Forumas: temos peržiūra
Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas - ar mokytojas atsakingas už mokinį - perduotas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, 2010 02 13
Amžinojo Sūnaus- Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Brolio mokymas-atsakymas, perteiktas po gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės šventovėje, 2010 02 13.
Violeta:
Mylimas Amžinasis Sūnau, kaip mokytojas yra atsakingas už mokinį?
Algimantas:
Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, aš esu pasirengęs priimti tavo mokymą, suteikiamą mums, ir pagarsinti jį, kad galėtų išgirsti ir kiti mano sielos broliai ir sesės.
Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis:
Mano mylimieji vaikai, Aš jus garbinu ir šlovinu savo meile taip, kaip jūs šlovinate Mane savo atsivėrusia siela, kaip jūs garbinate iš pačios sielos gelmės. Per šitą garbinimą mes esame viename nenutraukiamame gyvame ryšyje. Ir tada jūs galite sau teigti - Aš ir kiekvienas iš jūsų esate dvasinėje vienovėje, kuri yra neperskiriama ir nenutraukiama NIEKIENO kito valia tik jūsų PAČIŲ ASMENINE valia.
Mano mylimieji vaikai, jūs einate TUO GYVUOJU keliu, KOKIU ĖJO JĖZUS prieš du tūkstančius metų, kada nešė ŠVIESĄ savo aplinkai. Jis turėjo daugybę pasekėjų, kurie vienu metu jį palaikydavo, bet kažkiek aplinkai paveikus juos savaja tamsa, išsigąsdavo ir atsitraukdavo.
Jėzus NESUSVYRAVO, IR NIEKADA NEJAUTĖ ATSAKOMYBĖS DĖL KITŲ, NUO JO PASITRAUKUSIŲ, MOKINIŲ. Jis negali prisiimti atsakomybės už KITŲ laisvos valios panaudojimo sprendimus.
Jis yra atsakingas tiktai, kad palaikytų kuo gyvybingesnį ryšį savo laisva valia su Manimi, kad įvykdytų savo misiją, ir jeigu jis yra gyvame ryšyje su kiekvienu iš Mūsų Rojaus Trejybės Lygiaverčių Asmenų, jis žino Šviesos GYVĄJĄ tiesą, ir šita šviesa jis dalinasi su visais; dalinasi tam, kad apšviestų – kiekvienam pagal savojo atsivėrimo laipsnį ir poreikį. Ir kiekvienas jam nuoširdžiai atsivėręs tampa nuoširdžiu mokiniu, kuris priima savo laisvos valios sprendimus, kurie taip pat nukreipti visų labui; nukreipti dėl to, kad jie priimti iš atsivėrusios sielos.
Siela turi savojo ĮTIKĖJIMO LAIPTELIUS. Tie laipteliai yra BEGALINIAI.
Kiekvienas pagal SAVOJO įtikėjimo laiptelį supranta dvasinį mokymą.
Ir dvasinis mokymas NĖRA skirtas KONKREČIAI KIEKVIENAM, kada jis sakomas VIEŠAI VISIEMS. Jis skirtas PAČIAI RYŠKIAUSIAI šviesai apreikšti TIEMS, KURIE jau šitai tiesai YRA PRIBRENDĘ. Tačiau minioje tokiai šviesai pasirengusiųjų yra tiktai vienetai. Ir vienas gali priimti šviesą, visi kiti gali nusigręžti nuo jos, o sielos atsivėrimo ir įtikėjimo laipsnis leidžia šitą gautą šviesos mokymą panaudoti; panaudoti arba išmintingai, arba klaidingai.
Tačiau jūs – žinokite – kad KLAIDA – TAI NĖRA NUODĖMĖ.
Klaida – tai yra tiktai neišmintingas metodo panaudojimas tam, kad pasiektų savo sielos brolius ir seses. Jis gali būti vienam priimtinas, kitam atmestinas.
Jeigu šviesa yra skelbiama daugeliui, ir jeigu motyvas yra, kad šita šviesa žadintų tuos, kurie jau yra ištroškę gyvosios šviesos, tuomet šita ryškiausia šviesa paskleidžiama taip, kad ji patenkntų poreikį tų, kurie siekia pačios ryškiausios šviesos. Tačiau net ir ta siela, kuri nėra pasirengusi dar šitai šviesai, bet yra nuoširdi, savo viduje, per gyvą ryšį Man, ji niekada nejaus akinimo. Ji nesupras, bet trokš supratimo ir jaus, kad šitame šviesos mokyme yra kažkas, ko ji nesupranta, bet kažką ji nori išsiaiškinti.
