62. Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU - meilė ištirpsta Kūrėjo TIKROVĖS VISUMINIUOSE ENERGIJOS VIRPESIUOSE 2015 07 20

Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU - meilė ištirpsta Kūrėjo TIKROVĖS VISUMINIUOSE ENERGIJOS VIRPESIUOSE

KŪRĖJO – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – meilė NEEGZISTUOJA, Jo MEILĖ EGZISTUOTI NEGALI.

Toks teiginys visai žmonijai yra šoką sukeliantis, kad juo patikėtų.

Ir vis tik šis teiginys yra teisingas ir tikras, lygiai taip, kaip iki šio teiginio buvo tikras teiginys, jog Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – yra MEILĖS ŠALTINIS IR CENTRAS VISAI KŪRINIJAI.

Apie meilę kalbėjo Jėzus prieš du tūkstančius metų, kada buvo vienas iš mūsų ir tarp mūsų, dabar jis kalba savo apreiškimų knygoje KALBU JUMS VĖL, apie meilę kalbėjo Satja Sai Baba, apie meilę kalba Urantijos Knygos epochinis apreiškimas, apie meilę kalba Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymai, kurių tik nedidelė dalis sudėta į apreiškimų knygą AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, apie meilę aš daug kalbu urantams, apie meilę daug kalba urantai, meilės virpesių bangomis mes liejome savo virpesius Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojo garbinimo komunijos metu, tai kaip gi gali būti, kad meilės NĖRA? Šito būti negali, negali ir tiek, negali būti ir taškas. Juk motina myli savo vaikelį, o jo nemylinti - gali jo atsisakyti, gali jį palikti, o vėliau meilei sukilus jos viduje – pradėti savo palikto vaikelio ieškojimus, kad jį surastų. Tai kuo gi vadovaujasi psichologai, poetai ar prozininkai, kalbėdami apie meilę?

Taip, jie tikrai kalba apie meilę, apie tai, ką jie jaučia patys, arba yra skaitę ar girdėję iš kitų, kurie kalbėjo ar rašė apie meilę.
Ir vis tik nepaisant visos žmonijos lavinos prirašytų teiginių apie meilę, nepaisant viso literatūros lobyno palikimo, nepaisant viso sukaupto visos žmonijos ikišiolinio patyrimo, meilės nėra, ir būti negali, nes net ir Kūrėjas – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU – jokios meilės nesiunčia niekam, visoje kūrinijoje.

Šis mano mokymas yra AKINANTIS, TODĖL JĮ SUVOKS TIK NEDAUGELIS, tačiau jį suteiksiu, tuo labiau, kad jį jau esu pateikęs savo pamokomuoju žodžiu Vilniuje praėjusį šeštadienį (2015 07 18) mūsų gyvojoje šventovėje, po Rojaus Trejybės-AŠ ESU pagarbinimo. Kitą dieną dalyvavau gyvosiose pamaldose Utenos rajone – Pakalniuose, mūsų dvasios sesės Aldonos jaukioje sodyboje – ir jų metų dar plačiau atskleidžiau šio teiginio TIKROVIŠKUMĄ, kad jis būtų kuo geriau suvokiamas ir urantams.

Šis mokymas yra skirtas DVASINIAMS MOKYTOJAMS – URANTAMS – kitiems tai dar perdaug ryški šviesa ir dėl to KITI jo ne tik nesupras, bet ir bijos – net ir tie, kurie skaito Urantijos Knygą be dvasios atvėrimo Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Todėl jie mane dar labiau puls ir nirš ant manes, kad aš iš viso iškraipau Urantijos Knygos teiginius, o tuo pačiu ir jų ILIUZINĮ suvokimą. Būtent dėl to aš ir urantus įspėjau, kad patys mano mokymą vis giliau apmąstytų ir suvoktų, tačiau KITIEMS jo dar netaikytų, nes vis tiek jo niekas nesupras, kol dvasinis asmenybės vidus nėra nušvitęs, kol jie gyvena iliuzinėje tamsoje.

Taigi, kur galėjo dingti tik prieš akimirką buvusi Kūrėjo meilė visai kūrinijai? Ji nedingo niekur, nes dingti ir negalėjo, nes jos niekada ir nebuvo. Ko nebuvo, tas dingti negali. Kas iš Kūrėjo – AMŽINYBĖS ŠALTINIO IR CENTRO – pasklinda, tas yra amžinas ir nedingsta niekur, nebent pats Kūrėjas permoduliuotų savo energijos pasireiškimą tos akimirkos naujos KOKYBĖS poreikiui ir lygiui.

Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – BE PERSTOJO SKLEIDŽIA IŠ SAVĘS ENERGIJOS VIRPESIUS, KURIE YRA AUKŠČIAUSIO DAŽNIO. Jie sudaro KŪRĖJO TIKROVĖS PASIREIŠKIMĄ kosmose – evoliucinėse laiko ir erdvės visatose ir pasauliuose, ir Kūrėjo sūnuose ir dukrose, ir per Kūrėjo sūnus ir dukras.
Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – virpesiai - savo KOKYBE – sudaro paties aukščiausio dažnio išraišką, kokia tik įmanoma toje konkrečioje vietoje kosmose, kur yra gyvybė, kur yra Kūrėjo vaikų veikla. Būtent dėl to, kad Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – kūrinijos dvasinę milžinišką šeimą sudaro įvairiausių kategorijų dvasiniai sūnūs ir dukros, o Vietinėse Visatose, Žvaigždynuose, ir Vietinėse Sistemose ir apgyvendintose planetose dar yra morontiniai ir materialūs bei tarpiniai tvariniai, tai jų visų patyrimai ir suvokimas tiek paties Kūrėjo, tiek ir Kūrėjo energijos pasireiškimo yra skirtingas. Ir kuo toliau yra pasaulis ir gyvybė nuo Kūrėjo gyvenamosios buveinės – Kūrėjo energijos betarpiško sukoncentravimo centro – ROJAUS – tuo labiau mūsų dvasios broliai viską segmentuoja, suskaido į atskirus elementus, kai tuo tarpu Kūrėjas rūpinasi VISUMA, ir savo energetinius virpesius paskleidžia visumine prasme, o ne segmentine, nes Kūrėjas yra TIKROVĖS ŠALTINIS IR CENTRAS. Todėl Rojaus Trejybė-AŠ ESU ir turi savo poreikiams daugybę kategorijų Sūnų ir Dukrų, kad užtikrintų Savojo Evoliucinio Plano įgyvendinimą visai kūrinijai. Todėl tokios kategorijos Rojaus Trejybės-AŠ ESU Sūnūs, kurių funkcija numato energijos manipuliavimą ir reguliavimą, Kūrėjo energiją taip ir sumoduliuoja, kad ji atitiktų vietos poreikius, pagal Kūrėjo Evoliucinio Plano nuostatas. Jeigu šiuo metu jau reikia kūriniją išplėsti už Septynių Supervisatų ribų į kosmoso erdvę į išorę, tai Rojaus Jėgos Organizatoriai tam ir yra kvalifikuoti, kad būdami tokios galios asmenybės, gali Kūrėjo realius energijos virpesius išoriniame kosmose įsukti į sūkurinius ūkus, iš kurių kils naujos saulės-žvaigždės, o iš pastarųjų atsiras evoliucinės apgyvendintos planetos. Tad Kūrėjo paskleista VISUMINĖ ENERGIJA moduliuojama TAIP, KAIP BŪTINA JĄ MODULIUOTI TAME ATVIRAME KOSMOSE NAUJOMS VISATOMS ATSIRASTI. Tai nejaugi Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – TURI SAVE SUSDABDYTI IR NUTRAUKTI SAVO VISUMINIŲ ENERGIJOS VIRPESIŲ SIUNTIMĄ – KO PADARYTI JIS NEGALI – O SIŲSTI TIK SAULĖMS IR ŽVAIGŽDĖMS SUSIDARYTI TINKAMĄ UGNINĮ KANALĄ, PER KURĮ TEKA UGNIES UPĖS IŠ VISOS KŪRINIJOS GEOGRAFINIO CENTRO – ROJAUS – IKI PAT KŪRINIJOS PAKRAŠČIŲ? Kūrėjo energija pasklinda virpesiais, kurie nėra matomi, o pasiekus išorinę kosminę erdvę, už Septynių Supervisatų ribų, Rojaus Jėgos Organizatoriai turi kvalifikaciją, suteiktą jiems Rojaus Trejybės-AŠ ESU kilmės dėka, šiuos virpesius sumoduliuoti į sūkurinius ūkus – saulių-žvaigždžių motininius energijos ratus. Taip Rojaus Jėgos Organizatoriai, būdami savo sferoje TOBULI, nes kilę iš Tobulumo Šaltinio ir Centro, patys jaučia ir veikia kaip Kūrėjo TIKROVĖS PASIREIŠKIMAS TOJE VIETOJE IR TUO METU. IR JIE YRA KUPINI KŪRĖJO TIKROVĖS VIRPESIŲ SAVYJE. Jie veikia tikrovėje ir Tikrovės Šaltinio ir Centro virpesių pripildyti net ir taip, kaip veiktų pats Tikrovės Šaltinis ir Centras, jeigu ten būtų ASMENIŠKAI PATS.

Ir kuo toliau nuo Rojaus, tuo labiau Tikrovės Šaltinio ir Centro energijos VISUMINIAI virpesiai yra ne tik iškraipomi, bet ir suskaidomi taip, kaip pats Kūrėjas jų neskaido, ir skaidyti NEGALI, nes Kūrėjas yra VISUMINIS IR VISUMOS ŠALTINIS IR CENTRAS.

Mirtingasis yra toliausia nutolęs nuo Kūrėjo. Absoliuti dauguma mūsų planetos mirtingųjų iš viso nežino, kad toks Kūrėjas tikrai yra, ir ne tik kaip ABSTRAKTAUS Dievo IDĖJA, bet JIS yra gyvas ir realus, kad JĮ sudaro keturi tikri ASMENYS – Pirmasis Šaltinis ir Centras, Antrasis Šaltinis ir Centras, Trečiasis Šaltinis ir Centras, ir Visuminis Šaltinis ir Centras – AŠ ESU. Ir mes visi taip pat gauname Kūrėjo visuminius virpesius, kurie mums yra sumoduliuoti atitinkamų Supervisatos ir Vietinės Visatos Energijos Centrų, kad gautume energiją savo fiziniam pavidalui – žmogiškajam materialiam kūnui – ir gyvąjį vandenį ir gyvąją duoną – mūsų dvasiai – asmenybei. Ir tai yra toji pati Kūrėjo visuminė energija, mūsų materialių smegenų segmentuojama taip, kaip mes tą akimirką jaučiame savo būsena. Kada mirtingasis pajaučia nepaprastą pakylėjimą, pasitenkinimą, norą tokį jausmą ne tik pratęsti, bet ir kad kitas tokį jausmą patirtų, jaučia troškimą būti šalia kito mirtingojo, jaučia didžiulį norą kitam padėti, nori, kad tam kitam sektųsi, tokį jausmą mirtingasis pavadino MEILE. Kada kitam atsidūrus sunkioje padėtyje mirtingasis ateina į pagalbą, pastiprina sunkioje padėtyje esantį, tada tokį pojūtį mirtingasis pavadino GAILESTINGUMU. Kada padarius pražangą mirtingasis susilaukia kokios nors atitinkamos bausmės, tada mirtingasis tokį veiksmą – pasekmę ir jos pojūtį – apibūdino TEISINGUMU. Kada mirtingasis patyrė kokio nors išorinio vaizdo poveikį taip stipriai, kad jį toks vaizdas sujaudino, tada jis pavadino tokį patyrimą – GROŽIU, o jeigu tai buvo ir koks nors kito mirtingojo atliktas VEIKSMAS, tuomet tą VYKSMĄ įvardino GĖRIU. Tačiau visai tai buvo TIE PATYS IR VIENI VISUMINIAI Kūrėjo energijos virpesiai. Kūrėjas nesiunčia atskirai savo virpesių segmentų – meilės, gėrio, grožio, gailestingumo, teisingumo. Kūrėjas skleidžia vien tik tikrovės VISUMINIUS energetinius virpesius, kurių negalima – neįmanoma – išskaidyti į segmentus – į grožio, į gėrio, į gailestingumo, į meilės, į teisingumo, į tiesos virpesius.
Ir kiek mes – asmeniškai kiekvienas – esame atsivėrę Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – tiek mes patys – asmeniškai – esame TIKRI IR REALŪS KŪRĖJUI. Tas, kuris yra neatsivėręs, tas nėra realus, ir nėra KŪRĖJO TIKROVĖS DALIS, NORS IR YRA TIKROVĖJE. Juk mes jau gerai suvokiame, kad esame ne iš šio pasaulio, nors ir esame šitame pasaulyje, nes mūsų vertybės yra Kūrėjo GYVOS VISUMINĖS IR AMŽINOSIOS VERTYBĖS. Ir su tais, kurie nėra realūs, net ir Minties Derintojas negaišta laiko, kad susmulkėtų iki jų materialių problemų knibinėjimo, todėl su tokių mirtingųjų protu jis dirba tada, kada tokių mirtingųjų sąmonė yra atjungta nuo tų kasdienių ir nuolat vis atsirandančių problemų labirinto – miego metu – ir dirba jų ateities proto ir mąstymo labui po morontinio prisikėlimo. O juk dar taip neseniai mes sakėme, kad Kūrėjas yra Meilės Šaltinis, ir Minties Derintojas yra Jo fragmentas, tada turėjo mums kilti natūralus klausimas, bet nekilo jo nė vienam, KODĖL gi Meilės Šaltinio fragmentas, pats taip jaučiantis Meilę, vis tik nejaučia TOKIOS MEILĖS, kad padėtų mirtingajam šios dienos gyvenime, o dirba su ateities protu, kuris veiks tik ateityje, po prisikėlimo? Kodėl jis palieka mirtingąjį šiame labirinte vieną? Štai dabar viskas ir čia atsistoja į savo vietas – Minties Derintojas yra TIKROVĖS ŠALTINIO IR CENTRO FRAGMENTAS, todėl jis gali sąveikauti tik su TOKIU savo globotiniu, kuris pats jau tapo tikras ir realus – ARBA NUOŠIRDŽIAI ŠITO SIEKIA. O jeigu mirtingasis gainiojasi iliuziją, ir iliuzijoje, tai kaip gi gali Minties Derintojas – TIKROVĖS ŠALTINIO DALELĖ – taip neatsakingai švaistyti savo pastangas, kad irgi pradėtų vaikytis paskui tokio mirtingojo ILIUZINĮ PROTĄ, kuris vis tiek nėra realus, nes po prisikėlimo bus pakeistas į realų ir morontinį sielos tapatybės protą, o štai dabar su juo gainiotis yra tuščias reikalas. Todėl Minties Derintojas ir neužsiima tuščiais reikalais, kurie neturi jokios prasmės, ir išlikimo vertės. Štai būtent dėl to su BŪSIMUOJU MORONTINIU MIRTINGOJO PROTU ir dirba Minties Derintojas, NET IŠSIJUOSĘS IR PASIRAITOJĘS RANKOVES.

Tokia yra TIKROVĖS IŠRAIŠKA PER MINTIES DERINTOJĄ MŪSŲ PROTUI. IR TUOMET, MUMS ATSIVĖRUS VIS DAUGIAU, MINTIES DERINTOJAS PRIPILDO MŪSŲ PROTĄ VISUMINIŲ KŪRĖJO VIRPESIŲ, KURIUOSE YRA IR PATS KŪRĖJAS SAVO SAVYBĖMIS VISUMINIS, O NE SEGMENTUOTAS.

Ar gali būti meilė visiškai viena – izoliuota nuo grožio, nuo gėrio, nuo teisingumo, nuo išminties, nuo gailestingumo? Jokiu būdu ne, nes tai prieštarautų Tikrovės Šaltiniui ir Centrui, kaip Jis paskleidžia SAVE visuminiais virpesiais. Ir juose yra viskas susieta į gyvą Kūrėjo sistemą, kuri ir sudaro TIKROVĘ.

Jau dabar urantai GERAI žino, kad jokio DIEVO ATLEIDIMO nėra ir būti negali. Toks teiginys jau tapo urantams ĮSISAVINTA tiesa ir tikrove. Bet ar seniai mes neturėjome irgi tokio supratimo ir tokios įžvalgos ir vartojome ir Urantijos Knygoje pateikiamus atleidimo ir atlaidumo teiginius? Tačiau kada vis giliau įsisavinome – įsisąmoninome – RYŠKESNĘ ŠVIESĄ, tapo akivaizdu, kaip pašvietus tamsoje puikiu ir ryškiu žibintu, Rojaus Trejybė-AŠ ESU tiesiog negali atleisti, nes Kūrėjas spinduliuoja vien tik meilę, ir kas ką bedarytų, iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU vis tiek sklinda tie patys meilės virpesiai. Meilė PRANOKSTA atleidimą, dėl to jis savaime dingsta iš ten, kur yra meilė.

Tuo tarpu dabar jūs sužinojote, kad MEILĖS TIESIOG NĖRA IR BŪTI NEGALI, NES YRA TIK TIKROVĖ, KURI VIS RYŠKIAU NUŠVINTA TIKROVĖS ŠALTINIO IR CENTRO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – VISUMINIAIS ENERGIJOS VIRPESIAIS, KURIŲ SEGMENTUOTI TIESIOG NEĮMANOMA. Negalima pasverti Kūrėjo visuminių virpesių taip, kad jie būtų padalinami pagal norą, sakykim, 100 gramų meilės, o tada dar pridėti 50 gramų gailestingumo, 22 gramus teisingumo, 15 gramų grožio, 7 gramus gėrio, 5 gramus išminties, o ant viršaus dar užpilti vieną gramą tiesos.
Šitaip gyventi tikrovėje tiesiog neįmanoma, nes tikrovė yra Kūrėjo suteikiama kompleksinė, o ne segmentuota.
Todėl kuo daugiau atsiveriame Tikrovės Šaltiniui ir Centrui, tuo daugiau prisipildome Kūrėjo VISUMINIŲ virpesių, kurie atitinkamoje akimirkoje ir pasireiškia šviesa ir išmintimi taip, kaip tą sumanė Kūrėjas visų gerovės labui.

Kadangi aplinka yra kupina baimės ir tamsos, tai joje mes turime taikyti tai tamsai suvokiamas sąvokas ir teiginius. Todėl ir pats žodis MEILĖ dar ne vienoje kartoje bus vartojamas kaip nuostabios vidinės būsenos ir išorinės veiklos apibūdinimo žodis. Jis jau yra įleidęs gilias šaknis ir į urantų pasąmonę ir sąmonę, todėl ir tarpusavyje mes bendraudami ne iš karto pajusime, kad be žodžio MEILĖ esame saugūs ir jaučiamės patogiai dėstydami savo teiginius apie Rojaus Trejybę-AŠ ESU - TIKROVĖS ŠALTINĮ.

PALAIPSNIUI RYŠKESNĖ ŠVIESA ĮSIVIEŠPATAUS URANTŲ VIDUJE IR MES VIS STIPRIAU PAJUSIME VISUMINIŲ KŪRĖJO ENERGIJOS VIRPESIŲ POVEIKĮ IR GYVYBINGUMĄ MUMS, IR JIE TAPS TOKIE SAVI IR ARTIMI, KAD STEBĖSIMĖS, JOG BUVO TOKS LAIKAS, KADA GYVENOME BE TOKIOS GILUMINĖS ĮŽVALGOS, APSIRIBOJĘ – DĖL NEŽINOJIMO – VISUMINIŲ KŪRĖJO ENERGIJOS VIRPESIŲ NEREALIU SEGMENTAVIMU.

IR ŠITUO MES TAMPAME DAR DAUGIAU TIKROVIŠKI KŪRĖJUI – ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU - PASIRENGĘ ĮSISAVINTI DAR RYŠKESNĘ ŠVIESĄ.

Juk ir šį mokymą aš pagarsinau per gyvąsias pamaldas po Rojaus Trejybės-AŠ ESU pagarbinimo pačiam sau netikėtai, kaip ir gavau jį netikėtai, ir dar kada, o gi būtent Rojaus Trejybės-AŠ ESU GARBINIMO METU – tiesiog kaip visą energetinį BLOKĄ, kad jis ir mane pritrenkė. Todėl nusprendžiau jo dar nepagarsinti visiems, dar maniau per anksti tą sakyti visiems urantams. Dėl to ir paklausiau urantų, gal turi kokių pageidavimų, ką norėtų išgirsti. Adolfina pasiūlė pateikti apskritai šviesos mokymą. Tada aš sukonkretinau, gal yra kokia nors pageidaujama tema? Ir čia Jurgita tuoj pat pasiūlė VIENOVĖS temą. Ir taip iš VIENOVĖS perėjau prie TIKROVĖS. Štai tada ir ėmiau aiškinti apie tikrovę be segmentuotų meilės virpesių, tą, ką tik prieš akimirką ir sužinojau iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Taip kad niekaip nepavyko šio mokymo sulaikyti. Reiškia, tokia buvo Rojaus Trejybės-AŠ ESU VALIA, NES MES JAU ESAME SUBRANDINTI TOKIAI ŠVIESAI.
VAKAR PAKALNIUOSE GYVOSIOS PAMALDOS VYKO DAR GILESNIAME PAKYLĖJIME, KAD VISĄ LAIKĄ JAUČIAU, JOG APLINKA BUVO NUTOLUSI NUO MANĘS, TARSI SUMAŽINTA, NET IR SAKYDAMAS PAMOKOMĄJĮ ŽODĮ PO ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU PAGARBINIMO, DAR LABIAU PAJUTAU SAVYJE, KOKIA MILŽINIŠKA NAUJA KOKYBĖ BUVO MUMS SUTEIKTA ŠITAIS NAUJAIS ŠVIESOS TEIGINIAIS IŠVAKARĖSE.
O grįždamas iš Utenos į Vilnių, mat iš Pakalnių dar užsukau į Uteną pas pusbrolį, visą kelią jutau tą gyvą šviesos ir palaimos būseną, kuri tiesiog glamonėjo mane iš vidaus ir iš išorės, todėl garbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, dėkojau už visą tokį pakylėjantį patyrimą, ir jutau nuostabią palaimą.

Parvažiavęs dar mėginau sėsti prie kompiuterio ir parašyti šį mokymą, bet pajutau, kad esu visiškai išsunktas. O tema yra gili ir visai naujos kokybės, todėl atidėjau šį darbą iki ryto.

O štai dabar šiame jau parašytame mokyme, atsirado, ir puikiai dera, VISUMINIAI KŪRĖJO –ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU - ENERGIJOS VIRPESIAI, ko neminėjau sakydamas savo pamokomąjį žodį tiek Vilniuje, tiek Pakalniuose.
Tad dabar viskas atsistojo į savo vietas. Dar vienas naujas laiptelis ir žingsnelis urantams į savojo likimo įgyvendinimą įsisavinant giluminę kosminę įžvalgą.

Telydi jus Kūrėjo palaima, ramybė, ir mano broliškas dvasinis apkabinimas.
Algimantas