Pažvelkite į nuotraukas GILUMINIU žvilgsniu, ir pamatykite ne tik žydintį japoniškų sakurų sodą Vilniuje, 2015 05
Į šias nuotraukas derėtų pažvelgti GILUMINIU žvilgsniu, ir pamatyti ne tik žydintį japoniškų sakurų sodą Vilniuje.
Aš šiose nuotraukose noriu parodyti žmogaus SIEKĮ iš vidaus būti tarp NATŪRALAUS grožio, TODĖL fotografavau žmones, o ne tik sakuras. Mane domino ŽMOGUS TARP SAKURŲ, o ne SAKUROS; mane domino, kaip žmonių protas ir elgesys DEGRADAVO, kad jis UŽMŪRIJO miestą, palikęs jį be natūralios gamtos. Sakuros yra kaip galingų betono džiunglių, ir vis naujų iškylančių dangoraižių įkaitai - kaliniai - todėl būtent degraduojantis mirtingasis stato negyvus gelžbetonio dangoraižius, kitų net ir neužbaigia, meta statybas, kad jų stulbinantys ir apleisti griaučiai - kaip kontrastas gyvoms sakuroms ir gamtai - kelia pasibaisėjimą miesto gyventojams, kurie, kaip žalia ir natūrali žolė, stengiasi prasikalti net per asfaltą į dienos šviesą, tai ir mano nuotraukose, tarp sakurų atsigauna ir suaugę su savo mažyliais, kaip jie jaučiasi patenkinti, kaip vis tik DVASINIS PRADAS JŲ VIDUJE SIEKIA PRASIKALTI TARP TŲ STATYBŲ CHAOSO IR BEPROTYBĖS, KAD PASIDŽIAUGTŲ ŠITA - TOKIA MAŽYTE IR NUSKRIAUSTA - GAMTOS SALELE, KURI KELIA GRAUDULĮ, KADA MATAI IŠ VIRŠAUS, KOKIA JI MAŽYTĖ, IR KAIP NEDAUG JOJE GALI SUTILPTI SIEKIANČIŲ TOS GROŽIO ATGAIVOS, kada matai tokius aukštus bokštinius kranus, kada matai tiek daug mašinų, ir kada žinai, kad tokių sakurų nebus kitoje vietoje, nes ten yra JAU komercializuota žemė, ir ji skirta pinigingiems, ir nesiekiantiems jokios šviesos miesto gyventojams, KURIEMS BUS SIŪLOMI BRANGŪS SKLYPAI, DIRBTINAI SUKELTOMIS KAINOMIS, IR TEN BUS STATOMI NAUJI DANGORAIŽIAI, KAD VIENAS ANT KITO GALVOS MĖGINTŲ SIEKTI SAVO INTERESŲ TENKINIMO. Ir tada iš tų vietų vėl atvažiuos miestiečiai į šį mažytį žydinčių sakurų plotelį, kad nors kiek pailsėtų ir atsigautų jų tokia užspausta ir išsekinta iliuzinio gyvenimo beprotiškų lenktynių dvasinė asmens tos akimirkos tapatybė.
Todėl graudu žiūrėti, kada vaikai - tokie spalvingi ir gražūs - man pradėjus fotografuoti jų tokį pasitenkinimo ir džiugesio šurmulį - akimirksniu nuščiuvo, kada prie manęs pripuolė jų mokytoja, ir tuoj pat su baime paklausė - KODĖL aš fotografuoju vaikus. Jos baimė KONTRASTAVO su vaikų linksma vidine išraiška ir su tuo aplinkos švytėjimu. Aš jai atsakiau, kad jie mane patraukė savo džiugiu tarpusavio bendravimu, spalvingumu, ir derėjimu prie žydinčių sakurų aplinkos. Po tokio paaiškinimo, ji aprimo, ir man taip pat atskleidė savo nerimo priežastį: Tėvai gali atsitiktinai pamatyti, kad kažkas fotografuoja jų vaikus, ir mums pareikštų priekaištus, kad mes leidžiame juos fotografuoti, dar nežinia kokiu tikslu. Ir kita mokytoja dar pridūrė - Žinote, kokių dabar yra žmonių, kurie gali daryti ir nusikaltimus.
Baimė varo žmonėms PANIKĄ, kada kiekvienas fotoaparato blyksnis paralyžiuoja jų mąstymo laisvę, kad jie nesuvokia, jog būdami VIEŠOJE VIETOJE jie negali drausti fotografuoti, ir dar reikalauti - kaip cenzūros darbuotojai - pasiaiškinti - KODĖL JŪS FOTOGRAFUOJATE? Tai - milžiniška RPOTO DEGRADACIJA, pagimdyta BAIMĖS, kuri jiems yra REALI, NORS IŠ TIKRŲJŲ JIE PATYS YRA ILIUZINIAI, JŲ ASMENS TAPATYBĖ YRA NETIKRA - ILIUZINĖ - O TIKROJI TAPATYBĖ YRA BAIMĖS PASIREIŠKIMŲ UŽKLOTA JŲ VIDUJE, NORS IR KALASI KAIP GLEŽNAS DAIGAS, TODĖL IR VAIKUS ATVEŽĖ Į SAKURŲ SODĄ, PARODYTI JO GYVĄ ŽYDĖJIMO GROŽĮ.
Baimė paralyžiuoja žmogaus ne tik mąstymą, bet ir jo asmenybės atsiskleidimą visų šviesos labui. Todėl būtina atrasti savo viduje KŪRĖJĄ - ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, nes tokiu - ir vieninteliu - būdu galima patirti meilę ir šviesą savo viduje - meilę ir šviesą iš Kūrėjo, kuris ir yra Meilės ir Šviesos Šaltinis ir Centras visai kūrinijai.
Aš šioms mokytojoms palinkėjau ramybės ir mes išsiskyrėme su šypsena.
Retas kuris fotografuoja šešėlį - ypač savo. Aš savo šešėlį fotografavau SPECIALIAI, kad pabrėžčiau, koks MILŽINIŠKAS yra skirtumas tarp materialaus kūno ir jame gyvenančios DVASINĖS ASMENYBĖS. Materialus kūnas saulės atokaitoje meta materialų šešėlį, nors jis nėra to materialaus kūno nei tikslus atspindys, nei jo taisyklingas kontūras. Taip ir kūnas, matomas mirtingojo materialiam žvilgsniui, NĖRA ŽMOGUS. Skirtumas tarp materialaus kūno ir nematomos dvasinės asmenybės yra dar didesnis negu tarp to kūno ir jo šešėlio. Žmogus yra ASMENYBĖ, kurią padovanoja - kaip amžiną dovaną su visu amžinybės potencialu - kiekvienai konkrečiai ir unikaliai asmenybei - Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Būtent dėl to Rojaus Trejybė-AŠ ESU ir yra mūsų Tėvas ir Motina. Tuo tarpu mirtingojo kūnas gimsta iš materialių moters įsčių - iš mūsų gimdytojų. Ir gimdytojai mums arba padeda paversti mūsų asmenybės potencialo kokią nors dalį AKTUALU, ARBA TAM TIK TRUKDO. Tuomet mes ir liekame tik iliuziniai šešėliai, neturintys nieko bendro su asmenybės pasireiškimu tikrovėje, nors kiti gali net pavydėti tokių mirtingųjų karjeros, valdžios postų, materialių turtų, namų, vaikų, šeimos, kelionių, populiarumo, palankumo, bet vis vien jie visi bus vien tik iliuziniai šešėliai iliuzijos aplinkoje.
Taip ir šios abi mokytojos irgi yra tik šešėliai, ne asmenybės. Ir būtent dėl to jos negali padėti ir savo mokiniams tapti realiomis asmenybėmis, o ne likti iliuziniais šešėliais, kol savyje neatras savo Tėvo ir Motinos - Tikrovės Šaltinio ir Centro - Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Tad iki to meto jos ir pačios gyvens BAIMĖJE, ir žemo energetinio dažnio virpesiais jos perteiks ir savo mokiniams, ir dar žodžiais tik sustiprins, šių jaunų atžalų ŠEŠĖLIŲ šaknis jų pasąmonėje, ir jų pasireiškimą savo aplinkoje, bet ne žadins jų dvasines ASMENYBES, kurios būtų tokios imlios tokiame jauname amžiuje Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šviesai ir Meilei.
Ir Mikėno paminklas - PIRMOSIOS KREGŽDĖS - turi gilią simbolinę prasmę - pirmosios japoniškos sakuros, pasodintos tam, kad sužydėtų gyvu sodu, kurio grožiu atvažiuotų gėrėtis net iš kitų miestų, taip ir mes - URANTAI - esame PIRMOSIOS KREGŽDĖS GYVAJAME KELYJE, GYVOJOJE TIKROVĖJE, ir mūsų gyvu gyvenimu stebėsis ir grožėsis visa Lietuva, visa žmonija, kaip jau šiandien grožisi mūsų gyvu ir vis ryškiau besiskleidžiančiu žiedu visa visata - ir net kūrinija - kada mato tarp pelkingo liūno sužydėjusius šviesos ir meilės mūsų darbus visų labui, meilės motyvu, ir juos kuriant su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kaip BENDRAKŪRĖJAI, kad būtų Evoliucijos sumanymas įgyvendintas būtent taip, kaip ir sumanyta, ir taip, kaip mus veda, kiekvieną asmeniškai, Rojaus Trejybė-AŠ ESU - Motina ir Tėvas - iš vidaus.
Ar gali būti tinkamesnis ir prasmingesnis SIMBOLINIS paminklas dabartiniams urantams kaip Mikėno PIRMOSIOS KREGŽDĖS?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