Žinokite, kiekvienas, kuris atmeta bet kokią jam nesuprastą tiesą, nėra nuoširdus. Nuoširdus stengiasi tiesą pažinti. Jis pripažįsta, kad jos dar nesupranta, bet siekia ją išsiaiškinti. Atmetęs ją, jis nėra nuoširdus. Jis tiktai yra pasidavęs savojo žmogiškojo materialaus proto ambicijai – tai, kas jam nepriimtina, atmesti, ir net paniekinti tą, kuris sako šitą šviesą; kaip ir niekino Jėzaus sakomą šviesą absoliuti dauguma. Net ir kėlė ranką prieš jį, mėgindami užmėtyti akmenimis! Jų žvilgsnis ieškojo, kur surasti akmenį, kad būtų paleistas į jį, ir jeigu ne Tarpinių Būtybių įsikišimas, būtų akmuo sviestas į Jėzų! Bet ne tokia buvo Tėvo valia, ir Tarpinės Būtybės sulaikė jų rankas. Dėl to prasiskyrė minia, ir Jėzus galėjo netrukdomas praeiti pro tik ką buvusią įtūžusią minią ir nusprendusią, kad ne pagal juos pasakytą šviesą, šitos šviesos skelbėją reikėtų nubausti taip, kaip jų žmogiškasis savanaudiškas protas diktuoja bausmės formą – mesti akmenį, kad jis gyvas nebūtų.
Dvasinis mokytojas negali būti be ryšio su Mumis – per garbinimą, per nuoširdžią maldą, per giliausios ir ryškiausios dvasinės šviesos, perteiktą materialiu pavidalu, studijavimą, ir per bendrą su Mumis gėrio kūrimą VISŲ LABUI. Tačiau tokius savuosius patyrimus, savąjį šviesos įsisavintą lygį, jis skelbia nuoširdžiai ir tikėdamas Mūsų vedimu iš vidaus, kad jau yra pasirengusių tai šviesai kitų Mūsų vaikų, jūsų sielos brolių ir sesių, kurie išgirs šitą žodį, neapaks nuo šitos šviesos ir priims, ir sudaigins šitą sėklą savo jau parengtoje dirvoje.
Mokytojas savo šviesos spindulį REGULIUOJA; reguliuoja pagal tą vedimą, kokį jo atsivėrusi siela gauna iš vidaus.
Todėl – žinokite – nepergyvenkite dėl to, KĄ jūs sakysite. Atsiverkite Mums, ir jūs pajausite vedimą iš vidaus, KOKIUS žodžius jūs tarsite, KOKIA galia jie skambės, nes galia jūsų augs, kuo stiprės jūsų dvasinis ryšys su Mumis. Ir kuo giliau jūs jausite Mūsų vedimą iš vidaus, tuo stiprės jūsų tiesos styga.
Ir ateina ta akimirka, kada jūs tarsite tuos žodžius, kurių dabar dar nedrįstate ištarti, nes jūs nepasitikite, manote, kad jūs įžeisite kažką.
Niekada nebijokite, kad jūs įžeisite, sakydami NUOŠIRDŲ TIESOS ŽODĮ, KADA JŪS JUNTATE MŪSŲ VEDIMĄ IŠ VIDAUS. ATSIDUOKITE ŠITAM VEDIMUI.
Mes niekada NĖ VIENO iš jūsų nesame įžeidę, nors Mus daug kas keikė ir įžeidinėjo, ir dabar keikia ir įžeidinėja, ir nusisuka, ir tą jie daro laisva valia. Juk jie yra ir Mūsų vaikai, bet Mes negalime pakeist jų laisvos valios sprendimo. Mes nesame atsakingi už jų priimamus laisva valia sprendimus. Mes esame atsakingi už tai, kad apipiltume juos visa meile, bet Mes neatsakingi, KIEK jie atsivers Mums, kad Mūsų meilės pasiimtų.
Mes jiems suteikiame tą visą pačią ryškiausią šviesą, ir jie tiktai, nuo atsivėrimo Mums, tesugeba jos pasiimti mažytį spindulėlį; o absoliuti dauguma ir šitam spindulėliui yra užvėrę savo vidų; ir keikia Mus, kad Mes baudžiame juos, skaudiname juos, neatnešame jiems išlaisvinimo iš kančių. Ir dar net drįsta melsti, kad Mes nubaustume kitus, kurie juos skriaudžia, iškeldami juos, prašančius bausmės kitiems, atstumdami kitus, kuriuos turėtume bausti!
Tokia jų yra laisva valia pagal jų gyvulinio proto sampratą.
Mes jiems siunčiame dievišką dvasinę išmintį, kurią jie patys atstumia laisva valia, ir Mes žinome, kad jie atstums, ir vis tiek Mes siunčiame šitą išmintį, nes Mes ją siunčiame visiems. VIENODAI. PASIRENGUSIEMS IR NEPASIRENGUSIEMS. Siunčiame ir per jus, nes jūs jau atsiveriate Mums, galite savo materialiais veiksmais paliudyti Mūsų gyvą išminties veikimą jūsų viduje ir pasireiškimą per jūsų gyvenimo elgesį.
