Forumas: temos peržiūra
Žmogaus kilmė
Prieš keletą milijonų metų Šiaurės AMERIKOS tipo lemūrai buvo išmigravę vakarų kryptimi per Beringo sausumos tiltą, ir palaipsniui buvo nukeliavę į pietvakarius išigai Azijos pakrantės. Galiausiai šitos migruojančios gentys pasiekė tinkamą regioną, nusidriekusį tarp tuometinės išsiplėtusios Viduržemio jūros ir Indijos pusiasalio, jos susijungė su kitomis palankiomis atmainomis, tokiu būdu sukurdamos žmogiškosios rasės protėvius.
Einant laikui, Indijos pakrantė į pietvakarius nuo šių kalnų palaipsniui nugrimzdo, visiškai izoliavusi šio regiono gyvybę. Nebuvo jokio kito kelio patekti į šitą Mesopotamijos arba Persų pusiasalį, arba iš jo išeiti, išskyrus kelią į šiaurę, o ir jį periodiškai atkirsdavo ledynų pietiniai įsiveržimai. Ir būtent šitoje tuo metu beveik rojiškoje teritorijoje, ir iš šito žinduolių lemūrų tipo labiau išsivysčiusių palikuonių atsirado dvi didžiulės grupės, dabartinių laikų žmogbeždžionių gentys ir šiandieninės žmogiškosios rūšys.
Šiek tiek daugiau kaip prieš vieną millijoną metų STAIGA pasirodė Mesopotamijos aušros žinduoliai, placentinių žinduolių Šiaurės Amerikos lemūrų tipo tiesioginiai palikuonys. Jie buvo aktyvūs mažyčiai tvariniai, beveik trijų pėdų aukščio; ir nors jiems nebuvo įprasta vaikščioti ant užpakalinių kojų, bet jie lengvai galėjo stovėti vertikalioje padėtyje. Jie buvo plaukuoti ir vikrūs ir tauškė beždžioniška maniera, bet ne taip, kaip žmogbeždžionių gentys, jie buvo mėsėdžiai. Jie turėjo primityvų priešpriešinį nykštį, o taip pat labai naudingą sugriebiantį didįjį kojos pirštą. Nuo šito momento ikižmogiškosios rūšys palaipsniui vystė priešpriešinį nykštį, tuo tarpu jos vis labiau ėmė prarasti didžiojo kojos piršto sugriebiamąją galią. Vėlesniosios beždžionių gentys sugriebiantį kojos didįjį pirštą išsaugojo, bet niekada neišvystė žmogiškojo tipo nykščio.
Šitie aušriniai žinduoliai visiškai suaugdavo tada, kada sulaukdavo trejų ar ketverių metų amžiaus, vidutiniškai, potencialiai gyvendami apie dvidešimt metų.
Šitos naujos rūšies nariai palyginti su savo ūgiu turėjo didžiausias smegenis iš visų gyvūnų, kurie kada nors egzistavo žemėje iki tol. Jie turėjo daug tokių pačių emocijų ir instinktų, kurie vėliau apibūdino primityvųjį žmogų... (0703-0704)
Iš jų vėliau kilo VIDURINIEJI ŽINDUOLIAI. Šie turėjo mažiau plaukų ant kūno. Buvo keturių pėdų ūgio. Nykštys jų buvo jau beveik kaip ir dabartinių žmonių. Jie jau vaikščiojo stačiomis. Jų pėdos buvo gerai pritaikytos vaikščiojimui, kaip ir vėlesniųjų žmonių. Jų smegenys buvo mažesnės ir menkesnės už žmogiškųjų būtybių, bet palyginus daug didesnės už jų protėvių smegenis. Gyvenimo trukmė - apie dvidešimt penkerius metus. Šite vidurinieji žinduoliai turėjo polinkį į statybą. Dėl to savo būstus įsirengdavo medžiuose ir požeminiuose urvuose. Būtent iš jų kilo PRIMATAI.
Iš primatų atsirado pirmosios žmogiškosios būtybės. Nuo 1934 metų po Kr. gim. iki pirmųjų dviejų žmogiškųjų būtybių gimimo yra tiksliai 993419 metų. Šie du nuostabūs tvariniai, dvyniai, brolis ir sesuo, buvo tikros žmogiškosios būtybės. Jie turėjo tobulus žmogiškus nykščius, kokius turėjo daugelis jų protėvių, tuo tarpu jie turėjo tokias pačias tobulas pėdas, kokias turi šiandieninės žmonių rasės. Šitos pirmosios žmogiškosios būtybės ir jų palikuonys visišką brandą pasiekdavo dvylikos metų. Potencialią gyvenimo trukmę turėjo apie 75 metus. Potencialią dėl to, kad dažnai žūdavo jaunesni. Ir pirmieji žmonės - dvyniai - buvo Andonas ir Fonta. Andonas reiškia - "Į Tėvą panašų pirmą tvarinį" Fonta reiškia "Į Sūnų panašų pirmą tvarinį". Šituos vardus jiems suteikė dangiškosios būtybės, bet patys dvyniai šitų vardų nežinojo. Jie vienas kita vadino "Sonta-en"-"motinos mylimas" ir "Sonta-an"-"tėvo mylimas". Savo tikruosius vardus jie sužinojo tik po prisikėlimo.
Būtent jie atrado ugnies įskėlimą titnagu. Kuris vėliau buvo prarastas ir po daug tūkstantmečių vėl atrastas. Ir vėl prarasta. Ir vėl atrastas... Bet jų genčių kultūra nyko. Atsirado menkesnė haidelbergo rasė. Prieš 900000 metų Andono kultūros šiek tiek išlaikė Foksholo gentys dabartinės Anglijos teritorijoje ir Badonano gentys į šiaurės vakarus nuo Indijos. Tuo metu sausumos tiltas dar jungė tas teritorijas, kuriose dabar yra Prancūzija ir Anglija. Ir kadangi didžioji dalis Andono palikuonių ankstyvųjų gyvenviečių buvo išsidėsčiusios palei tų senųjų laikų upes ir jūrų pakrantes, tai dabar jos yra po Lamanšo ir Šiaurės jūros vandenimis, bet trys ar keturios tebėra virš vandens Anglijos pakrantėje.
Prieš 850000 metų Badonano gentys pradėjo naikinantį karą prieš savo menkesnius ir gyvulinius kaimynus. Ir per tūkstantį metų juos arba sunaikino arba išvijo. O pagerintų bedonitų giminaičių maišyti palikuonys veiksmo arenoje pasirodė kaip akivaizdžiai naujas tipas - NEANDERTALIEČIŲ RASĖ.
Vėliau atsirado sangikų rasė. O jos vienoje šeimoje gimė vaikai, kurių odos spalva buvo skirtinga - oranžinė, žalia, juoda(indigo), mėlyna, raudona, ir geltona. Taip prasidėjo spalvotųjų rasių istorija. Tragiška istorija, kadangi iš jų teliko dvi grynosios - geltonojo ir juodoji.
Ir gausybė gausybė įvairiausių susimaišymų įvyko, kol atsirado negryna BALTOJI rasė. Ir tik prieš 38000 metų iš Satanijos sistemos į Edeno Sodą, kuris dabar yra irgi po jūros, Viduržemmio, vandenimis, buvo atgabenti Adomas ir Ieva, kad patys gimdytų savo vaikus, o jų vaikai savo vaikus, ir tol, kol jų skaičius per kartų kartas pasieks pusę milijono, kad būtų galima turėti bendrų palikuonių su geriausių, tuo metų, genčių atstovais. Taip turėjo būti sukurta, evoliuciškai pagal Tėvo planą, VIOLETINĖ RASĖ. Bet čia Ieva ir Adomas savo misiją sužlugdė, nes turėjo lytinių santykių su genčių dviem geriausiais atstovais praėjus maždaug vos pusantro šimto metų nuo jų misijos Urantijoje pradžio, kada jų pačių, ir jų jau suaugusių vaikų kelių kartų palikuonių skaičius buvo gal tik pusantro šimto. Dėl to Adomas ir Ieva buvo nužeminti į mirtingųjų statusą ir toliau gyveno kaip eiliniai mirtingieji, bet jau turintys Minties Derintojus ir visą patirtį iš Satanijos sistemos ankstesniojo gyvenimo kaip Materialieji Sūnus ir Dukra.
Jie ir visi Pirmojo Edeno Sodo gyventojai taikiai iš jo išvyko, kada juos norėjo sunaikinti įniršusių genčių kariuomenės dėl to, kad Edeno Sodo gyventojai, kai tik sužinojo, kad Ieva buvo apgauta ir turėjo lytinių santykių su Kanu, vienos kaimyninės genties vadu, surengė antpuolį prieš tą gentį ir visus išžudė. Nužudė ir patį Kaną, būsimo Kaino tėvą. Dėl to, kada kitos gentys sužinojo apie tokį tragišką genties likimą, puolė šaukti savo gentainių žygiuoti į Edeno Sodą ir atkeršyti. Kadangi Adomas visada mokė taikios politikos, tai jis nutarė Pirmąjį Edeno Sodą palikti, nors jis būtų jį ir apgynęs, nes jo intelekto pranašumas ir tų kurie gyvneo Sode buvo daug didesnis už aplinkinių genčių eilinių narių.
Kainą Ieva pagimdė jau antrajame Edeno Sode. Tuo tarpu Antrajame Edene Adomui ir Ievai gimęs pirmasis vaikas buvo Abelis. Ir paaugę, Abelis ir Kainas smarkiai pykdavosi. Abelis erzindavo Kainą, kad jo tėvas nėra Adomas, kad jo, žemdirbio, aukos, šventikams yra menkesnės už Abelio, piemens, aukas gyvūnais.
Dėl to, kad Adomas buvo tiek prislėgtas dėl Ievos ir savo misijos sužlugdymo, tai jis neatsigavo iš tos krizės per visą savo gyvenimą žemėje, ir dėl to Antrajame Edeno Sode religinį švietmą iš jo palaisniui perėmė šventikai, kurie ėmė iškreipti Pirmojo Edeno mokymus i rsugrįžti prie primityvesnių ritualų.
Taip, kad vieno kivirčo metu, Kainas puolė Abelį ir nužudė.
Žmogaus atsiradimo istorija yra tokia nuostabi ir tokia nuosekli Urantijos Knygoje, kad po jos imi suvokti, kad mums iki Pirmojo Edeno mokymų net ir šiandien yra labai toli.
Štai dėl to ir perteikta Urantijos Knygos apreiškimas, kad iš dieviško šaltinio sužinotumėte, jog Adomas ir Ieva pasirodė žemėje, kada žmonijos istorija jau buvo nukeliavusi milijoną metų.
Ir Darvinas būtų daug daugiau padaręs, jeigu Urantijos Knyga jam būtų patekusi į rankas. Bet jis ir tada suvokė, kad žmogus vystėsi iki šitokio lygmens, o nebuvo toks sukurtas. Tik žmogus neatsirado iš beždžionės, kaip klaidingai teigė jis.
Ir Andonas ir Fonta buvo pirmieji žmonės, gavę Dievo Tėvo dvasią - Minties Derintojus. Bet tik po Jėzaus misijos Minties Derintojus pradėjo gauti kiekvienas nesutrikusio proto vaikas. Tai milžiniškas žmogaus vystymosi sustiprinimas. Ir garantija, kad Tėvo evoliucinois planas bus tikrai įgyvendintas visų žmonių pastangomis atsigręžiant į Jį savo viduje, atrandant Jį savo viduje, ir užmezgant su Juo realų ir GYVĄ ryšį.
Algimantas
2006-03-22 18:44:52
Komentarai
staigus evoliucijos suolis vadinamas -REVOLIUCIJA .vadinkim daiktus tikrais vardais.Balandis teisus - zmogus degraduoja ir pasikeitus isores salygoms vyksta kokybiniai suoliai .Tam ir panaudojamos laisvosios chromosomos rinkinyje .Gal gali paaiskinti balandzio zmona kaip genetike ,kodel egzistuoja tuscios chromosomos ir lig siol neisnyko .Juk tai kas nenaudojama - atrofuojasi ir nyksta.karvelis
2006-03-26 21:09:29
kai visagalis dievas kurejas staiga sukuria,tai ir galime vadinti staigiu evoliucijos suoliu...pabandysiu pamastyti,tu irgi..del urantijos nieko kito tu ir negalejai pasakyti.mela galima iskreipti dar didesniu melu,bet tai esmes nekeicia.tiesa galima isplesti.zmogus ir evoliucionuoja,ir degraduoja...
arunas
2006-03-26 17:43:10
evoliucija reikalinga potencialo isnaudojimui, kai potencialas isnaudojamas, atliekamas kokybinis suolis naujam potencialui.
Arnoldas
2006-03-25 23:05:31
Yra skirtumas, kai Visagalis Dievas Kūrėjas staiga sukūrė, ir staiga evoliucionavo...Pabandyk pamastyt...
