Forumas: temos peržiūra
Kuo skiriasi "Dieve Tėve, ne manoji, bet Tavoji valia teesie," ir "Dieve Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia."
Kaip jūs galėtumėte paaiškinti skirtumą, kada sakome "Dieve Tėve, ne manoji valia, bet Tavoji valia teesie" ir "Dieve Tėve, manoji valia, kad būtų Tavoji valia." Bet vos perkaitę šituos du teginius, jeigu apie tai anksčiau nemąstėte, tai neskubėkite su apibendrinimais. Pasvarstykite iš įvairių pusių. O tada jau imkitės atsakymo. Tai labai svarbus žmogaus gyenime momentas, kada jis vieną teiginį pakeičia į kitą. Kada ir kaip jis tą ima daryti?
Algimantas
2006-03-29 14:55:21
Komentarai
Algimantai, rasote:"Žmogiškajam ego - reikia savo valią paažboti, paneigti, ir pripažinti Tėvo viršų, nes jis taip buvo mokomas, ir jis su tuo susitaikė, nes nežino kito geresnio būdo kaip pareikšti savo valią ir pripažinti Tėvo valią. Tada jis ir pareiškia, "Ne, ne, ne mano valia tegu būna, aš savo valą pakišu paslėpęs į patį tamsiausią kampą ir sutiktu, kad būtų TAVO valia." Toks savosios valios LAUŽYMAS veda į nusivylimus ir skausmus, kada savoji valia yra visai kitokia, ir kada ji ima vis labiau poasireikšti gyvenimo aplinkybėse, kurios yra dinamiškos ir besikeičiančios. Tada žmogus nebežino, kada ir kaip jam vadovautis savo valia, o kada Tėvo, kaip ribos vis labiau ir labiau ima atsiskirti. TAip atsiranda KORUPCIJA, NUSIKALSTAMUMAS, ALKOHOLIZMAS, NAERKOMANIJA, ŠEIMŲ NESANTARVĖ, SKYRYBOS, PAMESTINUKAI, KARJERIZMAS, SAVANAUDIŠKUMAS IR T.T. Ir visą šitą SAVAIME PAŠALINA SAVOSIOS VALIOS SULIEJIMAS SU TĖVO VALIA. Tada bet kokioje gyvenimo situacijoje TU VYKDAI TĖVO VALIA NES ŠIOS ABI VALIOS SUSILIEJO Į VIENĄ."
Manau is tikruju, kad zmogus turetu atsisakyti savo ego. Jei zmogus sako "teesie tavo valia, bet ne mano", tai zmogus atsisako savo ego, nustoja gyventi pagal savo ego, o ima gyventi pagal Dievo valia, nuolat saves klausdamas - ar mano veiksmai yra pagal Dievo valia, ar Dievas is tiesu noretu, kad as taip elgciausi. Jei zmogus sako "teesie mano valia, kad butu tavo valia", tai man yra panasu, kad zmogus, neatsisakes savo ego (ir toliau yra veikiamas savojo ego) noretu nuslepti, kad jo veiksmus itakoja ego ir bando sakyti, kad jo veiksmus itakoja Dievas. Ego ir Dievas nera suderinami, vienu metu abu veikti negali. Taigi jei zmogus neatsisako savojo ego, o vistiek sako kad jo veiksmus itakoja Dievas, tai man yra panasiau, kad zmogus yra veikiamas ego, bet jo veikima supranta kaip Dievo veikima.
***
Taip pat Algimantai sakote, kad del zmogaus ego paminimo atsiranda kaip jus rasote "KORUPCIJA, NUSIKALSTAMUMAS, ALKOHOLIZMAS, NAERKOMANIJA, ŠEIMŲ NESANTARVĖ, SKYRYBOS, PAMESTINUKAI, KARJERIZMAS, SAVANAUDIŠKUMAS IR T.T."
As manau kad sie dalykai atsiranda tikrai ne del to, kad zmones neklauso savo ego, o priesingai - del to kad zmones neklauso nieko daugiau, isskyrus savo ego. Manau kad sie reiskiniai atsiranda ne del to, kad zmogus sako "teesie tavo valia, bet ne mano", o atsiranda todel, kad yra daug daugiau zmoniu sakanciu "teesie mano paties valia", atsiranda del to kad dauguma zmoniu elgiasi savanaudiskai.
Valdas
2007-03-28 12:13:44
renkančiojo dievybės visada priekyje jo ir jis jas renka.
renkantis
2007-03-28 11:38:07
Mežiotojo dievybės bėga visada priekyje jo ir jis jas persekioja.
persekiojantis
2007-03-28 11:36:48
Na štai, kolega iš devintosios kaip sakiau, atėjo. Tai gerai. Kolega, čia mes taip atvirai šnekam prie kakavos, gersi? Sklinda gandai, kad tavo paties šeima iširo dėl to tavo įtikėjimo. Kaip taip galėjo atsitikti konfliktas, jei tu rašai visiškai priešingai dabar? Gal ne pagal Dievo valią pasielgei, neatpažinai tskant?
Įvedei naują mintį - siela visada žino savo šeimininko valią. Priminei folklorą - gal tu savo sielą esi pardavęs? Na už tą didelį stiklainį medaus, o gal uogienės.
Jonas
2007-03-28 11:01:03
Mielas Jonai, žmogaus ir Tėvo valios suliejimas yra palaipsnis. Dėl to aš ir pratinmu jūsų MATERIALŲ PROTĄ PRIE DIDESNIO ŽMOGIŠKOSIOS VALIOS SULIEJIMO SU TĖVO VALIA. Kodėl dabar kyla prieštaravimai mano sakomam teiginiui - "Manoji valia, kad būtų Tavoji"? Todėl, kad jūs SAVOSIOS VALIOS SU TĖVO VALIA DAR NESULIEJOTE. Dėl to toks maldos užbaigimas jus akina, net erzina. Tačiau kada ATRASITE TĖVĄ SAYJE, KADA ĮITKĖSITE, tada vis labiau ir labiau jausite, kad ir jums atsiranda noras šitaip užbaigti savo maldą. Ne iš karto, nevisada. Bet jau sielai vis giliau atsiveriant, ji pati ir ištars - "Manoji valia, kad būtų Tavoji valia." Tai bus tikroji jūsų dieviškojo aš, jūsų SIELOS, ne jūsų žemojo, gyvulinio aš, valia. Ir būtent tada siela VISADA ŽINO TĖVO VALIĄ. Protas ne, bet siela TAIP. Ir jai nebereikia paneigti savosios valios niekada. Žmogiškajam ego - reikia savo valią paažboti, paneigti, ir pripažinti Tėvo viršų, nes jis taip buvo mokomas, ir jis su tuo susitaikė, nes nežino kito geresnio būdo kaip pareikšti savo valią ir pripažinti Tėvo valią. Tada jis ir pareiškia, "Ne, ne, ne mano valia tegu būna, aš savo valą pakišu paslėpęs į patį tamsiausią kampą ir sutiktu, kad būtų TAVO valia." Toks savosios valios LAUŽYMAS veda į nusivylimus ir skausmus, kada savoji valia yra visai kitokia, ir kada ji ima vis labiau poasireikšti gyvenimo aplinkybėse, kurios yra dinamiškos ir besikeičiančios. Tada žmogus nebežino, kada ir kaip jam vadovautis savo valia, o kada Tėvo, kaip ribos vis labiau ir labiau ima atsiskirti. TAip atsiranda KORUPCIJA, NUSIKALSTAMUMAS, ALKOHOLIZMAS, NAERKOMANIJA, ŠEIMŲ NESANTARVĖ, SKYRYBOS, PAMESTINUKAI, KARJERIZMAS, SAVANAUDIŠKUMAS IR T.T. Ir visą šitą SAVAIME PAŠALINA SAVOSIOS VALIOS SULIEJIMAS SU TĖVO VALIA. Tada bet kokioje gyvenimo situacijoje TU VYKDAI TĖVO VALIA NES ŠIOS ABI VALIOS SUSILIEJO Į VIENĄ.
O Tėvo valia yra viena - gyventi MEILĖJE, TIESOJE, DOROJE, GAIELSTINGUME, GĖRYJE, GROŽYJE, TARNAVIME. Ir būtent toks Tėvą atradęs SAVYJE Jo vaikas ir gyvena tokį kasdienį gyvenimą remdamsis šviesos motyvais ir Tėvo kūrinijos šeimos labui. Ir jam nebekyla konflikto, kur jo valia gali išsiskirti su Tėvo valia. O kada nėra VIDINIO IR PATIES STIPRIAUSIO KONFLIKTO, TAI GYVENIMAS TAMPA NUOSTABUS IR PRASMINGAS.
Telydi jus ramybė.
Su brolška meile,
Algimantas
2007-03-28 10:41:26
Negaliu, aš izoliatoriuje.
Sako, - buinopomėšannyj...
Aidas
2007-03-27 19:08:00
Vakar skridome pro vieną tokią gražią planetą.Jos vardas Algimantija.Patiko.
Radžius
2007-03-27 18:57:41
Nors ir neturi vertės, bet man vistiek labai smagu, kad mes taip gražiai sutariam. Klausyk Aidai, o iš kurios tu palatos? Užeitum kada pas mane į septintą, turiu braškių uogienės plastmasiniam indelyje. Stiklinį indą jau seniai bemačiau, neleidžia broliukai. Paprašysim dar kakavos būtinai su plėvele. Bet ne šiandien, geriau rytoj, šiandien aš jau eisiu miegoti, man daktaras suleido vaistų. Reikėtų dar tą kolegą iš septynioliktos aplankyti, eisi? Anas iš devintosios turbūt pats ateis. Jis visus apeina.
Jonas
2007-03-27 18:57:30
Klausyk,
tavo komentaras nelogiškas, o net jeigu ir logiškas, visvien tai gyvulinio proto logika, kuri neištolo neprilygsta Algimanto tėviškajai logikai. Todėl tavo komentaras neturi vertės.
Taip, Algimantai?
Matote - aš jau įsikirtau į jūsų urantizmą-algimantizmą, todėl užuot kreipdamiesi į Algimantą, verčiau diskutuokite su manimi. Aš būsiu Algimanto atstovas ryšiams su visuomene, kad nieks be reikalo neblaškytų mūsų didingo proto. Nevalia ambasadoriui reaguoti į kiekvieno prasčioko replikas.
Aidas
2007-03-27 18:39:37
Ach ir vėl tie katalikai :)
Aš irgi truputį kantrus pabūsiu, kaip tau :)
variantas A: "ne mano, bet tavo valia teesie"
variantas B: "mano valia, kad būtų tavo valia"
Abu variantai reiškia, kad su savo valią sujungi su Dievo valia, kaip tu sakai, sulieji, suvieniji. Šis aktas, tarkim, galioja abiem atvejais, tačiau skirtingai. Tai kame skirtumas?
A atveju tu visai nežiūri SAVO valios (ar ji iki tol atitinka Dievo valią), tačiau tuo pat metu deklaruoji, kad priimi DIEVO valią tokią kokia ji yra, nekeldamas Dievui jokių sąlygų, bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar tu ją pažįsti ar ne, ar ji tau patinka ar ne. Savo valią tu laisvanoriškai pajungi Dievo valiai, leidi Dievui laisvai veikti tavyje, ir Tavo valia tokiu būdu susijungia, susilieja su Dievo valia.
B atveju tu dar prieš melsdamas deklaruoji, kad tavo valia atitinka Dievo valią. Pirmas dalykas, tokiu atveju visai nėra ko prašyti, jei valia ir taip atitinka. Antras dalykas, o kas jei iš tikrųjų NEatitinka? Gal tau tik atrodo, kad tavo valia atitinka Dievo valią? Gal Dievo valia tau yra kitokia, kurios tu nežinai ir žinoti nenori? Tu gi ne Dievas, kad pažintum jo valią dar prieš jai išsipildant. Tada, nepažindamas Jo valios, tu Dievo valią iš tikrųjų prievartauji. Tu meldi, kad Dievo valia atitiktų tavo paties valią.
Tu aišku sakysi, kad Dievo valią pažįsti, nes esi užgimęs iš dvasios. Tu būk nors Napoleonas, man negaila, ne tu nuspręsi, kur tave Dievas padės. Tačiau tu siūlai šią formulę visiems, ir atradusiems, ir neatradusiems, ir nepažįstantiems Dievo valios. Reiškia, mokai neteisingai, sprendi tik pagal save, klaidini žmones. Neišmintinga šitaip. Dievas yra išminties šaltinis, ir tokie nesusipratimai leidžia manyti, kad tau iš tikrųjų su Dievu nelabai pakeliui, ir kad tavo tėvuks tikrai ne Dievas.
Tu pernelyg aukštai užsikėlei kartelę, ir kiekviena tavo klaida ar nuodėmė niekais verčia visą tavo sistemą.
Jonas
2007-03-27 15:15:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.