1. Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2013 03 10

Algimantas:

Štai jums ir buvo suteiktas mokymas, kaip reaguoja į garbinimo virpesius mažylis atneštas pirmą kartą, kai jam neįprasta aplinka ir aukšto dažnio virpesiai veikia tą mažylį. Jam neįprasta, ir jis verksmu reaguoja. Ir Kotryna, kuri jau nuo pat gimimo yra įpratinta prie tokių virpesių, jai tai yra savas laukas, sava aplinka, ir toji aplinka ją ramina. Ir šitas mažylis, kada jisai prie tų virpesių įpras, kad jam taptų savi, jisai augs sveikas, palaimingas, ramus.
Bet jūs matote – gyvi virpesiai nematomi, bet patiriami. Patiriami todėl, kad visa Tikrovė yra iš Rojaus Trejybės Meilės virpesių. Tai – energinis pavidalas, kurį turi materija – pati žemiausia Rojaus Trejybės Meilės virpesių apraiška.. Visos planetos – kiekvienas mineralas, ir mes – būdami dvasiomis – turime aukštesnį supratimą, kokia yra Rojaus Trejybės meilės energija. Mes patiriame būsena, kuri keičiasi priklausomai nuo mūsų atsivėrimo laipsnio Rojaus Trejybei . Kuo daugiau mes atveriame save, tuo daugiau pripildo mus Rojaus Trejybė gyvais – patiriamais – Meilės virpesiais, ir mūsų būsena keičiasi. Mes reaguojame į tuos virpesius.
Kiek įdedame pastangų, tiek mes gauname atlygio. Atlygis yra už kiekvieną pastangą. Mūsų vidinė būsena – tai yra atlygis. NĖRA NĖ VIENO VEIKSMO, KURIO MES NEPATIRTUME PER ATLYGĮ. Padarėte gerą veiksmą – yra jums malonus vidinis pojūtis. Tai yra jums suteikiamas atlygis. Padarėte netinkamą veiksmą, prieš Rojaus Trejybės valią, vėl jūs turite apkartusią būseną. BET KOKS VEIKSMAS – PER VISĄ AMŽINYBĘ – TURI ATLYGĮ.
Todėl mes – urantai – būdami Gyvajame Kelyje, darome iš MEILĖS gerus darbus, nesiekdami jokios padėkos, nesiekdami jokio užmokesčio. Tuo tarpu atlygį mes sulaukiame per mūsų būseną. Ir dar daugiau, mūsų kiekvienas veiksmas yra užfiksuotas ne tik Minties Derintojo – kiekvienas motyvas užfiksuotas – bet visa tai mūsų Kūrėjo yra fiksuojama, fiksuojama tam, kad mums suteiktų atitinkamą statusą po prikėlimo, po pažadinimo. Juk mes negalėsime, kaip dabar esame čia vienoje aplinkoje, toje aplinkoje ir išlikti. Mes turėsime skirtingus greičius, kaip įsisaviname dvasinį ugdymą – vieni greičiau, kiti lėčiau – ir tada mus išskirstys, išskirstys pagal tai, kiek įdėjome pastangų šitame pasaulyje. Įdėjome daugiau – mus pakelia į aukštesnį pasaulį – pereiname tik apsižiūrėdami – kaip ekskursijoje – kokie pasauliai jau mūsų įsisavinti – dar būnant šituo materialiu pavidalu. O kažkam ten teks ir sustoti, ir praleisti ne vieną tūkstantėlį metelių. O kažkas iš mūsų pereis į aukštesnį pasaulį.
Todėl jūs žinokite, NĖ VIENA MINTIS JŪSŲ NEBUS PALIKTA BE ATLYGIO. Jūs klojate sau pamatus gyvenimui po prisikėlimo. Dabar klojate. Realiai. Tikrovėje, ne iliuzijoje. Todėl neskriauskite savęs, negailėkite energijos bendraujant su Rojaus Trejybe, studijuojant dvasinius šaltinius ir drauge su Rojaus Trejybe kuriant – kaip bendrakūrėjui – gėrį visų šviesos labui drąsiai, ryžtingai, įvardijant Rojaus Trejybę kaip jūsų Dvasinius Tėvus.