Urantijos interpretuoti nereikia, nes ten visiška nesamonė. Melo iškreipti neįmanoma, bet tiesą dažnai bandoma iškraipyti. Žmogus neevoliucionuoja, o degraduoja...
balandis
2006-03-25 22:35:21
staiga-tai ir yra tai,ka mes apibudiname posakiu-viespaties keliai nezinomi.urantijos knyga nuosekliai tai paaiskina ir mes galime daug ka suprasti..ar niekad,balandi,nekilo mintis apie tai,kad biblija yra ivairiai interpretuojama.tiek ivairiu religiniu pakraipu,sektu,tiek musu paciu.kiekvienas teigia,kad butent jo tikejimas yra teisingiausias,arciausiai dievo.beje,tavo pasiulytam puslapy taip pat kalbama apie evoliucija.ir kur matei urantijos knygoje apreikstu tiesu interpretacijas?atskirais traktatais isdestytas interpretacijas.ju,paprasciausiai,nera ir nebus.ar nepagalvoji,kodel?o boblijos perrasymu ir pritaikymu yra ir bus.na taip,lietuviu kalba isleista urantijos knyga isleista neseniai,bet kitomis..mano galva,ir neimanoma kitaip perrasyti urantijos knygos,nes ja padiktavo ne zmones ir net ne esami pranasai..galbut klystu,bet gal pamastykim placiau,vis kazka naudingo suprasime.iki
arunas
2006-03-25 21:35:22
balandi, o kaip ji "ne staiga" padare dievas is molio?
Arnoldas
2006-03-25 17:39:41
Pasakojimai apie "žalius žmogeliukus" arba apie elfus skamba tikroviškiau negu tai kas rašoma urantijoje apie žmogaus kilmę. "Šiek tiek daugiau kaip prieš vieną millijoną metų STAIGA pasirodė Mesopotamijos aušros žinduoliai, placentinių žinduolių Šiaurės Amerikos lemūrų tipo tiesioginiai palikuonys." Čia geras! Labai gražiai skamba - STAIGA! Nors jei kas bandys užduoti klausimą, kaip tai staiga? Išgirsime dar "fantastiškesnių" paaiškinimų. Darwinizmo-komunistų idėjos plovė plovė žmonių smegenėles ir praplovė...
Iš tiesų gražiai ir protingai apie tai parašyta - http://www.biblebelievers.com/powell2.html
balandis
2006-03-24 22:50:56
Mielieji, be EVOLIUCIJOS sustotų bet koks RPOCESAS LINK GĖRIO, LINK MEILĖS.
Kodėl žmogus gali daugiau suprasti, jeigu jis MOKOSI. Dėl to, kad vyksta JO PROTO EVOLIUCIJA ASMENINIU PAVIDALU. Ir ateis laikas, kada visa žmonija bus labiau apsišvietusi, labiau išsilavinusi, labiau MYLINTI. Ir tokia civilizacija bus aukštesnio lygio už šiandieninę. O vystytis žmogus gali dėl to, kad kiekvienam nesutrikusio proto individui Tėvas pasiunčia savo dalelę, Minties Derintoją. Tik dėl to žmogus gali žengti pirmyn daug racionaliau ir pasiekti KOKYBINĮ EVOLIUCINĮ ŠUOLĮ - GIMIMĄ IŠ DVASIOS. Tiems, kurie šito nepatyrė, tokiais dalykais patikėti labai sunku. Nes tai panašu į pasaką, kada žmogus nebeturi pykčio, pagiežos, keršto, baimės, bet gyvena MEILĖJE VISIEMS, NET IR SAVO SKRIAUDIKAMS. Kol šito pats NEPATYRIAU, TOL IRGI NESUPRATAU, KAS GI YRA GIMIMAS IŠ DVASIOS. TAI NAUJAS EVOLIUCINIS ŽMOGUS, PATIRIANTIS DIEVO VEDIMĄ NE IŠ BIBLIJOS, NE IŠ URANTIJOS KNYGOS, BET IŠ DIEVO DVASIOS. Bet tas KOKYBINIS ŠIUOLIS NĖRA REVOLIUCIJA, BET EVOLIUCIJA, NES JIS NELAUŽO INDIVIDO LAISVOS VALIOS PASIREIŠKIMO. TIESIOG PATS INDIVIDAS SAVO LAISVA VALIA ATRANDA DIEVĄ VIDUJE IR TUOMET SAVAIME GĖRIS PAKEIČIA BLOGĮ TAIP, KAIP IR NUMATYTA TĖVO EVOLIUCINIAME PLANE.
Tuo tarpu REVOLIUCIJA YRA TADA, KADA Į LAISVĄ VALIĄ ĮSITERPIAMA.
Bet Tėvo yra taip sumanyta, kad iš tiesų milžiniški REVOLIUCINIAI pakeitimai, transformacijos įvyksta individo vystymesi, bet EVOLIUCINIU, NE REVOLIUCINIU BŪDU. Štai dėl to ir BŪTINAS RYŠYS SU TĖVU, KAD GALĖTUM SUPRASTI TUOS PASIKEIRTIMUS ŽMOGAUS VIDUJE.