Nebijokite spindėti Mūsų pačiu ryškiausiu spindėjimu, nes, žinokite, yra tarp jūsų jau laukiančių to jūsų pavyzdžio, nes jie yra jau tam savo dirvą viduje išpurenę; išpurenę kitais dvasiniais mokymais, kurie nesuteikia jiems nusiraminimo ir to pagrindo, į kurį galėtų atsiremti, ir laukia paties ryškiausio spindulio iš jūsų, ir jie pasakytų: ”Štai šito spindulio mums ir stigo iki šiol!“ ir tartų ačiū jums už tai, KURIS YRA SKIRTAS JUMS PELNYTAI, NES JŪS IŠDRĮSOTE NEŠTI RYŠKIAUSIĄ ŠVIESĄ.
Bet nelaukite, kad jums už tai dėkotų tamsos sielos broliai ir sesės, kurie bijo šitos šviesos. Jie suras būdų kaip jums kenkti, šmeižti, niekinti. Ir tą darys, nes jūs esate pirmieji, kurie nešate gyvąją šviesą IŠ MEILĖS. Ir NAUJĄ GYVĄJĄ RELIGIJĄ NEŠATE, KAD APIMTŲ VISĄ PASAULĮ TAM, KAD ŠVIESA BŪTŲ PATIRIAMA PER MŪSŲ GARBINIMĄ VISAME PASAULYJE.
Tokia yra Mūsų sumanyta evoliucija. Ir ji apims visą Mūsų vaikų žmoniją TIEK, KIEK JŪS TAPSITE MŪSŲ GYVAISIAIS ŠAUKLIAIS, TIEK, KIEK JŪS ŠVIESITE GYVAI, NEBIJODAMI, KAD JUS GALI APLINKA MĖTYTI KAIP AUDRINGOJE JŪROJE MAŽYTI LAIVELĮ.
Kada jūs turėsite gyvą ryšį su Mumis, pasitikėjimas jūsų augs ir jums audringa kažkada buvusi jūra taps vis labiau rimstančia, nes šmeižtai jūsų nebepasieks, panieka jūsų nebežeis, įniršis jūsų nebeskaudins. Jūs gyvensite Mūsų meilės virpesių vandenyne, kuriame yra milžiniška ramybės gelmė. Ir jūs jausite tą pasitikėjimą Mūsų gelme, esančia jūsų viduje; ir jūs ją atversite daugiau – per garbinimą ir maldą – ir drąsėsite savo materialiu veiksmu šitame Mums visiems taip stingančios šviesos pasaulyje.
VISA KŪRINIJA LAUKIA JŪSŲ ŽINGSNIO, KAD NEBIJOTUMĖTE JĮ ŽENGTI IŠREIKŠDAMI SAVO SIELOS VIRPESIUS SAVO APLINKOJE, KOKIA JI BEBŪTŲ JUMS NEPALANKI.
NEBIJOKITE. JŪS ESATE MŪSŲ MEILĖS VAIKAI. GYVI VAIKAI. MAUDYKITĖS MŪSŲ MEILĖJE. DALINKITE JĄ BE BAIMĖS IR RYŽTINGAI.
Algimantas:
Ačiū tau mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli. Ačiū už šį nuostabų apreiškimą. Ačiū tau. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
-----------------
Nuoširdžiai sakau ačiū tau, miela sielos sese Violeta, už šio mokymo, ir kitų Rojaus Trejybės šventovėje gaunamų mokymų, įrašą.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2010-02-24 14:43:44
Komentarai
"Tačiau net ir ta siela, kuri nėra pasirengusi dar šitai šviesai, bet yra nuoširdi, savo viduje, per gyvą ryšį Man, ji niekada nejaus akinimo. Ji nesupras, bet trokš supratimo ir jaus, kad šitame šviesos mokyme yra kažkas, ko ji nesupranta, bet kažką ji nori išsiaiškinti.Žinokite, kiekvienas, kuris atmeta bet kokią jam nesuprastą tiesą, nėra nuoširdus. Nuoširdus stengiasi tiesą pažinti. Jis pripažįsta, kad jos dar nesupranta, bet siekia ją išsiaiškinti. Atmetęs ją, jis nėra nuoširdus. Jis tiktai yra pasidavęs savojo žmogiškojo materialaus proto ambicijai – tai, kas jam nepriimtina, atmesti, ir net paniekinti tą, kuris sako šitą šviesą;..."
