Rėmimas
Mano mielieji,
Ką veikiame šitame pasaulyje priklauso nuo to, kiek, pasitikėdami Tėvu, nuoširdžiai vykdome Jo valią. Tvariniui, tuo pačiu ir mirtingajam, tai yra pats plačiausias požiūris į gyvenimo prasmę. Ir ne tik šitame, pradiniame pasaulyje, Urantijoje, bet ir pakeitus savo būvį iš materialaus į morontinį, t.y. į sielos, ir, galiausiai, į dvasinį, arba amžinąją dvasios kategoriją. Visa kūrinija vykdo Tėvo valią ne iš prievartos ar baimės, bet iš meilės Jam ir Jo kūrinijai.
Vykdyti Tėvo valia, apskritai paėmus, reiškia vykdyti Jo nurodymą: “Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš.” Tam prireiks milijardų metų, kad mes tobulėtum, siekdami vis gilesnio Tėvo pažinimo ir Jo tikrovės didesnio supratimo, kol, galiausiai įgyvendinsime šito nurodymo pirminę dalį, pasieksime Rojų, Tėvo gyvenamąją buveinę ir visos kūrinijos geografinį centrą, ir stovėsime Jo paties akivaizdoje.
Štai toks yra mūsų, kiekvieno, išaukštintas likimas: iš pradinio materialaus lygio, per gausybę dvasinių transformacijų, vis geriau rengtis tam, kad galėtume akivaizdžiai pamatyti Tobulumo Šaltinio akinantį švytėjimą, ir neapakti, o dar geriau tarnauti Jam, tarnaudami kūrinijai.
Mes nesame tobuli, nes tobulas yra tik pats Kūrėjas ir tie, kurie yra tiesiogiai kilę iš Jo.
Bet Tėvas mums parūpino visas priemones, kad mus galėtų tobulinti ir mokyti, nepažeisdamas mūsų, kiekvieno, laisvos valios, kurią ir esam gavę iš Jo paties. Jis suteikė mums mokytojus: savo dvasią, Minties Derintoją, apgyvendino kiekvieno iš mūsų prote; Visatos Sutvėrėjo, mums žinomo Jėzaus iš Nazareto vardu, dvasią, vadinamą Tiesos Dvasia, ir Visatos Motinos Dvasios, kuri sutvėrė vietinę visatą ir visą gyvastį joje drauge su Jėzumi, dvasią, mums žinomą Šventosios Dvasios vardu; angelų gausybes, ir net kitų kategorijų būtybes, kurios taip pat mums padeda. Bet Tėvas negali, nepažeisdamas savo paties mums suteiktos laisvos valios, mūsų priversti žengti tobulėjimo keliu. Tą Jis daro tik kviesdamas mus, kiekvieną, nebijoti žengti šituo šviesos keliu. O kad tai nebūtų tušti žodžiai, atsiunčia mums, kiekvienam, savo meilę, per savo dvasią, Minties Derintoją. Ir būtent patirdami Jo meilę, mes pajuntam Jo realumą ir pradedam Juo vis daugiau pasitikėti ir remtis į Jį savo kasdieniame gyvenime.
Šitas kelias…namo į Rojų, pas Tėvą, yra kupinas vis naujų ir naujų patyrimų. Ir kiekvienas patyrimas yra vis, kažkuo, skirtingas. Dėl to, niekada nebus monotoniško egzistavimo vykdant Tėvo valią. Jo valią mes suvoksime vis giliau ir plačiau ir pamatysime, kad visur, kur tik pajuntame grožį, gėrį, pagalvojame kupiną meilės mintį, pajuntame norą padėti kitiems, siekti tiesos, dorai gyventi, tai jau ir bus Tėvo valios vykdymas. Tik jis įgaus vis įvairesnių atspalvių. Ir kiekvienam, pagal savo pečių tvirtumą ir charakterio užgrūdinimą, ir yra suteikiamos misijos šitame, Urantijos, pasaulyje. Lygiai taip pat bus ir per visą mūsų žengimą į Rojų.
Su kiekvienu žingsniu augs pasitikėjimas Juo ir atsakomybė prieš Jį. Tik prieš Jį, nes tik Jis yra visažinis ir visuresantis visagalis, kuris tiek suvirpina širdį savo meile, kad nebegali likti nuošalyje nuo to, kad imtum vis daugiau ir daugiau prisipildyti Jo šviesa ir dalintis ja su kitais. Ir šitas dalinimasis atrastu savo viduje gyvuoju Tėvu ir gyvuoju Jėzumi yra kitų sustiprinimas ir nuraminimas, kada jie yra pasimetę, sunerimę, ir ieškantys to paties Ramybės ir Meilės Šaltinio.
Mano mielieji
Savąjį gyvenimą paskyriau, sąmoningai ir laisva valia, šitai dvasinei tarnystei.
Dėl to, vedamas Dievo Tėvo dvasios, kuri gyvena, kiekvieno, žmogaus viduje, pasirinkau apaštališkąjį kelią, kad skelbčiau, mokyčiau ir gydyčiau. Tai – kelias, vedantis į žmonių gyvenimo palengvinimą. Pats jis nėra lengvas, nes reikalauja visiško atsidavimo Dievui ir visiško pasitikėjimo Juo. Dvasiniais reikalais pasitarti galiu tiktai su Tėvu ir Jėzumi. Ir tariuosi. Jis mane veda vis giliau ir giliau į dvasinį vandenyną, kuris užlieja visus nuoširdžius tikinčiuosius.
