Forumas: temos peržiūra
Tėvo dvasia, Minties Derintojas, apie atkaklumą ir užsispyrimą
Tėvo dvasia, Minties Derintojas, apie atkaklumą ir užsispyrimą
Mielieji, Forume kartais pasitaiko tokių sielos brolių, kurie būna ne atkaklūs, bet užsispyrę. Ir mes tą matom. Bet labai dažnai toji riba tarp atkaklumo ir užsispyrimo nusitrina, kad galime susipainioti, kada žmogus būna atkaklus, o kada užsispyręs.
Dėl to šiandien, šeštadienį, 2006 01 28, pagarbinęs mūsų visų mylimą Tėvą, paprašiau savo Minties Derintoją, Tėvo dvasios, paaiškinti šį skirtumą.
***
Mano mylimas sūnau, atkaklumas yra sielos augimo išraiškos savybė. Užsispyrimas yra sustingdyto momento pavertimas VISA suvokta ir suvokiama TIESA.
Tik jūsų akys mato labai mažą tikrovės dalelę. Ir jūs darote milžinišką klaidą, kada matomą tikrovę pavadinate visa. Matoma tikrovė, jūsų pojūčiams, sudaro tik labai menką dalelę Manosios tikrovės. Ir tik per gyvą ryšį su Manimi jau dabar galite ragauti ir mėgautis Manosios tikrovės tąja milžiniška nematoma dalimi, nes šis patyrimas leidžia jums suvokti, kad toji tikrovės dalis yra tikra, reali, ir gyva. Ir tik patyrimas leis jums tą tikrovės dalį pažinti realiai. Ir čia viskas priklauso nuo jūsų atkaklumo, nuo jūsų AUGIMO, o ne nuo UŽSISPYRIMO neigti, kad jūs galite patirti ir nematomą, šiandien ir jums, kūrinijos dalį.
Jeigu tikintis į Mane Mano vaikas pripažįsta, kad Aš esu visa kūrinija, ir jeigu jis neigia, kad Mano kūrinijos jo pažinimas plečiasi, tada toks Mano vaikas yra užsispyręs ir nemąstantis. Jis nenori Manęs atrasti ir patirti tokio, kokio dar napatyrė. Aš jam neįdomus jo asmeninio tyrinėjimo objektas ir visiškai nepatiriamas, kaip naujai ir naujai atsiskleidžiantis mylintis Tėvas.
Toks Mano vaikas labai nuskriaudžia save, stabdo savo gyvo ryšio su Manimi užmezgimą, nes Manimi nepasitiki, o pasitiki parašytu žodžiu, kad ir labai gražiu. Bet Aš esu aukščiau ir to Žodžio, nes esu Pirmasis Šaltinis ir Centras. Be Manęs neegzistuotų joks žodis. Dėl to ieškokite su Manimi GYVOJO ryšio.
Jeigu gyvojo ryšio su Manimi ieškosite, būtinai jį surasite. Tai yra jūsų atkaklumo rodiklis. Kuo atkakliau siekiate šito gyvojo ryšio su Manimi, tuo saldesnis pats ryšys. Ir kuo atkakliau šitokį ryšį atstumiate, vien tik negyvų raštų žodžių ieškojimu, tuo jūsų atkaklumas virsta užsispyrimu.
Užsispyrimas yra ne kas kita, kaip tvarinio nenuilstantis valios siekis to, kas nebeveda tolyn į priekį. Tai tokios didžiulės pastangos, kurios po truputį ima tvarinį izoliuoti nuo Manęs ir palaipsniui jį tolina nuo kitų sielos brolių ir seserų, ieškančių Manęs, gyvo, savo viduje. Dėl to užsispyręs žmogus siekia tik vieno - primesti savo sampratą net ir tam, kuris iš tokios sampratos jau išsilaisvino apkabinęs aukštesnį siekį.
Atkaklumas yra ugdantis ir nuolatinis siekis pažinti daugiau negu pažinta iki šiol tiek dvasiniame gyvenime, tiek materialioje visatoje.
Atkaklumas glūdina aštrius charakterio kampus per gilesnį gyvą bendravimą su Manimi ir savo sielos broliais ir seserimis, bet niekada nelaužo kito tvarinio laisvos valios.
Atkaklumas yra SAVOJO charakterio savybė keičiant SAVĄJĮ charakterį į Manąjį, užsispyrimas yra siekis keisti KITO charakterį nesuvokiant SAVOJO charakterio nei savybių, nei jo pasireiškimo konkrečiose situacijose, kurios pranoksta to tvarinio pasirengimo lygį.
Klausimas: Mylimas Tėve, ar atkaklumas gali pavirsti į užsispyrimą, o užsispyrimas į atkaklumą?
***
Ir viena ir kita gali pasikeisti iš vieno į kitą. Aš jums suteikiau laisvą valią. Aš jums neliepiu nieko. Aš nesu užsispyręs. Aš tik jus visus ir kiekvieną kviečiu ir raginu atsigręžti į Mane. Ir tik su Manimi jūs būsite atkaklūs, bet ne užsispyrę. O nutraukę ryšį su Manimi, jūs greitai pavirsite užsispyrėliais. Atkaklumas turi nuostabią savybę, dar daugiau gręžtis į Mane, kad dar labiau būtų atkaklus charakteris darant gerus darbus Man.
Ir visiškai kitoks yra užsispyrimo veikimo principas - tai savojo ego didžiulis noras laikyti ne tik savo proto nelaisvėje, bet taip pat į šitą nelaisvę paimti ir kito protą.
Ir tik Manoji gyvoji meilė užsispyrimą perlydo į atkaklumą. Ir tai, kas atrodė dar visai neseniai svarbu, ima nublankti, kad praeina bet koks noras ką nors įtikinėti ir įrodinėti. Ateina suvokimas, kad esi atsakingas tik už SAVOSIOS valios panaudojimą Manosios valios vykdymui ar nevykdymui. O Manosios valios užsispyrėlis ilgai vykdyti negali, nes jam Manoji valia tampa per sunki našta, nes ji veda į augimą, į tai, kas dar nepatirta, į tai, ką dar reikia pažinti atkaklių pastangų dėka. Ir kas tam tvariniui baisiausia, paneigti tai, ką taip užsispyrusiai tas pats tvarinys teigė.