Rita
2010-12-05 14:28:37
Mielas Auriau, kadangi tu neprisimeni kur tu skaitei, kad mokytojas neatsako už mokinį, tai aš savo pamąstymus rašysiu šitoje temoje, kur Amžinasis Sūnus-Kūrinijos Motina-Kūrinijos Brolis mums perteiktame mokyme kalba būtent apie atsakomybę, kuri pasireiškia tam tikrais kiekvieno laisvos valios veiksmais pagal kiekvieno įtikėjimą – arba materialiu lygiu, arba dvasiniu lygiu. Taigi, kad tavo paieška neužtruktų, šį mokymą, Motinos-Brolio mokymą skiriu tau, na, aišku ir kitiems vis dar ir kol kas beieškantiems.
Tie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie gyvena materialiu įtikėjimu, būtent “Net ir kėlė ranką prieš jį, mėgindami užmėtyti akmenimis! Jų žvilgsnis ieškojo, kur surasti akmenį, kad būtų paleistas į jį, ir jeigu ne Tarpinių Būtybių įsikišimas, būtų akmuo sviestas į Jėzų! Bet ne tokia buvo Tėvo valia, ir Tarpinės Būtybės sulaikė jų rankas. Dėl to prasiskyrė minia, ir Jėzus galėjo netrukdomas praeiti pro tik ką buvusią įtūžusią minią ir nusprendusią, kad ne pagal juos pasakytą šviesą, šitos šviesos skelbėją reikėtų nubausti taip, kaip jų žmogiškasis savanaudiškas protas diktuoja bausmės formą – mesti akmenį, kad jis gyvas nebūtų.”
Nė vienas sielos brolis ar sesė, įtikėję dvasiniu lygiu, neieškos akmens, kad mestų į savo sielos brolį, į tokį patį brolį, nes toks dvasiškai įtikėjęs atpažįsta dvasine šviesa spindintį sielos brolį ar sesę pagal virpesius, aukšto dažnio virpesius, kuriais jis švyti iš vidaus. Tokie sielos brolai ir sesės niekada ir neieškos žvilgsniu akmens, ir nemes akmens nė vieną negyvenantį tokiu pačiu įtikėjimu, kokiu gyvena jie, nes jie į tokį neįtikėjusį žvelgia jau Rojaus Trejybės meilės ir gailestingumo žvilgsniu kaip į savo dvasinį brolį, suprasdami tokio materialiu lygiu įtikėjusio atliekamų neišmitingų veiksmų priežastį.
O jūs, tai vieni, tai kiti, užklystantys į Urantijos forumą, metat akmenį po akmens į savo sielos brolius – Algimantą ir Arūną. Jūs įžeidinėjate juos. Jūs niekinate Juos ir šmeižiate juos. Nes jų viduje esanti Rojaus Trejybės meilės šviesa ir tiesa neatitinka tos jūsų viduje esančios tamsos. Jus erzina šita šviesa. Ji apakina jus. Jūs nenorite būti savo vidinėje šviesoje, kaip nenori dienos šviesos maži tamsių olų sparnuoti gyvūnai – šikšnosparniai. Ir todėl jūs metate akmenį po akmens, norėdami, kad Trejybės meilės šviesa būtų palaidota po akmenų krūva. Bet jūsų nosiai užtemdyti Meilės Šviesą, kuri įsižiebė Tėvo-Rojaus Trejybės tai viename, tai kitame sūnuje ar dukroje. Nėra tokio akmens, kuris užgesintų Šviesą. Beprasmiai visi jūsų gyvulinio proto veiksmai. Jūs skriaudžiate ne mus, jau atradusius Dievą – Rojaus Trejybę savo viduje ir atsivėrusius Trejybės meilės šviesai. Jūs skriaudžiate tiktai patys save savo nenoru dvasiškai pabusti. Tokia jūsų kiekvieno laisva valia, kurios nepažeidžia net ir Tėvas, tos laisvos valios dovanotojas.
„ Mes jiems siunčiame dievišką dvasinę išmintį, kurią jie patys atstumia laisva valia, ir Mes žinome, kad jie atstums, ir vis tiek Mes siunčiame šitą išmintį, nes Mes ją siunčiame visiems. VIENODAI. PASIRENGUSIEMS IR NEPASIRENGUSIEMS. Siunčiame ir per jus, nes jūs jau atsiveriate Mums, galite savo materialiais veiksmais paliudyti Mūsų gyvą išminties veikimą jūsų viduje ir pasireiškimą per jūsų gyvenimo elgesį. ”
“ Bet nelaukite, kad jums už tai dėkotų tamsos sielos broliai ir sesės, kurie bijo šitos šviesos. Jie suras būdų kaip jums kenkti, šmeižti, niekinti. Ir tą darys, nes jūs esate pirmieji, kurie nešate gyvąją šviesą IŠ MEILĖS. Ir NAUJĄ GYVĄJĄ RELIGIJĄ NEŠATE, KAD APIMTŲ VISĄ PASAULĮ TAM, KAD ŠVIESA BŪTŲ PATIRIAMA PER MŪSŲ GARBINIMĄ VISAME PASAULYJE. “
Žinokite, mūsų apsauga, patikima apsauga, yra – ROJAUS TREJYBĖ. Taip pat ir atrama. Ir nėra tvirtesnės ir patikimesnės apsaugos ir atramos. Tai anksčiau, prieš dvasinį įtikėjimą, mes neturėjome į ką atsiremti, kaip neturite į ką atsiremti dabar jūs, vis dar ir kol kas dvasiškai nepabudę. Visos kūrinijos centrinė ir pagrindinė atrama yra Rojaus Trejybė ir Jos susikoncentravimo vieta – Rojaus Sala. Nėra Atramos – nėra kūrinijos. Nebūtų ir mūsų, gyvulinės kilmės Rojaus Trejybės vaikų, pačių mažiausių dvasinių kūrinių ir labiausiai nutolusių nuo Rojaus. Bet mes nesame vieniši ir apleisti. Mums suteiktos visos galimybės sugrįžti į Rojų pas savo tikruosius Tėvus subrendusiomis dvasiomis, tai yra – ištobulintomis dvasiomis. Ir kiekvienas yra atsakingas tiktai už save. Net ir Trejybė yra atsakinga tiktai už save.
