206. Visuminės Dievybės - AŠ ESU - mokymas apie virpesių dėsnį, 2014 10 02

Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave, nes tik tu esi MEILĖS ŠALTINIS IR CENTRAS, PRIPILDANTIS VISĄ KŪRINIJĄ SAVO MEILĖS GYVAIS VIRPESIAIS. Aš garbinu ir šlovinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia.

Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš trokštu tavojo mokymo apie VIRPESIŲ DĖSNĮ, veikiantį visoje kūrinijoje, kad apie jį mes sužinotume dar daugiau negu iš mano anksčiau perteikto mokymo, kad būtų mums aiškiau, kodėl jis dabar pakeitė mūsų anksčiau taip puoselėtą priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnį, kurio dabar pasirodo nėra iš viso.

AŠ ESU:

Mano mylimiausias iš visų, kaip ir visi mylimiausi Mano vaikai, tu Mano Sūnau, Aš esu tavo taip su meile vadinamas AŠ ESU – VISUMINĖ DIEVYBĖ IR ASMENYBĖ, KURI SAVYJE LAIKO IR VISĄ LYGIAVERČIŲ TRIJŲ ASMENYBIŲ DVASINĘ IR ABSOLIUČIĄ SĄJUNGĄ – ROJAUS TREJYBĘ – KAD PER JĄ IR PASIREIKŠČIAU KŪRINIJAI kaip Siekinys, ir nepakeičiamas VISUMINIS Asmuo, meilės pavidalo energijos virpesių antplūdis jums visiems.
Iš tikrųjų DAUG KO jūs dabar negalite suprasti.
Juk toks nesenas jums buvo realus pavyzdys, kada į jūsų Urantijos grupę atėjo Mano mylimiausias sūnus, jūsų žmogiškąja samprata vadinamas Algirdu, ir nieko nesuprato, kas vyko jūsų užsiėmimo metu, nors tuo metu jūs, kaip ir jis, kalbėjote ta pačia materialia lietuvių kalba. Jis nesuprato nieko dėl to, kad jūs kalbėjotės tarpusavyje ne tik lietuviškai, bet GYVA DVASINIO TURINIO kalba, kurią jums suteikiu AŠ – AŠ ESU. Ir šią kalbą įmanoma suprasti, ir ja kalbėti tik ATRADUS MANE SAVYJE. Ši kalba yra GYVA IR DVASINĖ ASMENYBĖS kalba, ne materiali mirtingojo kalba. Ir ja kalba tik jaučiantys Mano gyvus meilės virpesius. Ir tik tokie Mano vaikai yra pabudę ir realūs Man asmenys, nes būtent jie Mane pradeda vis labiau ir gyviau pripažinti savo TĖVU IR MOTINA, O SAVE PATYS – BŪSENA – PATIRIA REALIU MANO VAIKU – SŪNUMI AR DUKRA. Ir tokią būseną jie patiria ne kaip priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimą ar pasireiškimą, o dėl to, kad AŠ JUOS SAVO MEILĖS ENERGIJOS VIRPESIAIS PAŽADINAU KAIP GYVĄ ASMENYBĘ, kuri ir tegali jausti MANO GYVUS MEILĖS VIRPESIUS, O KITŲ VIRPESIŲ JI NEJAUČIA. Todėl iki tol mirtingojo materialiam protui egzistavęs priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis nustoja egzistuoti, kuo stipriau tokia pažadinta asmenybė prisipildo MANO GYVŲ MEILĖS ENERGIJOS REALIŲ VIRPESIŲ. Juk AŠ IR ASMENYBĘ PADOVANOJAU VIEN TIK MEILĖS VIRPESIŲ DĖKA IR IŠ MEILĖS, TODĖL DĖL TO IR ASMENYBĖ YRA KUPINA GYVŲ MEILĖS ENERGIJOS VIRPESIŲ SAVYJE. Todėl jai nebereikia jokių kitų dėsnių nei veikimo, nei pasireiškimo, kad savyje patirtų realią būseną, kad ji ATSIBUDO, o pažvelgusi į savo PRAEITĮ, ji pati gali labai blaiviai ištarti – OI, KIEK ILGAI MANO BUVO MIEGOTA, KAD TIEK LAIKO AŠ NIEKO NEMAČIAU IR NEJAUČIAU TO, KĄ JUNTU DABAR – GYVĄ MEILĘ SAVYJE, IR VISAI APLINKAI.