Atkaklumas visada yra judėjime. Užsispyrimas visada yra trypčiojime. Atkaklumas suteikia ryžto, nes pasiekus vieną naują kalno viršūnę, pamatai kitą, bet jau ankstesnis patyrimas, įveikiant pirmąją viršūnę, suteikia didesnį pasitikėjimą ir Manimi, nes žengdamas į pirmąją viršūkalnę irgi žengei į tai, kas nauja ir neištyrinėta, bet vis tiek atkakliai žengei ir ją pasiekiai, o taip pat sutiekia ir didesnį pasitikėjimą ir savimi, nes jau patyrei, kad su Manimi net ir nepatirtas etapas, neištirta viršūnė, pasiduoda. Todėl dar atkaklesnių pastangų dėka kopi į naują viršūkalnę savuoju kopimo greičiu.
Užsispyrimas gali duoti teigiamą impulsą tik tokiai sielai, kuri gali žengti savo keliu, kada eina viena ir nemato, kur ir kiek nuėjo kiti. Tada toji siela, būdama be savo bičiulių, auga savo pačios tyrinėjimo ir žengimo dėka. Ir ji mokosi iš tokio žengimo priklausomai nuo aplinkybių. Bet vos tik sutinka kitą sielą, einančią tuo pačiu keliu, jeigu ji mėgins kitą sielą versti sukti jos keliu, taip po truputį toks užsispyrimas pradės šitą sielą stabdyti.
Užsispyrimas yra toji juoda dėmė, kuri ima užkloti net ir skaisčią sielą tuo metu, kada norisi ne pačiai augti, bet mėginti kitus nukreipti savojo ego supratimo keliu.
Užsispyrimas tai tas pats, jeigu jūsų plaučiuose ima stigti deguonies, o jūs vis tiek mėginate žingsniuoti, vietoje to, kad atkakliai siektumėte nustatyti deguonies trūkumo priežastį ir ją pašalinti, kad galėtų normaliai įkvėpti oro visi plaučiai ir atsigauti visas kūnas.
Mylimas Tėve, kaip mums pajusti, kada mes esame atkaklūs, o kada užsispyrę?
***
Mano mylimas sūnau, kiekvienam tą sako siela. Tik ji vienintelė gali pasakyti, kada atkaklumas ima virsti užsispyrimu, o kada užsispyrimas virsta atkaklumu. Atkaklumas niekada nevargina, nes jis yra MANOJI savybė, kurią tvarinys įgauna per Mano meilę. Ir to tvarinio siela džiaugiasi. Ji yra minkšta, mylinti, ir gailestinga, bet tuo pačiu atkakliai nešanti didesnę šviesą už tą, kokią iki šiol žinojo tos sielos aplinka. Ir toks atkaklus Manosios valios vykdymas suteikia dar didesnį ryžtą nešti šią šviesą tai aplinkai, kuri jos yra išsiilgusi, kuri yra pasirengusi jai atsiverti.
Užsispyrimas yra atkaklumą naikinantis ir žudantis pakaitalas, kada tvirtinama, kad ne šviesa yra svarbi, bet tos šviesos samprata, kokią nori pateikti toji siela, nors aplinkai toji samprata JAU nebepriimtina arba DAR nepriimtina. Ir nepaisant jokių aplinkybių mėginama lygiai vienais ir tais pačiais būdais įtvirtinti savo sampratą.
Tai negyvas ir atbaidantis šviesos skleidimo metodas, kuris daugelį gali atstumti ir nuo pačios šviesos ieškojimo.
Štai dėl to ir reikalingas gyvasis ryšys su gyvuoju MANIMI, kad jaustumėte Mano vedimą, kaip gi šviesą nešti ne užsispyrus, bet atkakliai. Ir tada pamatysite, kad ne raštas jus veda, bet vedu Aš. Ir tada imsite remtis ne raštu, bet gyvuoju Manimi per savo ryšį su Manimi. Ir mes drauge būsime gyvi liudininkai, kad viskas auga, viskas keičiasi, viskas įgauna naujų gyvybės virpesių, ir tie virpesiai veda link Manęs per atkaklų žengimą be užsispyrimo.
------------
Mielieji, nuoširdžiai pamąstę, mes galime, kiekvienas, pamėginti įvertinti savo žingsnius, kaip elgiamės - atkakliai ar užsispyrusiai.
O tarp visų tokių svarstymų galime įvertinti iš mūsų aplinką, kaip elgiasi ji. Tik neužmirškite vieno dalyko, esminio dalyko, jeigu vertinate, tai vertinkite atsistoję į tų, kuriuos vertinate, padėtį. Ir dar, vertinti, tai ne teisti. Vertinti, tai geriau pažinti tą pačią aplinką ir save joje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-01-28 16:02
rimantas ( Kaunas )
2009-11-20 11:43:33
Komentarai
AŠ ATKAKLUS STUDENTAS, JUK PERSPĖJAU.Mielieji, kadangi buvau Mokytojui pažadėjęs ir į Rojau Trejybės mokymus įsigilinti, tai pažvelgiau į svetainės angliškąjį variantą. Tai, ką pamačiau – pribloškė- visi angliškai kalbantys pasaulio piliečiai išėję, kaip čia buvo gražiai parašiusi viena sesė „Į DYKUMĄ“!
Gal išvalęs forumą, Mokytojas visiems duoda suprasti, kad ir mums, lietuviams, laikas pasitraukti ten pat?
Kai pasiilgs, gal paseks mūsų pėdomis, ateis parsivesti. O gal ir ne – patylėkim, palaukim, pamatysim.
