Forumas: temos peržiūra
Kuo skiriasi "Dieve Tėve, ne manoji, bet Tavoji valia teesie," ir "Dieve Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia."
Kaip jūs galėtumėte paaiškinti skirtumą, kada sakome "Dieve Tėve, ne manoji valia, bet Tavoji valia teesie" ir "Dieve Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia." Bet vos perkaitę šituos du teginius, jeigu apie tai anksčiau nemąstėte, tai neskubėkite su apibendrinimais. Pasvarstykite iš įvairių pusių. O tada jau imkitės atsakymo. Tai labai svarbus žmogaus gyenime momentas, kada jis vieną teiginį pakeičia į kitą. Kada ir kaip jis tą ima daryti?
Algimantas
2006-03-29 14:55:21
Komentarai
Mielieji, kada siela atranda savyje Tėvą,kada patiria Tėvo meilę ir su ja pati susilieja per virpesius, tada SUSILIEJA IR SIELOS IR TĖVO VALIOS - DVI SAVARANKIŠKOS - PATIES LAISVOS VALIOS ŠALTINIO IR TVARINIO - Į VIENĄ VISAAPIMANČIĄ TĖVO VALIĄ NĖ KIEK NEPAŽEIDŽIANT TVARINIO LAISVOS VALIOS.Dabar ir mirtingasis pats realiai patiria, kad jis TROKŠTA, kad būtų TĖVO valia.
Ir šitą savo troškimą jis ir išsako, kad dabar JAU TOKIA MIRTINGOJO VALIA.
Taip yra atvertas GYVAS MEILĖS KANALAS, IR TVARINYS, IŠ MEILĖS TĖVUI, NES PATS YRA PRISIPILDĘS PER ŠITĄ GYVĄ ATSIVĖRUSĮ KANALĄ TEKANČIOS TĖVO MEILĖS, GARSIAI PAREIŠKJIA VISAI KŪRINIJAI - "MYLIMAS TĖVE, MANOJI VALIA, KAD BŪTŲ TAVOJI VALIA, AŠ DŽIŪGAUJU, KAD MAN NEBEREIKIA SLOPINTI SAVO VALIOS, KAD JI SUTAMPA SU TAVO VALIA."
Tačiau niekada žmogus neišdrįs šitaip sakyti, kol NEATVERS SIELOS TĖVUI, KAD PATIRTŲ JĮ GYVĄ SAVYJE.
Laisva valia tam ir duota, kad aš ją laisvai ir išsakau taip, kaip diktuoja SIELA. TYRA IR NEKALTA ATSIVĖRUSI SIELA, PATIRIANTI SAVYJE GYVĄ TĖVĄ.
Jeigu mirtingasis nutrauks GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU, siela ims palaipsniui apsitraukti pelėsiais, ims žavėtis materialiais blizgičiais, kurie yra beverčiai, jeigu jie nėra panaudojami Tėvo valios vykdymui, tada palaipsniui ji vis labiau ir labiau užleis vieta buvusiam gyvuliniam žemojo aš protui, kuris žmogų vėl atves į BAIMĖS GYVENIMĄ.
Ir tada jau žmogus vėl susigūžęs savo viduje nejaus MYLIMO TĖVO SAVYJE.
IR VĖL NEBELEIS SIELAI SKLEISTI SAVO SPARNUS LAISVOS VALIOS SUSILIEJIMUI SU TĖVO VALIA.
O kad šitaip NEATSITIKTŲ, tam ir reikalingas NUOLATINIS IR GYVAS BENDRAVIMAS, GYVA KOMUNIJA, SU TĖVU. KASDIEN.
Ir iš tokio gyvo bendravimo per maldą auga sielos sparnai. Ir vis stiprėja žmogaus-Tėvo sūnaus ar dukros ir Tėvo valių SULIEJIMAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-03-24 19:08:17
Ką reiškia "manoji valia, kad būtų tavoji valia"? Algimantas taip sako, nes anot jo, Algimanto (žmogaus) ir Dievo valia susiliejo. Išvada - žmogus tobulai ir negrįžtamai pažino Dievo valią. Hmm... Juokinga ir graudu.