Dievo vedamas, niekieno kito neprašomas, Urantijos Knygą iš anglų kalbos išverčiau į lietuvių kalbą ir daugiau kaip dešimt metų ją aiškinu žmonėms paskaitų metų, o taip pat dar ir papildomai miestų gatvėse; Jo vedamas įkūriau Urantijos grupes Lietuvoje, Jo pakviestas, įsteigiau Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Šventovę ir kas savaitę vedu pamaldas Vilniuje ir Kaune. Taip Jo vedamas tarnauju žmonėms juos mokydamas, ramindamas, ir stiprindamas, nesvarbu kur beatsidurčiau.
Moralės negalima vystyti įstatymu. Dvasinti žmones galima tik jiems atskleidžiant Dievo Meilę ir Šviesą. Tik šitokiu būdu galima apginti žmogų nuo bet kokios skriaudos ir išvaduoti iš baimės. Šitą suvokęs, ir patyręs milžinišką dvasinę transformaciją, ir pašvenčiau savo gyvenimą tokiai tarnystei. Šitaip dalinu žmonėms tai, ką pats esu gavęs iš Dievo. Šitaip stengiuosi kurti dangiškąją šeimą tarp žmonių kaip milžiniškos visatos dvasinės šeimos mažytę dalelę. Mano visas gyvenimas yra susietas tiktai su šituo vieninteliu tikslu ir vienintele veikla – įvairiais būdais nešti Dievo žodį paprastiems ir nuoširdiems žmonėms, kurie yra išalkę Tiesos ir ištroškę Meilės.
Dvasinei veiklai reikalingi ir materialūs ištekliai, nors pats dvasinis tarnavimas yra nemokamas. Jėzus mokė savo apaštalus: “Veltui gavote, veltui ir atiduokite.”
Jėzaus apaštalai rinkdavo aukas, kad galėtų patys išgyventi, o taip pat paremti ir savo paliktas šeimas. Ir žmonės aukodavo, nes ėmė tikėti jų skelbiama evangelija – Dievas Tėvas yra vienas kiekvienam iš mūsų, o visi žmonės yra sielos broliai ir seserys.
Jeigu jūsų širdis linksta prisidėti prie šviesos skleidimo, jūs galite reguliariai paremti mano dvasinį tarnavimą paaukodami į:
Algimanto Jokubėno sąskaitą Nr. LT607300010080104680; Banko kodas 73000; Swedbank, AB.
Palaimingiau yra duoti, o ne imti. Bet duodamas taip pat ir gauni. Aš nemokamai atiduodu, ką gaunu ir iš Tėvo, ir iš Jėzaus. Gyvenu tik iš jūsų nuoširdžių paaukojimų. O jums, kiekvienam, savojo paaukojimo dydį pasakys jūsų pačių sielos balsas, tik pasiklauskit jo. Ir kada šitas paaukojimas bus iš širdies, ne iš pareigos, tada paaukotos lėšos sugrįš su kaupu. Ir dar pajusit žavią palaimos būseną savo sieloje, kad ir jūs prisidedate, nuoširdžiai, prie dar didesnės šviesos paskleidimo mūsų visų sielos broliams ir seserims.
Bet šitą gali pajusti tik skaisti, tyra širdis. Ir tokia tyra siela ir atsišauks į mano prašymą. Ji pajus manosios sielos virpesius, nes jie visiškai sutaps su jų sielos virpesiais. Šie virpesiai, iš abiejų pusių, yra gauti iš Tėvo, dėl to ir viena širdis supranta ir pajunta kitos širdies balsą.
Jėzus mokė: “Kada jūs iš visos širdies pasišvenčiate karalystės evangelijos skelbimui, tada jums neturėtų kilti abejonių dėl paramos jums patiems ar jūsų šeimoms, kurias palikote. Jeigu jūs savo gyvenimą pašvęsite evangelijai, tada jūs tikrai pagal šitą evangeliją gyvensite. Jeigu jūs esate tiktai tikintieji mokiniai, tada jūs turite duoną užsidirbti sau patiems ir prisidėti prie išlaikymo visų tų, kurie moko ir skelbia ir gydo.”
Šitais Jėzaus žodžiais aš neabejoju. Ir tikiu Juo. Ir šituo keliu eisiu toliau, priklausydamas tiktai nuo jūsų paramos, kuri ateina iš Jėzaus ir iš Tėvo per jus.
Aš neturiu jokio draudimo, nei socialinio, nei medicininio, nes mano tokio darbo, kurį tiesiogine prasme dirbu kasdien, be jokių atostogų ir išeiginių, kuris yra toks nepasveriamas ir nematomas materialiam žvilgsniui, neremia jokia organizacija pasaulyje. Bet Tėvas man, ne kartą, yra pasakęs: “Mano mylimas sūnau, tu neturi jausti nerimo dėl savojo rytojaus, nes tu rūpiniesi Manuoju reikalu, dėl to Aš pasirūpinsiu tavuoju rytojumi, kad tu galėtum susitelkti tik ties Manosios valios vykdymu. Bet koks nerimas dėl materialių išteklių, tavo dėmesį blaško, ir dėl to tu negali vykdyti Manosios valios taip, kaip tau ją vykdyti yra skirta sielos ramybės būsenoje. Todėl, nepergyvenk, ir toliau tęsk savo tarnystę, kuria Aš esu labai patenkintas, o savo materialius reikalus palik Man, nes juos padės spręsti tavo sielos broliai, kurie eis dvasiniu keliu, išlikdami savo materialaus gyvenimo kūrėjais ir prisidėdami prie tavosios tarnystės materialios paramos kaip broliai ir seserys Manojoje kūrinijoje.”
Ir Tėvo šitais žodžiais aš tikiu taip pat. Ir Juo pasitikiu.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas