Forumas: temos peržiūra
Ištikimybė.
Ištikimybė kas tai per reiškinys. Kokia ji turėtų būti ir kam , savo siekiam ,aukščiausiom vertybėm, vyro -žmonai,žmonos- vyrui?
rimantas
2006-03-19 14:43:54
Komentarai
Tiktai valios tobulumo, harmonijos, ir vienovės dėka iš tiesų tvarinys su Kūrėju gali susivienyti, ir tokia dieviškumo būsena yra pasiekiama ir palaikoma tiktai tada, kad tvarinys toliau gyvena laike ir amžinybėje taip, kad jo ribinė asmeninė valia nuolat paklūsta Kūrėjo dieviškajai valia. 1434 -02 Taigi didelė dalis sėkmės, džiaugsmo būna gyvenant su Kūrėju ir mąstant širdimi, žinoma, neišvengiant grumtynių su sunkumais, kurie mus lydi gyvenime dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Tikrovė tokia, kad gyvenimas nuolat verčia klupinėti, tačiau kaip visuomet labiausiai vertinami sugebantys atsistoti. Supraskime, kad su sunkumais susiduriame visi. Yra pasakyta puiki mintis: kas mūsų nenužudo, suteikia stiprybės. Jokios nelaimės, užklumpančios žmoniją ar atskirus asmenis, nėra betikslės ir nenaudingos. Jos visada visus kartu bei pavieniui, nors ir aplinkkeliais veda į tą patį jiems iškeltą tikslą - Dievo pasireiškimą kiekviename žmoguje ir visoje žmonijoje. Tai dar praeitame šimtmetyje rašė L.Tolstojus. Man teko girdėti žinią, kad mokslas neįrodė, jog yra pomirtinis gyvenimas. Urantijos Knygoje sakoma: Jūs negalite po mikroskopu padėti dvasinio džiaugsmo; jūs negalite meilės pasverti svarstyklėmis; jūs negalite išmatuoti moralinių vertybių; taip pat jūs negalite ir įvertinti dvasinio garbinimo kokybės. 2095 – 02 Šiandieną viena sesė man sakė, kad šiandieninis mokslas visagalis, kad gali užfiksuoti netgi dvasinius virpesius ir visa kita. Su jos samprata nesutikau, žinau, kad nieko nėra aukščiau už Kūrėją ir Jo skleidžiamus aukšto dažnio virpesius. Galime, kiek tik pageidaujame neigti bet kokias dvasines vertybes, bet jos yra nesunaikinamos, nes Dievas Tėvas yra Gyvoji Meilė, Amžinųjų Dvasinių Vertybių Šaltinis ir Centras. Tėvo Dvasia Minties Derintojas yra Jo Sūnų sūnuose – mirtinguose žmonėse. Taigi Jo begalinė Meilė susieta su Ištikimybe Jam ir su Jo sukurta visuma. Tėvo kurinijos dalis yra mūsų pasaulis, o mes Jo mylimi vaikai. Per kartų kartas žmonija savo Žemę brangino vadindama ją - mūsų Motina Gamtą. Praeityje gyvenusios kartos ją išsaugojo tokią, kokią šiandieną mes turime: su gausiais miškais,giriomis, neužterštais ežerais, upėmis, su įvairia fauna ir gyvūnija, už ką vis dėkojame Kūrėjui garbinimo metu. Tikrovė tokia, jog kuo aukščiau išsivysčiusi civilizacija ir žmonijos intelektas, tuo daugiau auga jos grobuoniškas vartotojiškas apetitas. Kai dvasinis vystymasis lieka paskutinėje vietoje, Lietuvoje ir kitur beatodairiškai yra kertami miškai, teršiami vandenys, cheminėmis priemonėmis tręšiami pasėlių laukai, naikinami žvėrys ir kiti gyvūnai. Per TV informacines priemones girdėjau žmonių nusiskundimus dėl vilkų daromos žalos kaimuose. Prisimenu, jog dar visai neseniai be jokio gailesčio buvo naikinami šernai dėl kiaulių maro. Tad ką daryti vargšams vilkams ir kitiems žvėrims, kai iškertami miškai, privatininkų aptveriami spygliuotomis vielomis miškų plotai, kai išnaikinti šernai ir kiti gyvūnai.? Dar iš mokyklos laikų visi žinome, kad gamtoje turi vykti natūrali atranka, o ne žmonių reguliavimas. Baisu ir pagalvoti, ką daro medžiotojai dėl savo malonumo, o ir nesuvaldomi brakonieriai.... L. Tolstojus rašė: Mūsų laikais, kai gyvūnų žudymas dėl malonumo arba dėl skanumo yra aiškiai nusikalstamas, medžioklė ir mėsos valgymas nėra nereikšmingi dalykai. Tai blogis, kuris, kaip ir kiti sąmoningai padaryti blogi poelgiai, lemia kitus, dar blogesnius dalykus. Dėl besaikio gamtos alinimo, jau patys matome Motinos Gamtos pokyčius ir padarinius žmonių ne naudai. Su širdgėla vis prisimenu Kurtuvėnų regione iškirstą galingą Trauleinių girią dėl ten atrastų žvyro telkinių. Vietinio žmogaus gobšumas buvo palaimintas vieno valdžios vyro, kad dėl žvyro išgavimo būtų sunaikintas toks gamtos grožis su visa augmenija, paukščių ir kitų gyvūnų buveinėmis. Tegul šis padarytas blogis gula ant sąžinės to, kuris išdarkė šį nuostabų gamtos kampelį, nes Dievas Tėvas yra teisėjas. Labai nemalonu ir apgailėtina, kai Lietuvos miškuose pilna spygliuotų užtvarų ir vietovių su užrašais: Privati valda, vaikščioti ar įvažiuoti draudžiama. Te savanaudžiai privatininkai prisimena, jog gamta yra suteikta visiems mirtingiesiems nuo Kūrėjo, ir kas materialu, tas laikina, nes tik dvasinės vertybės yra amžinos ir nesunaikinamos, o visa kita pasikartosiu - laikina....O tikrojo dvasinio vystymosi įrodymą sudaro tai, kai pasireiškia tokia žmogiškoji asmenybė, kurią motyvuoja meilė, sužadina nesavanaudiškas darbas ir valdo begalinis dieviškumo tobulumo idealų patvirtinimas.1095 - 02Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2020-02-13 22:47:58
Noriu pasidalint savo tokiomis mintimis, kad Ištikimybė – tai yra gyvenimas, kuris išreiškia vidinę tvirtybę, žinojimą, suvokimą ir supratimą Kūrėjo Gyvosios Tikrovės, tai yra milžiniškos atsakomybės žodis ir veiksmas kas dienoje, kas akimirkoje. Ištikimas, reiškia, atviras savo Širdimi Kūrėjui ir pats pasitikintis Juo. Ištikimybė siejasi su žodžiais – Patikimumas ir Priesaika, nes jei esi ištikimas, tai esi patikimas, ir tada yra suteikiama galimybė duoti Priesaiką Kūrėjui.
Prieš kiek tai laiko, atsibudus iš miego, bendraujant su Gyvaisiais Tėvais, garbinimo metu atsirado tokia mintis, kad kada mes garbinam Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – tada taip pat savotiškai išreiškiam tokiu veiksmu Ištikimybę Tikriesiems Tėvams, Gyvajam Keliui, nes beveik visi šio pasaulio mūsų broliai ir sesės šito nedaro, nes nežino ar nė nesiruošia daryti.
