235. Tėvo mokymas apie asmenybes, atstumiančias gyvąjį kelią, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2016 03 20
Algimantas:
Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, mano dvasios sesės tau buvo pateiktas klausimas – kas būna su ta asmenybe, Tavo amžinąją dovana, jai atsisakius eiti šituo Tikrovės keliu, koks jos likimas? Ar ji jau niekada negauna jokio kito likimo, ar ji jau niekada nebepažadinama, kad pasinaudotų tokiu nauju likimu?
TĖVAS:
Mano mylimas sūnau, kaip ir Mano visi mylimi vaikai, sūnūs ir dukros, Aš esu visų Tėvas – taip nuostabiai jūsų su meile puoselėjamas, kada jūs garbinate Mus Keturis, Mes Visi – dvasinėje Absoliučioje Vienovėje – taip pat atsiliepiame Savo virpesiais, ir išreiškiame garbinimą jums, nes jūs tampate Tikrovės pasireiškimu – savuoju lygiu – kokį sumaniau Aš, per Savo Evoliucinio Plano įgyvendinimą jūsų planetoje – šią akimirką, šitoje kartoje, šitoje aplinkoje. Kokia nuostabi iš jūsų sklindanti dvasinių asmenybių meilės harmonija, kokie nuostabūs himnai skiriami Mums iš jūsų, atsivėrusių dvasinių sūnų ir dukrų. Tai yra nuostabi brolystė, kokią jūs patiriate tarpusavyje atvėrę save Mums, jūsų Tėvams – Šaltiniams ir Centrams. Ir Mūsų trauka tik paliudija, kad jūs atsiveriate reaguodami į šitą trauką, ir trokštate susiliejimo, ir patekimo pas savo Tėvus, savuosiuose namuose.
Reiškia, Mūsų Tikrovės Evoliucinis planas pasiteisina – jūs juntate trauką, jūs trokštate žengti, ir mėgautis, šituo procesu. Jūs esate Mūsų jums padovanotos dvasinės asmenybės, pasireiškiančios veikimu – savajame gyvenime savuoju lygiu savajame laiptelyje.
Tie mūsų vaikai, kurie pasirenka išnykimą – priėmę galutinį laisvos valios sprendimą – jų valia nepažeidžiama. Kada Aš dovanoju asmenybės dovaną Aš jai dovanoju ir asmenybės tapatybės apraišką, kurią įmanoma pasiekti tiktai panaudojus, taip pat Mano padovanotą, laisvą valią. Asmenybė negali egzistuoti be tapatybės, panaudodama laisvą valią. Tai trys komponentai – asmenybės visuminė dovana, tapatybė – tai atsiskleidimas visumos toje konkrečioje akimirkoje, ir Mano suteikta laisva valia, atvedusi asmenybės potencialus į šios valios sprendimų įgyvendinimą – kiekvienoje konkrečioje laiko ir erdvės visatoje, planetoje, ar planetos akimirkoje. Štai kodėl tiktai laisva valia ima viršų, kada jūs – kaip asmenybės – galite pasireikšti tikrąja savo tapatybe toje aplinkoje. Be laisvos valios jūs taptumėte mechanizmu, robotu, o tiesiogine prasme – gyvūnu. Jums reikėtų tuo metu pajausti tiktai instinktyvius impulsus ir jais vadovautis. Tačiau toks kelias neužtikrintų evoliucijos vis ryškesnio Manosios šviesos skleidimosi bet kuriame Manosios kūrinijos tiek pasaulyje, tiek ir to pasaulio kampelyje, ar net asmenybės viduje. Net ir kokias jūs išreiškiate mintis, tai taip pat priklauso kaip jūs panaudojate laisvą valią.
Juk jūs turite laisvą valią atsiverti Mums, atsigręžti į Mus, ir tuo pačiu atrasti Mus savyje. Jūs galite viską daryti tyliai, mintyse, bet vis tiek jūs priimate laisvos valios sprendimą. Reiškia, laisva valia yra viešpataujanti energinė galia jūsų dvasinėje asmenybėje, kad galėtų asmenybė patirti savąją tapatybę kaip ji – šitame akimirkos tarpsnyje – palaiko Komuniją su savuoju Tėvu ir Motina, savuoju Šaltiniu.
Ir jums priėmus, šita Mūsų padovanota laisva valia, galutinį sprendimą atsisakyti Tikrovės Gyvojo kelio, Mes - nė vienas iš Kūrėjų – negalime šitos laisvos valios paneigti. Net ir Mes neturime tos galios, kad galėtume paneigti Savosios dovanos laisvos valios priimtą galutinį sprendimą – ir Mes patenkiname šitos laisvos valios priimtą galutinį sprendimą. Mes nenuteisiame, nors ir priimamos visos juridinės procedūros, bet Mes prieš tai esame suteikę visas aplinkybes, Mokytojus, ir tuos patyrimus, kad Mūsų sūnus ar dukra niekada nepriimtų tokio sprendimo – pasitraukti iš Gyvojo kelio, iš Tikrovės.
Ir jeigu toks nepageidautinas faktas įvykęs, asmenybė, Manoji amžinoji dovana, nėra išnykusi, bet ji negali būti surinkta vėl atgal kaip veikiantis gyvasis Manasis sūnus ar dukra, turinti savąją tapatybę ir panaudojanti laisvą valią. Asmenybė be laisvos valios pasireiškimo negali būti veikiantis organizmas, bet kurioje tapatybės akimirkoje. Jeigu jūs analogiškai galėtumėte palyginti, ką jūs matote, kai jūsų materialus pavidalas išeikvoja visą gyvybinę energiją, jūs šitą pavidalą, priklausomai nuo tos aplinkos tradicijų, ritualų, palaidojate ar sudeginate, užkasate ar nuskandinate vandenyno vandenyse – jūs matote, kad prieš akimirką buvusi gyvybė šito kūno nebegali pajudinti, ji ištekėjo. Akimirka atrodo nieko nepakeičia, tas pats kūnas. Juk kada miega jisai turi tokią pačią horizontalią padėtį, tačiau jame yra gyvenanti Manoji gyvybinė energija. Be gyvybinės energijos tas pats kūnas nebeturi pačios gyvasties. Jūsų akims jis nėra skirtingas. Jeigu jūs nežinotumėt, kad jame nebėra Mano gyvybinės energijos, jūs galėtumėt palaikyt, kad tai yra miegantis mirtingasis, jeigu gyvybinė energija nustojo pulsavusi prieš akimirką. Todėl kokybine prasme tai yra du skirtingi segmentai arba etapai: vienas – kupinas gyvasties, kitas – jau niekada nebeprisikelsiantis. Taip ir asmenybė, atsisakiusi Gyvojo Tikrovės kelio, nustoja pulsuoti laisvos valios sprendimų dėka tapatybės pasireiškimu. Asmenybė, neturinti tapatybės išraiškos, tas pats yra miegantis be gyvybinės energijos materialus jums matomas žmogiškasis kūnas, miegantis, kaip jūs mėgstate sakyti, amžinuoju miegu. Jeigu jūs nežinotumėte, kad gyvybinės energijos šitame kūne nėra, jūs nedrįstumėte to kūno atsikratyti sudeginant ar užkasant, bet žinodami, kad įvyko tos gyvybės paskutinis pūstelėjimas, jūs net ir su raudomis palydite šitą materialų pavidalą.
Aš neturiu materialių jausmų. Aš negaliu apraudoti tų Mano vaikų, kurie atsisako Mano jiems padovanotos asmenybės tapatybės pasireiškimo Manojoje Tikrovėje – Kūrinijoje. Tačiau Mano dvasinė meilės išraiška puoselėja tą buvusią dovaną be jokio veikimo – kaip tapatybė jinai niekada nebeegzistuos. Aš esu Visagalis ir Beribis Kūrėjas, todėl Aš ir dovanoju vis naujas ir naujas asmenybes. Man nereikia surinkti tos nebeveikiančios be savo tapatybės išraiškos asmenybės, kad suteikčiau jai dar kažkokį naują likimą arba antrąjį bandymą pamėginti tarsi pakeisti savo priimtą galutinį sprendimą, kad būtų Gyvajame kelyje ši asmenybė išliekanti. Tai nėra Mano – Kūrėjo – tikslas, mėginti ką nors surinkti jau iš panaudotų sistemų. Aš kuriu kiekvieną Originalą. Ir šitas kūrybinis procesas – nenutrūkstantis. Kiekviena asmenybė įgyja tą pačią Mano suteikiamą kitą dovaną – laisvą valią, ir tapatybės pasireiškimą.
Mano yra toks sumanymas, kad tapatybė iš potencialų, kurie yra sutalpinti asmenybės visuminėje dovanoje, galėtų kiekviename akimirkos tarpsnyje pasinaudoti laisvos valios sprendimais, ir tuo pačiu dar save užkelti ant naujo laiptelio. Tik aktyvi tapatybė reiškia gyvą Komuniją su Manimi, giluminį įtikėjimą, ir tuo pačiu Mano suteiktą užtikrinimą ir garantiją, kad ji užlips ant naujos viršukalnės, ją įsisavins, ir sieks naujo laiptelio Mano sumanytoje Evoliucijoje.
Todėl Aš niekada neišreiškiu jokių emocijų kurios atitiktų jūsų liūdesį, raudas, skausmą, kančią netekus, jūsų žmogiškąja prasme, mylimo. Aš visą laiką kuriu iš Savęs, turėdamas gausybę kūrybinių apraiškų, ir visą laiką kompensuoju tai, ko neteko Manoji kūrinija, daug ryškesne Šviesa. Aš paskleidžiu ją iš Savęs, todėl Man nėra jokio poreikio suteikti toms asmenybėms kokį nors papildomą likimą, kad jos galėtų vėl turėti savąją tapatybę, ir laisvos valios pasireiškimu žengti Gyvuoju keliu tarsi Mane pamalonindamos ir Mane sustiprindamos, kad neliūdėčiau. Aš liūdesio neturiu, bet Aš suteikiu visas priemones, kad asmenybė neatsisakytų Gyvojo kelio savosios laisvos valios galutiniu sprendimu. Šitie sprendimai turi nepaprastą reikšmę Aukščiausiajai Būtybei – Patirtinei Dievybei – kuri dabar yra besiasmeninanti įvairių patyrimų pasireiškimu. Štai Ji išsaugo asmenybės tą neveikiančią sistemą. Laisvoji valia nustojusi pulsuoti asmenybės tapatybe nebegali pasireikšti, bet toji Mano kažkada suteikta amžinoji dovana – asmenybė – yra Aukščiausioje Būtybėje, bet ji yra neveikianti sistema, neveikianti ir neturinti jokio pažadinimo likimo, nes Mano amžinoji dovana yra suteikiama su sąlyga – ne šiaip amžinoji dovana kaip jūs supratote – o su sąlyga, kad visą laiką bus tapatybė, pasireiškianti nauju švytėjimu, siekianti aukštesnio evoliucinio laiptelio, naujų viršūnių, į kurias vedu Aš ją iš vidaus, ir panaudodama laisvą valią jinai trokšta naujų iššūkių įsisavinimo, nes junta gyvąją Komuniją su Manimi, savo Motina ir Tėvu, savuoju Šaltiniu. Ir kada asmenybė nutraukia tokią Komuniją, kada įtikėjimas smunka, natūralu, kad laivas užplaukia ant povandenių rifų. Ir jokia galia negali pakeisti priimtų laisva valia sprendimų.
Štai kodėl Manoji asmenybės dovana – kada jūs įvardijate, jūs turite visada turėti papildinį – asmenybė ne šiaip sau kaip kategorija, bet veikianti gyvoji sistema, ir pasireiškianti laisvos valios sprendimu, ir turinti savosios tapatybės pasireiškimą aktualu. Tik tokia asmenybė yra Mano amžinoji dovana – tokia gyvoji sistema.
O atsisakiusi Gyvojo kelio toji asmenybė praranda gyvybinę sistemą, nes ji pati nutraukia gyvą ryšį su Manimi – pati atsisakė Mano visų suteiktų malonių ir dovanų. Todėl Aš jos neapraudu ir net ją išvis išeliminuoju iš visų analų, kad ji tokia ir buvo Mano suteikta. Faktas yra, bet analuose jūs niekada negalėsite sulaukti patvirtinimo jokių duomenų, jokių faktų apie šitą asmenybę jūs neišgirsite daugiau negu ką jūs galėjote išgirsti per kartų kartas, kartojant iš lūpų į lūpas tų, kurie kartu gyveno su tos asmenybės tapatybės pasireiškimu toje aplinkoje tuo laikmečiu. Bet tai tiktai tokie paliudijimai, ir nieko daugiau.
Algimantas:
Ačiū Tau, mano Tėve, ir visų Tėve. Aš myliu Tave, ir manoji valia, kad būtų Tavoji. Ir Tavoji Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, AŠ ESU. Amen.