O aš einu studijuoti ne tik Urantijos Knygos, bet ir kitų dvasinių šaltinių:Kalbu jums vėl, Rojaus trejybės mokymų, gal ir į Šventovę užsuksiu kartu su visais GYVĄ garbinimo ritualą atlikti, nes labai noriu patirti, kas tai yra SALDYBĖ SU TREJYBE :)
Su meile ir šypsena
Vytautas
2010-02-09 16:03:15
Aš manau kad mūsų forume atsiranda perkaitimo požymių , kai išbalansuojama , suardoma pusiausvyra tarp dvasingumo ir intelekto . Arūnas bando gelbėti dvasingąją forumo pusę , tačiau be raiškaus ir gilaus intelekto vystymo tarp Urantijos dokumentus studijuojančių asmenybių , vargu ar sekmingai vystysis kita dvasingoji urantiečių pusė . Urantijos dokumentai ir mokymai pasaulyje yra intelektualiosios žmonijos dėmesio centre ir aktyvuoja jų intelektualų vystymasį į dvasinį pažinimą .
Man asmeniškai , Urantijos dokumentai ir mokymai visada aktualizuoja tiek mano dvasinį pasaulį , tiek vienodu mastu ir inteletualinį pasulį. Todėl manau, kad perdėtas dvasingumo vystymas , aplenkiant intelekto vystymasi , gali sudaryti prielaidas atsirasti ir sėkingai vystytis klerikalizmui , kuris daug šimtmečių gyvuoja ir klesti ir kurį mes taip dažnai kritikuojame kaip asmenybių raišką ir kelią krikščioniškose religijose .
Iš pažiūros , nors ir labai panašios, artimos ir giminingos , vidinės žmogiškosios esybės apraiškas , kaip jo dvasingumas ir intelektas , iš tiesų , dažnai konfliktuoja tarpusavyje ir tampa nesusikalbėjimo priežastimi . Neveltui N. RERICHAS , jau praeitame šimtmetyje , savo dvasiniuose užrašuose užrašė vieną žymiausių desningumų , kad ,, vsie bolezni ot nevežestva "
Lietuviskai skambėtų - , kad visos ligos , dėl nemokšiško tamsumo . Tuo metu pasaulio intelektas iš tiesų dar skendėjo nemokšiškumo tamsybėje ir vystytis dvasingumui ypač kliudė klerikalinis tamsumas ir bendras nemokšiškumas . Tačiau žmonija po truputi vis vystėsi ir vystėsi ir štai jau dvidešimto amžiaus gale išsivystė ta intelektualioji žmonijos dalis , kuri jau gali skaityti ir net suprasti Urantijos dokumentų prasmę . Ne per dvasingumą ir klerikalizmą mes gavome Urantijos knygą . Visai ne . Mes ją gavome tada , kai mes savo mokslu ir išsilavinimų priaugome , kad galime ir norime skaityti ir suprasti šiuos dokumentus .
Tačiau , kaip ir anais laikais , taip ir šiandiena , didžioji žmonijos dalis niekada nesidomės ir neskaitys Urantijos , nei Algimanto mokymų , nei Arūno mokymų . Kiekvienam reiškiniui išsivystyti , subręsti ir visus išalkusius pavalgidinti ir pagirdyti , reikalingas labai ilgas ir daug mokslo ir žinių reikalaujantis laikas . O be to dar reikalingas ir asmeninis didelis noras ir valia eiti dvasinio intelekto keliu .
Jeigu bus klaidų , labai atsiprašau , nes labai skubėjau rašyti . Su meile .
Petras
2010-02-07 19:27:52
Mielas Petrai.Man išties džiugu,kai kalbi apie tobulėjimą Urantijos dvasinių šaltinių pagrindu.Bet nepamiršk,kad nagrinėjimas intelektu visad nueis"šuniui ant uodegos",jei nebus tolygaus studijavimo dvasiniu pagrindu.Visiškai sutinku,kad mes neturime būti robotais-be jausmų,emocijų.Jausmai liks,kylant dvasingumui,bet tai jau bus kur kas aukštesnio lygio pasiekimas ir tie jausmai netaps jausmingumu ar užuojauta.Mumyse nuolatos išliks tam tikri jausmai,bet jie nebebus paremti prisirišimu prie ko nors,tarkim,savo žemiškos šeimos nario.Man asmeniškai tenka daug diskutuoti savo šeimos vienete,kad mokydamiesi neatstumti išmoktume neprisirišti.Tai labai sudėtinga.Todėl čia su tavim sutinku pilnumoj dėl intelekto vystymo,bet atmetu tai,kad čia vyksta dvasinės diskusijos.Kur jos?Mes puikiai mokam aptarti asmenį,bet ugdyti savy asmenybę ir tai pastebėti kitame ir nuoširdžiai tam asmeniui pateikti,nemokam.Iš čia pareina tik asmeniškumai.Dabar žiūrėk,mielas broli,paskutinis tavo komentaras yra paremtas jau Urantiniu intelektu,bet dvasingumo jame trūksta.Prieš tai esantis jau yra su nuoroda į Rerichą.Dabar tu neskubėdamas persiskaityk(čia be jokių piktų kėslų)ką parašei ir paaiškink kodėl,pats sau,aš ne per intelektą,bet kitu keliu buvau privestas prie Urantijos Knygos..Tai ne paradoksas,bet tikrai yra tai,kad dvasingumas visad turi būti prieky intelekto iki tave suranda Urantijos Knyga.Štai čia,sielos broli,mes JAU tikrai viską turime VYSTYTI TOLYGIAI.Ir žinai kodėl?MES ATRADOME TĄ TIKRĄ IR GYVAI PATIRTINĮ ROJAUS TREJYBĖS KELIĄ,ATRANDANT TĖVĄ SAVYJE,GILINANT ĮTIKĖJIMĄ IR GIMSTANT IŠ DVASIOS.Ir tame kely telpa ir juda aukštyn tiek intelektas,tiek dvasingumas,ir būtinai gyva patirtis į kurią įeina ir tavo paminėta žmonija,kurią turime betarpiškai ŠVIESTI,KAIP TĄ DARĖ JĖZUS,EIDAMI Į ŽMONES..Buvimas tarp keturių sienų neduos nieko,kol nebus giluminių studijų ir ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO JOS ŠVENTOVĖJE..Tuom norėčiau atkreipti dėmesį visų,kad teliksim dulke,bet nekilsim siela,jei nesirinksim nuoširdžiam garbinimui ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE..Tam kartui tiek,mielas sielos broli.
