92. Individo imlumas Kūrėjo energiniams virpesiams, 2017 08 17
Mirtingajam žmogui matomai negalima pažinti dangiškojo Tėvo begalumo. Ribinis protas negali suprasti tokios absoliučios tiesos ar fakto. Bet šita pati ribinė žmogiškoji būtybė gali iš tikrųjų jausti – tiesiogine prasme patirti – tokios begalinės Tėvo MEILĖS visą ir nesumažintą poveikį. Tokią meilę galima tikrai patirti, ir nors patyrimo kokybė nėra ribojama, bet tokio patyrimo kiekybę griežtai riboja žmogaus pajėgumas dvasiniam imlumui ir su juo susietas sugebėjimas mylėti Tėvą, reaguojant į jo meilę. (0050-04)
Brangus Algimantai, skaitant šią pastraipą iš Urantijos Knygos man iškilo klausimas – ar mirtingasis gali išvystyti didesnį imlumą patirti Kūrėją ir Jo tikrovę? Nes Jėzus Kristus savo apreiškime KALBU JUMS VĖL teigia, kad mūsų asmeninės pastangos padidina dvasinį imlumą, o Rojaus Trejybė-AŠ ESU savo mokymuose teigia, kad viskas mums suteikiama pagal poreikį. Ar visgi mes negalime pranokti jau mums suteikto imlumo ir gyvename taip, kaip jį patiriame – tarsi kokį indo turinį pilnai išsemiame? Nes jeigu galime, kartais atrodo, kad nesugebame ar neįstengiame dėti daugiau pastangų, ir tuomet iškyla mintys, kad imlumas yra tarsi apribotas, nors žinau jis visiems mirtingiesiems yra skirtingas.
Žinau, kad šio klausimo jau tavęs klausiau, bet pasirodo jis svarbus ir kitiems urantams, kad labiau įsigilintų ir suprastų atsakymą.
---------------------------
Mano mieli ir mylimi broliai ir sesės, praėjusią savaitę Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje tiek Vilniuje, tiek Pakalniuose aš jums suteikiau naują – daug gilesnę įžvalgą-mokymą, jog visa energija iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU yra materiali, tik skirtingo dažnio, todėl ir asmenybė, kurią mes laikome dvasine, taip pat turi materialų energinį apvalkalą, tik jos gyvų virpesių būsenos turinį atitinkančio dažnio. Tą labai sunku ir priimti, ir suprasti materialiam – apribotam – mirtingojo protui dar esant šitame pradiniame – Urantijos – pasaulyje – kaip gi čia taip išeina, kad nei iš šio nei iš to Algimantas teigia, kad visa iš Kūrėjo pasklindanti energija yra materiali, o tai kur gi dingo dvasinė energija? Tuo labiau, kad visi Šaltiniai tik ir kalba apie dvasinę energiją, dvasinę Šviesą, Dvasinę Meilę. Dvasinė energija – tai tik mirtingajam perteiktos tikrovės iškreiptas apibūdinimas, nes visa energija skiriasi tik virpesių dažniu, o ne skirtingais nuo materialios energijos kitokiais parametrais, tarsi Kūrėjo būtų semiama iš kito indo, ir siunčiama į materialią kūriniją.
Štai kodėl atėjo toji akimirka, kada būtinas jūsų požiūrio į Tikrovę ir joje esančią energiją išplėtimas, pagilinimas, kad ir jūsų imlumas aukštesnio dažnio energijai padidėtų.
Energija yra siunčiama kiekvienai Visatai, kiekvienai planetai, kiekvienam individui pagal poreikį, o ne palaidai – kam klius, kam neklius, tegul liejasi per kraštus. Kūrėjas turi tobulus jutiklius ir daviklius, kiek, kur, ir kokio konkretaus dažnio energijos virpesių reikia kiekviename kūrinijos segmente, tačiau Kūrėjas ne pats asmeniškai tvarkosi su savo Energija, o tam turi sukūręs atitinkamus gyvus ir protingus Centrus.
Taip, mus apriboja ne tik materialios smegenys, kad mūsų imlumas yra negilus, iš viso netgi labai seklus – tarsi neapsemtos seklumos, trukdančios plaukti mūsų laivui – asmenybės tapatybei – ir jo kapitonui – mūsų protui. Mes esame tik pačiame pradiniame pasaulyje, teturime tik penkių gyvų pojūčių sistemą, tai kaip gi mes galime lygintis savo imlumu su žengiančiais morontiniu lygiu, kur toji pati gyva pojūčių sistema išplečiama iki 70-ties, o Rojuje – net iki 240-ties pojūčių. Ir visa tai yra energijos atitinkamo dažnio pojūčiai individo viduje. Dabar mes net menkiausio suvokimo neturime, kokie tai gali būti pojūčiai – ir dargi net 240 skirtingų pojūčių gyva sistema. Kaip turi būti ištobulintas asmenybės energinis jautrumas, kad visa tai galėtum įvertinti ir išreikšti net 240-čia skirtingų energinių savybių sistema.