Ir degradacija įmanoma tik pačiam žmogui mėginant atsiriboti nuo Dievo. Su Dievu žmogus tik evoliucionuoja pats patirdamas Tėvą savo kasdieniame gyvenime.
Mielas Karveli/Balandi žmogus, kaip gyvybės forma Urantijoje, yra pasiekęs aukščiausią tašką. Šitoje planetoje materialios gyvybės aukštesnio lygio nebebus. Bet tai, kad yra laisvos chromosomos, nepergyvenk, ateis laikas, kada jos bus panaudotos. Kaip tai bus, tai jau priklausys nuo dieviškojo plano pagerinti biologinį žmogaus statusą įgyvendinimo, kokį yra numatęs Visatos Sutvėrrėjas, Mykolas, kuriį tu žinai tik kaip Jėzų iš Nazareto. Nepaisant to, kad mūsų biologinis vystymosi resursas buvo išnaudotas ir mes nebepasieksime, PATYS IŠ SAVĘS, aukštesnio lygio, bet mes tikrai gausime Dievo sustiprinimą mūsų biologiniam pavidalui. Vienas mėginimas sukurti VIOLETINĘ RASĘ sužlugo dėl Ievos ir Adomo NEKANTRUMO. Tai buvo mėginimas šalia žmogaus EVOLIUCINIO BIOLOGINIO PROCESO ĮTERPTI, TAIP PAT EVOLIUCINIU BŪDU, ADOMO IR IEVOS GYVYBĖS PLAZMĄ ŽMONIJAI. Bet ir tai, kiek turime, nors ir primityvaus muzikalumo ir humoro, yra būtent iš Adominės gyvybės plazmos, kiek ji "atsiskiedė" per 38000 metų nuo tada, kada Urantijoje gyveno ir savo misiją sužlugdė Adomas ir Ieva.
Kadangi šitoji misija žlugo, jokiu būdu nereiškia, jog žmonės taip ir buvo palikti likimo valiai. Bus antrasis bandymas. Koks, šito gali pasiklausti savo Minties Derintojo.
Nedarykime APIBENDINANČIŲ IŠVADŲ IŠ DABARTINĖS AKIMIRKOS, NES DAUG KO NEŽINOME, KAS BUS PANAUDOTA IŠ ŽMOGAUS POTENCIALO ATEITYJE.
Tuo tarpu žmogaus vystymąsis daug, labai daug priklauso nuo asmeninio bendravimo su Tėvu, su Jėzumi. Ir būtent tai yra garantija, kad žmogus nedegraduos. O jeigu jis mėgins tik savo jėgomis, be Dievo, kurti civilizaciją, tai susilauks skausmingų gyvenimo smūgių, kuriuos jis pats ims vadinti savo paties degradacija. Anksčiau ar vėliau jis suvoks, kad tik su Dievu įmanoma vystytis ir tapti tokiam tobulam, koks tobulas yra Tėvas.
Algimantas
2006-03-27 11:02:30
Mielieji, jūsų klausimai yra tikrai įdomųs ir iš pirmo žvilgsnio labai paprasti - kodėl dėl kokių priežasčių taip įvyko... Ir norėdamas atsakyti į klausimą išsamiai, kaip esu prašomas, turėčiau jums skaityti visą ciklą paskaitų, kad galėtumėte nuosekliai ir iš gelmės suprasti atsakymą. Jeigu aš atsakysiu tiek vienu sakiniu - TOKS TĖVO EVOLIUCINIS GYVYBĖS PLAZMOS VYSTYMOSI PLANO ĮGYVENDINIMAS MŪSŲ PLANETOJE - tai vargu ar tuo patikėsite. Visa EVOLIUCIJA EINA Į PRIEKĮ PER KOKYBINIUS ŠUOLIUS. Dėl to ir gali įvykti KOKYBINĖS MUTACIJOS, KURIŲ JUNGIAMŲJŲ GRANDŽIŲ NĖRA IŠ VISO.
Jeigu aš jūsų paklkausčiau, o kodėl gi iš šliaužiančio vikšro atsiranda visiškai puikiai skrendantis drugelis? Dėl kokių priežasčių įvyksta toks kokybinjis šuolis? Kaip vikšras išmoksta skraidyti? Kodėl nėra palaipsnio vystymosi etapo?
