Forumas: temos peržiūra
Kuo skiriasi "Dieve Tėve, ne manoji, bet Tavoji valia teesie," ir "Dieve Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia."
Kaip jūs galėtumėte paaiškinti skirtumą, kada sakome "Dieve Tėve, ne manoji valia, bet Tavoji valia teesie" ir "Dieve Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia." Bet vos perkaitę šituos du teginius, jeigu apie tai anksčiau nemąstėte, tai neskubėkite su apibendrinimais. Pasvarstykite iš įvairių pusių. O tada jau imkitės atsakymo. Tai labai svarbus žmogaus gyenime momentas, kada jis vieną teiginį pakeičia į kitą. Kada ir kaip jis tą ima daryti?
Algimantas
2006-03-29 14:55:21
Komentarai
o as tai viska tikrinu su savo kalytes takses reakcija.berta visada atskiria kas yra kas.taigi ir as noreciau galimybes isbandyti jus Algimantai su mano Berta.Kazimieras
2007-03-29 11:41:45
Broli Algimantai, jūsų pasakojimas mane sudomino. Rūpestis savo vaikais sukėlė mintį kreiptis į jus su prašymu pabendrauti su mano vaikais. Kol kas jie yra švarūs ir lankstūs. Labai norėčiau išbandyti tokią situaciją. Kaip suveiks jų širdelių "indikatorius". Aš pasitikiu jų reakcijomis ir norėčiau suteikti jiems galimybę patirti jūsų santykį su tikrove. Jeigu juos patrauksite, skatinsiu tokią bendrystę.
Pranė
2007-03-29 11:12:02
Mielas Jonai, Jėzus savo apštalus mokė, kad jis atnešė RAMYBĖS EVANGELIJĄ. Tačiau čia pat PERSPĖJO - RAMYBĖS JI NEATNEŠ TOMS ŠEIMOMS, kuriose vienas iš narių ją priims, o kiti atstums.
Dėl to ir mano šeimos nariai Jėzų atstūmė, neįsileido jo į savo širdis, neatrado Tėvo.
Tačiau aš už juos, kaip ir už tave, kaip ir už visus, meldžiuosi kiekvieną dieną.
Man šeima yra tapusi VISA ŽMONIJA, VISA KŪRINIJA.
AŠ JAU SENIAI SAVO BIOLOGINE ŠEIMA NUSTOJAU APSIRIBOTI, KAIP TA ŠEIMA, KURIOJE YRA ARTIMAS. MAN JŪS VISI ESATE ARTIMI IR JUS VISUS MYLIU KAIP SAVO SIELOS BROLIUS IR SESES. O TĖVAS MŪSŲ VISŲ VIENAS IR BENDRAS.
Dėl to ir jūs atraskite Jį savyje, ir tada pamatysite, kad JŪSŲ ŠEIMA IŠAUGO IKI KŪRINIJOS DYDŽIO.
Ir būtent Tėvo atradimas SAVYJE man leidžia gyventi nuolatinėje palaimoje net ir tokiomis sąlygomis namuose, kada mane niekina ir tyčiojasi neleidžia net bendrauti su anūkais, kada matau, kaip jiems kemša į tyras širdeles egoizmą ir siaurą sampratą.
Tačiau apie Tėvą iš viso jų nieko nemoko. Ir esant progai pamėginu nors akimirką vaikutį pamokyti apie Tėvą, kai tuoj mane užgriūna lavina užgauliojimų.
Jeigu su anūkais man neleidžia bendrauti, pasakoti jiems apie Jėzaus meilę, apie Tėvą, kuris jau tuoj tuoj ateis į jų širdeles, save laikantys katalikais mano VADINAMOSIOS ŠEIMOS nariai, tai kur, tavo manymu, mielas sielos broli Jonai, veda tokia katalikybė, kuri neteikia Tėvo meilės artimam?
Štai dėl ko, mielieji, aš pasirinkau Tėvą, o ne savo vadinamąją biologinę šeimą, nes turėjau rinktis TARP Tėvo ir šeimos AKLUMO, KAPRIZŲ. Ir nors gyvename viename bute, tačiau su manimi net nešneka nei žmona, nei uošvienė jau DVYLIKA METŲ. O tyčiotis tyčiojasi net kada kasdien plaunu virtuvę, koridorių. Ir tą daro atvcirai prie mažylio anūko, kuris jau bijo prie manęs ir prisiartinti, nes aš esu jau jo pasąmonėje įprasmintas kaip didžiausias nevidonas, didžiausias nusikaltėlis, didžiausias baubas, raupsuotasis.
