėjimas nėra ritualas, nėra dogmos išpažinimas. Įtikėjimas – tai yra jūsų TIKRASIS AŠ, kaip jisai pasireiškia iš potencialaus į aktualų. Štai ŠITOKIO PASIREIŠKIMO ir reikia, kad Mes suteiktume jums prisikėlimą jau trečią dieną po šito pasaulio palikimo.
Kada jūs turite vidinę būseną, TOKIĄ BŪSENĄ, KURI ATVERTA MUMS, TAI IR YRA GYVASIS KOMUNIJOS RYŠYS TARP JŪSŲ – KIEKVIENO ASMENIŠKAI – IR MŪSŲ, ESANČIŲ ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ DVASINĖJE SĄJUNGOJE IR ABSOLIUČIOJE VIENOVĖJE.
Šitas ryšys nėra stiprus; jis yra trūkinėjantis, seklėjantis, vėl gilėjantis, tačiau nepriklausomai nuo jo seklumo ar gelmės, užtenka net VIRPTELĖJIMO JŪSŲ VIDUJE, KAD JŪS ĮTIKĖJOTE, ir jūs turite tą nuostabų visraktį, atrakinantį visas spynas ir duris, per kurias ir galite patekti pas Mus.
Įtikėjimas – tai nėra tai, kuo jūs galite patikėti klausydamiesi kitų arba skaitydami. ĮTIKĖJIMAS – TAI JŪSŲ GYVENSENA, jūsų gyvasis tikrasis dvasinis AŠ, atsivėręs Mums visa savo nuoširdžia išraiška, ir juntantis GYVĄ MŪSŲ TEKĖJIMĄ Į JO VIDŲ.
Todėl įtikėjimo pakeisti negalima NIEKUO. Negalima jo niekaip kitaip įtakoti, TIKTAI PER GYVĄ ATSIVĖRIMĄ MUMS, NES MES JUS PRIPILDOME GYVASTIMI IR GYVYBINE ENERGIJA, kad jūsų kūnas taptų veiklus dabartiniame pasaulyje.
Tačiau Mes turime jums suteikę Savo dalelę, KAD PER JĄ SUTEIKTUME IŠMINTĮ, IŠMINTĮ, KAIP JŪS TURITE GYVENTI VISŲ ŠVIESOS LABUI. Kada jūs atsiveriate Mums ir imate jausti fizinio kūno stiprėjimą, jūs taip pat imate jausti ir skvarbesnę, šviesesnę išmintį jūsų prote, kuriame ir veikia Mūsų jums padovanota dvasia, pavadinta Minties Derintojo vardu. Neveltui toks suteiktas jai apibūdinimas, nes ji derina jūsų mintis, kurios yra sujauktos, chaotiškos, derina, kad jums PALENGVINTŲ ĮTIKĖJIMĄ, KAD PALENGVINTŲ ŠITO RAKTO PASIĖMIMĄ JŪSŲ VIDINIAM TIKRAJAM DVASINIAM AŠ, kad jis ir atrakintų tą prisikėlimo salės spyną ir duris.
Šiandieniniame tamsiame – kol kas – pasaulyje ABSOLIUTI DAUGUMA jūsų nesirūpina savojo gyvenimo prasmingumu; nemato prasmės šviesoje, teisingume, tiesoje, meilėje, tarpusavio brolystėje; visiškai nekreipia dėmesio į gyvą atsivėrimą, kad PAJAUSTŲ MŪSŲ TĖVYSTĘ IR MOTINYSTĘ, IR IŠNYKTŲ NAŠLAIČIO POJŪTIS. Būtent našlaičio pojūtis sukuria nepasitikėjimą – net ir girdimais žodžiais, kad Mes IŠ TIKRŲJŲ EGZISTUOJAME – todėl atsiranda baimės proveržiai. Baimės proveržiai neleidžia pasireikšti jūsų pačių dvasiniame viduje Mūsų gyviems meilės virpesiams. Ir kada jūsų dvasiniai broliai ir sesės, NEPATIRDAMI ŠVIESOS POJŪČIŲ VIDUJE, ir veikiami ypač jų protui neatlaikomų stresų, kančių, įtampų, palaipsniui ima užsisklęsti, surambėti, ir degraduoti – NEBENORI SIEKTI NIEKO! Gėris juos ima erzinti. Šviesa ir meilė ciniškai išjuokiama. Ir dėl to tokie Mūsų vaikai – palaipsniui – vietoje to, kad savo asmenybę atskleistų šviesos aktualu, ima užverti tas duris, ir rakinti naujomis spynomis, ir net nebando ieškoti raktų nuo šitų spynų, nes jie net NESUVOKIA, KAD BAUDŽIA TIK SAVE.
Todėl didelė dalis Mūsų vaikų ima MAIŠTAUTI prieš Mus pačius, ir priima GALUTINĮ sprendimą neiti šituo keliu – ATSISAKO ŠVIESOS GYVOJO GYVENIMO, ATSISAKO ŽENGTI Į AMŽINYBĘ SAVO LAISVA VALIA, IR PRIIMA ŠITOKĮ SPRENDIMĄ GALUTINAI. TODĖL ŽINODAMI VISKĄ NUO PABAIGOS, MES IR ATŠAUKIAME SAVO PASIUNTINĮ IŠ JŲ ŽMOGIŠKOJO PROTO. Todėl jūs turite daugybę vis agresyvėjančių veiksmų tų jūsų dvasios brolių ir sesių prote, kurie imasi agresyvių veiksmų naikindami net ir fizinę gyvybę, kurią patys yra sukūrę – išleidę į šitą nuostabų šviesos pasaulį.
Anksčiau tokių pasireiškimų nebuvo. Anksčiau buvo dogmatinio, Mūsų tikrovėje neegzistuojančio, tokio dogmatišku pavidalu Dievo – baudžiančio, kerštaujančio, reikalaujančio paklusimo - samprata. Tačiau net ir tokia samprata leisdavo žmogui palaikyti tam tikrą drausmės lygį, savęs suvaržymo lygį.
Dabar, kada jūs išvystėte materialią civilizaciją tiek aukštai BE DVASINIO PAGRINDO, JŪS VISIŠKAI ATITRŪKOTE NUO MŪSŲ. Todėl dauguma nebetiki Mūsų egzistavimu iš viso, ir nenori pripažinti Mūsų buvimo ne tik jų viduje, bet išvis Kosminėje Kūrinijoje. Jie džiaugiasi tuo, ką šią akimirką yra sukaupę bet kokia sąskaita, materialia prasme; ir šituo džiugesiu mėgina savąjį gyvenimą pripildyti, nesuvokdami, kokia tai yra praraja, kada stovi ant bedugnės krašto ir nemato, kad jie per pusę žingsnio – JAU NEBE PER ŽINGSNĮ! – PER PUSĘ ŽINGSNIO – KAD ĮKRISTŲ Į PAČIĄ BEDUGNĘ, IR SAVA VALIA.
Todėl, mano mylimieji vaikai, nė vieno AŠ jūsų neatstumiu, tačiau TOKIA DIDŽIULĖ DALIS jūsų dvasinių brolių ir sesių PATI SAVO VALIA apsisprendžia atsisakyti šito Mūsų pasiūlyto tikrovės gyvojo pasireiškimo ir augimo visų – ir jų – labui kelio –. TIKROVĖS PAŽINIMO, MŪSŲ ATRADIMO VIS AUKŠTESNIU LYGIU, IR SAVĘS ĮPRASMINIMO ĮVAIRIAIS PATYRIMAIS IR DARBAIS DRAUGE SU MUMIS – šito kelio, kuris jiems yra, atrodytų, neapsakomai sunkus, neįveikiamas, nesuprantamas, neegzistuojantis.