Ir man patiko neseniai Janinos parinkta dienos citata iš Urantijos Knygos apreiškimo –
Kas yra ištikimybė? Tai yra visatos brolystės išmintingo suvokimo vaisius; negalima tiek daug imti neduodant nieko. Kada jūs kylate asmenybės skalėje, iš pradžių išmokstate būti ištikimas, tada, mylėti, vėliau būti sūniškai paklusnus, ir tuomet jūs galite būti laisvas; jūs tikrai sugebėsite pats įgyvendinti laisvės užbaigtumą, bet ne anksčiau, kada tapsite užbaigtuoju, ne anksčiau, kada pasieksite ištikimybės tobulybę. 0435 – 04
Aš suprantu, kad visada svarbiausias dalykas yra bendravimas su Gyvaisiais Tėvais, nes ta nuolatinė, bet tik nuoširdi Komunija su Jais mus keičia iš vidaus – gauname Išmintį ir Suvokimą, kad visada vien imti negali, kad būtina ir atiduoti tai, kas reikalinga ir kitiems – dalintis tuo, ką gauname dovanų. Mes visi esame vartotojai ir davėjai dvasine ir materialia prasme, o tai ir yra gyvenimas dėl visų ir tuo pačiu dėl savęs – tai yra jau Brolystė. Todėl ir mūsų Amžinybės Kelyje, kaip rašo pastraipoje, mes sutiksime gausybę dvasinių Mokytojų, kurie mus ir mokys pirmiausia būti ištikimais mūsų Tikriesiems Tėvams, Tikrajai kūrinijos Šeimai, mokys gyventi Brolystėje mylint kiekvieną tokį skirtingą ir nepakartojamą. Bet, kas svarbiausia, šito jau mus ir moko Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius – Algimantas – mums suteiktas dvasinis Mokytojas, jau dabar šitame pradiniame pasaulyje, mus visus norinčius, savo Mokymais iš Kosminės Įžvalgos ir savo patirties, o taip pat ir gaunamais iš Paties Kūrėjo, ir kitų Aukšto Rango Asmenybių. Ir pats, būdamas ištikimas Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – Gyvajam Keliui, Gyvajai Tiesai, Gyvajai Tikrovei – moko ir mus būti Tikrovę suvokiančiais, stebinčiais aplinką ir ištikimais Kūrėjui. Ir kaip pavyzdys vienas iš jo puikių Mokymų, kuris man yra labai įsimintinas, ir buvo pasakytas Gyvojoje Šventovėje, Kaune, 2019 09 01, pavadinimu – Jūsų bus paklausta – kodėl jūs nusigręžėt? kodėl nepadėjot Algimantui tada, kai jis prašė pagalbos iš jūsų? – kur Mokymo pabaigoje buvo pasakyti tokie žodžiai –
Būkite ištikimi Kūrėjui, būkite ištikimi sau, nes jeigu jūs būsite ištikimi sau, būsite ištikimi Kūrėjui, nes Kūrėjas iš Savęs paskleidė jūsų asmenybę – Jisai atidavė Save, gimdydamas jus kaip asmenybę energine prasme. Reiškia, jūs esat Jo atvaizdas. O jeigu esat savimi, tai be Šventovės jūs negalit gyvent. Būkite Šventovėje!
Linkiu visiems Kūrėjo Gerovės ir apkabinu su Meile.
DDaiva
2020-02-02 19:36:07
Noriu pasidalint savo tokiomis mintimis, kad Ištikimybė – tai yra gyvenimas, kuris išreiškia vidinę tvirtybę, žinojimą, suvokimą ir supratimą Kūrėjo Gyvosios Tikrovės, tai yra milžiniškos atsakomybės žodis ir veiksmas kas dienoje, kas akimirkoje. Ištikimas, reiškia, atviras savo Širdimi Kūrėjui ir pats pasitikintis Juo. Ištikimybė siejasi su žodžiais – Patikimumas ir Priesaika, nes jei esi ištikimas, tai esi patikimas, ir tada yra suteikiama galimybė duoti Priesaiką Kūrėjui.
Prieš kiek tai laiko, atsibudus iš miego, bendraujant su Gyvaisiais Tėvais, garbinimo metu atsirado tokia mintis, kad kada mes garbinam Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – tada taip pat savotiškai išreiškiam tokiu veiksmu Ištikimybę Tikriesiems Tėvams, Gyvajam Keliui, nes beveik visi šio pasaulio mūsų broliai ir sesės šito nedaro, nes nežino ar nė nesiruošia daryti.
Ir man patiko neseniai Janinos parinkta dienos citata iš Urantijos Knygos apreiškimo –
Kas yra ištikimybė? Tai yra visatos brolystės išmintingo suvokimo vaisius; negalima tiek daug imti neduodant nieko. Kada jūs kylate asmenybės skalėje, iš pradžių išmokstate būti ištikimas, tada, mylėti, vėliau būti sūniškai paklusnus, ir tuomet jūs galite būti laisvas; jūs tikrai sugebėsite pats įgyvendinti laisvės užbaigtumą, bet ne anksčiau, kada tapsite užbaigtuoju, ne anksčiau, kada pasieksite ištikimybės tobulybę. 0435 – 04
Aš suprantu, kad visada svarbiausias dalykas yra bendravimas su Gyvaisiais Tėvais, nes ta nuolatinė, bet tik nuoširdi Komunija su Jais mus keičia iš vidaus – gauname Išmintį ir Suvokimą, kad visada vien imti negali, kad būtina ir atiduoti tai, kas reikalinga ir kitiems – dalintis tuo, ką gauname dovanų. Mes visi esame vartotojai ir davėjai dvasine ir materialia prasme, o tai ir yra gyvenimas dėl visų ir tuo pačiu dėl savęs – tai yra jau Brolystė. Todėl ir mūsų Amžinybės Kelyje, kaip rašo pastraipoje, mes sutiksime gausybę dvasinių Mokytojų, kurie mus ir mokys pirmiausia būti ištikimais mūsų Tikriesiems Tėvams, Tikrajai kūrinijos Šeimai, mokys gyventi Brolystėje mylint kiekvieną tokį skirtingą ir nepakartojamą. Bet, kas svarbiausia, šito jau mus ir moko Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius – Algimantas – mums suteiktas dvasinis Mokytojas, jau dabar šitame pradiniame pasaulyje, mus visus norinčius, savo Mokymais iš Kosminės Įžvalgos ir savo patirties, o taip pat ir gaunamais iš Paties Kūrėjo, ir kitų Aukšto Rango Asmenybių. Ir pats, būdamas ištikimas Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – Gyvajam Keliui, Gyvajai Tiesai, Gyvajai Tikrovei – moko ir mus būti Tikrovę suvokiančiais, stebinčiais aplinką ir ištikimais Kūrėjui. Ir kaip pavyzdys vienas iš jo puikių Mokymų, kuris man yra labai įsimintinas, ir buvo pasakytas Gyvojoje Šventovėje, Kaune, 2019 09 01, pavadinimu – Jūsų bus paklausta – kodėl jūs nusigręžėt? kodėl nepadėjot Algimantui tada, kai jis prašė pagalbos iš jūsų? – kur Mokymo pabaigoje buvo pasakyti tokie žodžiai –
Būkite ištikimi Kūrėjui, būkite ištikimi sau, nes jeigu jūs būsite ištikimi sau, būsite ištikimi Kūrėjui, nes Kūrėjas iš Savęs paskleidė jūsų asmenybę – Jisai atidavė Save, gimdydamas jus kaip asmenybę energine prasme. Reiškia, jūs esat Jo atvaizdas. O jeigu esat savimi, tai be Šventovės jūs negalit gyvent. Būkite Šventovėje!
Linkiu visiems Kūrėjo Gerovės ir apkabinu su Meile.
DDaiva
2020-02-02 19:36:06
Remiantis Urantijos Knygos teiginiais, pateiksiu savo samprotavimus apie Ištikimybę. Pradėsiu nuo vieno ištikimiausio Jėzaus mokinio Abnerio, kuris visad atkakliai priešinosi visiems Pauliaus bandymams Jėzaus mokymus pakeisti. Paskutiniais gyvenimo metais Abneris pasmerkė Paulių kaip tą „gudrų Jėzaus iš Nazareto, gyvojo Dievo Sūnaus, gyvenimo mokymų iškraipytoją“. 1832 – 01 Iki pat žemiškojo gyvenimo pabaigos Abneris buvo ištikimas tikintysis į dangaus karalystės evangeliją ir jos mokymams. Ši didinga ir tikroviška Abnerio Ištikimybė Jėzui pranoko visų kitų Jo pasekėjų meilę ir pasitikėjimą Mokytoju. Jėzaus Įtikėjimas į Dievą buvo didingas ir iš visos širdies, ir tai buvo tikroji Ištikimybė Tėvui. Niekada šitos visatos nė viename pasaulyje, nė vieno mirtingojo gyvenime Dievas tikrai niekada nebuvo tapęs tokia gyva realybe, kaip tai buvo Jėzaus iš Nazareto žmogiškajame patyrime. Jėzus turėjo tą gaivinantį įsitikinimą, kurį suteikia nepalaužiamas Įtikėjimas, ir kiekvienoje sunkioje gyvenimo situacijoje jis būtinai demonstravo neabejotiną Ištikimybę Tėvo valiai, o tai yra akivaizdus pavyzdys mums mirtingiesiems. Šią neabejotiną ir neprilygstamą Ištikimybę pademonstravęs Jėzus, įrodė gilų asmeninį įtikėjimą, įrodė jog dvasinė viltis ir moralinis atsidavimas visada yra susieti į religinę vienybę. Ištikimybė – tai absoliutus nesavanaudiškumas, nuoširdus dvasinis požiūris Kūrėjo matymu, tai – Sielos Ištikimybės pasireiškimas. Perskaičiusi Vitos samprotavimus apie Ištikimybę, nuoširdžiai jai pritariu, kad apie kokią Ištikimybę galima kalbėti, jeigu nėra vidumi patirta Rojaus Trejybė – Aš Esu, jeigu nėra atrastas širdimi Kūrėjas, kuris mus vienija ir apjungia tvirčiausia dvasine jungtimi bei dvasiniais širdies saitais. Jeigu širdis yra atverta Meilės Šaltiniui ir Centrui, mirtingasis vadovaudamasis dieviškomis savybėmis, savaime atsisako gyvulinio paveldo savybių, kaip apgaulės, išdavystės, pykčio, agresijos, egoizmo, savanaudiškumo, tinginystės ir kitų blogybių. Jėzaus žemiškasis gyvenimas yra nuostabus mums pavyzdys įkvepiantis ir pašvęstas didingam tikslui - Tėvo valios vykdymui. Reikia stiprios valios ir neabejotino pasitikėjimo Kūrėju, kad būtų tikima tuo, kuo tikėjo Jėzus. Religinis Gyvas Įtikėjimas – Dievą pažįstantis žmogus, įgalina pajausti, kad žmogaus prote yra dvasinis branduolys – dieviškojo buvimo Derintojas. Ir tai įrodo žmoguje dominuojanti besąlygiška Meilė, Išmintis, Garbinimas bei Ištikimybė šiems dieviškiems pasireiškimams. Jeigu Dieviškoji Meilė negyventų žmogaus viduje, tai šis negebėtų nesavanaudiškai ir dvasingai mylėti, negalėtų įvertinti moralinių vertybių ir jomis vadovautis savo gyvenime, nesuvoktų Dvasinių Prasmių ir Tikrovės Šaltinio. Neturint dvasinės įžvalgos, iš patirties žinau, jog žmogui yra sudėtinga pasirinkti tarp gėrio ir blogio, tiesos ir suklydimo, tarp materialių ir dvasinių vertybių. Tėvo Dvasia yra Jo Sūnų sūnuose, mirtinguose žmonėse ir bet kokios dvasinės vertybės yra nesunaikinamos, kurios gimsta iš Meilės, nenutraukiamos komunijos su Kūrėju ir subrandintos tarnystės visumai. Štai kas yra tikroji Meilė ir Ištikimybė( šios sąvokos manau yra neatsiejamos).
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2020-01-21 22:23:14
...ištikimybė šlamantiesiems...skamba ironiškai, juk sakoma, -karstas kišenių neturi. Draugo už auksą nenupirksi. Sveikatos linkiu. ..
Rimantas
2020-01-20 12:41:32
Šiandien, dienos metu įsijungusi mūsų Forumą, radau Algimanto iškeltą temą – Ištikimybė. Žodį – Ištikimybė – rašau – didžiąja raide.
Iki vakaro, iki tol, kol sėsiu rašyti, turėjau laiko pamąstyti apie tai, kas gi toji ištikimybė. Kas ji, kokia ji, ir kam ji kaip tokia gali egzistuoti iš viso.
Po tylių apmąstymų aš negaliu nepradėti nuo paties svarbiausio.
Mes, urantai, skelbiame Algimanto Evangeliją – Kūrėjas yra Gyvas, Tikras, Jis yra kiekvieno viduje, ir kiekvienas gali Jį atrasti ir patirti. Ir nuo Naujosios Evangelijos aš pradėjau ne šiaip sau.
Daug ką permasčiau – ištikimybė žmonai, vyrui, draugui, biologinei giminei, ištikimybė įsitikinimams kažkokiems, ar dar kam nors. Ir taip be galo.. Vienas sieks savo idealų materialiame, sudaiktintame kažkokiame lygyje, ir liks – kaip jis supranta – ištikimas savo tam susikurtam siekiui – tai bus jo ištikimybės supratimo lygis. Kitas susikurs savo ištikimybę – žmonai, vyrui – tai apims lytinius santykius, fizinį ryšį. Dar kitas sakys, kad jis ištikimas savo draugams, jų pavyzdžiui niekada neišduos – nepakenks jiems, padės jiems sunkią akimirką, nenusisuks nuo jų, kurių turi – ištikimų – ilgoje draugystėje besimėgaujančių – vos keletą. Tai tikri draugai – sakys – jais aš galiu pasitikėti.
Deja, tai tik iliuzija. Nebus nė iš vieno žmogaus jokios ištikimybės, nes nė vienas negyvena Algimanto Evangelija. Neįsivaizduoju apie kokią ištikimybę ir pasitikėjimą vieniems tarp kitų galima kalbėti, jei nėra patirta Rojaus Trejybė-AŠ ESU viduje, nėra atrastas Kūrėjas, kuris ir tik kuris Vienija ir Sujungia.
Kaip nesant Gyvajame Kelyje gali egzistuoti ištikimybė, kai iš tikrųjų Ištikimybė yra Dvasinis Jausmas ir jis – mūsų Tikriesiems Tėvams.
Mūsų pastangos – o mes, urantai – puikiai žinome kokios – kolektyvinis ir individualus garbinimas, dvasinių šaltinių studijos ir veikimas taip, kaip veda Kūrėjas – štai tos pamato Šaknys, leidžiančios mums patirti ką reiškia būti Ištikimam apskritai.
Aš taip noriu pasakyti – Ištikimybė – tai yra Širdies Jausmas, o Širdis atverta Tėvams, tik ir nebijos likti Ištikima ir Mylinti. Sakyčiau taip, Ištikimybė ir Meilė viena neatsiejama grandis. Nėra Meilės, kuri yra iš Meilės Šaltinio – nėra ir jokios ištikimybės. Tik žodžiai, ir tai su visokiais įvairaus pobūdžio teršalais iš užterštos pasąmonės, kai sąmonės lygiu pasireiškia tada jau daugybė ištikimybei priešingų realių pasireiškimų. Tokiu būdu kažkada ištikimybę deklaravusi sąmonė skaudžiai pralaimi, nes dvasinė asmenybė susilpninusi gyvą ryšį su Tėvais negali pamatyti savo klaidingų veiksmų, kurie ne tik, kad dabar, bet ir ateičiai atneš – kankinančias pasekmes, kurias realiai jaus visi, nes viskas yra susieta. Vienas klaidingas veiksmas, kitas, atliktas be Tėvų, įtakoja pasekmėmis šalia esantį. Kitaip sakant juk mes visi tarpusavyje esame susiję, ir mes, urantai tą žinome. Tačiau čia aš kalbu apie jau dvasinio gyvenimo Šviesą pažinusius, nors ir mažyte dalele, bet pažinusius.
Patyrus Tėvų Meilę, tau nereikės galvoti ar tu Ištikimas, ar ne – nes tu toks liksi savaime. Kur Širdis – ten ir Ištikimybė. Jei yra Ištikimybė Tėvams, tai bus ir Tėvo atsiųstam, ar atsiųstai. Ištikimybė dvasinėms vertybėms – o tai reiškia visam gyvenimui, kurį gyvensi su Tėvais. Tikrovei.
Tačiau kaip gi tokia Ištikimybės Jausmo patirtis gali būti perduota tiems, kurie gi ištikimybę supranta tik kaip vyro ir moters fizinį ryšį – ta tik siaura samprata – kaip jie gali pažvelgti giliau? Ir štai čia niekas nieko negali padaryti, netgi pats Kūrėjas, nes kiekvienas turi panorėti – pats – augti dvasiškai viduje vis stiprėjančiomis Gyvomis, realiai patiriamomis Kūrėjo teikiamomis Vertybėmis – Meile, Gėriu, Grožiu, Gailestingumu, Teisingumu.