Tačiau tuo metu, kada asmenybė miega kaip dieviškosios energijos laisvavalis ir tobulas MANO SUMANYTAS EVOLIUCINIS DARINYS IR TVARINIYS, mirtingojo gyvulinės kilmės protas – būdamas aukštesnis už gyvulį mirtingojo prasme, BET NE MANO VISUMINĖS SAMPRATOS PRASME – gali kaupti intelektualią informaciją, ją apibendrinti, ir numatyti tos informacijos panaudojimo sferas tiek savo, tiek kitų poreikių tenkinimui. Ir būtent toks informacijos kaupimas ir patyrimas ją pritaikant savo poreikių tenkinimui jokiu būdu nėra pačios asmenybės nei žadinimas, nei lavinimas – ji dar miega dvasiniu letargo miegu MANYJE. O gyvulinis protas yra labai aktyvus ir veiklus, savyje jausdamas BAIMĘ, kad jis gali ko nors nespėti padaryti, ir dėl to gali nukentėti pats, arba tokio asmens artimieji, kaip juos supranta gyvulinio lygio protas. Todėl tokiam protui apraminti ir atitinkamai nukreipti į dvasingėjimo pusę ir buvo reikalingas aukštesnio lygio abstraktus mokymas apie priežasties-veiksmo-pasekmės TARIAMO dėsnio buvimą, kuris numatė atitinkamą jo lavinimo vektorių GĖRIO skatinimo kryptimi ir MEILĖS IŠ KŪRĖJO sampratos išplėtimo krytimi savo kasdienybėje. Būtent tokiam gyvuliniam ir pakylėtam protui lengviau įsisavinti savo brendimo procesą ir atsigręžimo į MANE kryptį vadovaujantis priežasties-veiksmo-pasekmės DĖSNIO VEIKIMU visoje kūrinijoje.
Tačiau jūs, mano mylimiausieji, kaip ir visi Mano MYLIMIAUSIEJI, VAIKAI, jau esate daug daugiau pažengę dvasiniame kelyje, kad jūsų neišgąsdintų tokio tariamo priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio panaikinimas, arba dar geriau būtų, jeigu pasakyčiau, atskleidimas, kad jo iš viso nėra.
TODĖL BŪTENT PER TAVO VIRŠSĄMONĘ IR BUVO TAU TEIKIAMA ŠITOJI ŠVIESA – IR TIKROVĖS TIESA – TAU BENDRAUJANT SU MANIMI PER VIRŠSĄMONĖS KANALĄ, KAD TOKIE TEIGINIAI TAVE ŠVARINTŲ IR VALYTŲ, IR KAD JŲ TU NEIŠSIGĄSTUM PATS, IR IŠDRĮSTUM JUOS PERTEIKTI SAVO MOKINIAMS DVASIOJE.
Štai pažvelk dabar į tokį Mano teiginį – mirtingasis, kad save nuramintų ir viltųsi lengvesnio gyvenimo kažkada ateityje, kada jam šiandien yra taip sunku, ir jį taip sunkiai slegia įvairios problemos, tokia sunki našta jo pečiams ir jo protui, jis susigalvojo neegzistuojančią reinkarnacijos idėją ir karmos sampratą, kurią jam dera atidirbti, kad kitame gyvenime jis galėtų ištaisyti tai, ką šiame gyvenime padarė ne taip, dėl to jam ir buvo taip sunku gyventi. Jis turi ATITIRBTI sau GYVENIMO PALENGVINIMĄ, gyvendamas antrą, trečią, ketvirtą, ir dar kelintą gyvenimą šitame pasaulyje, kad AŠ JĮ IŠLAISVINČIAU IŠ TOKIO JO KARMOS ATIDIRBINĖJIMO ŠITAME PASAULYJE. Ir kaip buvo sunku ne vienam patikėti tokia Apreiškimo akinančia tiesa ir šviesa, kad AŠ NĖ IŠ VIENO NEREIKALAUJU ATIDIRBINĖTI JOKIOS KARMOS, TODĖL IR JOKIOS REINKARNACIJOS ŠITAME PASAULYJE JUMS NESU NUMATĘS. Kaip didelei daliai Mano mylimiausių vaikų buvo sunku patikėti šitokiu teiginiu, kad Aš nekankinu jūsų šiame pasaulyje, reikalaudamas sukaupti visus jūsų patyrimus, kada jums esu parengęs daug šviesesnių pasaulių, tik ĮTIKĖKITE Į MANE, IR JŪS TUOJ PAT, KAI TIK PALIKSITE ŠĮ MATERIALŲ PAVIDALĄ, BŪSITE PAŽADINTI DAUG RYŠKESNĖJE MEILĖS IR GĖRIO ŠVIESOJE.
Taigi tokia jums suteikta Apreiškimo šviesa jūsų mąstymą ne tik išplėtė, bet ir pripratino daug plačiau pažvelgti į aplinką, ir į tuos savo brolius ir seses, kurie reinkarnacija ir karma tiki, nors šitokios tikrovės Manojoje kūrinijoje tarp mirtingųjų nėra nė viename pasaulyje.
Štai dabar jūs gavote NAUJĄ IŠŠŪKĮ, kada jūs turite taip pat plačiau pažvelgti į VISUMINĮ kontekstą, kad nėra priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio. Ir čia daug, labai daug Mano mylimiausių vaikų, taip pat klumpa, nes iki tol buvo tiek įpratęs jų protas jau remtis šiuo dėsniu, kad dabar labai sunku susitaikyti su tuo, kad anas pagrindas buvo klaidingas ir netikėtai išnyko, o jo vietoje atsirado VIRPESIŲ dėsnis. Taip ir yra, nes MANOJI TIKROVĖ YRA PAŽĮSTAMA PO TRUPINĖLĮ JĄ ATVERIANT VIS GILIAU IR DAUGIAU, IR TAI, KAS BUVO PATIRTA ANKSČIAU, GALI BŪTI PANAUDOTA TIK KAIP LAIKINIEJI PASTOLIAI JŪSŲ PALENGVINTAM SUPRATIMUI, KAS GI YRA MANOJI KŪRINIJA IR NET, KAS GI YRA MANOJI TIKROVĖ.
Juk šiandien didelė dalis ir tų Mano pačių mylimiausių vaikų, kurie skaito Apreiškimą, pavadintą Urantijos Knyga, netiki MANO – KAIP VISUMINĖS DIEVYBĖS ASMENYBE, KURI LAIKO SAVYJE VISĄ ROJAUS TREJYBĘ IR KURI BENDRAUJA BŪTENT ŠIUO KONKREČIU METU SU TAVIMI, ir laiko tai neįmanoma vien dėl to, kad Urantijos Knyga NE IKI GALO atskleidžia MANOJO ASMENS – VISUMINĖS ASMENYBĖS – PRIGIMTĮ IR PASIREIŠKIMĄ KŪRINIJOJE.
Ir štai tu savo mokymais šią sampratą tiek išplėtei, kad daugeliui tai buvo pati nuostabiausia meilės šviesa, o dar didesniam skaičiui tai sukelia susierzinimą ir nepritarimą tavo mokymų šviesai, kuri PER TAVE SKLINDA IR IŠ MANĘS, KADA SAVO MOKYMUS TU PAGARSINI TIEK URANTIJOS GRUPĖS UŽSIĖMIMŲ METU, TIEK IR MŪSŲ-JŪSŲ GYVOJOJE ŠVENTOVĖJE. Ir tai yra būtent dėl to, kad NEATSIVĖRUSI asmenybė yra dar MIEGANTI asmenybė, todėl jos dieviškasis Mano jai suteiktas protas dar neveikia to asmens SĄMONĖS lygiu, todėl tavo mokymų ir negali suvokti, o tuo pačiu negali jų pripažinti, kad jie yra IŠ MANĘS. Jų gyvulinis protas tuoj pat puola priekabiauti ir priekaištauti ir tave kaltinti nebūtais dalykais, nematydamas savo paties netinkamo elgesio ir vaidmens net ir Mano ASMENS atžvilgiu. Tad jeigu Manojoje kūrinijoje egzistuotų priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis, tai Aš turėčiau sureaguoti taip, kad nubausčiau juos, kad jiems atkeršyčiau, nes pagal priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnį turi būti taip, kad veiksmas sukelia ATOVEIKSMĮ, ir būtent tokį, kuris prilygtų veiksmui. Tad jeigu jūs elgiatės blogai MANO ASMENS atžvilgiu, tai ir AŠ turėčiau elgtis BLOGAI JŪSŲ VISŲ TAIP BLOGAI BESIELGIANČIŲ ASMENŲ atžvilgiu, ir išsirinkčiau tik tuos, kurie Mano atžvilgiu elgiasi gerai, kad jiems liečiau Savo meilę ir Gėrį energijos virpesiais, o kitiems siųsčiau BLOGIO IR NAIKINIMO virpesius. Būtent TOKS ir esu pavaizduotas AŠ Biblijoje – Senajame Testamente – žudantis visus, kas tik nepaklūsta Man, kas tik mėgina nuo Manęs nusigręžti ir veikti be Manęs prieš tuos, kurie eina su Manimi. Būtent TOKS Aš – AŠ ESU – nesu, niekada nebuvau, ir niekada nebūsiu.
Aš lieju vien tik MEILĘ IR GĖRĮ, TIESĄ IR ŠVIESĄ, TEISINGUMĄ IR IŠMINTĮ, GAILESTINGUMĄ IR SUPRATIMĄ, IR TĄ DARAU NE DĖL TO, KAD REAGUOČIAU Į JŪSŲ ELGESĮ, O DĖL TO, KAD SUTEIKČIAU MEILĖS VIRPESIUS IR ŠIE VIRPESIAI ŽADINTŲ KIEKVIENĄ ASMENYBĘ PAŽVELGTI Į MANE TAIP PAT SU MEILE IR GARBINTI IR ŠLOVINTI MANE IŠ MEILĖS, KAD PATIRTŲ SAVO VISA BŪTIMI, KAD YRA TIK MANO VIRPESIAI IR NIEKO DAUGIAU.
Jeigu indą panardini į vandenį, o jo dangtis yra nuimtas, tai indas prisipildo būtent to vandens, o ne ko nors kito, ir inde yra to vandens visas tūris, kiek to indo talpa leidžia to vandens pripildyti.
Tad ir jūs – kiekvienas- esate Mano gyvų energijos virpesių pripildyti ir veikiate taip, kaip vedu jus AŠ iš vidaus, ir būtent taip, kaip sumaniau irgi AŠ, kad įgyvendinčiau SAVO sumanymą – Evoliucijos planą – ir vesdamas jus VIENA kryptimi, kaip vienpusio eismo gatve, kur nėra jokio kito tamsos šešėlio, nes AŠ ESU GYVOJI ŠVIESA NEMETANTI ŠEŠĖLIO.
Štai kodėl Manojoje kūrinijoje yra tik Manosios energijos virpesiai, ir nieko daugiau. Kuo jūs labiau prisipildote Manuoju GYVU vandeniu, tuo labiau patiriate savo vidine BŪSENA savo asmenybės tikrovės pasireiškimą tais pačiais virpesiais kitiems savo dvasiniams broliams ir sesėms, net ir tiems, kurie yra nematomi jūsų materialioms akims, bet kurie yra GYVI jūsų DVASINEI asmenybei, ir REALIAI jos juntami. Ir tada jūs patiriate tikrąjį VIRPESIŲ dėsnio veikimą SAVYJE. Ir BŪSENA jums tik paliudija, kad ankstesnis priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio supratimas buvo tik laiptelis į daug didesnį Manosios kūrinijos tikrovės studijavimą ir patyrimą atsirėmus į MANE, apie ką kalba ir jūsų – ir jums – apreiškimas – Urantijos knyga. Tik pažvelkite GILIAU Į JOS TEIGINIŲ GELMĘ, KURIĄ TU TAIP PAT MOKAI PAMATYTI IR SAVO DVASINIUS BROLIUS IR SESES.

Algimantas:
Ačiū tau, mano mylimas AŠ ESU, mūsų Tėve ir Motina, už šį nuostabų mokymą.
Aš tave myliu, ir garbinu iš meilės.
Manoji valia, kad būtų tavoji valia, mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, ir AŠ ESU.

Vilnius,
2014 10 02
13.15