Todėl DĖL SAVO DVASINIO AKLUMO JIE TAMPA PRIEŠAIS SAU PATIEMS. Pavargsta nuo šitokio gyvenimo, kokį jie gyvena materialiu pavidalu šitoje kartoje ir šitame amžiuje.
Ir dėl to Mes negalime prieštarauti JŲ valiai, PRIĖMUS GALUTINĮ SPRENDIMĄ, ATSISAKYTI ŠITO KELIO.
BET MES TAIP PAT MATOME NUO PABAIGOS IR ŠVIESĄ ŠITOJE PLANETOJE. Šitoji šviesa yra JŪSŲ-MŪSŲ mylimieji vaikai, rankose ir širdyse. Jūs esate tie, kurie PRIPILDYSITE PLANETĄ GYVĄJA ŠVIESA, GYVUOJU KELIU LIUDYDAMI KITIEMS JO PRASMINGUMĄ, TIKRUMĄ, IR AMŽINYBĘ.
Ir JŪSŲ DĖKA bus tokia akimirka, kada šitame pasaulyje KIEKVIENAS šituo gyvuoju keliu žengs BE ABEJONIŲ, kaip natūraliai – šiandien – absoliuti jūsų dauguma žengia materialios civilizacijos sukurta, iliuzinės tikrovės pasiūlyta, labai trumpa iškrėipto kelio atkarpa.
Mano mylimieji vaikai, Aš jus raginu – kaskart – iš vidaus, nors jūs Mūsų raginimo neišgirstate, EIKITE AMŽINYBĖS KELIU, NEATSISAKYKITE JO, NEBIJOKITE NIEKO! ŠITAME KELYJE NĖRA SKAUSMO IR KANČIOS, LIGOS IR BET KOKIO JŪSŲ SUNAIKINIMO.
NEBIJOKITE!
NIEKAS JUMS NEGALĖS PAKENKTI, KADA JŪS BŪSITE GYVAME RYŠYJE SU MUMIS IR ATSIDAVĘ MŪSŲ VEDIMUI.
ŽINOKITE, JŪS ESATE MŪSŲ MYLIMIEJI VAIKAI – KAIP IR VISI YRA MŪSŲ MYLIMIEJI VAIKAI – BET JŪS ESATE APVAIZDOS SAUGOMI DĖL TO, KAD JŪS ESATE MŪSŲ EVOLIUCIJOS DRUSKA ŠITAI PLANETAI ŠITOJE KARTOJE IR ŠITAME AMŽIUJE. TODĖL MES JUS GLOBOJAME IR VEDAME IŠSKIRTINĖMIS APSAUGOS SĄLYGOMIS.
DĖL NIEKO NESIJAUDINKITE, BET BŪKITE VEIKLŪS.
PASITIKĖKITE MUMIS, IR VEIKITE DRAUGE SU MUMIS.
IR APVAIZDA JUMS JAU YRA SUTEIKTA, KAD BENDRADARBIAUDAMI SU JA JŪS SAVE ĮPRASMINTUMĖTE VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas Tėve, už tą nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
--------------------------
Nuoširdus ačiū Rimantui iš Kauno už šito mokymo įrašymą ir išrašymą, kad galėtų su juo susipažinti visi mūsų svetainės lankytojai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-08-09 16:05:11
Komentarai
Taip, mielas Emili, visi vyrai ir moterys yra priešingų lyčių gyvulinės kilmės tvariniai. Toks yra Rojaus Trejybės sumanymas ne tik Urantijoje, bet ir visose kūrinijos planetose apgyvendintose materialiais mirtingaisiais, kuriems Trys Šaltiniai ir Centrai kiekvienam atskirai padovanoja dvasinę asmenybę, laisvą valią, ir Minties Derintoją-Rojaus Trejybės dvasios fragmentą. Šitos dovanos suteikia galimybę kiekvienam mirtingajam pradėti tą nuostabią evoliucinę dvasinio asmens atsiskleidimo kelionę nuo pačios žemiausios pakopos, kai materialus gyvulinės kilmės mirtingasis pradeda tolti nuo savo gyvulinės kilmės savo laisva valia trokšdamas tapti pačio aukščiausio dažnio virpesių ištobulinta dvasia per pažadintą, atradusią Rojaus Trejybę savyje, ir atsivėrusią dvasią. O Rojaus Trejybės padovanotas aukštesnis protas atskiria žmogų nuo visų kitų gyvūnų, kad mes, turėdami savimonę, galėtume suvokti Rojaus Trejybę, kūriniją, kitas dvasines asmenybes, dvasines būtybes, kad galėtume suvokti net ir patys save kaip materialų mirtingąjį su tuo savanaudiškuoju ego, ir tuo pačiu kaip dvasinį asmenį su atsiskleidžiančiu dvasinio asmens dieviškuoju aš, pasireiškiančiu meile, gėriu, teisingumu, gailestingumu, dvasingumu, Rojaus Trejybės išmintimi. Tokie, dvasiškai pabudę, Urantijos mirtingieji, kurių likimas yra, susiliejus su Rojaus Trejybės dvasios fragmentu, suteikiant atsiskleidusią dieviškomis savybėmis asmenybę šitai ikiasmenei dvasinei būtybei, sugrįžti į savo dvasinės kilmės tikruosius namus, į Rojų, pas tikruosius dvasinius Tėvus – Tris Šaltinius ir Centrus.Ir jeigu vyras bučiuojantis „ gražią moterį, žmoną, meilužę ir pan.‘ašiai “ ar moteris bučiuojanti gražų vyrą, savo sutuoktinį, meilužį, ir panašiai nemato jokio skirtumo tarp to instinktų lygyje pasireiškiančių virpėjimų ir pabudusios dvasios virptelėjimo gyvais dvasios meilės virpesiais, kurie išsilieja Rojaus Trejybės meilės banga į atsivėrusiojo vidų tai reiškia vieną – kad tokių vyrų, ir tokių moterų dvasių dar nepasiekė Rojaus Trejybės gyvoji meilės kibirkštis. Kadangi jų dvasios yra dar miegančios, tai aišku, kad tokių subtilių virpesių jie negali kol kas dar pajausti, patirti, negali kol kas dar savo gyvuliniu, nesudvasintu, materialiu protu suvokti esantį skirtumą, ir net nesuvokia kas yra tas dvasingas žmogus, kas yra tas dvasinis gyvenimas laikiname materialiame fiziniame kūne pasireiškiant drauge su Rojaus Trejybe meilės, gėrio veiksmais visumos gerovei, neišskiriant nei vieno.
Ir tiktai dvasiškai pabudęs žmogus pamato skirtumą tarp besiskleidžiančio dieviškojo aš ir to žmogiškojo savanaudiško aš, kuriame yra toks gausus rinkinys įvairiausių savanaudiškų norų, kuriuos kiekvienas, kol kas dar dvasiškai nepabudęs, visaip išsivinguriuodamas stengiasi patenkinti, norėdamas patirti malonumą, kuris, pasirodo, yra labai ir labai trumpalaikis, o tada sukyla ir visos nelabai malonios emocijos, kurias taip pat yra nelengva nuraminti, ir taip pasaka – be gražios ir laimingos pabaigos.
Ir tiktai dvasiškai pabudęs žmogus aiškiai suvokia kas yra iliuzinė meilė, o kas yra tikroji, dvasinė, meilė, kuri pasiekia kiekvieną atsivėrusį iš vidaus iš Meilės Šaltinio per gyvą gyvą ryšį.
Tėvas-Rojaus Trejybė moko mus:
„Meilė – tai nėra elektrocheminė formulė, kurią jūsų mokslas ima vis labiau piršti jums į galvas, kad meilė sukuria atitinkamus hormonus, sukuria net jūsų klaidingai interpretuojamos laimės hormonus.
... Tai, ką meile vadinate JŪS, labai dažnai neturi nieko bendro su Manąja meile, nes jūs labai dažnai instinktus supainiojate su Mano meile. Tai, kad jūs sakote, kad jaučiate meilę priešingai lyčiai ar savo vaikui, motinai, tėvui, tai nėra MANO TIKROJI MEILĖ. Tai Mano sumanyto evoliucinio plano instinkto pasireiškimo forma primityvioje gyvulinėje visuomenės išsivystymo fazėje. Tačiau ši fazė yra būtina – kaip pakopa – žengiant į Manosios meilės realią tikrovę, kurioje instinktai nustoja viešpatauti ir jų vietoje dominuoja Manosios meilės DVASINIS PASIREIŠKIMAS, kuris ir apima kiekvieną visuomenės narį, ir visų narių atžvilgiu šis narys išreiškia lygiai tą pačią MANO MEILĘ – REALIĄ IR NEIŠKREIPTĄ – VISIEMS visuomenės nariams VIENODAI – nė vieno neišskiriant ir nė vieno neatstumiant.
... Jos iškraipymai ir trūkumai atsiranda tik tokioje primityvioje, dar barbariškoje, dvasinio išsivystymo prasme, visuomenėje, kuri yra visiškai supainiojusi Manosios meilės reiškinį su savo instinktų ir ydų pasireiškimo išrorinėje aplinkoje veiksmais ir patyrimais.
Manoji meilė nėra susieta su FIZINE INSTINKTO PASIREIŠKIMO IŠRAIŠKA, KADA JŪS NET SEKSĄ JAU VADINATE MEILE, IR NET TOKĮ IŠKREIPTĄ RYŠĮ, KAIP LYTINĮ SANTYKIAVIMĄ TARP VIENOS LYTIES NARIŲ JŪS IRGI PAVADINATE MEILE. Tai nėra nei meilė, nei Manoji valia, kad šitaip Urantijoje būtų iškreiptas požiūris į Mano meilę.“
O vaikai, mielas Emili, iš meilės gimsta tiktai tuomet kai „Tiktai skirtingos abi lytys, suėjusios į DVASINĘ HARMONINGĄ MEILĘ, sukuria drauge su Manimi ir sveikus palikuonis, kitus Mano vaikus – Mano sūnus ir dukras.“ Ir tiktai drauge su Rojaus Trejybe, o ne kitaip, gimsta meilės vaikai. Bet kadangi tokių dvasia pabudusių ir palaikančių gyvą ryšį su Gyvuoju Meilės Šaltiniu, ir net pasikviečiančių Rojaus Trejybę į kūdikio sukūrimo akimirką kol kas dar nėra, tai todėl visoje Urantijoje gimsta tiek daug „netičiukų“, nes absoliuti dauguma vyrų ir moterų gyvena vien tiktai tenkindami savo lytinius norus, ir to pasitenkinimo pasekmės yra tragiškos – kiek daug yra visame pasaulyje niekam nereikalingų, nemylimų vaikų, o juk mes visi esame broliai ir sesės pagal dvasios ryšį. Bet šitai suvokia tiktai sudvasintas protas, ir net tik suvokia, bet ir gyvena meilės šviesa, ir veikia kiekvienas savojoje aplinkoje kaip mylintis dvasinis brolis ar dvasinė sesė, mylintis ne iliuzine meile, bet Rojaus Trejybės visaapimančia meile.