Namie aš vaikštau basas ir nenoriu, kad grindys būtų riebaluotos po kepimo ant plytelės, nenoriu, kad būtų jos nešvarios, kad JĖZUS ĮJĖJĘS, BET KADA, IR TAIP PAT NUSIAVĘS BATUS, NEVAIKŠČIOTŲ PO ŽEMĖTAS GRINDIS. Tačia net ir plauti grindis negaliu kada jos nešvarions, bet kada esu vivenas, nes tuoj pat susilaukiu užgauliojmų. VAkar sugalvojau nuplauti langus, o jų septyni. Ir kada jau į pabaigą ėjo plovimas, tai uošvienė pamačiusi mane plaunantį iš lauko virtuvės langą, kadangi per uždarą langą negalėjau išgirsti,ką ji man sako, bet pamačiau tik kaip prikišo prie lango špygą ir pasuko prie manęs. Ką tai reiškia, nežinau, tačiau, aišku, kad ne meilę. Ar tokią savo dukrą nori matyti Tėvas, nors ji nuolat eina į bažnyčią?
Aš būtent pasirinkau TĖVO ŠVIESĄ, KAD TOKIŲ KAIP MANO ŠEIMŲ NIEKADA ŽMONIJA NEBEMATYTŲ. AŠ TROKŠTU, KAD ŠIEOMOSE ĮSIVYRAUTŲ TARPUSAVIO MEILĖ IR DARNA PER ATRASTĄ TĖVĄ SAYJE, KURIS VIENINTELIS IR SUTEIKIA MEILĘ KIEKVIENAM.
Kito laisvos valios aš negaliu laužyti ir primesti savosios. Tėvas veda visus tik į ŠVIESĄ. Kas šito nenori, tas pasirenka kitokį, negyvą, ritualinį kelią ir jame nuolat patirią kančią ir nepasitenkinimą.
Tačiau mes tam ir turime atrasti Tėvą savyje, kad dingtų SUSVETIMĖJIMAS, O GIMTŲ TIKROJI ŠEIMA. MYLINTI TĖVĄ IR VIENAS KITĄ ŠEIMA, IR ŠITO MOKANTI SAVO VAIKUS, KAD JIE IR PATYS PATIRTŲ TĖVĄ SAVYJE, O TADA IR SAVO VAIKUS ŠITO MOKYS DAR TVIRČIAU. TIKK ŠITAIP DVASINGĖS ŽMONIJA.
Jėzų jo šeimos nariai irgi atstūmė. Jie buvo tamsūs, paskendę raštų negyvuose teiginiuose ir bijantys GYVOS ŠVIESOS, dėl to visiškai ir nesuvokė jo šviesos darbo. Kaip ir mano ŠVIESOS DARBO NESUPRANTA DAUGUMA. MANO ŠEIMOS NARIAI NĖRA IŠIMTIS. Tačiau, Jėzus dėl to, kad jo nesuvokia nei šeima, nei aplinka, savo kelio neatsisakė. Aš lygiai taip einu Jėzaus keliu, Tėvo keliu. Ir jokia šeimos problema, jokia aplinkos tamsybė, manęs nesulaikys. Tačiau Jėzus nebuvo atsakingas už savo kitų žemiškosios šeimos narių valios pasireiškimą. Mes nė vienas nesame atsakingi už kito valią, kada tas kitas jau yra suaugęs. Aš taip pat nesu atsakingas už savo VADINAMOSIOS ŠEIMOS narių aklą užsispyrimą, dogmatizmą. Tai jų, KIEKVIENO, apsisprendimas.
Aš nešu meilę ir tiesą ten, kur einu. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad VISI tą meilę ir šviesą apglėbs. Tačiau visada bus tarp tų nenorinčių ir tokių, kurie nuoširdžiai ieško. Ir jiems aš siūlau ir siūlysiu Tėvo šviesą.
Ir tarp mano žemiškosios šeimos narių aš jaučiu, kad sūnus paims ir Urantijos Knygą, nors dabar, jau daug metų, kaip nežiūri į jos pusę iš viso. Jis ją galėjo skaityti,kada dar iš viso jos nebuvo išleistos, galėjo skaityti mano vertimą dar kompiuteryje. Bet jis purtėsi nuo Urantijos Knygos visą laiką, nors aš jam nuo pat mažumės diegiau Tiesos ir Šviesos kelią. Tai ir turėjo įtakos, kad rengiant Urantijos Knygos vertimą, tvarkantis su kompiuteriu, kurio aš neišmanau, jis atliko MILŽINIŠKĄ DARBĄ. Tik jo dėka, ir jo įtempto darbo dėka pavyko atsatyti apie 95 procentus informacijos, kada sugedo kompiuterio kietasis diskas, kuriame buvo visa išversta bet dar nesuredaguota knyga, o jokios jos kopijos neturėjau. Ir tada jis kelias dienas dirbo ištisai ir atstatinėjo informaciją iš to prarasto kieto disko, kada monitoriau ekrane jokių vertimo tekstų nebuvo galima matyti. Kaip jis tą padarė, ir dabar neturiu jokio supratimo. Aš meldžiausi, ir laukiau. Ir džiaugiausi, kad sūnus padeda. Ir kada atstatė tą informaciją, aš buvau nepaprastai jam dėkingas, ir laimingas, kad tą padarė. Nors pats jos skaityti nenori nė iš tolo. Jis man, mielas Jonai, argumentais, primena tave. Jam, kas yra mokslo įrodyta, tas verta dėmesio, o visa kita fantazija ir tiek. Dėl to skaito žvaigždėlapius, stebi dangų per teleskopą, ir man parodė Saturną su gražiais savo žiedais. Buvo tikrai nuostabus vaizdas, matyti per teleskopą skriejantį Saturną, kada matai jo PATĮ šito skriejimo JUDĖJIMĄ. Tačiau pasiskityti apie žvaigždžių kilmę ar visatą iš Urantijos Knygos jis nenori. Tokia, KOL KAS, jo valia. Aš kasdien meldžiuosi, kad jis ATSIVERTŲ SAVO SIELA. Tačiau Urantijos Knygos neperšu ir jam. Padovanojau, o kada jis ją atsivers valia jo.
O šeimoje konfliktų nekils tada, KADA TĖVĄ ATRAS JOJE VISI ŠEIMOS NARIAI. Tik vieno atradusio neužtenka. Tačiau ATRADĘS TĖVĄ SAVYJE, tas šiemos narys pats niekada konflikto nesukels ir jame nedalyvaus. O tai jau nebeleis tokiam konflktui dar daugiau išplisti, kad atneštų skaudžių pasekmių tiek visiems, tiek ir kiekvienam atskirai.
Šiandien mano valioje yra TIK MALDA UŽ VISUS TUOS,KURIE NUSISUKĘ NUO TĖVO GARBINA JĖZŲ KAIP STABĄ, O GYVO JĖZAUS IR GYVO TĖVO NEŽINO KUR IEŠKOTI. Ir kol kiekvienas asmeniškai NEATRAS TĖVO SAVYJE, tol DARNOS ŠEIMOSE NEBUS. Dėl to, norėdami darnos ne tik šeimoje, bet ir visuomenėje, žmonijoje, pradėkite nuo SAVĘS IR SAVYJE ATRASKITE PATIES TĖVO PATALPINTĄ DALELĘ, JO DVASIĄ, MINTIES DERINTOJĄ. TAi ir bus jūsų pimras žingsnis į ŠEIMOS GEROVĘ. ATEITIES KARTŲ ŠIEMOS GEROVĘ. Susimąstykite apie tas kitų kartų ŠEIMAS, IR VARDAN JŲ ATRASKITE TĖVĄ SAVYJE. BET YPAČ VARDAN SAVOJO IŠLIKIMO IR PRISIKĖLIMO.
Ir Jėzus prisikėlė, nes bendravo su Tėvu, taip ir mes PRISIKELSIME, JEIGU BENDRAUSIME SU TĖVU GYVAIS ŽODŽIAIS, IR SAVOMIS MINTIMIS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-03-29 10:34:52
Ei daržininke,laikas imti kauptuką - darže perdaug kelia galvas piktžolės!!!!
pavojus
2007-03-29 06:41:42
Ačiū visiems komentatoriams iš gretimų palatų, va prisėdau vakare prie kompo, įdomu skaityti, ir ne vien šią temą.
Algimantai, kolegiuk, tavo kakava atšalo... Tai kaip gi galėjo atsitikti šeimoj nesusipratimai dėl įtikėjimo, jei tu rašai kad jokių panašių konfliktų kilti iš principo nebegali? Ai bet tikrai, dieviškasis ego čia.... supratau.
Prieš tokį didelį ir nepralenkiamą savo kokybe ego nepašokinėsi.
Ir nebėra ką bepridurti, tik tos pačios 2 mintys...
Jonas
2007-03-28 22:50:49
AŠ,MAN,MANE,SU MANIM,KAIP AŠ.....fe
aš
2007-03-28 19:52:54
Jau kai kas nors pradeda sakyti "tik vienetams, tokiems, kaip aš", tai, gerasis žmogau, kyla tik 2 mintys, jau ne kartą šiame forume paminėtos.
Algimantui
2007-03-28 16:55:04
Mielieji, neviesiems, iš esmės tik VIENETAMS, šiandien yra prieinamas mano siūlomas žmogaus ir Tėvo valios SULIEJIMAS. Dėl to jūs ir samprotaujate taip, kaip tik ir tegalite samprotauti. Kažkada ir aš taip samprotavau, tačiau MANO AUGIMAS NESTOVĖJO VIETOJE, NES AŠ ŠITO AUGIMO TROŠKAU IŠ VISOS ŠIRDIES, IR SIELA ATSIVĖRE, GIMĖ IŠ DVASIOS TIKRASIS ŽMOGUS, KURIAM NEBEREIKĖJO SAVO VALIOS SKAIDYTI NUO TĖVO. Tai ir yra IŠSILAISVINIMAS IŠ ŽMOGIŠKOJO EGO, KURĮ PAKEITĖ DIEVIŠKASIS EGO.
Ir tikrai neverta samprotauti apie tai, kad tvarinys susilygis su Tėvu. Aš niekada ir netvirtinau, kad tvarinys susilygins su Tėvu. Aš visada sakau, kad ATRADĘS TĖVĄ, SŪNUS AR DUKRA TAMPA TOKS,KAIP PATS TĖVAS SAVO KOKYBE. O kaip gi gali būti kitaip, kai GYVA TĖVO MEILĖS UPĖ, ATSIVĖRUS ŽMOGIŠKAM VOŽTUVUI, PRIPILDO TĖVO KOKYBĖS VISĄ DIEVIŠKĄJĄ MIRITNGOJO SIELĄ. Štai tada ir veikia siela taip, kaip veikia Tėvas - iš meilės.
Ir nėra rytoj kitaip, negu yra šindien KOKYBĖS POŽIŪRIU DARYTI GĖRĮ. Dėlt o siela ir gali būti rami, kad ji ŽINO TĖVO VALIĄ. Tuo tarpu, kad Tėvo valią ji galėtų ĮVYKDYTI KUO GERIAU, TAM IR SKIRTAS JOS GYVAS BENDRAVIMAS SU TĖVU, KAD JI GALĖTŲ TARITIS SU TĖVU.
Tačiau šitas žingsnis jūsų DAR TIK LAUKIA, JEIGU TROKŠTATE SULIETI SAVO VALIĄ SU TĖVO VALIA IR TARNAUTI JAM DVARYDAMI GĖRĮ VISAI KŪRINIJAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-03-28 16:38:53
Kadangi temoje skamba klausimas:
"kada jis vieną teiginį pakeičia į kitą. Kada ir kaip jis tą ima daryti?",
pabandysiu pateikti atsakymo variantą, pratęsdamas savo žemiau pateiktą komentarą.
Taigi, susipažinimas su Dievu atneša suvokimą savo menkumo prieš Dievą. Kalbant buitine kalba, aš pradedu suvokti koks esu liurbis ir nevykėlis. Pradedu suvokti, kad kai man atrodo vienaip, viskas gali būti visiškai kitaip, ir tik Dievas žino kaip yra ištikro. Suvokdamas tai su Dievo pagalba, aš ramiai priimu faktą, kad mano poelgiai, mintys, ir visa kita, įskaitant valią, yra taip toli nuo tobulumo, kad negalima jų laikyti nors kažkiek patikimais. Kaip rašė Jonas, šiandien žmogui atrodo visiškai akivaizdu vienaip, bet rytoj jau gali atrodyti visiškai kitaip. Jeigu tai suvoki ir priimi kaip faktą, gali tikėtis kad Dievas tau atsiveria, o savo suvokimą gali išreikšti fraze "Dieve Tėve, ne manoji valia, bet Tavoji valia teesie".
Kas atsitinka žmogui, kai norisi kartoti "Dieve Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia"? Manau, tai byloja apie DAR ar JAU nesuvokimą savo valios menkumo prieš Dievo valią. Tai atsitinka, manau, kai žmogus įsivaizduoja, kad jo mintys, jo poelgiai, jo valia tampa labai "aukšto lygio", kai pats pernelyg užaukština savo paties vertinimą.
.
Nu, šitą, atleiskite už daugžodžiavimą. Kartas norisi paplepėyi su kolegomis iš kitų palatų. Kad ir pro ventiliacines angas...
Aidas
2007-03-28 13:23:10
Mielas kolega Algimantai,
prieš kalbant apie žmogaus ir Dievo valių palaipsnį susiliejimą, pakalbėkime apie tai, ką žmogus patyria, kai Dievas palaipsniui žmogui apsireiškia. Iš savo patyrimų galiu teigti, kad kuo labiau susipažįstu su Dievu asmeniškai (ta prasme ne iš knygų, pamokymų ir kitų šaltinių), tuo labiau aš suvokiu kokia praraja yra tarp manęs ir Dievo (tą patį minėjo ir kiti žmonės šiame forume, todėl tikiu, kad tai yra normalu ir bent jau man suprantama; o jums?). Kiekvienas žmogus tame Dievo pažinimo kelyje gali elgtis pagal savo supratimą, bet, manau, kaip taisyklė, Dievas apsireiškia tam, kuris jau nepuls į depresijas ar kraštutinumus dėl to pamatyto, ar Dievo parodyto, neįveikiamo skirtumo tarp Jo ir žmogaus. Tad, išeina, kad kuo labiau pažisti Dievą, tuo labiau suvoki savo menkumą lyginant su Juo. Galima stengtis iš visų jėgų mažinti tą skirtumą (ir daugelis žmonių tai daro), bet kuo daugiau pastangų - tuo daugiau Dievas tau apsireiškia, ir vėl, - tuo daugiau skirtumo tarp Dievo ir savęs pamatai. Ir dekoji Dievui, kad Jis tau atlaidus už tavo netobulumą, ir toliau su Juo susipažįsti...
Todėl, sakyčiau, žmogui patyriančiam Dievo buvimą, turinčiam gyvą kontaktą su Juo, kalbos apie "žmogaus ir Dievo valių susiliejimą" atrodo švelniai tariant neatsargios, neturinčios realaus pagrindo. Dievas, apsireikšdamas mums, parodo, kad Jo valia ir žmogaus valia yra skirtingi dalykai iš esmės. Jeigu patyriai Dievo apsireiškimą, jeigu eini Jo pažinimo keliu, tu matau tą skirtumą vis stipriau. Noras susilieti su Dievo valia nuo to tik didėja, todėl ir prašai: "ne manoji, bet Tavoji valia teesie". Nes vis labiau matai savo valios silpnumą, nestabilumą, nepatikimumą, žodžiu - netobulumą. Tai kaip gi galima pasitikėti tokia valia? Net buitinė situacija žmogų išmuša iš vėžių - tarkime, skauda dantuką... Algi, juk tau žinomas toks dalykas, ane? Ką tokiu atveju darai? Kreipiesi į tėvą - "help, tėveli, man skauda"... Na, pats apie tai rašiai. Ir matai gi, kad metei šonan visus "didingus darbus", kad nubėgtum pas stomatologą... Argi Dievas taip pasielgtų? Sutik, nėr ką ir lygint - žmogaus valia yra žmogaus valia, o Dievo yra Dievo... Žmogaus valia lengvai pažeidžiama ir palaužiama, kiekvienas esame tai patyrę, ir nereikia apsimesti, kad to nežinai. Todėl ir prašome:
"Dieve Tėve, ne manoji valia, bet Tavoji valia teesie".
Aidas
2007-03-28 12:21:03
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.