“ Mes nesame atsakingi už jų priimamus laisva valia sprendimus. Mes esame atsakingi už tai, kad apipiltume juos visa meile, bet Mes neatsakingi, KIEK jie atsivers Mums, kad Mūsų meilės pasiimtų.
Mes jiems suteikiame tą visą pačią ryškiausią šviesą, ir jie tiktai, nuo atsivėrimo Mums, tesugeba jos pasiimti mažytį spindulėlį; o absoliuti dauguma ir šitam spindulėliui yra užvėrę savo vidų; ir keikia Mus, kad Mes baudžiame juos, skaudiname juos, neatnešame jiems išlaisvinimo iš kančių. Ir dar net drįsta melsti, kad Mes nubaustume kitus, kurie juos skriaudžia, iškeldami juos, prašančius bausmės kitiems, atstumdami kitus, kuriuos turėtume bausti! ”
Tai ir dvasinis mokytojas atsakingas yra tiktai už tai, kad kuo daugiau atsivertų Rojaus Trejybei ir savo atsivėrimu kuo daugiau pasiimtų meilės, gailestingumo, dvasingumo, išminties ir, kad išmintingai skleistų ir šviesą ir tiesą, ir meilę ir gėrį ir tiktai drauge su Trejybe, nes “ Dvasinis mokytojas negali būti be ryšio su Mumis – per garbinimą, per nuoširdžią maldą, per giliausios ir ryškiausios dvasinės šviesos, perteiktą materialiu pavidalu, studijavimą, ir per bendrą su Mumis gėrio kūrimą VISŲ LABUI. Tačiau tokius savuosius patyrimus, savąjį šviesos įsisavintą lygį, jis skelbia nuoširdžiai ir tikėdamas Mūsų vedimu iš vidaus, kad jau yra pasirengusių tai šviesai kitų Mūsų vaikų, jūsų sielos brolių ir sesių, kurie išgirs šitą žodį, neapaks nuo šitos šviesos ir priims, ir sudaigins šitą sėklą savo jau parengtoje dirvoje.
Mokytojas savo šviesos spindulį REGULIUOJA; reguliuoja pagal tą vedimą, kokį jo atsivėrusi siela gauna iš vidaus. “
Negali nė vienas būti dvasiniu mokytoju be ryšio su Dvasiniu Šaltiniu, ir koks jis bus dvasinis mokytojas, jeigu jis pats nestudijuos Pagrindinio Dvasinio Šaltinio perteiktų apreiškimų: Urantijos knygos, Jėzaus - Kalbu jums vėl, Rojaus Trejybės perteikiamų mokymų. Ir mes, tie, kurie esame įtikėję į Rojaus Trejybę, ne tik studijuojame, bet jau ir gyvename tais mokymais. Mes savo atsivėrimu per garbinimą, per maldą, susilieję su Trejybe, per gyvą ryšį, giliname savo įtikėjimą. Ir kiekvienas yra atsakingas tiktai už savo įtikėjimo gilinimą, už savo gyvąją komuniją su Rojaus Trejybe. Ir kiekvienas dvasiškai įtikėjęs, kadangi jis yra nuolatiniame dvasiniame ryšyje, yra dvasinis mokytojas, bet kiekvienas yra mokytojas tiktai pagal savo lygį, pagal savo atsivėrimo gelmę, pagal savo sąmonės lygį, bet tuo pačiu kiekvienas yra ir mokinys. Dvasinis mokytojas niekada nenustoja gilinti ir plėsti dieviškos tikrovės pažinimo, tuo labiau dvasinis mokytojas savyje nė akimirkai nesulaiko dieviškos šviesos. Jis išmintingai ją dalina tiems, kurie yra pasirengę tokią šviesą priimti. Ir kiekvienas dvasiškai besivystantis pasirenka dvasinį mokytoją pagal savo sąmonės lygį.
Taip jau yra, kad mūsų aplinkoje yra nesuskaičiuojama daugybė mokytojų, įvairiausio raugo mokytojų. Vieni moko rašyti pirmąją raidę, kiti, tiems tik ką išmokusiems visas raides rašyti, moko kuo daugiau įvairiausių dalykų informacijos sudėti į jų augančias galvas ir dar kaip tą informaciją tose galvelėse išlaikyti ne tiktai mokyklose, bet visose žemesnio ar aukštesnio lygio mokymosi įstaigose. Vieni moko dainuoti ir šokti, kiti gražiai groti ir piešti. Vieni moko dviračiu važiuoti, kiti pačiūžom čiuožti. Vieni moko bokso, o kiti kikbokso, o treti moko vogti, meluoti, grobti, veidmainiauti, o dar kiti ir kariauti moko. Tai yra – žudyti moko. O kiek daug visko išmoko visus: nuo mažiausio iki seniausio, televizijos kompanijos, meninių filmų kūrėjai, animacinių filmukų patiems mažiausiems kūrėjai. O dar yra kokia gausybė įvairiausių religijų sektų, krikščioniškos bažnyčios sektų religinio raugo mokytojų. Jie kalba žmonėms apie meilę, apie gėrį, apie dorą, apie moralią sielą, apie etišką elgesį. Jie sako daug gražių žodžių. Jie savo ritualinėse, auksu, sidabru, brangakmeniais, gražiausiu marmuru, negyvomis skulptūromis, nukryžiuoto Jėzaus kryžiais, paveikslais, vaizduojančiais Jėzaus kančių kelią į Golgotos kalną, įvairiausių šventųjų įamžintais vardais, puoštose bažnyčiose, nenukrypdmi nuo bažnytinių dogmų, gražiai ir visada sklandžiai praveda visas mišias, visas religines šventes. Jie nori, kad būtų taip, kaip jie kalba. Jie patys taip pat nori būti ir geri, ir mylintys, ir dori ir moralūs. Bet jie nieko nekalba apie tai, kaip būti tokiais. Nes jie ir patys nežino. Jie moko to, ko mokė juos seminarijose. Ir taip karta iš kartos. Ir taip du tūkstančius metų. Vien ritualai ir dogmos. Ir tai neduoda nė menkiausios dvasinės naudos. O pasekmes matote visi, aišku, jeigu nesate absoliučiai kurti ir akli. O juk, meilės ir gėrio yra ištroškęs kiekvienas.
Mokytojų yra daug, bet dvasinių mokytojų, kurie yra gyvame ryšyje su Rojaus Trejybe, su Meilės ir Gėrio Šaltiniu yra labai mažai. Ir kiekvienas iš jūsų, prisiminkite, esate atsakingas tiktai už save.
“ Mano mylimieji vaikai, jūs einate TUO GYVUOJU keliu, KOKIU ĖJO JĖZUS prieš du tūkstančius metų, kada nešė ŠVIESĄ savo aplinkai. Jis turėjo daugybę pasekėjų, kurie vienu metu jį palaikydavo, bet kažkiek aplinkai paveikus juos savaja tamsa, išsigąsdavo ir atsitraukdavo.
Jėzus NESUSVYRAVO, IR NIEKADA NEJAUTĖ ATSAKOMYBĖS DĖL KITŲ, NUO JO PASITRAUKUSIŲ, MOKINIŲ. Jis negali prisiimti atsakomybės už KITŲ laisvos valios panaudojimo sprendimus.
Jis yra atsakingas tiktai, kad palaikytų kuo gyvybingesnį ryšį savo laisva valia su Manimi, kad įvykdytų savo misiją, ir jeigu jis yra gyvame ryšyje su kiekvienu iš Mūsų Rojaus Trejybės Lygiaverčių Asmenų, jis žino Šviesos GYVĄJĄ tiesą, ir šita šviesa jis dalinasi su visais; dalinasi tam, kad apšviestų – kiekvienam pagal savojo atsivėrimo laipsnį ir poreikį. Ir kiekvienas jam nuoširdžiai atsivėręs tampa nuoširdžiu mokiniu, kuris priima savo laisvos valios sprendimus, kurie taip pat nukreipti visų labui; nukreipti dėl to, kad jie priimti iš atsivėrusios sielos. “
Violeta(Vilnius)
2010-03-02 23:54:05
Ir nematomoje karalystės brolijoje tikrai gali būti šitos šeimyninės grupės, priklausančios įvairioms visuomeninėms ir temperamentinėms klasėms, jeigu tiktai jos iš tiesų nori tapti dvasios vedamais Dievo sūnumis. Bet šitoje Jėzaus brolystėje nėra vietos sektantiškam varžymuisi, priešiškumui tarp grupių, o taip pat ir tvirtinimams apie moralinį pranašumą ir dvasinį neklystamumą. 2085-06-04“ - skiriu visiems „mūsų urantams“ (Algimanto išsireiškimas). Atleisk, Violeta, bet iš šalies tikrai kartais geriau matosi...
Laima (Vilnius)
2010-03-03 01:07:46
Nuostabus mokymas.Atvertai sielai ir Amžinojo Sūnaus atvirumas ir mūsų šlovinimas,kaip šloviname mes JĮ.Ir ta mūsų sielos gelmė niekad neturės dugno.Kiek daug prasmės,kai kalba Amžinasis Sūnus apie įtikėjimo gilumą,kurio begaliniai laipteliai taip aiškiai parodo mūsų nuoširdų siekimą-dar giliau gilinti įtikėjimą ir veikti ryžtingiau,priimant sprendimą vykdyti Tėvo valią.Ir kiek mes būsime gyvame ryšyje su Tėvu-Trejybe,kiek atversime savo sielas ir atsiduosime Jos vedimui,tiek mes būsime tvirti pažinime ir vykdyme,kad iškelta ranka,laikanti akmenį nusvirs,kaip nusviro prieš Jėzų,kada Jis žinojo Šviesos GYVĄJĄ tiesą ir dalinosi su kitais..Tą patį,jau būdamas VALDOVU IR ŠEIMININKU MŪSŲ VISATOS,JIS DARO DABAR..Kiek mes esam užsispyrėliškai nenuoširdūs,kuomet MŪSŲ RANKOSE-LAISVA VALIA,KURI NAUDOJAMA NELEIDŽIANT PADĖTI MUMS..Ir tikrai dvasinis mokytojas negali atsakyti už mokinį.O mes nepriimam Jo skleidžiamos MEILĖS,TIESOS,ŠVIESOS..Kaip SŪNŲ KŪRĖJĄ ATSTUMDAVO IR VĖL SUGRĮŽDAVO,TAIP DAUG KAS ELGIASI IR DABAR..Juk dvasinis mokytojas jau žino mus,kurie pabėgsime,kurie liksime,kurie dar tik ateis.AŠ,TU,JIS,JI.Ir taip iki begalybės.MŪSŲ RANKOSE SIELŲ ATVIRUMAS,BET TIKRAI YRA TAIP,KAD JAS UŽVERIAM,TODĖL IR NEGAUNAM RYŠKESNĖS ŠVIESOS..Padėkime Dvasiniam Mokytojui,atverdami savo sielas.Ir tai bus geriausia dovana.Ir jei pasiryšime Tėvo valios vykdymui,ateitis tikrai supras mus ir nekalbės,-Kas buvo tie,kurie tik įniršiu ar bailumu pasižymėjo?Ir kaip tai tinka dabar mums.Aš su džiaugsmu ir meile skaitau ŠĮ MOKYMĄ..Gilinkime įtikėjimą,kad išmintingai galėtume nešti ŠVIESĄ."Todėl – žinokite – nepergyvenkite dėl to, KĄ jūs sakysite. Atsiverkite Mums, ir jūs pajausite vedimą iš vidaus, KOKIUS žodžius jūs tarsite, KOKIA galia jie skambės, nes galia jūsų augs, kuo stiprės jūsų dvasinis ryšys su Mumis. Ir kuo giliau jūs jausite Mūsų vedimą iš vidaus, tuo stiprės jūsų tiesos styga".Koks Tiesos užtaisas yra padėtas šioje ištraukoje..STIPRĖS DVASINIS RYŠYS IR GALINGA BUS TIESOS STYGA."Mes jiems suteikiame tą visą pačią ryškiausią šviesą, ir jie tiktai, nuo atsivėrimo Mums, tesugeba jos pasiimti mažytį spindulėlį; o absoliuti dauguma ir šitam spindulėliui yra užvėrę savo vidų; ir keikia Mus, kad Mes baudžiame juos, skaudiname juos, neatnešame jiems išlaisvinimo iš kančių. Ir dar net drįsta melsti, kad Mes nubaustume kitus, kurie juos skriaudžia, iškeldami juos, prašančius bausmės kitiems, atstumdami kitus, kuriuos turėtume bausti!
Tokia jų yra laisva valia pagal jų gyvulinio proto sampratą."Mielas Kęstai,ar tau nieko nesako ši ištrauka?Atgailaukime...O aš sakau-įtikėkime."Mes jiems siunčiame dievišką dvasinę išmintį, kurią jie patys atstumia laisva valia, ir Mes žinome, kad jie atstums, ir vis tiek Mes siunčiame šitą išmintį, nes Mes ją siunčiame visiems. VIENODAI. PASIRENGUSIEMS IR NEPASIRENGUSIEMS. Siunčiame ir per jus, nes jūs jau atsiveriate Mums, galite savo materialiais veiksmais paliudyti Mūsų gyvą išminties veikimą jūsų viduje ir pasireiškimą per jūsų gyvenimo elgesį.