Tėvas mums jau padovanojo savo dalelę, Minties Derintoją, tai argi galima prašyti daugiau, kai Jis pats yra mūsų viduje. Pastangos mūsų – gyvo ryšio su Tėvais gilinimas – o tada ir gyvenimas Meilėje ir Ištikimybėje.
Žinoma, nereiškia, kad tai labai jau paprasta, nes intelektas dažnai užgožia Širdies kalbą, tačiau mes visi turime vieną ir tą patį Vektorių-Siekinį-Trauką – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir tas, kuris trokštame iš visos Širdies likti su Tėvais, tas ir priimame teisingus sprendimus, kurie energiniais virpesiais įtakoja kiekvieną iš mūsų. Įtakoja net ir visos planetos tam tikrų lopinėlių sklandesnį, ramesnį gyvenimą užtikrinant. Įtakos tave patį – Ramybė niekada neateis per abejones ir nepasitikėjimą, Ramybė ateis, tik per Įtikėjimo gilinimą ir ne anksčiau.
Tad, kuo giliau Algimanto Evangelija įsiviešpataus kiekvieno mūsų Širdyje, tuo ir Ištikimybės Patyrimo Jausmas mums bus vis daugiau ir daugiau natūrali būsena.
Tai tokiomis Širdies diktuojamomis Ištikimybės sampratomis aš gyvenu šiandieną.
Telydi jus mylimieji Kūrėjo Ramybė, Kantrybė ir Palaima, Vita
vvita
2020-01-18 00:44:17
Šią - Ištikimybės - temą iškeliu iš ankstyvųjų mūsų Forumo temų gausos, kad galėtumėte pareikšti savo nuomonę. O temą nepaprastai svarbi visomis prasmėmis - fizine, intelektualia, ir dvasine.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2020-01-17 15:51:02
Mielieji, ateis laikas, kada iš viso į pelną orientuota ekonomika iš viso išnyks. Tai, aišku, tolimos perpektyvos, dalykas žvelgiant žmogiškuoju žvilgsniu. Ir šiandien atsisakyti pelno siekiančios ekonomikos būtų perdaug pavojingas dalykas dėl tokių mirtingųjų, kaip ir tik ką parašęs mūsų svetainės atsitiktinis lankytojas.
Konkurencija yra pagrindinis civiliacojos duobkasys. Dėl to ji yra pavojinga tiek ekoknomine, tiek mortaline, prasmme, jau nekalbant apie dvasinę prasmę. Ateis laikas, kada konkurenciją pakeis broliškas BENDRADARBIAVIMAS, KURIS IŠVES PASULĮ IŠ EKONOMINIŲ IR POLITINIŲ KRIZIŲ. Ir prie to mes, kiekvienas, jau galime prisidėti DABAR DVASINGĖDAMI, UŽMEGZDAMI RYŠĮ SU TĖVU IR MOKYDAMI KITUS JĖZAUS GYVENIMO PRINCIPŲ, JUOS PATYS TAIKYDAMI KASDIENIAME GYVENIME.
Algimantas
2006-04-28 14:23:53
Ištikimybė tik viena yra verta dėmesio .Tai ištikimybė pinigams .Mes taip ilgai ėjom į laisvą Lietuvą ir dabar jau esame laisvi laisvoje RINKOS valstybėje ,kurios pagrindas šlovingieji pinigai .Lenkiuosi jiems,dirbu jiems ir siekiu jų ,nes tai mūsų visuomenės varomoji jėga.O visa kita -niekalas .Juk visas pasaulis taip gyvena .Ištikimai tarnauja pinigams.Ir nesiūlykit mums kito dievo .Mūsų dievas - šlamantieji.