Tad savaime suprantama ir natūralu, kad mūsų dabartinė penkių pojūčių sistema yra labai apribota. Kad ir kiek mes mėgintume savo imlumą plėsti, mes negalime mūsų vien tik materialių smegenų dėka veikiančio proto priversti lygintis su ištobulintos asmenybės pojūčių sistema. Priedo, kiekvienas asmuo yra individualus, ir jo imlumas virpesiams yra individualus. Net ir pasiekę Rojų – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvenamąją buveinę – Kūrėjo energinio sukoncentravimo centrą – ne visos net ir ištobulintos mirtingųjų asmenybės sugeba atpažinti energiniais virpesiais, kad jos stovi paties Kūrėjo betarpiškoje akivaizdoje, nors iki to Havonoje milijardus metų buvo jos mokomos energiškai atpažinti Rojaus Trejybės atskirus asmenis. Ir buvo išlaikyti visi egzaminai ir asmenybė buvo įleista į Rojų, o čia buvo patirtas individo nusivylimas – neatpažintas Kūrėjas būnant betarpiškoje Kūrėjo akivaizdoje. Ir toks individas turi gauti Rojaus Trejybės apkabinimą, kad patirtų Kūrėjo atpažinimą. Ir po tokio Rojaus Trejybės apkabinimo tokia mirtingojo asmenybė įgauna naujų asmenybės bruožų, kurie ir leidžia jai atpažinti Kūrėją.
Net ir mūsų pradinėje planetoje mūsų penkių pojūčių sistema kiekvieno yra skirtingai juntama ir panaudojama. O tą lemia ir genai, ir tėvų, mokytojų auklėjimas, ir žinios, ir patyrimų praktika, ir netgi individo noras, ir pomėgiai, ir, aišku, koks yra individo pasąmonės užterštumas, ar priešingai, jos apvalymas nuo teršalų. Todėl net ir dabartiniai 5 pojūčiai – klausos, regos, lytėjimo, uoslės, ir skonio – ne visiems yra vienodai išsivystę, net jeigu jie ir yra visiškai sveiki. Todėl vieni jais gali naudotis daug aktyviau ir subtiliau negu kiti.
Ir vis tik, net ir veikdami ir patirdami labai apribotą mūsų individualaus proto veikimą šito pasaulio energiniame lauke, mes galime vis giliau ir subtiliau sau atskleisti patį Kūrėją ir kūriniją, kada atrandame Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – savo viduje, atrandame realius Keturis Asmenis, kurie ir sudaro Kūrėjo Energinį Sukoncentravimą Rojuje – visos kūrinijos geografiniame centre. Kadangi mes – kiekvienas asmeniškai nuo maždaug penkerių metų amžiaus – esame gavę Kūrėjo fragmentą – Minties Derintoją – ir patalpintą mūsų individualiame prote, tai dėl to mes ir galime atrasti Asmenį Kūrėją savo viduje. Štai tada mūsų energinis patyrimo laukas nepaprastai išsiplečia, net tam tikrais aspektais pasiekia ir Rojaus lygį, kada mes garbiname Kūrėją – Rojaus Trejybę – ir net pranokstame ir Rojaus lygį, kada Kūrėjo garbinimas apima ir Visuminę Dievybę AŠ ESU. Būtent dėl Visuminės Dievybės garbinimo mes ne tik esame pirmieji visoje kūrinijoje pradėję garbinti Visuminę Dievybę AŠ ESU, bet šitokiu būdu mes tapome ir naujo Visatos Amžiaus Ištakomis visai kūrinijai, nors dar dabartinis Visatos Amžius yra toli nuo tos akimirkos, kad būtų jau užbaigtas ir įsisavintas iki galo. Tai tik parodo mūsų jau padidinto – išplėsto – asmenybės tapatybės proto veikimą-pasireiškimą, kada jis pradėjo atpažinti vis aukštesnio energinio dažnio Kūrėjo virpesius, patiriamus savo viduje ir trokšta jais atsakyti ir savo Tėvui ir Motinai, susiliedamas tais pačiais virpesiais, bet jau papildytais ir savo asmeniniu ir patyrimu, ir troškimu atsiduoti Kūrėjui, kad vestų protą būtent Kūrėjas, kuriuo vis labiau pasitiki mirtingojo protas, vis subtiliau jaučiantis savyje aukštėjančio dažnio Kūrėjo energinius virpesius.