Arūnas
2010-02-07 22:26:17
Mielas Petrai, tavo pastebėjimai yra ir išmintingi ir teisingi. Kaip tik Urantijos Dokumentus mes Vilniaus urantų grupėje ir nagrinėjame INTELEKTUALIA PRASME, BET JAU GILUMINE PRASME, DAUG GILIAU NEGU ŠIAIP SKAITYTUME TEKSTĄ SAVO INTELEKTU.
Štai panašaus nagrinėjimo siekiu ir mūsų Forume, kuris KOKYBIŠKAI AUGA.
JUK PRIEŠ KELETĄ METŲ iš viso buvo priešprieša tarp biblininkų ir urantų. Šiandien jau apie tai ir kalbos nebėra. Šuolis įvyko MILŽINIŠKAS. Kai kurių iš mūsų mintys jau tapo SISTEMINĖS, jau JIEMS yra matomas daug platesnis kontekstas negu tik mūsų aplinka, net ir visa Urantijos planeta jau mums, kai kuriems, yra per ankšta mūsų kasdienio MĄSTYMO ERDVEI, jau savaime suprantamas - ir atrodo, kad tarsi ir visą laiką mūsų galvoje buvo natūralus toks surpatimas - jog visur pasireiškia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis, kad mes esame VISOS ROJAUS TREJYBĖS VAIKAI IR VISOS DVASINĖS ŠEIMOS PILNATESIAI NARIAI, IR ESAME DRAUGIŠKOJE NE TIK VISATOJE, BET IR VISOJE KŪRINIJOJE, KURI VIS YRA PLEČIAMA IR KURIOJE RENGIAMOS NAUJOS VISATOS APGYVENDINIMUI IŠORINĖJE ERDVĖJE JAU DABAR. Taigi šuolis mūsų MĄSTYME IR JO KOKYBĖJE įvyko MILŽINIŠKAS.
Tai yra mūsų asmenybės intelektualus aspektas. Tačiau ir dvasine savo asmenybės puse mes atsiskleidėme taip pat milžinišku šuoliu, kada jau garbiname ne tik Tėvą, bet ir VISĄ ROJAUS TREJYBĘ, kada, jau jau imame patys patirti, kad net ir tokie dar netvirti mūsų žingsniai GYVAJAME DVASINIAME KELYJE mums jau suteikia patvirtinimą, kad vien tik intelekto vystymas, be dvasinio sielos vystymo, niekada nesuteiks tokiam mūsų sielos broliui ar sesei sferinio ir perspektyvinio žvilgsnio, tai bus tik linijinis žvilgsnis, kuris yra NEGYVAS, nes negirdo sielos GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS VANDENIU, NES SIELA NEGARBINDAMA NEGALI ATVERTI SAVO VOŽTUVO, KAD Į JĄ PATEKTŲ GYVASIS MEILĖS VANDUO. Ir tik tada, kada siela yra pagirdyta GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS VANDENIU, TIK TADA JI TAMPA DRĄSI IR RYŽTINGA KURTI GĖRĮ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE SAVO KASDIENĖJE APLINKOJE.
Todėl mes PRIVALOME vystyti visus tris mūsų unikalios asmenybės aspektus - intelektualų, dvasinį, ir praktinį - taqikydami savo žinias su meile savo aplinkoje.
Štai kodėl jūs turite išplėsti savąją sampratą, ką reiškia PRIVALĖTI. Tai ne prievartinis privalėjimas, kada kas nors VERČIA taip elgtis, dėlto, kad taip kažkam patinka, bet tai yra TOKIA SĄLYGA, KAD BŪTŲ ĮVYKDYTA UŽDUOTIS, TUO TARPU SPRENDIMAS PRIIMAMAS LAISVA VALIA.
Kad būtų aiškiau, pateiksiu kelis pavyzdžius.
Žmogus, norėdamas būti išsilavinęs, PRIVALO SIEKTI ŽINIŲ. Tokia yra ROJAUS TREJYBĖS sąlyga ne tik žmonėms, bet ir visai kūrinijai. Tačiau ar norės žmogus tapti išsilavinusiu, tai jam pačiam spręsti laisva valia.
Norėdamas būti sveikas, PRIVALAI rūpintis sveika mityba, fizinio kūno treniravimu, ir gyva komunija su Rojaus Trejybe. O sprendimą priima žmogus laisva valia.
Norėdamas patekti į mūsų Foruma PRIVALAI jį atsidaryti. Kitaip nepateksi, nes tokia yra SĄLYGA. Sprendimas - laisva valia.
Kitas žodis - TURI - taip pat reiškia tą patį, tik žmonės mano, kad jis yra ne toks griežtas, kaip PRIVALAI. Tačiau jis yra TAPATUS. Tai tik nuo žmogaus priklauso, kaip jis išvedžios, tačiau vis tiek jis turės - privalės - įvykdyti tam numatytą SĄLYGĄ, kad būtų įgyvendintas koks nors tikslas.
Štai ir mūsų atvejų - tie iš jūsų, kurie norite būti ateities dvasiniai mokytojai, PRIVALOTE STUDIJUOTI MŪSŲ SVETAINĖJE PATALPINTUS DVASINIUS ŠALTINIUS IR MANO JUMS SUTEIKIAMUS MOKYMUS.
Būtent šitam ir yra skirtas MŪSŲ FORUMAS. Ir būtent dėl to, kad jūs nestabdytumėte savojo dvasinio ir intelektualaus augimo PRIVALAU JUMS DIRIGUOTI.
Kadangi jūs dar ir patys nežinote, kurie būsite dvasiniais mokytojais, tai natūralu, kad mūsų ATEITIES ORKESTRAS dar groti negali.
Tačiau jau ŠIANDIEN AŠ JUMS PATEIKIU BŪSIMŲJŲ DVASINIŲ MOKYTOJŲ VEIKIMO ARENĄ, YPAČ TIEMS, KURIE LANKO URANTIJOS GRUPĘ VILNIUJE IR GYVĄSIAS PAMALDAS ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE, KADA SIEKIU JUMS SUTEIKTI GILUMINĮ ŽVILGSNĮ Į JŪSŲ APLINKĄ IR DABARTINĖS PLANETOS PADĖTĮ.
Štai kodėl mielas Petrai, mūsų matymas, mąstymas, ir veikimas plečiasi, gilėja, priklausomai nuo įdedamų ASMENINIŲ PASTANGŲ. Tačiau jos niekada nebūna BE PASIPRIEŠINIMO TIEK IŠ MAŽIAU DVASIŠKAI IŠSIVYSČIUSIŲ MŪSŲ SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ PUSĖS, TIEK IR IŠ SAVO GYVULINIO PROTO NEMATOMOS, BET LABAI STIPRIAI JUNTAMOS VIDINĖS PUSĖS.
Ir naujas etapas - mūsų svetainėje esančių dvasinių šaltinių studijavimas - taip pat nebus lengvas, kaip nebuvo lengvas ir ankstesnis etapas, kuris mus jau atvedė į šiandieninę mūsų GYVĄJĄ ŠVIESĄ.
Todėl ir tu, mielas Petrai, išaugai į didžiulį medį iš silpno ir lankstomo medelio, kuris buvo mūsų Forumo pradžioje. Ir tuo labai džiaugiuosi ir noriu, kad toliau dar aktyviau ir ryžtingiau eitumei į dar ryškesnę šviesą ir ją šviestum mums visiems.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-02-07 21:24:49
Mielas Rimantai , aš manau , kad žmogus be emocijų ir jausmų , tai jau miręs žmogus . Rimantai , kol mes būsime gyvi tol mes turėsime ir vystysime , ir jausmus ir emocijas. Žmogiškosios sielos visas grožis ir slypi mūsų subtiliausiuose jausmuose ir emocijose , kurios labai praturtina ir vysto mūsų vidinio dvasinio pasaulio geriausią supratimą . Tačiau visame tame , aš norėjau savo rašiniu pabrėžti , kad turi lygiagrečiai vystomas ir ir žmogaus intelektas . Jo , žmogaus , pažiūris , santikis ir kontaktas su aplink jį supančiu pasauliu ir visų pasaulio reiškinių adekvatus supratimas ir priemimas savo intelektualiam - dvasiniam išsivystymui .
Mielas Rimantai , tuo pačiu ir Arūnai . Aš nesuku temos , kad kažkas tai yra per silpnai intelektualus . Visai ne . Aš tik noriu pasakyti , kad ir kaip mes reikšime savo dvasingumą , savo religingumą , tačiau be intelektualaus krūvio , be mokslinio požiūrio į Urantijos mokymus , be intelektualaus prisiletimo prie šių apreiškimų , šis Naujausias Urantinis judėjimas ,net ši nauja Urantinė religija , bus kaip sriuba be druskos . Juk mes jau išėjome iš altorių šešėlio ir vietoj to , skelbiame naują intelektualią religiją su kosminės kūrinijos ir visos kūrinijos brolystės ideologija . Mes ieškome Dievo Tėvo dvasios savyje , gilinamės į sąmonės ir pasąmonės peripetijas , norime suvokti ir suprasti Dvasių veikimą mumyse . Manau , kad tokioms dvasinėms savokoms iškoduoti bus reikalingas vis tobulesnis ir tobulesnis kiekvieno žmogaus intelektas .
Petras
2010-02-07 21:03:31
"Žinokite, jeigu jūs savyje turite nors kiek nerimo, pykčio, pavydo, susierzinimo, baimės, BET KOKIOJE SITUACIJOJE, reiškia jums tiek trūksta dar neatrastos Tėvo meilės. Tai tas pats dėsnio pasireškimas." Čia kalbama apie priežasties - veiksmo -pasemės dėsnio pasireiškimą.Taigi manau ir šitoje situacijoje, mūsų reakcijose į Arūno veiksmus.
rimantas ( Kaunas )
2010-02-07 19:43:52
Yra toks gyvūnas – asilas. Mūsų krašte tokie gyvūnai nesiveisia, bet mes juos žinome, visa žmonija žino, nors ir daugybė žmonių tiesioginio kontakto su jais neturi, bet mes juos žinome iš pasakojimų, iš filmų, iš knygų, ir žinome kokie jie užsispyrę. Juk, yra net ir toks sparnuotas posakis –„ užsispyręs, kaip asilas“, ir daugybė lūpų, ir daug kartų tarė tuos žodžius. I6 mano atminties iškyla kažkada kažkuriame filme matytas vaizdas - sėdi žmogelis ant asilo ir, pabaksnodamas kulnais jo šonus, ragina jį sparčiau tipenti, ir džiaugiasi turintis tokį vertingą gyvūną, kuris ir sunkius nešulius pergabens iš vienos vietos į kitą, ir jį patį paneš, nereikės varginti savo kojų. Bet staiga tas keturkojis ima ir sustoja, ir nė krust. Ir kokiais žodžiais, ir kokiais veiksmais ir, kokiais skanėstais tas žmogelis beragintų pajudėt iš vietos savo asilą, tas stovi sau, kaip įkaltas, ir nė krust, ir dar i-i-i-a-a-a bliauna, bukom akim žvelgdamas į tolį. O ko sustojo, ir ko jis bliauna, nežinia. Belieka tik rankom skėsčiot ir piktai nusispiovus pėdint toliau pačiam, palikus tą kietakaktį užsispyrėlį pabūti tame jo paties užsispyrime. Nors tas žmogelis ir žino šito keturkojo gyvūno tokią gyvulinio charakterio biaurią savybę, bet taikosi, nes, kai asilėliui nabagėliui praeina buko užsispyrimo priepuolis, tai jis ir vėl tampa uoliu to žmogelio nepamainomu pagalbininku. Tai, kalbėdami apie asilą, ar galime sakyti, kad asilas yra atkaklus? Ne, mes taip nesakome, nes sakydami, kad asilas yra užsispyręs, mes nė kiek neabejojame žodžio “ užsispyręs” reikšme. Tai kodėl mes pasimetam tarp dviejų žodžių: užsispyręs ir atkaklus, kai kalbam apie žmogų. Juk, mes esame sutikę ne vieną tokį žmogų, apie kurio tiesiog buką užsispyrimą , sakome, kad jis yra užsispyręs kaip asilas, bet nesakome, kad jis yra atkaklus, kaip asilas. Akivaizdu, kad šios dvi sąvokos yra skirtingos. Akivaizdu ir tai, kad tie užsispyrėliai savęs tokiais užsispyrusiais nevadina, bet vadina kitus, kurių sąmonės lygis neatitinka jų sąmonės lygio, tai tie kiti iš tikrųjų yra jau nebeužsispyrę vien dėlto, kad jie savąjį užsispyrimą jau ištirpdė Tėvo-Rojaus Trejybės meilėje. Tie mūsų sielos broliai ir sesės, nors jie ir purtosi tokio kreipinio į juos, nes jie kitaip gyvenančių nelaiko savo sielos giminaičiais, bet mes, tie kiti, juos taip vadiname ir vadinsime, nes mes suvokiame juos tokiais Tėvo meilės energetinių – informacinių virpesių dėka, kurie patenka į kievieno vidų per atsivėrusią sielą, ir mes žinome, kad Rojaus Trejybės Trys Pagrindiniai Asmenys yra visų, kūrinijoje esančių, ir dvasinių, ir materialių mirtingųjų turinčių Rojaus Trejybės asmenybės dovaną, ne tik Kūrėjai, bet ir mylintys Dvasiniai Tėvai, kurie savo meilės virpesiais suburia mus visus į vieną dvasinę šeimą, vienas kitą mylnčių dvasinių brolių šeimą, ir todėl, gyvendami Rojaus Tėvų meile savo viduje, mes ir kreipiamės į kitus su meile tardami – mielas broli arba miela sese, ir šitie, mūsų tariami žodžiai, iš tikrųjų yra nuoširdūs, nes Rojaus Tėvai per mūsų atsivėrusias sielas pripildo mus meile, o Dvasinių Tėvų meilė myli visus vienodai, ir vien tik todėl mums nėra sunku ištarti bet kuriam sielos broliui ir sesei – mielieji, kadangi mūsų ir Rojaus Trejybės požiūriai Minčių Derintojų veikimu yra suderinti. Nors jums, užsispyrėliams tai yra nesuvokiama ir jus piktina toks kreipimasis, nes jūs, juk, sprendžiate apie kitus pagal save, ir, kadangi jūsų vidus dar uždarytas, o tai yra pagrindinė visų užsispyrėlių priežastis, todėl jūs niekaip negalite ištarti to kreipinio ne tik vienas kitam, bet ir tiems, kurie neatitinka jūsų požiūrio. Ir todėl jūs iškėlę savo laisvą valią virš kitų laisvos valios, nuolat ir garsiai verkšlenate ir verkšlenate dėl jūsų valios suvaržymo, nors patys visiškai nesuvokiate kas yra Tėvo valia. Ir jums nė kiek nerūpi, kad kiti taip pat turi tą pačią Tėvo suteitą laisvą valią. Bet mūsų užsispyrėliai gerbia tik savo laisvą valią. Manau, kad nė vienas iš jų taip ir nepaaiškintų kas yra Tėvo valia. Vien tik kalbos apie laisvą valią, paverkšlenimai apie tai kas varžo, o kas ne, kiekvieno laisvą valią, niekada nepadės suvokti Tėvo valios, kaip vertingiausios dovanos, savyje. Tėvo-Rojaus Trejybės valios suvokimui reikalingas asmeninis dvasinis patyrimas, gilėjantis patyrimas, kuris įgyjamas gilėjančiu įtikėjimu per atsivėrusią sielą, atradus Tėvą-Rojaus Trejybę savo viduje, ir tas patyrimas, kuris yra įgyjamas užmezgus gyvą dvasinį ryšį su Tėvu, su Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu ir su Begaline Dvasia-Motina- Sese, yra įgyjamas ne per akimirksnį. Tik tokiu būdu yra suvokiama Tėvo dvasinė laisva valia, kuri kiekvieno atsivėrusio viduje tampa tokia pačia, kaip Tėvo, dvasine laisva valia. Tėvo- Rojaus Trejybės laisva valia pirmiausia mirtingojo VIDUJE įsitvirtina kaip dvasinė laisva valia, kuri pasireiškia ir išorėje meilės ir gėrio veiksmais. Kiekvienas elgiasi pagal savo supratimą. Vieni spiaudo ir gaudo arba ne, ir taip jie supranta laisvą valią. Kiti savo dvasiniu įtikėjimu per sielos atsivėrimą savo kasdienius veiksmus derina kiekvienas pagal savo dvasinę laisvą valią.
Bet mūsų užsispyrusiems sielos broliams tai nerūpi. Jie turi savo tvirtą nuomonę ir jiems neegzistuoja jokie argumentai. Jiems nereikia plėsti požiūrio, jiems nereikia Urantijos Knygos, jie nenori pažadinti savo sielų, jie nenori savo požiūrio derinti prie Rojaus Trejybės požiūrio. Jie yra kietakakčiai, nes jų kaktas sukietino jų pačių bukas užsispyrimas. Asilui užsispyrimo priepuolis praeina, bet žmogus tai - ne asilas, nes žmogui Kūrėjai suteikia aukštesnį protą nei gyvūnams, nors žmogaus kilmė yra gyvulinė, kaip ir asilo, bet be aukštesnio proto, be laisvos valios, žmogui yra suteikta dar ir asmenybės dovana ir Tėvo- Rojaus Trejybės dvasios dalelė, Minties Derintojas. Rojaus Trejybė suteikia žmogui šias nuostabias dovanas tam, kad žmogus savo dvasiniu pabudimu, savo dvasiniu augimu pradėtų tolti nuo gyvulinės kilmės dvasingėdamas, ir kad tas užsispyrimas netruktų amžinai.
Tėvas sako:
“ Mano mylimas sūnau, atkaklumas yra sielos augimo išraiškos savybė. Užsispyrimas yra sustingdyto momento pavertimas VISA suvokta ir suvokiama TIESA.
Atkaklumas visada yra judėjime. Užsispyrimas visada yra trypčiojime.
Užsispyrimas yra toji juoda dėmė, kuri ima užkloti net ir skaisčią sielą tuo metu, kada norisi ne pačiai augti, bet mėginti kitus nukreipti savojo ego supratimo keliu.”
Užsispyrimas tai yra žmogiškojo, to gyvulinio, ego vienas iš daugelio savanaudiškų pasireiškimų. Žmogaus užsispyrimo laipsnis priklauso nuo jo siekiamo tikslo. Vienas tenkinasi mažesniu, o kitas, žiūrėk, nepatenkina savo ego sukauptu turtu, jam dar reikia ir kokio aukšto posto, kad galėtų kitus valdyti, primesdamas savo valią. Bet ir vieno, ir kito užsispyrėlio siekiai yra apriboti laiku ir erdve. Tokie savanaudiški siekiai yra trumpalaikiai, o kadangi trumpalaikiai tai ir menkaverčiai. Kiekvienas užsispyrėlis savo užsispyrimą turi, Tėvo dėka, nuostabią galimybę pakeisti į atkaklumą.
Tėvas sako:
“Ir viena ir kita gali pasikeisti iš vieno į kitą. Aš jums suteikiau laisvą valią. Aš jums neliepiu nieko. Aš nesu užsispyręs. Aš tik jus visus ir kiekvieną kviečiu ir raginu atsigręžti į Mane. Ir tik su Manimi jūs būsite atkaklūs, bet ne užsispyrę. O nutraukę ryšį su Manimi, jūs greitai pavirsite užsispyrėliais. Atkaklumas turi nuostabią savybę, dar daugiau gręžtis į Mane, kad dar labiau būtų atkaklus charakteris darant gerus darbus Man.
Ir visiškai kitoks yra užsispyrimo veikimo principas - tai savojo ego didžiulis noras laikyti ne tik savo proto nelaisvėje, bet taip pat į šitą nelaisvę paimti ir kito protą
Ir tik Manoji gyvoji meilė užsispyrimą perlydo į atkaklumą. Ir tai, kas atrodė dar visai neseniai svarbu, ima nublankti, kad praeina bet koks noras ką nors įtikinėti ir įrodinėti. Ateina suvokimas, kad esi atsakingas tik už SAVOSIOS valios panaudojimą Manosios valios vykdymui ar nevykdymui. O Manosios valios užsispyrėlis ilgai vykdyti negali, nes jam Manoji valia tampa per sunki našta, nes ji veda į augimą, į tai, kas dar nepatirta, į tai, ką dar reikia pažinti atkaklių pastangų dėka. Ir kas tam tvariniui baisiausia, paneigti tai, ką taip užsispyrusiai tas pats tvarinys teigė.”
Kiekvienas Tėvo, Motinos-Brolio, Motinos-Sesės materialus vaikas, turintis savo viduje Tėvo dvasią, ir atradęs Tėvą savo viduje, į Tėvo kvietimą atsigręžti į jį, ir į Tėvo raginimą: Būkite net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš. – atsiliepia savo sielos atsivėrimu, ir troškimas būti panašiu į Tėvą-Rojaus Trejybę, tampant ištobulinta dvasia, tai yra ta siekimybė, kuri nusidriekia į amžinybę, kuriai nėra jokių apribojimų, ir tai yra brangiausia vertybė, už kurią brangesnės nėra. Štai tokiam siekiui ir reikalingas ir atkaklumas ir daug nuoseklių asmeninių pastangų. Bet be giluminio dvasinio ryšio su Rojaus Trejybe, su Meilės, Drąsos, Ryžto, Atkaklumo Šaltiniu nė vienas materialus mirtingasis nepasieks to aukščiausio dvasinio tobulumo lygio.
Mano mieli sielos broliai ir sesės, na, nebūkit tokie užsispyrę, atsiliepkit į Tėvo kvietimą, pabandykite savo viduje atrasti Tėvą-Rojaus Trejybę, pabuskite ir atverkite savo sielas Tėvo meilei, šviesai, gėriui, pažinkite Rojaus Trejybę savo atsivėrusių sielų virpesiais, pažinkite Tėvo valią, o pažinę vykdykite ją kiekvieną akimirką savo nelengvame kasdieniame materialiame gyvenime. Būkite ryšyje su Trejybe, vardan kiekvieno iš jūsų dvasinės ir materialios gerovės, vardan visos kol kas dar užsispyrusios žmonijos gerovės, vardan ateities kartų gerovės, vardan visos kūrinijos gerovės, vardan mūsų visų Rojaus Tėvų gerovės, nors Jie ir yra visos kūrinijos Gerovės Šaltinis.
Telydi jus Rojaus Trejybės palaiminimas.