Prisiminiau filmą apie Mauglį, kuris nuo kūdikystės augo džiunglėse tarp gyvūnų, tapęs tos gyvūnų šeimos nariu. Jo šūkis buvo: „Aš ir tu esame vieno kraujo!“ Mes visi taip pat esame vieno kraujo, nes esame kilę iš tos pačios gyvybinės plazmos, bet tuo pačiu mes visi esame tos pačios dvasios, nes esame kilę iš Vieno Dvasinio Šaltinio. Ir būtent šitas dvasinis ryšys yra patvariausias, nes jis yra amžinas, kaip amžinas yra tas Gyvasis Dvasinis Šaltinis-Rojaus Trejybė, nenutrūkstamai liejasi gyvoji meilės energija, kurią įsisavina tik tas Rojaus Trejybės vaikas, kurio dvasia yra atsivėrusi, ir tiktai toks Rojaus Trejybės dvasinis sūnus ir dvasinė dukra net ir toje žemo dažnio virpesių terpėje oriai taria: „Aš ir tu, ir mes visi esame viena dvasioje per dvasios atsivėrimą Trims Šaltiniams ir Centrams.“
„ Kuo labiau atsiveriate Man, tuo labiau ir pajuntate savo paties viduje Mano pasireiškimą per Mano fragmentą – Minties Derintoją – ir tuo aktyviau veikiate visų šviesos labui, kaip jus šitaip ryžtingai ir aktyviai skatinu jus Aš kiekvieną iš vidaus. TAI IR YRA MANOJI MEILĖ. Kitokios meilės nėra – ir būti negali. Kitokia meilė yra iliuzija, kurioje iki šiol, jūs klaidžiojate kaip rūke ir klaidingai vadinate meilę net FIZINĮ potraukį kitam asmeniui. Kaip gi gali būti meilė kitiam asmeniui, jeigu jūs nesate atradę Manęs savyje kaip tos meilės ŠALTINIO IR CENTRO?“
Telydi jus Rojaus Trejybės palaiminimas.
Su meile,
Violeta
2011-08-15 00:55:21
Taip iseina, kad nevisada vaikai gimsta is meiles. uztai ir situacija siuo metu zemeje nepavydetina. daznai vaikai gimsta is aistros is emociju, kartais per prievarta o dazniausiai netycia. tokius dalykus jau turetum zinot. Bet kada vaikai yra planuojami ir tevai tam atitinkamai pasiruosia, tada vaikai ir gimsta is meiles. ir tokie vaikai daznai skiriasi savo imlumu dvasinems energijoms. labai gerai Visas sis procesas aprasytas Anastasijos knygose, tik negaliu tiksliai pasakyti kurioje.
valdasAirija1
2011-08-13 23:53:03
LABAI įdomu Valdai iš airijos , labai įdomu . Reiškia žmonės visi gyvuliai , o aš maniau , kad vaikai gimsta iš meilės .
emilispetras
2011-08-13 21:51:02
Paaiskinti kas yra meiles virpesiai ymanoma, bet tikri meiles virpesiai yra tik patiriami, tai kas vyksta tarp Dviejų lytinio akto metu yra aistra, emocijos. Palaima jai tai kvėpavimas,čia kama sutros specialistai su manimi gincytusi, bet aš ne apie tai, o tikra meile yra patirtine gilumine sąmonės būsena, kuri ateina is kūrėjo. Ir tai yra Virpesiai kuriuos norisi lieti atgal kurejui arba į aplinka. Bet vėlgi ilgai ir daug nekalbant pasakysiu, kad tai turi būti patirta, tol kol tai nepatirta galima kalbėti ir kalbėti ir kalbėti, o vistiek žmogus neatskirs kas yra tie tikri meiles Virpesiai, vadindamas emocijas, aistras ir kitu emociju maisatį Meile. Meile patiriama garbinimo metu, jos prisipildoma per Malda, per užuojauta,per samoninga, tarnavima.
valdasAirija1
2011-08-13 20:54:39
Miela Laima , štai tu paėmei citatą , kad užtenka ir vieno virptelėjimo širdyje ir tu jau esi sujungtas su Rojaus Trejybe .
Labai įdomus dalykas . O praktiškai , per bučinį , ar aš galiu pajausti tapatų suvirpėjimą savo širdyje , kaip Rojaus Trejybės pasiustą jos meilės ženklą .
Štai aš bučiuoju gražią moterį , žmoną , meilužę ir pan. Reikia manyti , kad mano širdis tikraii pajaus labai daug virpesių , jeigu tik tie bučiniai bus su motyvu .
Kaip tau atrodo , ar tai bus , taip vadinamas gyvulinis mano širdies virpesys , ar iš Rojaus Trejybės , mane sujungiantis meilės virpesys per mylimą moters kūną ?
Labai noriu , kad jūs visi mieli mokytojai , paaiškintumėte , kaip man atskirti tuos savo širdies meilės virpesius.
Su meile visiems , Emilis
emilispetras
2011-08-13 18:32:11
Mielieji, Urantijos planetoje nuo Melkizedeko laikų, kai jis prieš keturis tūkstančius metų žmogaus pavidalu gyveno planetoje ir atnešė nuostabią tiesą, kad vien tik įtikėjimu galima pasiekti amžiną gyvenimą, nebuvo tokių palankių sąlygų tam įtikėjimui pasiekti. Užbaigtas buvusio Satanijos sistemos Valdovo Liuciferio maištas, planetoje yra atstatomos viso ryšio grandinės,yra epochinis apreiškimas "Urantijos Knyga", Jėzaus Kristaus kreipimasis į žmoniją "Kalbu jums vėl", Rojaus Trejybės Asmenų mokymai, yra Urantijos planetos mirtingasis, kuris jau patyrė įtikėjimo gelmę ir mus to moko, moko užmegzti ryšį su Trimis Kūrinijos Šaltiniais ir Centrais.
Tėvas sako:"Šitas ryšys nėra stiprus; jis yra trūkinėjantis, seklėjantis, vėl gilėjantis, tačiau nepriklausomai nuo jo seklumo ar gelmės, užtenka net VIRPTELĖJIMO JŪSŲ VIDUJE, KAD JŪS ĮTIKĖJOTE, ir jūs turite tą nuostabų visraktį, atrakinantį visas spynas ir duris, per kurias ir galite patekti pas Mus."
Tas virptelėjimas ir yra meilės, kurią skleidžia Rojaus Trejybė pajautimas savo atsivėrusia dvasia. Užtenka vieno tokio virptelėjimo ir mes patvirtiname savo, kaip Rojaus Trejybės vaikų tapatybę, kuri pradeda atskleisti mūsų asmenybės potencialą.
Ką reiškia visas iliuzinis gyvenimas iki to virptelėjimo? Tai tiesiog dvasinis miegas, kurio metu visai savęs neindentifikavome kaip Rojaus Trejybės bendrakūrėjai., iš tiesų, ir negyvenome taip , kaip mums skirta gyventi, nes nevykdėme savo Tėvų valios, kurioje yra ir tas virptelėjimas.
Taip atsibudę, mes gauname dar ir papildimą Apvaizdos apsaugą, apie kurią mokymuose ne kartą jau kalbėjo Rojaus Trejybės Asmenys. Apie tą pačią apsaugą užsimena ir Urantijos Knygos dokumentų sudarytojai:"Per daugelį tūkstančių metų, tą rodo Jerusemo archyvai, kiekvienoje kartoje gyveno vis mažiau ir mažiau būtybių, kurios galėjo patikimai bendradarbiauti su savaime veikiančiais Derintojais. Tai nerimą keliantis vaizdas, ir Satanijos vadovaujančios asmenybės palankiai žiūri į pasiūlymus, kuriuos pateikia jūsų planetos kai kurie tiesioginiai prižiūrėtojai, kurie pasisako už tai, kad būtų imtasi priemonių puoselėti ir apsaugoti Urantijos rasių aukščiausiuosius dvasinius tipus."
Įtikėję mes neprarandame nieko, tačiau gauname amžiną gyvenimą, meilės būseną, Apvaizdos apsaugą, mes pradedame GYVENTI.
