Forumas: temos peržiūra
Žmogaus kilmė
Prieš keletą milijonų metų Šiaurės AMERIKOS tipo lemūrai buvo išmigravę vakarų kryptimi per Beringo sausumos tiltą, ir palaipsniui buvo nukeliavę į pietvakarius išigai Azijos pakrantės. Galiausiai šitos migruojančios gentys pasiekė tinkamą regioną, nusidriekusį tarp tuometinės išsiplėtusios Viduržemio jūros ir Indijos pusiasalio, jos susijungė su kitomis palankiomis atmainomis, tokiu būdu sukurdamos žmogiškosios rasės protėvius.
Einant laikui, Indijos pakrantė į pietvakarius nuo šių kalnų palaipsniui nugrimzdo, visiškai izoliavusi šio regiono gyvybę. Nebuvo jokio kito kelio patekti į šitą Mesopotamijos arba Persų pusiasalį, arba iš jo išeiti, išskyrus kelią į šiaurę, o ir jį periodiškai atkirsdavo ledynų pietiniai įsiveržimai. Ir būtent šitoje tuo metu beveik rojiškoje teritorijoje, ir iš šito žinduolių lemūrų tipo labiau išsivysčiusių palikuonių atsirado dvi didžiulės grupės, dabartinių laikų žmogbeždžionių gentys ir šiandieninės žmogiškosios rūšys.
Šiek tiek daugiau kaip prieš vieną millijoną metų STAIGA pasirodė Mesopotamijos aušros žinduoliai, placentinių žinduolių Šiaurės Amerikos lemūrų tipo tiesioginiai palikuonys. Jie buvo aktyvūs mažyčiai tvariniai, beveik trijų pėdų aukščio; ir nors jiems nebuvo įprasta vaikščioti ant užpakalinių kojų, bet jie lengvai galėjo stovėti vertikalioje padėtyje. Jie buvo plaukuoti ir vikrūs ir tauškė beždžioniška maniera, bet ne taip, kaip žmogbeždžionių gentys, jie buvo mėsėdžiai. Jie turėjo primityvų priešpriešinį nykštį, o taip pat labai naudingą sugriebiantį didįjį kojos pirštą. Nuo šito momento ikižmogiškosios rūšys palaipsniui vystė priešpriešinį nykštį, tuo tarpu jos vis labiau ėmė prarasti didžiojo kojos piršto sugriebiamąją galią. Vėlesniosios beždžionių gentys sugriebiantį kojos didįjį pirštą išsaugojo, bet niekada neišvystė žmogiškojo tipo nykščio.
Šitie aušriniai žinduoliai visiškai suaugdavo tada, kada sulaukdavo trejų ar ketverių metų amžiaus, vidutiniškai, potencialiai gyvendami apie dvidešimt metų.
Šitos naujos rūšies nariai palyginti su savo ūgiu turėjo didžiausias smegenis iš visų gyvūnų, kurie kada nors egzistavo žemėje iki tol. Jie turėjo daug tokių pačių emocijų ir instinktų, kurie vėliau apibūdino primityvųjį žmogų... (0703-0704)
Iš jų vėliau kilo VIDURINIEJI ŽINDUOLIAI. Šie turėjo mažiau plaukų ant kūno. Buvo keturių pėdų ūgio. Nykštys jų buvo jau beveik kaip ir dabartinių žmonių. Jie jau vaikščiojo stačiomis. Jų pėdos buvo gerai pritaikytos vaikščiojimui, kaip ir vėlesniųjų žmonių. Jų smegenys buvo mažesnės ir menkesnės už žmogiškųjų būtybių, bet palyginus daug didesnės už jų protėvių smegenis. Gyvenimo trukmė - apie dvidešimt penkerius metus. Šite vidurinieji žinduoliai turėjo polinkį į statybą. Dėl to savo būstus įsirengdavo medžiuose ir požeminiuose urvuose. Būtent iš jų kilo PRIMATAI.
Iš primatų atsirado pirmosios žmogiškosios būtybės. Nuo 1934 metų po Kr. gim. iki pirmųjų dviejų žmogiškųjų būtybių gimimo yra tiksliai 993419 metų. Šie du nuostabūs tvariniai, dvyniai, brolis ir sesuo, buvo tikros žmogiškosios būtybės. Jie turėjo tobulus žmogiškus nykščius, kokius turėjo daugelis jų protėvių, tuo tarpu jie turėjo tokias pačias tobulas pėdas, kokias turi šiandieninės žmonių rasės. Šitos pirmosios žmogiškosios būtybės ir jų palikuonys visišką brandą pasiekdavo dvylikos metų. Potencialią gyvenimo trukmę turėjo apie 75 metus. Potencialią dėl to, kad dažnai žūdavo jaunesni. Ir pirmieji žmonės - dvyniai - buvo Andonas ir Fonta. Andonas reiškia - "Į Tėvą panašų pirmą tvarinį" Fonta reiškia "Į Sūnų panašų pirmą tvarinį". Šituos vardus jiems suteikė dangiškosios būtybės, bet patys dvyniai šitų vardų nežinojo. Jie vienas kita vadino "Sonta-en"-"motinos mylimas" ir "Sonta-an"-"tėvo mylimas". Savo tikruosius vardus jie sužinojo tik po prisikėlimo.
Būtent jie atrado ugnies įskėlimą titnagu. Kuris vėliau buvo prarastas ir po daug tūkstantmečių vėl atrastas. Ir vėl prarasta. Ir vėl atrastas... Bet jų genčių kultūra nyko. Atsirado menkesnė haidelbergo rasė. Prieš 900000 metų Andono kultūros šiek tiek išlaikė Foksholo gentys dabartinės Anglijos teritorijoje ir Badonano gentys į šiaurės vakarus nuo Indijos. Tuo metu sausumos tiltas dar jungė tas teritorijas, kuriose dabar yra Prancūzija ir Anglija. Ir kadangi didžioji dalis Andono palikuonių ankstyvųjų gyvenviečių buvo išsidėsčiusios palei tų senųjų laikų upes ir jūrų pakrantes, tai dabar jos yra po Lamanšo ir Šiaurės jūros vandenimis, bet trys ar keturios tebėra virš vandens Anglijos pakrantėje.
Prieš 850000 metų Badonano gentys pradėjo naikinantį karą prieš savo menkesnius ir gyvulinius kaimynus. Ir per tūkstantį metų juos arba sunaikino arba išvijo. O pagerintų bedonitų giminaičių maišyti palikuonys veiksmo arenoje pasirodė kaip akivaizdžiai naujas tipas - NEANDERTALIEČIŲ RASĖ.
Vėliau atsirado sangikų rasė. O jos vienoje šeimoje gimė vaikai, kurių odos spalva buvo skirtinga - oranžinė, žalia, juoda(indigo), mėlyna, raudona, ir geltona. Taip prasidėjo spalvotųjų rasių istorija. Tragiška istorija, kadangi iš jų teliko dvi grynosios - geltonojo ir juodoji.
Ir gausybė gausybė įvairiausių susimaišymų įvyko, kol atsirado negryna BALTOJI rasė. Ir tik prieš 38000 metų iš Satanijos sistemos į Edeno Sodą, kuris dabar yra irgi po jūros, Viduržemmio, vandenimis, buvo atgabenti Adomas ir Ieva, kad patys gimdytų savo vaikus, o jų vaikai savo vaikus, ir tol, kol jų skaičius per kartų kartas pasieks pusę milijono, kad būtų galima turėti bendrų palikuonių su geriausių, tuo metų, genčių atstovais. Taip turėjo būti sukurta, evoliuciškai pagal Tėvo planą, VIOLETINĖ RASĖ. Bet čia Ieva ir Adomas savo misiją sužlugdė, nes turėjo lytinių santykių su genčių dviem geriausiais atstovais praėjus maždaug vos pusantro šimto metų nuo jų misijos Urantijoje pradžio, kada jų pačių, ir jų jau suaugusių vaikų kelių kartų palikuonių skaičius buvo gal tik pusantro šimto. Dėl to Adomas ir Ieva buvo nužeminti į mirtingųjų statusą ir toliau gyveno kaip eiliniai mirtingieji, bet jau turintys Minties Derintojus ir visą patirtį iš Satanijos sistemos ankstesniojo gyvenimo kaip Materialieji Sūnus ir Dukra.
Jie ir visi Pirmojo Edeno Sodo gyventojai taikiai iš jo išvyko, kada juos norėjo sunaikinti įniršusių genčių kariuomenės dėl to, kad Edeno Sodo gyventojai, kai tik sužinojo, kad Ieva buvo apgauta ir turėjo lytinių santykių su Kanu, vienos kaimyninės genties vadu, surengė antpuolį prieš tą gentį ir visus išžudė. Nužudė ir patį Kaną, būsimo Kaino tėvą. Dėl to, kada kitos gentys sužinojo apie tokį tragišką genties likimą, puolė šaukti savo gentainių žygiuoti į Edeno Sodą ir atkeršyti. Kadangi Adomas visada mokė taikios politikos, tai jis nutarė Pirmąjį Edeno Sodą palikti, nors jis būtų jį ir apgynęs, nes jo intelekto pranašumas ir tų kurie gyvneo Sode buvo daug didesnis už aplinkinių genčių eilinių narių.
Kainą Ieva pagimdė jau antrajame Edeno Sode. Tuo tarpu Antrajame Edene Adomui ir Ievai gimęs pirmasis vaikas buvo Abelis. Ir paaugę, Abelis ir Kainas smarkiai pykdavosi. Abelis erzindavo Kainą, kad jo tėvas nėra Adomas, kad jo, žemdirbio, aukos, šventikams yra menkesnės už Abelio, piemens, aukas gyvūnais.
Dėl to, kad Adomas buvo tiek prislėgtas dėl Ievos ir savo misijos sužlugdymo, tai jis neatsigavo iš tos krizės per visą savo gyvenimą žemėje, ir dėl to Antrajame Edeno Sode religinį švietmą iš jo palaisniui perėmė šventikai, kurie ėmė iškreipti Pirmojo Edeno mokymus i rsugrįžti prie primityvesnių ritualų.
Taip, kad vieno kivirčo metu, Kainas puolė Abelį ir nužudė.
Žmogaus atsiradimo istorija yra tokia nuostabi ir tokia nuosekli Urantijos Knygoje, kad po jos imi suvokti, kad mums iki Pirmojo Edeno mokymų net ir šiandien yra labai toli.
Štai dėl to ir perteikta Urantijos Knygos apreiškimas, kad iš dieviško šaltinio sužinotumėte, jog Adomas ir Ieva pasirodė žemėje, kada žmonijos istorija jau buvo nukeliavusi milijoną metų.
Ir Darvinas būtų daug daugiau padaręs, jeigu Urantijos Knyga jam būtų patekusi į rankas. Bet jis ir tada suvokė, kad žmogus vystėsi iki šitokio lygmens, o nebuvo toks sukurtas. Tik žmogus neatsirado iš beždžionės, kaip klaidingai teigė jis.
Ir Andonas ir Fonta buvo pirmieji žmonės, gavę Dievo Tėvo dvasią - Minties Derintojus. Bet tik po Jėzaus misijos Minties Derintojus pradėjo gauti kiekvienas nesutrikusio proto vaikas. Tai milžiniškas žmogaus vystymosi sustiprinimas. Ir garantija, kad Tėvo evoliucinois planas bus tikrai įgyvendintas visų žmonių pastangomis atsigręžiant į Jį savo viduje, atrandant Jį savo viduje, ir užmezgant su Juo realų ir GYVĄ ryšį.
Algimantas
2006-03-22 18:44:52
Komentarai
netaisykim urantijos knygos,palaukim balandzio kovos sukio-nesamone!!!!!taves,algimantai,nesupranta,nes ragini tuo patiketi.labai teisingai,nes puikiai suvoki tiesa ir bandai ja perteikti tiek pavyzdziais remdamasis,tiek patyrimu,tiek bendraudamas su tevu.kas iesko tikrai,tikrai ir suras,bet tai negalioja tiems,kurie remiasi esamu,kad ir istobulintu,loginiu mastymu.jie turi savo,zemisku mokslininku isradimais ir atradimais paremta,istorija.esme paprasta-patiketi,bent jau pradziai,kad tai,apie ka kalbi,gali buti tiesa.kada kalba apie dvasinius dalykus,platesni kurinijos pazinima nesutampa su nusistovejusiu supratimu,tuomet lengviausia yra atmesti,ignoruoti,absoliuciai viska neigti,kas liecia naujo pazinima.esme yra ir tame,kad suvokus platesnes tiesas,reikia jomis ir gyventi.gal isdriskime patys sau prisipazinti,kad ....... per silpni ta daryti.atsiprasau uz issireiskima,bet ar tai ne tiesa?o dabar palukekime kontraatakos.stovekime ir toliau,gindami senus apkasus,nors karas jau seniai pasibaige ir kareiviai susedo i mokyklos suolus,ieskodami tiesos.sikart,balandi,tau veliava i rankas,atstatyk konservatyvia krutine ir drasiai mesk issuki permainu vejams.tau,algimantai,tvirtumo ir meiles testi pradeta dideli darba.sakau pradeta,nes jis niekad nesibaigs.tai ir yra ta pati evoliucija,atkakliai ignoruojama ir paneiginejama.nesvarbu,kad uzsimerksime gatveje pries atlekiancia masina-ji nedings,bet pervaziuos per mus,nors ir nematyti bandome..iki malonausarunas
2006-03-31 20:24:50
tai ka darysim Vladai?taisysim Urantijos knyga? :)
klaustukas
2006-03-31 14:23:00
"Dievas tokią rasę galėtų sukurti ne EVOLIUCINIU KELIU, BET VIENU VEIKSMU. Tačiau TOKS jo veiksmas jau prieštarautų Jo paties evoliuciniam mirtingųjų tobulinimo planui. Dėl to jis tokius veiksmus atlieka EVOLIUCIJOS DĖKA ĮTERPDAMAS KOKYBINIUS ŠUOLIUS. "
Nera logikos .Algimantai ,jei jau logiskai bandote paaiskinti ,tai ir aiskinkit logiskai .Koks skirtumas dievui kaip kurti .Is karto ar palaipsniui . ATLIKIMAS VIENU VEIKSMU IRGI YRA KOKYBINIS SUOLIS .kAS TADA NUSAKO TO SUOLIO DYDI?
KLAUSTUKAS
2006-03-30 07:02:42
"Ir tą jam pavyko padaryti - Adomo ir Ievos misiją Urantijoje sužlugdyti,"
Kaip? Kas įvyko, kad jų misija žlugo?
balandis
2006-03-29 23:17:11
Mielas Balandi, Adomo ir Ievos misija sužlugo, nes Šėtono pinklės suveikė Ievos atžvilgiu. Kada Šėtonas, kuris dažnai lankydavosi Urantijoje, mėgino ne kartą siūlyti Adomui prisijungti prie Liuciferio maišto, tada Adomas sugebėdavo atsispirti. Tuomet jis pasirinko apeinamąjį manevrą Ievos, nebe Adomo atžvilgiu. Ir tam panaudojo žmogų, vardu Serapatatija. Ir mums taip pat yra puikus pavyzdyas, kada pats žmogus nesisemia išminties tiesiogiai iš Dievo, tai jis gali būti veikiamas ir tokių apgaulingų idėjų, kurios gali labai smarkiai iškraipyti ir šviesos idėją. Būtent Serapatatija, neturėjęs jokio supratimo apie Ievos ir Adomo misijos svarbą žmonijai giluminės vertės ėmė Ievai teigti, kad ji gali pagerinti ir pagreitinti Tėvo evoliucinį planą, pagimdydama kūdikį nuo mirtingojo tėvo. Ir Ieva tokiai minčiai dar priešinosi, aiškindama, kad tai užtrauks jų misijai nešlovę. Bet Serapataija, ir labai nuoširdžiai, nes pats tuo tikėjo, įtikinėjo Ievą, kad jokios nešlovės, jokio pasmerkimo negali būti, jeigu tą ji padarys su didžiuliu iir nuoširdžiu noru pegreitinti žmonijos evoliucinį vystymąsi. Jis galutinai ją įtikino, paaiškindamas, jog tų, kurie trokšta gero, darbai negali būti blogi. Ir Ieva nuileido jo nuolatiniams įtikinėjimams. Ir Serapatatija pats buvo pareiškęs, kad jis visą savo gentį irgi mokys Edeno Sodo programos. Ir šito darbo tikrai jis ėmėsi. Dėl to jis tapo pačiu pagrindiniu Adomo ir Ievos ramsčiu už Edeno Sodo. O kada, taip pat už Sodo ribų, absoliuti dauguma genčių buvo paskendusios tamsybėje, kada prievarta buvo toks normalus dalykas, kada lytiniai santykiai su daygeliu partnerių buvo laikoma įprastu dalyku, o ne kokia nors neištikimybė, kada jokių ryšių su dvasiniais šaltiniais nebuvo jokių, kad būtų galima pasitarti tiek Adomui, tiek Ievai, kada jie negalėjo bendrauti, be angelų, su kokiomis kitomis dvasiomis, kada jų mokymas atsimušdavo į tuometinių mirtingųjų nesupratimą, einant metams, net daugiau kaip pusantro šimto metų esant tokioms sąlygoms, natūralu, kad Ievos siekimas kaip nors GREIČIAU pakeisti procesą link šviesesnio takelio, SURADO ATGARSĮ JOS ŠIRDYJE. Ir nors angelai jiems NUOLAT primindavo, kad Adomas ir Ieva nebūtų PO VIENĄ, ATSKIRAI, KAD BŪTŲ TIK DRAUGE, BET IEVA VIS TIEK ĖMĖSI ASMENIŠKAI VIENA TOKIOS ĮNICIATYVOS, KAD PRITARĖ Serapatatijos siūlomam variantui, kaip gi paspartinti šviesesnį genčių rytojų. Ieva jau buvo širdyje pritarusi Serapatatijos aiškinimui, kad tikrai ji nedaro nieko blogo, jeigu genčių šviesinimui iš tiesų galės padėti jos pagimdytas nuo žmogaus kūdikis, kuris bus užaugintas Edeno Sode, o tada sugrįš į savo tėvo gentį ir ims jai vadovauti ir nešti Edeno mokymus, kuriuos jis bus iki to laiko tvirtai įsisavinęs. Ir gentis jo mokymų daug daugiau klausys, kaip dabar jų klauso pačiame Edeno Sode geriausi genčių atstovai, kurie vėliau sugrįžta į savo gentis, kad tuos mokymus skleistų savo gentyse. Bet Ievos vaikas turės jau ir nežemiškos kilmės, dėl to gentis juo labiau tikės ir laikysis jo mokymų. Ir Ieva tikrai nuoširdžiai tikėjo, kad šitokiu keliu eidama, ji nenusižengs Dievo planui, o tik jį pakoreguos, kad genčių vystymas vyktų tiek iš Sodo pusės, tiek iš jos pagimdyto ir išlavinto Sode ir sugrįžusio į savo tėvo gentį, vaiko pusės. Tai turėjo, jos nuomone, būti dvipusis genčių vystymas. Ir šitoks požiūris buvo tikrai nuoširdus, ne piktybinis noras tą planą sužlugdyti, ko siekė Šėtonas ir kaip instrumentu pasinaudojo Serapatatijos paslaugomis.
Ir kada Serapatatija suvedė Ieva su genties vadu, Kanu, tai šio jauno vyro išvaizda, didinga ir labai patraukli, padarė labai teigiamą įspūdį Ievai. Ji tikrai norėjo, kad šis vyras taptų jos būsimo vaiko tėvu. Tik dar kartą noriu pabrėžti, tai ji darė nuoširdžiai tikėdama, kad prisideda prie savo misjos vykdymo, o ne žlugdymo, tik ją šiek tiek pagerindama, kaip jai atrodė.
Ir kada Ieva ir Kanas lytiškai suartėjo, tada iškart įvyko dvasinių būtybių, buvusių Urantijoje žaibiškas sureagavimas. Jūs turite suvokti vieną labai svarbų dalyką, kad bet kokiu atveju Planeta ir joje esančios dvasinės būtybės yra VEIKIANTI SISTEMA. Tai, kad ryšio grandinės buvo nutrauktos dėl Liuciferio maišto, esmės nekeičia - sistema vis vien lieka sistema, tik mažesnėje apimtyje. Ir jeigu toje mažesnėje apimtyje, šiuo atveju tik Urantijojoe, yra sutrikdomas tokios sistemos veikimas, tuomet toje dalyje esančios dvasios iškart pajunta, kad ši sistema kažkur sutriko. Visa tai vyksta energetinių virpesių pavidalu.
Kada Adomas ir Ieva laikėsi apribojimo, numatyto jų misijai, tai energetinis planetos kontūras skleidė vienokius energetinius virpesius, o pažeidus apribojimą, t.y. turėjus lytinių ryšių su žmogumi anksčiau negu Adomo ir Ievos palikuonių skaičus per kartų kartas būtų pasiekęs pusę milijono, tie virpesiai buvo sutrikdyti. Lygiai taip, kai žmogus yra tikrinamas melo detektoriumi ir pagal energetinius virpesius nustatoma, kada jis sako tiesą, o kada ne. O dvasios tuos virpesius jaučia, natūraliai daug jautriau negu bet koks melo detektorius.
Kada Adomas sužinojo, kas įvyko, jis labai pergyveno. Jis žinojo, kad misiją gali tęsti ir vienas. Tik ji taps dar sunkesnė, nes nebeturės savo partnerės, kuri taps mirtingąja ir po kurio laiko turės mirti, kaip miršta žmogus. Bet dėl savo meilės Ievai, jis bijojo ir pagalvoti apie tokią išeitį. Ir iš meilės jai jis pasirinko lygiai tokį patį žingsnį - kitą dieną Edeno Sode jis susirado Laotą, kuri vadovavo vienai iš Edeno mokyklų, ir pakartojo Ievos žingsnį su šita mirtingąja. Tą padarė sąmoningai, apgalvojęs, kiek jis galėjo galvoti tomis krizės akimirkomis.
Ir tai jau buvo Adomo ir Ievos misijos GALUTINIS SUŽLUGDYMAS.
Šitą suvokęs, Adomas, paklaikęs dėl tokio žingsnio, visą mėnesį klaidžiojo miškuose.
Kada kiti Sodo gyventojai sužinojo, kas atsitiko, jie išbėgo iš Sodo ir išžudė visą Kano gentį, net ir vaikus. Nužudė ir patį Kaną, būsimo vaiko, Kaino, tėvą.
Ieva visą laiką baisiai pergyveno ne tik dėl to, ką padarė, bet ir dėl Adomo, kuris buvo išėjęs iš namų. Ji bijojo, kad Adomas nenusižudytų, kaip tą padarė Serapatatija, kada suvokė, kaip juo gudriai pasinaudojo. Ir jis nusiskandino.
Ir kada po mėnesį trukusių klaidžiojimų ir apmąstymų Adomas, galų gale susitvardęs, sugrįžo, tai Ieva tiek džiaugėsi, matydama jį gyvą, kad tai nustelbė net jos skausmą dėl sužlugdytos misijos Urantijoje.
Dabar atsakysiu ANONIMUI KLAUSTUKUI, KAIP IR BALANDŽIUI, BIJANČIAM IRGI NAUDOTIS SAVUOJU VARDU, GAUTU IŠ SAVO ŽEMIŠKŲJŲ TĖVŲ. BAIMĖ BAISUS TVIRTO CHARAKTERIO NAIKINTOJAS.
Mielasis, išplėsk SAVO LOGINIO MĄSTYMO RIBAS. Ar drugelis, išsirisdamas iš vikšro ir tuo atlikdamas MILŽINIŠKĄ KOKYBINĮ ŠUOLĮ, PAŽEIDŽIA EVOLIUCIJĄ?
Juk atsiranda ne MAŽAS DRUGELIUKAS, O IŠ JO IŠSIVYSTO DIDELIS IR MOKANTIS SKRAIDYTI DRUGELIS, BET IŠ VIKŠRO, NEMAOKANČIO SKRAIDYTI, PER MILŽINIŠKĄ KOKYBINĮ EVOLIUCINIO VYSTYMOSI ŠUOLĮ, IŠSIVYSTO GERAI SKRENDANTIS SUAUGĘS DRUGELIS.
Taigi, mielasis, kur liko TAVO LOGIKA, JEIGU ATMETI ŠITĄ EVOLIUCINĮ KOKYBINĮ ŠUOLĮ?
O dabar dėl Dievo kūrimo, kai tu klausi, koks Jam skirtumas, kurti iš karto ar palaipsniui?
Tikrai JAM JOKIO SKIRTUMO. Koks tau skirtumas šiandien valgyti vienokį maistą ar kitokį, jeigu tik jis tau skanus, teikia pasitenkinimą, ir yra SVEIKAS IR SUTEIKIA ENERGIJĄ. Skirtumo nėbus jokio, valgysi tokį , kokį PASIRINKSI.
Taip ir Tėvui. Ką jis pasirenka sukurti vienu veiksmu per vieną akimirksnį, tą ir sukuria. IR VISADA SUKURIA TIK TOBULĄ TVARINĮ, NES KITOKIO NEGU TOBULO JIS SUKURTI NEGALI.
TOBULUMO ŠALTINIS KURIA, TIESIOGINIU VEIKSMU, TIK TAI, KAS YRA TOBULA TAIP PAT. Ir yra gausybė tokių dvasių, kurias Tėvas ir sukūrė ir kurios yra TOBULOS, IR NEBESIVYSTO, nes JAU YRA tobulos.
Bet taip pat JIS PASIRINKO IR PATEIKĖ
KŪRINIJAI IR EVOLIUCINIO VYSTYMOSI IR TOBULINIMO PLANĄ.
Tai jau pats toks planas, jeigu samprotauji logiškai, numato VYSTYMĄSI. Tai reiškia, kad tas, kas vystosi, tas TOBULAS NĖRA. Ir dėl to Tėvo ir mūsų kūrinijoje yra gausybė tvarinių, tiek dvasių, tiek sielų, tiek mirtingųjų, kurie ir vystosi pagal šitą patį evoliucinį planą. Mes šitame plane užimame pačią žemutinę grandį - žmogaus. Bet ir žmogus nebuvo sukurtas tokiu pavidalu.
Kiekviena dešimta
planeta, apgyvendinta žmonėmis, o tokių su žmonėmis planetų, šiandien, kūrinijoje yra septyni trilijonai, vadinama dešimtaine planeta, arba eksperimentine planeta. Tėvo evoliucinis planas ne tik numato įvairiapusį tobulinimą visų tvarinių, kurie nėra ištobulinti, o tobulų ARBA IŠTOBULINTŲ tvarinių plėtimui numato jų PATYRIMO UGDYMĄ, bet ir vis naujos gyvybės modelių įdiegimą ir jų atskliedimą EVOLIUCINIU KELIU SU KOKYBIŠKAIS ŠUOLIAIS.
Kas yra kokybiškas šuolis. Sakykim tu nemoki kokios nors geometrijos teoremos. Bet vis skaitai, mėgini suvokti ir staiga pagauni, kad suvokei. Ir kada suvokei, tada tą gali pritaikyti praktiškai spręsdamas įvairius uždavinius. Ar tu pasikeitei, kaip asmuo, ar ėmei atrodyti kitaip? Ne. Bet tavyje įvyko KOKYBINIS ŠUOLIS, EVOLIUCINIS, TU SUVOKEI TEOREMOS ESMĘ IR JI TAU TAPO SUPRANTAMA IR SAVA. Lygiai taip ir su gyvybės vystymu.
O kodėl Dievas taip elgiasi, tai pasakysiu tik tiek - tai JO ŽAIDIMAS SKLEISTI MEILĘ IŠ SAVĘS SUKURIANT ĮVAIROVĘ, KAD JI VIS PANAŠĖTŲ Į JĮ - PIRMĄJĮ ŠALTINĮ IR CENTRĄ - IR TUO ŽAIDIMU UŽKRĖSTŲ SAVO MEILE IR KITUS, SU KURIAIS SUEINA Į BENDRUS RYŠIUS, NESVARBU ILGALAIKIUS AR TRUMPALAIKIUS. Ir tada šį Tėvo žaidimą imame žaisti KOLEKTYVIAI IŠ MEILĖS JAM IR KŪRINIJAI.
Kodėl vaikai taip mėgsta žaisti? Dėl to kad jiems patinka KURTI? Tėvas yra KŪRĖJAS. Dėl to ir JO VAIKAI NORI KURTI. Ir mes, kiekvienas, imame kurti SAVE. O kada pasieksime Rojų, visos kūrinijos centrą ir Tėvo gyvenamąją buveinę, kada stovėsime paties Tėvo akivaizdoje, štai tada mes ir būsime ištobulinti. Lygiai tokie, kaip ir tie, kurie buvo Tėvo sukurti TOBULI. Bet mums PASISEKĖ DAUG DAUGIAU NEGU JIEMS.
Mes būsime pasiekę tobulumą iš materialios pakopos, iš mirtingojo. Mes būsime patyrę vikšro lygį, o TROBULI TVARINIAI iškart buvo sukurti jau drugelio lygyje. Tuo tarpu mes drugelio lygį pasieksime nuėję visą evoliucinį kelią iki Rojaus.
DĖL TO mums labai pasisekė, kad būdami vikšro lygyje turime PATIES Tėvo dalelę, Minties Derintoją, kuri yra mūsų viduje ir visą laiką mus veda į drugelio lygį.
Ir tik ženkit šituo keliu pasikliaudami šituo Paslaptinguoju Vedliu ir vis labiau patirkite patį Tėvą.
O kokybinio šuolio dydį nusako Tėvo evoliucinis planas ir pagal tą planą kuriami mažesni visatos gyvybės vystymo evoliuciniai planai.
Kad ir kaip varlė norėtų gimti iškart varle, to jai padaryti neįmanoma. Iš pradžių ji turi dar pabūti paprastu BUOŽGALVIU. Ir noras čia nieko nepakeis.
Toks yra evoliucinis planas. Bet kiekviena eksperimentinė planeta turi savo niuansų.
Tuo tarpu gyvybės tokia pakopa, kuri pasireiškia mirtingojo gyvenimu, turi vėl milžinišką kokybinį šuolį - dvasinį gimimą tame pačiame fiziniame kūne.
Ir štai jau dvasinis žengimas pirmyn, tiek greitis, tiek šuolis, jau turi didžiulės priklausomybės nuo to individo NORO. Tas, kuris NORI DAUGIAU, TAS IR GAUNA DAUGIAU. Dvasinis vystymasis priklauso nuo individo dvasinio IMLUMO. Kuo daugiau nori, tuo didini savo imlumą bendraudamas su Dievu savo viduje. Ir tą reguliuoja kiekvieno individo laisva valia, kurią kiekvienam yra suteikęs Tėvas.
Ir patys tą augimą galite patirti ir palyginti su savo praeitimi. Ir tada patys atsakysite, ar norėjote daug ir ar dėl to augote dvasiškai išgi daug...
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2006-03-31 13:26:59
Ponai diskutuotojai,
Šnekat apie kokybinius šuolius, vykusius tais laikais kai patys nelabai atsiment. O dabar nepastebit naujo kokybinio šuolio pradžios? Visame pasaulyje gimė tūkstančiai Indigo vaikų kokybiškai žymiai pranašesnių už mus. Pagal Planą ar tik ne 144000 turėjo gimti? Tai argi nėra geriausias kokybinio evoliucijos šuolio pavyzdys?
Vladas
2006-03-31 10:15:49
antrasis sakinys,klaustuk,ir atsako i klausima-koks skirtumas dievui kaip kurti?evoliucija ir yra patirtinis kelias.suolio dydi nusako zmogaus subrendimas to suolio pasekmes suvokti,taip pat ir visu tvariniu kurinijoje,ne tik musu.
arunas
2006-03-30 20:04:27
Mielieji, kada žmogus sugeba įgauti daugiau žinių, augdamas, tai irgi yra vienas iš Tėvo evliucinio plano tobulintį mirtingąjį, ASPEKTŲ. Jeigu Tėvas nebūtų suteikęs mums tokio EVOLIUCINIO PLANO, tai mes ir negalėtume augti ir įgyti daugiau žinių. O daugaiu ar mažiau meilės bus tarp mūsų, priklauso tik nuo kiekvieno iš mūsų asmeninio apsisprendimo - ar aš noriu patirti Dievą savyje, ar aš noriu vykdyti JO valią, kaip labiau subrendęs, labiau išsivystęs, labiau suprantantis Jo sūnus, negu mano laukiniai protėviai. Ir jeigu apsisprendi sąmoningai, tai Tėvas po kiek laiko ir padeda KIEKVIENAM atrasti Jį patį savo viduje. O tada jau JO meilės potvynis užlieja visą savastį. Ir nors toks ŠUOLIS, KOKYBINIS ŠUOLIS yra milžiniškas, t.y. revoliucinis, bet jis yra įvykęs EVOLIUCINIU būdu, t.y. NEPRIEVARTINIU. NE PRIEŠ TO ASMENS LAIVĄ VALIĄ. Ir tas žmogus džiaugiasii dėl tokios milžiniškos transformacijos ir dėkoja Tėvuii už tokią DOVANĄ. Dėkoja Jėzui už tai, kad šita meile jis mylėjo ir myli visus žmones ir kad jis šitaip mums nušvietė KELIĄ, KURIUO TURIME EITI KIEKVIENAS, JEIGU NORIME, KAD MEILĖS BŪTŲ DAUGIAU.
NETIESA, kad VISI žmonės atsiribojo nuo Dievo. Jūs tik pasiskaitykite vien tik mūsų Forumą, kiek jame žmonių atveria savo sielas ir širdis Dievui, kiek yra nuoširdžių sielų, kurios TROKŠTA ne atsiriboti nuo Dievo, o Jam pašvęsti savo mintis ir darbus, kad galėtų kitiems nešti gėrį ir meilę. Ir jie nėra nuodėmingi, jeigu ką nors padaro gyvenime blogai NESĄMONINGAI. Tai yra jų klaida. O klaida NĖRA NUODĖMĖ. Dėl to žmogus ir gali vystytis, kaip ir numatyta Tėvo, kad iš klaidų mokytųsi ir jų nebedarytų taip daug, kaip anksčiau. O nuodėmingu žmogus tampa, kada daro ką nors blogai jau SĄMONINGAI, KADA JIS ŽINO,KAD DARO BLOGAI IR VIS TIEK TĄ DARO. Ir nesvarbu, kad jo veiksmas nesusijęs su religiniu požiūriu. Pavyzdžiui, žmogus sutarė laiką, kada susitiks su draugu ar drauge. Ir jis žino, kad susitarimo reikia laikytis. Bet jis sąmoningai vėluoja, šitaip norėdamas pademonstruoti, kad jis yra svarbesnis, kad jo turi laukti. Toks vėlavimas bus NUODĖMĖ. Nes toks blogas poelgis buvo padarytas SĄMONINGAI DĖL SAVANAUDIŠKŲ MOTYVŲ.
O žmogus, net ir laukinis žmogus, NUODĖMINGAS NEBUVO TOL, KOL BLOGIO NEDARĖ SĄMONINGAI.
Ir nuodėmė yra VISADA ASMENINĖ, NE KOLEKTYVINĖ.
NET IR IEVOS POELGIS NĖRA NUODĖMĖ, NES JOS MOTYVU NEBUVO SĄMONINGAS BLOGIS, O NORAS PASPARTINTI TĖVO EVOLIUCINĮ PLANĄ SU SAVO PAČIOS ASMENINIU INDĖLIU.
Kadangi Urantijos spalvotųjų rasių vystymosi planas sužlugo dėl Liuciferio, Satanijos sistemos vadovo, sukelto maišto, į kurį įsitraukė ir Urantijos buvęs Planetos Princas, t.y. mūsų planetos dvasinis vadovas, Kaligastija, prieš du šimtus tūkstančių metų, tai vėliau, kada būvo į Urantiją buvo atsiųsti Adomas ir Ieva, kurie priklauso Dievo Sūnų tokiai kategorijai, kuri vadinama Materialiaisiais SŪnumis ir Dukromis, kadangi jie iš tikrųjų net ir Sistemos pasauliuose yra vieninteliai meterialūs Dievo SŪnūs, kurie savo palikuonių susilaukia lytiniu keliu. Jų misijos yra daugiapusės. Ir viena iš tokių misijų yra sukurti violetinę rasę žmonėmis apgyvendindata pasaulyje, kada tų rasių biologinis vystymasis link gerenės, aukštesnės rasės, joms tarpusavyje susimaišant, yra išsemtas.
Bet Adomo ir Ievos misija numatė evoliucinį, t.y. palaipsnį, violetinės rasės sukūrimą. Dievas tokią rasę galėtų sukurti ne EVOLIUCINIU KELIU, BET VIENU VEIKSMU. Tačiau TOKS jo veiksmas jau prieštarautų Jo paties evoliuciniam mirtingųjų tobulinimo planui. Dėl to jis tokius veiksmus atlieka EVOLIUCIJOS DĖKA ĮTERPDAMAS KOKYBINIUS ŠUOLIUS. Dėl to Adomas ir Ieva turėjo GIMDYTI SAVO VAIKUS. JŲ VAIKAI, PAAUGĘ, KŪRĖ ŠEIMAS IR TURĖJO SAVŲ PALIKUONIŲ. iR TAIP TURĖJO GIMTI VIS NAUJI IR NAUJI ADOMINIAI PALIKUONYS PER KARTŲ KARTAS.
Ir jiems buvo perteikti tam tikri jų misijos apribojimai. VIenas iš jų numatė, kad negalima turėti bendrų vaikų su vietiniais žmonėmis tol, kol VIOLETINĖS RASĖS narių skaičius nebus pasiekęs pusės milijono gyventojų. Adomas ir Ieva gyveno Edeno Sode. Beje, be Urantijos Knygos apreiškimo niekas ir nesužinotų, iš kur gi yra toks sodo pavadinimas. O būtent jis yra vadinamas Edeno Sodu Norlatiadeko žvaigždyno, tai ne žvaigždžių sankaupos požiūriu, bet valdymo požiūriu žvaigždyno, sostinės EDENTIJOS garbei ir buvo vadinams EDENU. O sodu pavadintas dėl to, kad jis buvo pati nuostabiausia vieta Urantijoje su daugybe subtropinių augalų, kad priminė EDENTIJOS SODŲ botaninį grožį. Ir Edeno Sode buvo pakankamai vietos, kad galėtų apsigyventi apie vieną milijoną žmonių. Jis buvo pietrytinėje Viduržemio jūros dalyje pusiasalis, kurio siauriausia vieta, jungusi jį su žemynu buvo apie keturiasdešimt kilometrų pločio. Taigi vis augdama Adominė rasė, tuo pačiu kviesdavo geriausius statovus iš aplinkinių genčių į Edeną, ir čia juos mokė įvairiausių dalykų, pradedant apie Dievą, higieną, sanitariją, tarpusavio bendravimą, ir baigiant šivetimu, vaikų auklėjimu, kad tie gentainiai galėtų sugrįžę į savo gentis perteikti šitas žinias savo genties viduje. Tokia šviesa ugdė, vystė žmonių sąmonę. Ir tos gentys, kurios gyveno arčiau sodo ėmė pranokti tolimesnes gentis.
Toks buvo evoliucinis kelias VYSTYTI, EVOLIUCINIU KELIU UGDYTI GENTIS. Net buvo ir toks mokymas, kaip taikiai palaikyti santykius tarp genčių, kas dabar atitiktų tarptautinius taikius santykius tarp valstybių.
Ir dėl to, kad tuometiniam skaičiui Urantijos gyentojų reikėjo apie pusę milijono violetinės rasės arba Adominės plazmos, kad jau būtų kokybinis šuolis net ir žmogaus genetokoje, kuris mūsų kūnus būtų padaręs atsparesnius bakterijoms, ligoms, ir aišku sąmonęs daug imlesnę dvasiniams mokymams. Šuolis būtų buvęs MILŽINIŠKAS. Bet jis būtų įvykęs EVOLIUCIŠKAI.
Bet Ieva buvo apgauta ir ji turėjo lytinių santykių su vienos gentioes jaunnu vadu, Kanu. Bet ji šito siekė tam, kad pasidavė apgavystei, kada jai vis tvritino vienas iš išmintingų žmonių, Serapatatija, kad ji pagimdytų kūdikį nuo genties vado, kad tas kūdikis, kada bus išauklėtas Edeno Sode, bet sugrįžęs į savo gentį, turės daug didesnės įtakos, negu bet koks kitas Edeno sode išlavintas gentainis, kadangi jo vienas iš tėvų bus NEŽEMIŠKOS KILMĖS. O tai tik dar labiau prisidės prie Ievos ir Adomo misijos pagreitinimo. Ir Ieva pasidavė įkalbinėjimams. Nors šį žingsnį ji padarė sąmoningai. Adomas, kada sužinojo, kas įvyko, suvokė, kad jie savo misiją sužlugdė. Dėl to, kad jis taip mylėjo Ievą, nusprendė pasidalinti jos likimu. Nors jis galėjo toliau tęsti misiją be Ievos, vienas, kadangi jų vaikai, vaikų vaikai, jau būtų gimdę palikuonis violetinės rasės. Tik misija būtų dar labiau užtrukusi negu nenusižengus Ievai. Bet Adomui tokia mintis net ir nekilo. Jis galvojo, kad dėl meilės Ievai, ir jis turi žengti jos keliu. Dėl to jis SĄMONINGAI turėjo lytinių santykių su vienos iš Sodo mokyklų vadovių, su Laota. Bet tą jis padar jau praėjus dienai po Ievos pražangos. Apmąstęs ir pasirinkęs tokį žingsnį sąmoningai. Bet ne siekdamas sužlugdyti pačią užduotį, bet pagrindinį ir viską nustelbiantį motyvą turėdamas patirti lygiai tokį patį nuosprendį, koks bus pateiktas Ievai dėl misijos sužlugdymo.
Ir kada atėjo toji valanda, tai jiems buvo paskelbtas nuosprendis, kuris pripažino, kad jie nusižengė Tėvo evoliuciniam planui, misiją sužlugdė, Tėvo valios neįvykdė. ir dėl to jie yra degraduojami į mirtingųjų statusą. Bet dėl ko jie abu apsidžiaugė, tai, kad jų pripripažino, kad būtų prisidėję prie Liuciferio maišto. O juk būtent tai ir buvo Šėtono pastangis šitoji misija sužlugdyta. Bet kada Šėtonas atvirai siūlė Adomui prisijungti prie maišto, tai Adomas visą laiką tokiems pasiūlymams atsipirdavo. Tuomet Šėtonas griebėsi aplinkinio gudraus manevro su Ieva. Ir tą jam pavyko padaryti - Adomo ir Ievos misiją Urantijoje sužlugdyti, bet įtraukti Adomą ir Ievą į Liuciferio maištą jiems nepavyko.
Štai dėl to ir nebuvo įgyvendintas Tėvo evoliucinis planas pagerinti mūsų genus violetinės rasės sukūrimu, nes vietoje pusės milijono violetinės rasė palikuonių tebuvo nepilni du tūkstančiai. Ir tai, nepilnamečiai Ievos ir Adomo vaikai iš Urantijos buvo išgabenti visi, o pilnamečiai - tiek, kurie patys išreiškė tokią valią. Tada atitinkamai, jie jau nebegalėjo suteikti savo Adominės, violetinės, gyvybės plazmos savo palikuoniams.
Štai dėl šito Adomo ir Ievos misijos sužlugdymo, mes dabar turime nuskurdusius genus, daugybę ligų, kurios musų kūną ne tik kankina, bet ir naikina. Bet tie, kurie TAIGRĘŽIA Į DIEVĄ SAVYJE, tie daug geriau susitvarko su tokia nepaprasta aplinka žmogaus organizmui ir gali su meile vykdtyi Tėvo valia toliau vystantis žmonijai.
Taigi, Ievos nekantrumas, kada ji tebuvo praleidusi Urantijoje apie 160 metų, o kadangi Adomas ir Ieva naudojosi ir GYVYBĖS MEDŽIO VAISIAUS ENERGIJA IR TAIP PAT TIESIOGIAI IŠ ENERGETINIŲ GRANDINIŲ, tai jų gyvenimo trukmė nesiribojo žmogaus gyvenimo trukme, ir neleido palaipsniui, šimtmetis po šimtmečio, kurti Edeno Sodo civilizaciją, kurioje būtų vis daugiau ir daugiau violetinės rasės palikuonių. Ir jų VISŲ poveikis būtų vis didesnis ir didesnis aplinkinėms gentims. Ieva norėjo savosios misjos rezultatus išvysti, kuo greičiau. Tuo labiau tiek Adomą, tiek Ievą labai slėgė dėl to, kad jų pastangos Sodo viduje dar davė šiokį tokį derlių, tuo tarpu už Sodo ribų, buvo tamsybė. Gentys atrodė, visiškai nejuda pirmyn. Ir jiems tuo liūdniau buvo ir dėl to, kad visos ryšio grandinės tiek su Satanijos būstine, Jerusemu, tiek ir su dvasinėmis būtybėmis, buvo nutrauktos dar nuo Liuciferio maišto pradžios. Dėl to jie ryšį palaikė tik per angelus. O toks darbas be išorinio ryšio yra reikalaujantis nepaprasti didelio ĮTIKĖJIMO. O būtent jo ir pritrūkoo ir Adomui, ir Ievai.
Adomas ir Ieva, kaip Materialiųjų Sūnų ir Dukrų kategorija Minties Derintojų neturi. Ir kada jie buvo degraduoti į mirtingųjų statusą, tada jiems buvo suttikti ir Minties Derintojai. Kaip ir kitiems mirtingiesiems.
Štai dėl ko yra taip svarbu ugdyti ĮITKĖJIMĄ PER DVASINĮ RYŠĮ SU TĖVU, KADA VISA APLINKA VEIKIA PRIEŠINGAI. Ir tik įtikėjimo dėka, ir patyrimo su Tėvu dėka, galima pamatyti, kad aplinka nepajėgi iš po kojų išspirti pagrindą, kurį ir lako Tėvas ir Jėzus.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-03-29 12:16:01
Algimantai,
Tavo mokymas yra daugiau persunktas komunistinės ideologijos, negu Kristaus. Ir žmogus, kuris ieško tiesos, tikrai nesutiks su tavo teiginiais.
1."Kodėl žmogus gali daugiau suprasti, jeigu jis MOKOSI. Dėl to, kad vyksta JO PROTO EVOLIUCIJA ASMENINIU PAVIDALU."
Žmogus augdamas bręsta, įgauna daugiau žinių (informacijos) ir patirties, bet tai nėra evoliucija. Ir iki Kristaus atėjimo nebus daugiau meilės, o atvirkščiai - bus daugiau nuodėmės ir neapykantos. Atpildas už nuodėmę - mirtis.
2. Toliau vėl seka teisingas pastebėjimas, bet klaidinga išvada: "Ir degradacija įmanoma tik pačiam žmogui mėginant atsiriboti nuo Dievo. Su Dievu žmogus tik evoliucionuoja pats patirdamas Tėvą savo kasdieniame gyvenime."
Visi žmonės atsiribojo nuo Dievo, nes nuodėmė negali būti su Dievu. Tik per Kristų žmogus atstatyti ryšį su Dievu. Žmogus be Kristaus tik degraduoja, ir ne tik žmogus, bet ir visa kūrinija.
3. "Nedarykime APIBENDINANČIŲ IŠVADŲ IŠ DABARTINĖS AKIMIRKOS, NES DAUG KO NEŽINOME, KAS BUS PANAUDOTA IŠ ŽMOGAUS POTENCIALO ATEITYJE."
Taip, daug ko nežinome, bet tam ir yra Biblija, kad suvoktume savo padėtį dabar ir ateityje.
Klausimai Algimantui, ką turėjai mintyje sakydamas: "Vienas mėginimas sukurti VIOLETINĘ RASĘ sužlugo dėl Ievos ir Adomo NEKANTRUMO. Tai buvo mėginimas šalia žmogaus EVOLIUCINIO BIOLOGINIO PROCESO ĮTERPTI, TAIP PAT EVOLIUCINIU BŪDU, ADOMO IR IEVOS GYVYBĖS PLAZMĄ ŽMONIJAI"?
Kuo pasižymėjo Adomo ir Ievos nekantrumas?
balandis
2006-03-28 21:01:02
karveliui,
"Gal gali paaiskinti balandzio zmona kaip genetike ,kodel egzistuoja tuscios chromosomos ir lig siol neisnyko .Juk tai kas nenaudojama - atrofuojasi ir nyksta."
Man žmona paaiškino, kad tai ir įrodo, kad jokios evoliucijos nevyksta(tik nepainiokim mikro evoliucijos). Mutacijos vyksta, bet jos įrodo tik degradaciją, o ne progresą.
balandis
2006-03-26 21:25:12
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]