Nebijokite sakyti žmonėms, kad jūsų Tėvai yra Rojaus Trejybė, o gimdytojai – tai yra materialūs, užrašyti metrikuose, bet jie nėra jūsų tėvai – tik gimdytojai. Tėvai yra Rojaus Trejybė, nes Ji jums suteikė jūsų dvasinę asmenybę, kuri yra amžina. Ar gali gimdytojai jums suteikti amžiną dovaną, kai jie patys yra iš kitų gimdytojų gavę kūną. Tuo tarpu dvasią – savo tikrąją asmenybę – jie taip pat gavo iš tų pačių mūsų bendrų Dvasinių Tėvų – Rojaus Trejybės.
Vis daugiau ir daugiau kreipkite dėmesį į šitą teiginį, kad jis jumyse augtų, stiprėtų. Ir jūs pajusite, kokia yra nuostabi jūsų Dvasinių Tėvų gyva komunija su jumis, kada jūs atveriate save Jiems. Jų prašyti nereikia, kad Jie padėtų jums, atsivertų jums, prabiltų į jus, kad jūs išgirstumėte. TAI JŪS NEGIRDITE DĖL TO, KAD NEĮDEDATE PAKANKAMAI PASTANGŲ. Tuomet jūs nukreipkite ir maldas, ir veiksmus, į save, aktyvinkite save, o ne prašykite Kūrėjo, kad Jis dar daugiau jums ką nors darytų kai Jis ir taip daro jums, kad jūs neapžiojate to kąsnio, kurį Jis jau jums yra suteiktęs.TODĖL NEREIKIA PRAŠYTI SAULĖTĄ DIENĄ SAULĖS, KAD JI ŠVIESTŲ. Atsimerkite ir matysite saulę. Plaukite dvasines ausis, ir išgirsite Rojaus Trejybę jūsų viduje. Prauskite dvasines akis, ir išvysite dvasine rega Rojaus Trejybę.
O tada būsite ryžtingi savo aplinkoje, nes jūs patirsite, kokia jums suteikiama Rojaus Trejybės apvaizdos apsauga. Ir niekas jūsų nepasieks. Niekas – jokio pykčio nė viena smailiausia strėlė – nei šmeižto, nei neapykantos, nei keršto. Visą laiką jūs liksite aukščiau visų šitų strėlių, jeigu būsite patys ryžtingi – einantys Gyvuoju Keliu, o ne vien tiktai stebintys kitus einančius.
O sprendimą jūs imate kažkurią dieną ir priimate laisva valia – galutinį sprendimą – sukti į gyvąjį kelią, ir tik jame žengti – NESITAIKSTANT SU APLINKA, KURI YRA ŠALIA JŪSŲ. Dora, Meilė, Tiesa, Teisingumas negali būt tokie, kokie šiandien yra Lietuvoje. Reiškia, jūs turite demonstruoti kitiems savo gyvenimą, kuris yra pilnas Tiesos, Dorumo, Teisingumo. Negali būti toks – šiandien būsiu teisingesnis, rytoj galėsiu būti ne toks teisingas.
JEIGU PRIIMATE SPRENDIMĄ EITI GYVUOJU KELIU, REIŠKIA, KIEKVIENU VEIKSMU JŪS TURITE LIUDYTI, KAD ESATE ŠITAME GYVAJAME KELYJE.
Nėra tokio žingsnio į priekį du atgal. Reiškia, jūs nesate Gyvajame Kelyje. Gyvasis Kelias neturi priemaišų, kurias būtų galima pasiimti iš klystkelių. Gyvasis Kelias yra tas kelias, kuris jums padeda apsivalyti nuo ankstesnių klystkelių, kuriuose jūs klaidžiojote. Bet jeigu jau žengiate žingsnį per savo vidaus atvėrimą Rojaus Trejybei, jūs patiriate atlygį ta būsena, kuri jau – ir jokiu būdu – nebenori sugrįžt, net ir trumpam, į tuos buvusius klystkelius. Ji nori eiti vardan kitų, ateinančių kartų, vardan jų. Ne vardan dabartinės kartos. Jūs turite galvoti apie kartas, kurios bus po tūkstančio ir kelių šimtų tūkstančių metų šitoje pačioje planetoje, kad nebūtų tokios žmonijos, kokia yra šiandien. Šiandien žmonija yra netinkama, bet jos negalima pakeist nauja žmonija.