"Maždaug prieš vieną milijoną metų pasirodė tiesioginiai žmonijos protėviai trimis viena po kitos ėjusiomis ir staigiomis mutacijomis, kilusiomis iš placentinių žinduolių lemūro tipo ankstyvųjų palikuonių. Šitų ankstyvųjų lemūrų dominuojantys tarpininkai kilo iš besivystančios gyvybės plazmos vakarinės arba vėlesniosios Amerikos grupės. Bet iki to laiko, kada buvo sukurta žmogiškųjų protėvių tiesioginė linija, šituos palikuonis sustiprino indėlis iš gyvybės centrinės implantacijos, išsivysčiusios Afrikoje. Rytinė gyvybės grupė mažai kuo prisidėjo arba niekuo neprisidėjo prie žmogiškųjų rūšių realaus sukūrimo." 0703-01
"Ankstyvieji lemūrai, susiję su žmogiškųjų rūšių protėviais, nebuvo tiesiogiai susiję su gibonų ir beždžionių, tuomet gyvenusių Euroazijoje ir šiaurinėje Afrikoje, kurių palikuonys išgyveno iki dabartinių laikų, anksčiau egzistavusiomis gentimis. Nebuvo jie ir šiuolaikinio lemūrų tipo palikuonys, nors atsirado iš tokio protėvio, kuris buvo bendras abiems, bet kuris jau seniai išnyko." 0703-02
"Nors šitie ankstyvieji lemūrai išsivystė Vakarų pusrutulyje, bet žmonijos tiesioginių žinduolinių protėvių įkūrimas vyko Azijos pietvakariuose, gyvybės centrinio implantavimo pirminėje teritorijoje, bet ties rytinių regionų pasieniu." 0703-03
Tiek gyvybės plazmą, kuri mažesnė už bakteriją, sukūrė pagal Sūnaus Kūrėjo, mums žinomo tik kaip Jėzus iš Nazareto, patvirtintą cheminę formulę, tiek jos vystymąsi prižiūrėjo dvasios, kurios priklauso Gyvybė Nešėjų kategorijai. Iki to, su šitokios cheminės formulės gyvybės plazma buvo atlikta 500000 eksperimentų Satanijos sistemos, kuriai priklauso tiek Uratijos, mūsų, planeta, tiek dar, šiuo metu, 618 planetų su žmonėmis, gyvybės eksperimentavimo laboratorijose. Taip, kad jau prieš gyvybės plazmos įterpimą Urantijoje buvo žinomas tos gyvybės potencialas, kad ji išsivystys iki žmogiškojo lygio. Ir kada vandenyno vandenys pasiekė atitinkamą druskos koncentraciją, ir kadangi mūsų gyvybės cheminės formulės pagrindą ir sudarė natrrio chloridas, t.y. druskos tirpalas, tai ir buvo įterpta guvybės palzma trijose vandenyno vietose - pavadinta centriniu, arba Eurazijos-Afrikos, rytiniu, arba Australijos, ir vakariniu, apimančiu Grenlandiją ir Amerikas. Ir tai buvo padaryta prieš 550 milijonų metų. Per tai laiką kontinentai dreifavo, slinko ledynai, milžiniški kiekiai augalinės ir gyvulinės gyvybės rūšių išnykdavo, suvaidinę savo vaidmenį visoje evoliucijoje.