Tad šitokiu būdu mes jau išplečiame savo proto veikimo ir pojūčių energinį lauką, kada mums net materialios kalbos žodžių stinga tam, kad savo vidinius patyrimus ir būsenas galėtume apibūdinti kuo arčiau tų savo vidinių patirtų būsenų, kad jas mėgintų įsivaizduoti tie, kurie jų dar nepatyrė.
Juk kiek daug mes išplėtėme savo sampratas ir netgi patyrimus, palyginus net ir su savo pradiniais žingsniais Gyvajame Kelyje, tuo tarpu neinantys Gyvuoju Keliu mūsų sampratų negali net suvokti, jau nekalbu, kad nepajėgūs suprasti, ką gi iš viso reiškia ir pats Gyvasis Kelias, kokia iš viso yra Gyvojo Kelio pati prasmė, kada jų patirtis tokio energinio vidinės būsenos pasireiškimo niekada nefiksavo.
Todėl mūsų proto energinis pojūtis yra nepaprastai išplėstas palyginus su jų proto pojūčiu, nors veikimo laukas yra lygiai toks pat – penkių pojūčių sistema.
Ir kuo labiau mūsų tas pats mirtingojo protas – veikiantis materialių smegenų dėka, dėl to ir patiriantis didžiulius apribojimus – atsiduoda Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – vedimui iš vidaus, tuo labiau auga pasitikėjimas tiek Kūrėju, tiek ir savimi, ir tada aukštesnio dažnio virpesių pojūtis tampa tokia artima ir sava asmenybės tapatybės būsena, kad asmenybė nustoja baimintis aplinkos ir pradeda veikti drauge su Kūrėju visų Šviesos labui, savyje jausdama didžiulį norą padėti ir kitiems pajausti šitą Šviesą savo viduje. O juk anksčiau ji – kaip ir visa aplinka – taip pat bijojo Šviesos Žodį pasakyti nepažįstamam.
Štai koks yra išplėstas mirtingojo imlumas Kūrėjo Tiesai ir Šviesai, kada mirtingojo protas nejunta jokios baimės Kūrėjui, o jaučiasi patogiai ir jaukiai – kaip namuose – su savyje atrastu Kūrėju, ir Kūrėjo juntamų savyje aukšto dažnio virpesių lauke. Tą ypač gerai liudija asmenybės būsena garbinant Rojaus Trejybę-AŠ ESU kolektyvinėje komunijoje. Šitokiu būdu yra nepaprastai veiksmingai apvaloma mirtingojo pasąmonė ir pagilėja jo imlumas Kūrėjo dar aukštesnio dažnio energiniams virpesiams.
Ir tai yra toks gyvas ciklas, kurį individas gali arba gilinti, dėdamas nuoširdžias pastangas, arba jį nutraukti ir uždaryti, ir dėl to prarasti net ir buvusį jau pasiektą imlumą Kūrėjo energiniams aukšto dažnio virpesiams – dėl savo tingumo, ar dėl kitų priežasčių – ir dėl to ištikusios asmenybės tapatybės charakterio degradacijos.
Taigi, ir individo imlumas Kūrėjo vis aukštėjančio dažnio energiniams virpesiams, nors ir apriboto energinio veikimo ir pasireiškimo diapazone ir lauke, yra – ir bus per visą amžinybę – gilinamas vien tik asmeninių ir gyvų pastangų dėka.
Individo imlumas Kūrėjo energiniams virpesiams neturi pabaigos – neturi dugno – yra bedugnis ir amžinas.
Tačiau būtina žinoti, ir visada prisiminti, jog ir mūsų imlumas Kūrėjo energijai nėra užantspauduotas ir garantuotas statiška išraiška. Viskas kūrinijoje yra vien tik energinių virpesių judėjime, net ir mūsų materialus kūnas. Ir padarius ilgesnį sustojimą – neišvengiama degradacija, degradacija ir imlumui. O tai didžiulė rizika ir materialaus organizmo energinių virpesių pusiausvyrai, kurią pažeidus ilgesnį laiką ne tik sutrinka mirtingo materialaus organizmo darni ir gyva Kūrėjo sumanyta sistema, bet išsiderina ir pats individo buvęs imlumas Kūrėjo virpesiams, o jo atstatymas reikalauja nepaprastai didelių pastangų ir laiko, o tuo pačiu ir energijos, kurios ir taip jau stinga tiek protui, tiek visam fiziniam organizmui.
Tad garantija ir apsauga nuo tokių sutrikimų yra tik gyvoji komunija su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir atsidavimas Kūrėjo vedimui iš vidaus, ir ryžtingas veikimas drauge su Kūrėju visų Šviesos labui meilės motyvu ir laisva valia.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
Algimantas