litas ,kol kas
2006-04-27 19:38:45
Mielieji, visada stenkitės vadovautis pačiomis plačiausiomis ir giliausiomis idėjomis ir sampratomis. Ištikimybė yra viena ir vienintelė - tai Tėvo meilės atradimas savo viduje ir, jau tada, šios meilės pritaikymas kasdieniame gyvenime. Tai, ką jūs vadinate ištikimybė vyro žmonai, žmonos vyrui, iš viso nėra ištikimybė, o tiesiog žmonių visuomenės suformuotų moralės normų bendraujant priešingų lyčių atstovams. Ir dėl to tai yra susiaurinta tik iki lytinio ryšio lygmens. Arba paprasčiau pasakius, iki gyvulio lygmens. Ir skirtinga visuomenė turi skirtingą moralę. Musulmonams nėra nuodėmė turėti keturias žmonas, nes tą leidžia jų Koranas. O kaip tą vertinti kitų tikėjimų žmonėms. Kuriai žmonai NESI IŠTIKIMAS - PIRMAI, TREČIAI, ANTRAI?
Štai dėl ko pati giliausia ir plačiausia ištikimybės samprata yra IŠTIKIMYBĖ DIEVUI TĖVUI IŠ MEILĖS JAM IR JO KŪRINIJAI. Ir tik tokiu atveju žmogus gali būti ištikimas ir savo sutuoktiniui. Kada yra dvasinė ištikimybė, tada ji nebesidalina į mažesnes ištikimybes. Ir tada nereikia žiūrėti jokios visuomenės moralės normų, nes tuomet ASMENINĘ DIEVO SŪNAUS MORALĘ SUDARO IŠTIKIMYBĖ TĖVUI. O į ją sutelpa ir jūsų minėti ištikimybės vyrui-žmonai asmpektai. Ir net jeigu yra tik vienpusė meilė, vis tiek kita pusė nesulaužys tokios ištikimybės. Tai, kad vienas ištikimybę sulaužo, nereiškia, kad ir kitas turi tuo pačiu atsakyti. Ir dar svarbu suvokti net daug galingesnį ištikimybės niuansą, susijusį su vyro-žmonos ryšiais. Jeigu ir neatlikai regimo ištikimybę pažeidžiančio veiksmo, bet mintyse buvai neištikimas, nors ir labai trumpai, vis tiek ištikimybę sulaužei. Nesvarbu, kad moralės normos šito dalyko nefiksuoja, bet fiksuoja tavasis aš. Ir vėl, tik su Tėvo pagalba, atradus Jį savyje, meilės liepsna taip suliepsnoja, kad jokia neištikimybė nebebugins net ir mintyse.
Dėl ko tiek daug čia suveda viską tik į lytinius santykius, tik per juos yra žvelgiama į ištikimybę ar neištikimybę. Dėl to, kad mes tik imame mokytis platesnių sampratų, kas gi iš viso yra toji ištikimybė. Jėzus savo apaštalams aiškino, jog net ir tas vyras, kuris geidulingai žvelgia į kitą moterį jau sulaužė ištikimybę. Ir apaštalams tai buvo akinantis mokymas. Ir šiandien jis absoliučiai daugumai yra akinantis. Dėl to, kad mes viską matuojame MATERIALIAI. O kada nėra dvasinio ryšio šeimoje, kada šeimoje yra užgintas kelias TĖVUI pasireikšti visaapimančiai visuose tarpusavio ryšiuose tarp žmonos-vyro tėvų-vaikų, tuomet ne tik kad jie neturi BENDRO PAGRINDO, ANT KURIO KURTŲ SAVO GYVENIMO VISĄ PRAMĘ, bet nėbėra tarp jų net ir TIKROS JUNGTIES. O tada vienintelis jungiamasis ryšys kai kurioms šeimoms lieka tik materialūs rūpesčiai, materiali vaikų ateitis, dar gal kokie bendri draugai, bet ne daugiau. Ir vienintelis malonums, kuris užgožia jų kasdienes problemas dar koks nors ryšys lovoje ar alkoholis. Bet nėra gyvenimo tarp viso šito. O TIKRAS gyvenimas ir YRA DVASINIS RYŠYS IR DVASINĖ IŠTIKIMYBĖ. O kada yra dvasinė ištikimybė KŪRĖJUI, TADA VISADA BUS IR VADINAMOJI FIZINĖ IŠTIKIMYBĖ SUTUOKTINIUI, BET NE ATVIRKŠČIAI.
Algimantas
2006-04-27 15:56:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.