"Jūs vargu ar galite įsiavaizduoti, kaip jūsų ikižmogiškieji protėviai kartas nuo karto vos per plauką išvengdavo išnaikinimo. Jeigu visos žmonijos protėvinė varlė būtų tam tikru atveju šokusi dviem coliais mažiau, tai visos evoliucijos kursas būtų buvęs žymiai pakeistas. Panaši į lemūrą tiesioginė aušrinių žinduolių rūšių motina prieš tai, kada pagimdė naujosios ir aukštesnės žinduolių kategorijos tėvą, ne mažiau kaip penkis kartus mirties išvengė tiesiog per plauką. Bet iš visų kartų ji arčiausia mirties ji buvo tada, kada žaibas trenkė į tą medį, kuriame būsimoji primatų dvynių motina miegojo. Šitų viduriniųjų žinduolių abudu tėvai buvo labai žiauriai sukrėsti ir smarkiai apdegė; šita strėlė iš dangaus iš jų septynių vaikų tris užmušė. Šitie besivystantys gyvūnai buvo labai prietaringi. Šitoji pora, į kurios namus medžių viršūnėje trenkė žaibas, iš tikrųjų buvo viduriniųjų žinduolių rūšių labiau išsivysčiusios grupės lyderiai, ir, pasekdami jų pavyzdžiu, daugiau negu pusė šitos genties apjungusios protingesnes šeimas, persikraustė maždaug už dveijų mylių nuo šitos vietos ir ėmė statytis naujus būstus medžių viršūnėse ir naująsias priedangas ant žemės - savo laikinas slėptuves netikėto pavojaus atveju." 0706-00
Šita pora, tokių gausių kovų veteranai, netrukus po to, kada įsirengė savo būstą, tapo besididžiuojančiais tėvais, sulaukusiais dvynių, pačių įdomiausių ir svarbiausių gyvūnų, kurie kada nors buvo gimę šitame pasaulyje iki šito laiko, kadangi jie buvo pirmieji iš PRIMATŲ naujųjų rūšių, kurios sudaro kitą gyvybiškai svarbią pakopą ikižmogiškojoje evoliucijoje." 0706-01
Tuo pa2iu metu, kada gimė šitie primatai dvyniai, kita pora - viduriniųjų žinduolių genties ypatingai atsilikusi vyriškosios ir moteriškosios lyties pora, kkuri buvo tiek protiškai, tiek fiziškai menkesnė - taip pat pagimdė dvynius. Šitie dvyniai, vienas vyriškosios lyties, kitas moteriškosios, buvo abejingi užkariavimams; jie buvo susirūpinę tiktai dėl to, kaip gauti maisto, o kadangi mėsos jie nevalgė, tai greitai prarado bet kokį interesą ieškoti grobio. Šitie atsilikę dvyniai tapo dabartinių žmoginių beždžionių genčių sukūrėjais. Jų palikuonys ieškojo šiltesnių pietinių regionų su švelniu klimatu ir su gausybe tropinių vaisių, kur didele dalimi jie toliau gyveno taip, kaip ir tuo metu, išskyrus tas atšakas, kurios poravosi su gibonų ir beždžionių ankstyvosiomis rūšimis, ir dėl to labai smarkiai sumenko." 0706-02
"Ir tokiu būdu galima aiškiai matyti, žmogus ir beždžionė yra susiję tiktai tuo, kad jie kilo iš viduriniųjų žinduolių, iš genties, kurioje tuo pačiu metu gimė, o po to atsiskyrė dvi dvynių poros, menkesnioji pora turėjo savo lemtį sukurti šiuolaikinių rūšių beždžiones, babuinus, šimpanzes, ir gorilas; labiau išsivysčiusios poros likimas buvo toliau tęsti kilimo liniją, kuri išsivystė į patį žmogų." 0706-03
"Šiuolaikinis žmogus ir žmogbeždžionės iš tiesų kilo iš tos pačios genties ir rūšies, bet ne iš tų pačių tėvų. Žmogaus protėviai kilo iš šitos viduriniųjų žinduolių genties atrinktų liekanų labiau išsivysčiusių palikuonių, tuo tarpu šiuolaikinės žmogbeždžionės (išskyrus kai kuriuos iki lemūrų, gibonų, beždžionių, ir iki kitų, panašių į beždžiones, egzistavusius tipus) yra šitos viduriniųjų žinduolių grupės pačios menkiausios poros palikuonys, tos poros, kuri išsigelbėjo tada, kada savo genties paskutiniojo žiauraus mūšio metu ji slėpėsi požeminėje maisto saugojimo slėptuvėje ilgiau negu dvi savaites, išlindo tiktai tada, kada kautynės buvo seniai pasibaigusios. (0706-04)
Tuo tarpu geresnioji dvynių pora, sulaukusi maždaug keturiolikos metų amžiaus iš savo genties pabėgo, kad augintų savąją šeimą ir sukurtų naujas primatų rūšis. Ir būtent jau šituos jų palikuonis tinka vadinti PRIMATAIS, nes jie yra pačios žmogiškosios šeimos tiesioginiai ir betarpiški gyvuliniai protėviai.
Ir praėjus maždaug devyniems šimtams generacijų, apimančių maždaug dvidešimt vieną tūkstanį metų nuo aušros žinduolių kilmės, primatai STAIGA pagimdė du nuostabius tvarinius, pirmąsias tikrai žmogiškąsias būtybes.
"Tokiu būdu būtent aušriniai žinduoliai, atsiradę iš Šiaurės Amerikos lemūrų tipo, pagimdė viduriniuosius žinduolius, o šitie vidurinieji žinduoliai savo ruožtu suteikė pradžią labiau išsiivysčiusiems primatams, kurie tapo primityviosios žmogiškosios rasės tiesioginiais protėviais. Žmogaus evoliucijoje primatų gentys buvo paskutinioji gyvybiškai svarbi grandis, bet mažiau negu po penkių tūkstančių metų iš šitų nepapraastų genčių nebeliko nė vieno individo." 0707-06
Ir kada gimė Andonas ir Fonta, tai jie irgi buvo daug pranašesni savo protu už savuosius gentainius ir už savo tėvus. Ir sulaukę vienuolikos metų jie pabėgo iš genties ir pradėjo savo giminę - andonitų rasę. Bet jie dar nebuvo spalvotųjų rasių atstovai. JIe jau turėjo savo tik jiems dviems suprantamą kalbą, žodinę ir simbolių, galėjusią išreikšti beveik pusę šimto įdėjų. Bet net ir savo tėvų jie nesugebėjo išmokyti savo kalbos, nes tokia kalba ir tėvams ir gentianiams buvo per daug sudėtinga. Štai dėl savo aukštensio išsivystymo jie ir pabėgo iš genties. Ir būtent jiems priėmus tokį - moralų būsimosios žmonijos tėvų - sprendimą, jiems buvo suteikti Minties Derintojai. Ir būtent tuo metu Gyvybės Nešėjams buvo atsiųsti sveikinimai dėl žmogaus "sukūrimo" Urantijoje, dėl jų misijos sėkmingo įgyvendinimo implantavus gyvybės plazmą, kad ji išsivystytų iki žmogaus lygio. Ir sveikinimus atsiuntė ir tuometinis Satanijos sistemos vadovas Liuciferis, kuris pats po kurio laiko, net tam pačiam žmogui nepasiekus tiek dvasinio, tiek biologinio aukščiausio taško išdavė Tėvą ir Jo visą evoliucinį tobulinimo planą.
Dėl to, lad Tėvo evoliucinis gyvybės vystymosi planas numato ne tik dvasinį žengimą į amžinybę, bet taip pat ir kokybinius šuolius biologinėje dalyje, tai dėl to ir gimdavo tokie dvyniai, dėl to ir sangikų rasės vienoje šeimoje gimė skirtingų spalvų kūdikiai, tapę protėviais spalvotosioms rasėms - raudonajai, mėlynajai, geltonajai, žaliajai, oranžinei, ir indigo (juodajai). Iš jų tik geltonoji ir juodoji išliko. Kitos žūtbūtinėse kautynės buvo išnaikintos. Tai irgi evoliucijos padarinys.
Po to, kada buvo užfiksuotas moralus Andono ir Fontos moralus sprendimas palikti savo menkesnius tėvus ir gentį, kada jiems buvo atsiųsti Tėvo fragmentai, Minties Derintojai, Gyvybės Nešėjams buvo uždrausta kištis į žmogiškosios evoliucijos žengimą į priekį, kad nebūtų pažeidžiamas laisvos valios pasireiškimas. Jie galėjo šiek tiek įtakoti tik išrorinę aplinką, uždelsti ledynų slinkimą, su kitų kategorijų dvasių, Energijos Reguliuotojų ir Fizinių Kontrolierių, pagalba.
Taip, kad, mielieji, net ir kitos Urantijos Knygos dalys, kurios nėra skirtos Urantijos istorijai, yra labai susijusios su ja. Net ir Tėvo pažinimas, Jo veikimas per kitus savo sūnus, net tik per Gyvybės Nešėjus, yra būtina žinoti, kad galėtum suvokti žmogaus atsiraimą Urantijoje. O juk knygoje yra 2097 puslapiai. Tad įsivaizduokite, kaip jūs galite tokį giluminį klausimą atskleisti Forume.
Taigi, skaitykite Dievo apreiškimą - Urantijos Knygą - patys, juk mūsų svetainėje yra jos visas tekstas, atsiverkite ir skaitykit. O tas MĄSTYKIT, LYGINKITE SU TUO, KĄ ŽINOTE, PAPILDYKITE TUO, KĄ PERSKAITĖTE IR KO NEŽINOJOTE IR NEGALĖJOTE ŽINOTI, NES TO NEŽINOJO JOKS ŽMOGUS IKI URANTIJOS KNYGOS PASIRODYMO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-03-23 12:29:07
naivus ir keistas teiginys- "Šite vidurinieji žinduoliai turėjo polinkį į statybą. Dėl to savo būstus įsirengdavo medžiuose ir požeminiuose urvuose. " Tarsi gamtoje viskas vyksta pagal hobi istatymus .Voveres strikineja medziais ,kurmiai rausia urvus ,o voras neria tinkla ...
karvelis
2006-03-23 06:43:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]