Su meile
Violeta(Vilnius)
2009-11-25 23:44:36
Mielieji,matau,kad vyksta tikrai nuoširdus noras nesuprasti,o ir nesuvokti vienas kito.Todėl pradžiai percituosiu Tėvo dvasios,Minties Derintojo mokymo porą sakinių-Mano mylimas sūnau,atkaklumas yra sielos augimo išraiškos savybė.Užsispyrimas yra sustingdyto momento pavertimas VISA suvokta ir suvokiama TIESA...Taigi,mielas Tomai ir kiti,dar kartą atidžiai ĮSISKAITYKITE ir tikrai,jei būsite nuoširdūs,suprasite,o gal ir suvoksite,kad tai nėra išbaigtinė Tiesa.Tai yra nusitęsianti į AMŽINYBĘ TIESA..Ji niekad nesibaigs,ji tik Plėsis.Mielas broli Tomai,tavo pateiktas klausimas jau savaime duoda du atsakymus,kurie nėra tiesa.Todėl,jei manai,kad urantai galutinai nupuolė tavo akyse,tai jokiu būdu nereiškia,kad mes nupuolėm TĖVO-TREJYBĖS akyse.Toks tavo,mielas sielos broli,požiūris tik patvirtina,kad pats esi sustingęs viename momente,kuris tau ir neleidžia išsprūsti iš tariamai suvoktos,bet išties paverstos VISA suvokta ir suvokiama TIESA.Niekad,per amžinybę,TIESA nebus suvokta iki pabaigos.Rojaus Tėvai nepaliaujamai kuria,plečia kūriniją.Ir plečia ne kaip pučiamą balioną,bet kuria JAU UŽ ESAMOS SUKURTOS.Be abejo,jau sukurtoje,taip pat yra labai daug darbo.Bet ne per keliaklūpsčiavimą,o per nuoširdų ir jaudinantį naująja patirtimi,savanorišku veržlumu prisidėti prie visos kūrinijos veiklos,atpažįstant MYLIMO TĖVO valią.Ir tai tikrai nuostabu žinoti,nuostabu tai jausti netgi dabar,kai sakau tau-tai tiesa..Mielas broli,prisidėk prie šio darbo ir tu,nesustink suprastame,nes tai tikrai nėra išbaigtinė tiesa.Dar trumpai grįšiu prie mūsų"galutinio nuopolio".Mes su MEILE kylame,bet ne puolame,kaip tas,puolęs sūnus.Ir jau dabar tu,mielas sielos broli,esi skaitoma knyga.Todėl tavajam"dušna pasidarytu",sakau-WELCOME..Taip pat ir į tavo klausimą Rimantas jau atsakė,bet tu,bijodamas TIKROS TIESOS,sustingai ir nesuvokei.Jei priimsi mano žodžius kaip šmeižimą,tai jau tavo problema,kurią lengvai išspręstų savyje atrastas TĖVAS..Bet tu nenori net pamėginti,kaip ir kunigai,kurių bažnyčiose atkimšinėjami alaus buteliai.Jokiu būdu nekalbu apie visas,bet kad žmonės jau pradeda suvokti,kad jiems trūksta kažko,kažko,kas GYVA,KAS TIKRA IR SAUGU,KAS NE TIK KAD ARTIMA,BET KAS IR PRIKELIA TIKRAM GYVENIMUI..Mielas Tomai,visiškai neturėtų būti netgi dvasinių ieškojimų ar jau tariamai atrastos tiesos.Mes jau būtume seniai ATGIMĘ IŠ DVASIOS IR LIKTUME NUOLATINIAME GARBINIME,jeigu ne puolusio sūnaus maištas,Adomo ir Ievos misijos žlugimas,Jėzaus iš Nazareto(MYKOLŲ KATEGORIJOS SŪNAUS KŪRĖJO)evangelijos iškraipymas..Netgi dabar,ignoruodami Epochinį Apreiškimą,kuris mums pateiktas dvasiniam išprusimui,mes atkakliai atsisakome IŠGIRSTI MŪSŲ VIETINĖS VISATOS VALDOVO IR ŠEIMININKO ŽODŽIUS..Mielas sielos broli,Jėzus sako-KALBU JUMS VĖL..Kalba mums VĖL.Ar bent suvoki,kokiu nuostabiu laikotarpiu mes gimėme?Aš tik dalinai tai suvokiu,bet vien jau tai mane žavi ir vis dažniau žvelgiu į savo sielos brolius ir seses su Meile..Patikėk,nėra nieko brukamo per prievartą,nes tai būtų prieš Tėvo valią.Tave atbaido tai,kad reikia eiti atkakliai GYVUOJU IR PATIRTINIU ROJAUS TREJYBĖS KELIU,ATRANDANT TĖVĄ SAVYJE.IR NUOŠIRDŽIAI SU JUO IR KITAIS ROJAUS LYGIAVERČIAIS PARTNERIAIS-AMŽINUOJU SŪNUMI-MOTINA-BROLIU IR BEGALINE DVASIA-MOTINA-SESE BENDRADARBIAUTI VISUMOS LABUI..Ir būtent čia,kad nėra TREJYBĖJE JĖZAUS KAIP ANTROJO ASMENS,verčia tave būti UŽSISPYRUSIU DOGMOJE..Juk taip gyventi patogiau,ar ne?Testamente parašyta,vadinasi,taip ir yra..Ne,mielas broli,tai tik skydas nuo TIKROVĖS..Bet jis tik iš minkštos medienos ir ateis laikas,kai TĖVO-TREJYBĖS MEILĖ tą skydą prastuksens.Ne per prievartą,bet tik tau atsivėrus gali jau dabar išsimaudyti TĖVO MEILĖS NEIŠSENKANČIOJE JŪROJE..Ir pabaigai tepasakysiu-renkiesi tu ir urantai nėra piktybiškai užsispyrę.Čia vėlgi yra laisva valia,kurią gavai iš TĖVO,TAVE MYLINČIO,BET VIS DAR UŽSISPYRUSIAI NEMYLIMO KAI KURIŲ MANO SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ,TAME TARPE IR TAVĘS.Išties tu myli abstrakciją,bet ne konkrečiai ROJAUS TREJYBĘ..Galbūt ši mano kalba tau bevertė,bet man esi sielos brolis.Taigi,kai sakai,kad jei jau taip lengva atremti primityvų urantų religinį požiūrį,sakau tau-ateik ir būsi išmaudytas mūsų meilėje.Ir požiūrį primityvų gal atremtum,bet GYVO ĮTIKĖJIMO NE..Šviesa akina,bet į Saulę galima žiūrėti ir be tamsių akinių.Nusiimk juos..Su meile ir ramybės tau
Arūnas
2009-11-22 22:07:02
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]