Tiktai dvasiniu nušvitimu per jūsų kiekvieno asmens nušvitimą jūs sėsite Rojaus Trejybės spindesį aplink save. Iš pradžių prisigerdami jo savo viduje, o tada atlikdami savo gyvenimo veiksmus, kurie žavės kitus. Ir jie norės taip pat spindėti, kaip ir jūs spindite, Tiesa, Šviesa, Meile, Teisingumu, Gailestingumu, Ryžtu, Drąsa. Ir šitaip keisis tada žmonija. Bet ji keisis per kartų kartas.
Turėkite kryptį, kad planetoje bus nuo jūsų ištakų pradėta Gyvojo Kelio Evoliucija, bet pasekmes sulauks praėjus daugeliui, daugeliui kartų. Toji žmonija pasekmės sulauks. Todėl jūs neužsidarykite į rėmus trokšdami patirti jau dabar pasekmes, arba kad jūsų vaikai patirtų pasekmes, arba anūkai patirtų pasekmes. Nepatirs. Nepatirs dėl to, kad yra septyni milijardai tamsuolių ir tiktai dešimtys šviesuolių. O tamsuolių skaičius visą laiką nuolat auga ir proporcingai visą laiką jų masė gausėja, didėja. Šviesuolių masė, negali augti taip, kaip auga tamsuolių masė. Kodėl? Todėl, kad šviesuoliai eina į Kalną, tamsuoliai ritasi – be pastangų – į nuokalnę. Tai į ką lengviau eiti – į kalną ar nuo kalno ristis? Todėl žmonės ir pasirenka lengvesnį kelią. Ir Urantijos kelyje jau Lietuvoje buvo keli tūktančiai žmonių, bet jie visi pasirinko nuokalnės kelią. Jūs taip pat turite laisvą valią – rinktis į kalną arba į nuokalnę.
Prisiminkite Jono Biliūno, Laimės žiburio apsakymą. Tai yra Gyvasis Kelias. Gyvasis kelias. Tik jis metafora apibūdintas. Bet tai buvo Minties Derintojo suteikta fabula. Minties Derintojo, apie kurio egzistavimą Jonas Biliūnas ir supratimo neturėjo. Bet jisai rašė taip, kaip diktavo Minties Derintojas.
O Juliaus Janonio eilės, ir su prašymu – neverkit pas kapą didvyrių kurie žuvo kovoj, tie – didvyriai. Šita prasme irgi, nereikia raudoti dėl to, kuris šitame kelyje iš tikrųjų gali netekti fizinio pavidalo. Juk mes esame dvasios . Šitas pavidalas negali būti išsaugomas, kad ir kaip jūs norėtumėte išsaugoti nes yra jau parengti jūsų aukštesni – ir geresni – jums pavidalai. Todėl jeigu baimė jumyse užkerta kelią gyventi dorai Tiesoje, oriai, garbingai, tai kokia nauda iš to dar prastęsto beprasmio gyvenimo šituo materialiu pavidalu? Tai yra tik energijos švaistymas.
O jeigu jūs turite ryžtingą žingsnį Gyvajame Kelyje, jūs – jau aš jums sakiau – turite Apvaizdos apsaugą. Bet jūs NESIEKITE KUO ILGIAU IŠLIKTI ŠITAME PAVIDALE, O SIEKITE KUO DAUGIAU PADARYT ŠVIESOS DARBŲ VISŲ LABUI. Ir tai liudija jūsų BŪSENA. Ne jūsų nuostata, kad reikia padaryti daugiau darbų, bet jūsų gyvenimas kasryt prasideda Šviesa, ir kasnakt baigiasi Šviesa. Ir miegas yra jūsų šviesus, be sapnų. Jeigu jūs sapnuojate, reiškia, jūs nesate tie, kurie patiriate apraminimą iš vidaus. Atsiverkite daugiau. Sapnai nereikalingi. Tai rodo, kad nėra ramybės jūsų viduje. Todėl jūs negalite pailsėti miegodami. Pasąmonė visą laiką gramzdina jus į įvairius reginius. O miegas yra tam, kad galėtumėte atstatyti energiją.
Štai kodėl Gyvasis Kelias yra sumanytas, kad jūs visomis prasmėmis – ir miego prasme – būtumėte ramus, ir veikdami būtumėte ryžtingi, ir jaustumėte palaimą – ir kiekvieno savo veiksmo prasmę. Amen.