Dar ir todėl, kad žmogus juk tebeturi SAVO LAISVĄ VALIĄ, kuri tebeleidžia rinktis ir klysti. Tai reiškia, kad tam tikromis aplinkybėmis žmogaus valia GALI prieštarauti Dievo valiai. Jei gali prieštarauti, tai reiškia, kad žmogus NĖRA GALUTINAI susiejęs savo valios su Dievo valia. Viskas keičiasi laike ir erdvėje. O tokioj situacijoj, kai žmogaus valia ir Dievo valia išsiskiria, ką reiškia Algimanto formulė "mano valia, kad būtų tavo valia"?
Spėk iš 3 kartų:
A) nonsensas
B) puikybė ir Dievo prievartavimas
C) Dievo neatpažinimas (Tėvu laikomas kažkas kitas, tačiau ne tikrasis Dievas).
*
Todėl mielieji, neieškokite tobulumo ten, kur jo nėra ir niekada nebuvo. Tokiais savo veiksmais tik prarandate malonę ir kartojate maištą ir nuopuolį.
Jonas
2007-03-24 15:38:05
Gyveno kartą Tėvas ir trys Jo sūnūs.
Pirmas sūnus mėgo kartoti "Tėve, ne manoji valia, bet Tavoji valia teesie".
Antras sūnus sakydavo "Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia".
Trečias apsistojo ties "Tėve, manoji valia, bet ne Tavoji valia teesie".
Trečiasis sūnus gretai suprato, kad jo valia Tėvo valios nepakeis, todėl paliko Tėvo namus ir nuo tol niekas apie jį daugiau nebegirdėjo.
Antrasis sūnus, nuolat pabrėždamas savo valios pirmenybę prieš Tėvo valią, irgi ilgai neištvėręs, išėjo iš Tėvo namų. Bet pasistatė savo trobelę šalia Tėvo rūmų, nes gerbė ir mylėjo Tėtį, ir nenorėjo pabėgti per toli.
Pirmasis gi sūnus buvo paklusnus ir stropus, tad tapo ne tik geru sūnumi, bet dar ir tarnu, bei Tėvo turtų paveldėtoju.
Štai taip kartą atsitiko...
Aidas
2006-10-24 12:53:06
Mielas Aide, tavo vardas įpareigoja atkartoti prasmę be iškraipymų, gali iškraipyti tik žodžių aidą, bet ne prasmės. O tu net ir savo pateikta parabole iškreipi PRASMĘ, NES JOS DAR NESUVOKI.
Kada pajausi, kad iš Tėvo tarno patekai į savo Tėvo namus ir pajutai Jo meilę ne kaip tarnas pajunta savo šeimininko meilę, bet kaip SŪNUS MYLINČIO TĖVO, tada tavoji siela nustos berti tokias prasmę iškraipančias paraboles, nes tavo siela šaukte šauks Tėvo meile: "Mano mylimas Tėve, aš Tave atradau savyje ir dabar mano valia visiškia tokia pati kaip Tavo, dėl to tik šiandien iš meilės TAU pirmą kartą ištariu MANOJI valia, kad būtų TAVOJI valia, nes mūsų valia SUSILIEJO, NET IR TAIP, KAIP ŠITO NORI TU."
O tavasis iškreipiantis prasmę aidas užkertą kelią žmogui iš tarno tapti MYLINČIU SŪNUMI. Niekada TARNAS nemylės šeimininko taip, kaip SŪNUS myli jį mylintį TĖVĄ.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-10-24 17:03:48
Šie du teiginiai "Dieve Tėve, ne manoji valia, bet Tavoji valia teesie" ir "Dieve Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia" reiškia VISIŠKAI SKIRTINGĄ ŽMOGAUS IR DIEVO RYŠĮ.
Pirmuoju teiginiu žmogus paneigia savo valią ir nusileidžia, kad Dievo valia paimtų viršų. Jam reikia savo valios pastangų užgniaužti savo valią ir pripažinti Tėvo valią. Jo paties valia skieriasi nuo Tėvo valios, dėl to ir turi įvykti savosios valios PANEIGIMAS, KAD VIRŠŲ PAIMTŲ TĖVO valia. Ir tokio veiksmo motyvai gali būti įvairūs -Dievo baimė, bus blogai, jeigu nenusileis jis Dievo valiai, įsišaknijusios NEGYVOS tradicijos, TAIP JIS BUVO IŠMOKYTAS, ir t.t. Tai vergo ir šeimininko ryšys pagrįsta nelygybe, ir suvokimu, kad šeimininkas yra stipresnis.
Antrasis teiginys "Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia," rodo, kada žmogaus ir Tėvo skirtingų valių NEBĖRA. Yra tik viena valia susiliejusi iš jų abiejų. Dabar žmogaus valia daugiau nebepaneigiama, nebeužgniaužiama, o ji atvirai ir garsiai deklaruojama - Tėve, mylimas Tėve, manoji valia susiliejo su Tavąja, būtent dėl to, kad tave MYLIU, IR ESU IŠSIVADAVĘS IŠ BUVUSIOS BAIMĖS TAU, IŠ SAVOSIOS VALIOS PANEIGIMO IR UŽGNIAUŽIMO, KAD TIK PAKLUSČIAU TAVAJAI VALIAI, DABAR PATIRIU TOKIĄ LAIVĘ IR MEILĘ SAVYJE, KAD DRĄSIAI SKELBIU VISAM PASAULIUI - MANOJI VALIA IR YRA BŪTENT TOKIA, KAD TAVOJI VALIA PASIREIKŠTŲ VISUR IR VISADA, IR ŠITO TAVOSIOS VALIOS TOKIO PASIREIŠKIMO AŠ TETROKŠTU KAIP MYLINTIS TAVO SŪNUS IŠ MYLINČIO TĖVO RANKŲ IR LŪPŲ. MANO BIJANČIO VERGO IR BAUDŽIANČIO ŠEIMININKO RYŠYS DINGO. JĮ PAKEITĖ KUPINAS MEILĖS RYŠYS, TOKS RYŠYS, KURIS IR TEGALI TURĖTI VIENĄ VALIĄ - MYLINČIO IR MYLIMO SŪNAUS IR MYLINČIO IR MYLIMO TĖVO SULIETĄ IŠ ABIPUSĖS MEILĖS VALIĄ.
Ir kol jūs napajusite savo visa siela, kad ji šaukte šaukia Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia, tol jūs dar nebūsite užmezgę gyvo ryšio su Tėvu, kaip sūnus ar dukra, tol jūs tebebūsite tik vergo ir šeimininko ryšyje.
O jūs puikiai žinote, kad vergas negali amžinai gyventi šeimininko rūme. Dėl to kuo greičiau imkitės pastangų atrasti Tėvą savyje, kad patirtumėte sūnaus ir Tėvo amžiną ryšį ir bendrą gyvenimą savuosiuose mylimo Tėvo namuose tarnaujant Jam ir kūrinijai iš meilės Jam ir Jo ir mūsų kūrinijai.
Algimantas
2006-04-14 09:49:12
taip,teisingai.reikia to nedaryti,dekui,laiku priminei,algimantai.
arunas
2006-04-07 21:08:57
Gili,oi gili tavo žodžių versmė ir baugu jon įbristi išties ,nors kai kas drąsiai virsta į ją
SULEIMAI
2006-04-07 19:35:57
Mielieji, aš jūsų nuoširdžiai vėl prašau, atskirkite asmenį nuo to asmens atliekamo veiksmo. Veiksmui galite nepritarti, bet tą ASMENĮ VIE TIEK MYLĖKITE. Ir tik tada dings iš mūsų Forumo bet koks paniekinimas, pasišaipymas.
Šitas Forumas yra sumanytas ne savo "šmaikštumaui" reikšti, bet savajam dvasiniam AUGIMUI PER BENDRAVIMĄ IŠ SIELOS, KURI PATI YRA UGDOMA TIEK TIEV DVASIOS, MINTIES DERINTOJO, TIEK IR KIEKVIENO IŠ MŪSŲ VIS LABIAU DVASINGĖJANČIO PROTO IR ŽVILGSNIO. Ir tokioje SĄJUNGOJE nebelieka vietos užgauliojimams.
Dėl to atsigręžkite ne tik į poetų gražias eiles, bet ir į Tėvą, esantį kiekvieno iš mūsų viduje. Ir tada patys pajusite, kada imate kalbėti gražiau už poetus.
Algimantas
2006-04-07 13:48:39
tokia ei dievo akyse,jo atzvilgiu?ir vel krastutinumas.mano bergzdzia galva zino,kad tu ne tokia.
arunas
2006-04-07 10:20:45
Tik Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo sūnaus atžvilgiu ir esu. Ir tik kukučio purvina rožė.
Suleima Arūnui
2006-04-07 10:48:05
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.