Nebijokite spindėti Mūsų pačiu ryškiausiu spindėjimu, nes, žinokite, yra tarp jūsų jau laukiančių to jūsų pavyzdžio, nes jie yra jau tam savo dirvą viduje išpurenę; išpurenę kitais dvasiniais mokymais, kurie nesuteikia jiems nusiraminimo ir to pagrindo, į kurį galėtų atsiremti, ir laukia paties ryškiausio spindulio iš jūsų, ir jie pasakytų: ”Štai šito spindulio mums ir stigo iki šiol!“ ir tartų ačiū jums už tai, KURIS YRA SKIRTAS JUMS PELNYTAI, NES JŪS IŠDRĮSOTE NEŠTI RYŠKIAUSIĄ ŠVIESĄ"..Tai ar įšdrįsime,kaip Jėzus išdrįso..Ne,mus vis dar varžo baimė ir ji niekur nedings,kol nepriimsime sprendimo."VISA KŪRINIJA LAUKIA JŪSŲ ŽINGSNIO, KAD NEBIJOTUMĖTE JĮ ŽENGTI IŠREIKŠDAMI SAVO SIELOS VIRPESIUS SAVO APLINKOJE, KOKIA JI BEBŪTŲ JUMS NEPALANKI.
NEBIJOKITE. JŪS ESATE MŪSŲ MEILĖS VAIKAI. GYVI VAIKAI. MAUDYKITĖS MŪSŲ MEILĖJE. DALINKITE JĄ BE BAIMĖS IR RYŽTINGAI."...Ramybės jums
Arūnas
2010-02-24 19:55:18
Kai tokia dvasinė šviesa iškeliama į pasaulio viešumą , iš tiesų baugu , kad jos neterštų ir nedangstytų asmeninės naudos ir asmeninio egoizmo skarmalais . Aš manau , kad žmonės nepažystantys šios šviesos , ne tai kad bijo tos šviesos , bet greičiausiai jų proto gelmės nesugeba pagimdyti noro praverti savo sąmonę šios šviesos pažinimui . Noras praverti savo sąmonę , Dieviškos Šviesos pažinimui , gali atkelti amžinybės vartus į amžinąjį gyvenimą .
Petras
2010-02-24 19:44:10
"Jėzus NESVYRAVO, IR NIEKADA NEJAUTĖ ATSAKOMYBĖS DEL KITŲ,NUO JO PASITRAUKUSIŲ MOKINIŲ.Jis negali prisiimti atsakomybės už KITŲ laisvos valios panaudojimo sprendimus."
Kaip kartais yra užmirštama arba tiesiog nereikšmingu palaikoma,kaip tokia nepaprasta Tėvo-Rojaus Trejybės dovana mirtingajam žmogui,LAISVA VALIA.Kiek kartais yra susikuriama nereikalingų išgyvenimų del kito sielos brolio ar sesės.
Teisingai,kiekvienas PATS priima sprendimus,kiekvienas žengia TIK SAVO žingsniu,kiekvienas nugyvena TIK SAVO NUOSAVA GYVENIMĄ.
Mylimas Amžinasis Sūnau,Kūrinijos Motina-Brolį,dėkoju,už labai prasmingą Mokymą,ačiū už sielos išlaisvinimą.
Visiems linkiu gero vakaro.
Su meile,
IRENA
2010-02-24 21:53:43
Laba diena, matau, kad Algimantas gerai pasakė: "Žinokite, kiekvienas, kuris atmeta bet kokią jam nesuprastą tiesą, nėra nuoširdus. Nuoširdus stengiasi tiesą pažinti".
Taip išties, jei žmogus nuoširdus, tai jis ateis pas Kristų ir bandys suprasti Dievą bei Jo valią.
Štai, kad ir apaštalas Paulius sako:
"Todėl sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus“. Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip išmintingi, branginantys laiką, nes dienos yra piktos.
Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia." (Biblija, Ef 5,14-17)
Turėti bendravimą su Dievu per Jėzų Kristų - tai nuostabiausia ką žmogus šioje žemėje gali turėti. Tad ir paraginčiau, pabuskite, atgailaukite ir pakvieskite Jėzų Kristų kaip Viešpatį ir Gelbėtoją, kad galėtumėte susitaikyti su Dievu ir gauti Šventąją Dvasią. Ir jeigu šito dar nesupranti, tai neskubėk atmesti (kaip sakė Algimantas apie nuoširdumą), tiesiog stenkis pažinti Tiesą.
Kestas
2010-02-24 15:18:44
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]