Kviečiu visus į Rojaus Trejybės šventovę mokytis GYVENTI.
Su meile.
Laima
2011-08-10 18:36:23
Labai gilus ir prasmingas mylimo Tėvo mokymas, perteiktas mums, kad dar plačiau ir giliau suvoktume tas situacijas, kurios vyksta šiuo metu visoje planetoje. Ir kokios gi skaudžios pasekmės nusimato tiems mūsų sielos broliams ir sesėms, kurie savo laisva valia iš nesuvokimo ir tamsos kupini, atsisako pačios tobuliausios ir tikriausios šioje kūrinijoje pagalbos – mūsų dvasinių Rojaus Tėvų. Jie tiesiog visiškai ir dažnai paniekinančiai atstumia Kūrėjo meilės glėbį. Šiuo metu aš jau nebeįsivaizduoju, kaip taip galima pasielgti? O gi galima, kai sunki ir tirštos tamsos aplinkos terpė persmelkia ne tik sielą, o ir kiekvieną kūno ląstelę, kada darosi sunku gyventi, žmogus ir pasielgia taip, kaip elgiasi šiuo metu dauguma mūsų sielos brolių ir sesių, kada juose viešpataujantis gyvulinis protas pasireiškia chaoso kėlimu materialiais veiksmais prieš kitus ir save patį. Jie dažnai nebesugeba atverti savo sielos Kūrėjui, nes tai atrodo lyg status ir neįveikiamas kalnas.
Šioje dabartinėje situacijoje aš tikrai nematau kitos išeities iš sunkios padėties kaip tik patiems nuoširdžiai atverti savo sielą Tėvui-Rojaus Trejybei, pasikalbant apie iškilusius sunkumus paprastais savais žodžiais. Jei tai darome nuoširdžiai, tai ir pagalba patiriama greičiau, greičiau pajuntamas nuraminimas ir aiškumas. Šitaip ir pati kalbuosi su Rojaus Tėvais, melsdamasi ir už kitus, nors tuo pačiu žinau, kad pats žmogus turi dėti pastangas, o ne kažkas kitas už jį. Bet žinau ir tai, kad mūsų nuoširdžiai atsivėrusių maldos sustiprina tuos asmenis, kuriems tuo metu sunku, sustiprina juos ir nuramina. Maldos galia yra labai didelė, nes jos metu iš atvertos sielos meilės virpesiai akimirksniu pasiekia tą asmenį, už kurį meldžiamės.
„Mano mylimieji vaikai, Aš jus raginu – kaskart – iš vidaus, nors jūs Mūsų raginimo neišgirstate, EIKITE AMŽINYBĖS KELIU, NEATSISAKYKITE JO, NEBIJOKITE NIEKO! ŠITAME KELYJE NĖRA SKAUSMO IR KANČIOS, LIGOS IR BET KOKIO JŪSŲ SUNAIKINIMO.“ Taip, Tėvas-Rojaus Trejybė visada skatina mus nepasiduoti sunkumams, o atsiverti Jiems daugiau. Aš taip pat, jei ne visada išgirstu paskatinimą, užtat pajaučiu dvasinį impulsą kupiną ryžto, stiprybės eiti pirmyn, pajuntu tą dvasinę trauką, kuri skatina žengti dar ir dar vieną žingsnelį į priekį, kad ir kokius sunkumus ar abejones patirčiau savojoje aplinkoje. Tuomet suprantu, kad tik žengiant jie išsprendžiami, ko ir moko dar kartą šis Tėvo mokymas; tuomet pamažu ištirpsta pasąmoninės baimės, išnyksta ligos. Nes Kūrėjo gyva energija yra tobula!
Aš esu labai dėkinga savo ir visų mūsų tikriesiems Dvasiniams Tėvams už tokį tobulą meilės glėbį!
Jurgita
2011-08-10 14:03:22
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]