Algimanto pamokomasis žodis apie tai, kaip svarbu atskirti garbinimą nuo prašymų maldos, pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 01 30

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Ką man toliau daryt? – Pamokomąjį žodį pasakyt – atsakė urantai. Ko norit, kad pasakyčiau? Dėl ko aš jus mokau gyvosios komunijos su Kūrėju? Dvylika metų yra šventovė – daugiau negu dvylika metų – ji negali tiesiog savaime būti išsiskleidusi, nes mūsų niekas nemokė gyvosios maldos, gyvosios komunijos – niekas nemokė, kad yra garbinimas, tai – ne prašymų malda. 
Garbinimas – tai yra pati gyvybingiausia ir aukščiausio dažnio dvasinė asmenybės atsivėrimo būsena – jos negalima suliet su prašymų malda, kur iškart smunka energinių virpesių dažnis. Ir kadangi mes šito nebuvome mokomi, tai mes nejaučiam skirtumo, kas yra garbinimas ir kas yra malda. Todėl aš ir pajutau štai, tą iš Kūrėjo impulsą, kaip jums suteikt tą atskirties tašką – atskirt savo pamokomuoju žodžiu. 
Kol dar nebuvo pamokomojo žodžio, tol jus prisimenat – buvo skaitiniai iš Jėzaus gyvenimo – kai dar nebuvo lietuviškos Knygos išleistos, o jau lietuviška Knyga išleista 2004 metais – tai mes neturėjom pamokomojo žodžio, nes aš nebuvau pajėgus jums pasakyt pamokomąjį žodį – tada aš atspausdindavau jums savo vertimo – Urantijos Knygos ketvirtosios dalies maždaug pamokomojo žodžio trukmei tuos skaitinius, ir jūs skaitydavot garsiai – skaitydavot, kad priprastumėt prie savojo balso, kuris nedrįso ištarti maldos žodžių, nedrįso ištarti pagarbinimo garsiai, nes tada buvo tik vien mano garbinimas ir vien mano garsi malda. Jūs ne vienerius metus tylėjot, tylėjot neatverdami savo lūpų, bet vis tiek į pasąmonę sklido tie impulsai – garbinimo malda yra viena, prašymų malda yra visiškai kita. Dar mes tada net nežinojom nieko apie virpesius – mes negalėjom būsena pajaust – bet vis tiek į pasąmonę jums buvo sodinami gilesnės sampratos apie dvasinę komuniją su Kūrėju pasąmoniniai srautai. 
Dabar jūs šiandien jau pajutote – ką reiškia, kai sumaišai garbinimą su prašymų malda – iškart virpesiai krenta į žemesnį dažnį, ir visa tai sujaukiama. Ką reiškia ta tvarka ir harmonija? Ir vienas gali visą harmonizuotą aplinką sujaukt taip, kad jai atstatyt prireiks daugybės pastangų. Kaip lengva sujaukt ir kaip sunku atstatyt! O juk taip yra visur bet kokioj sferoj – sujaukt labai lengva, vėl harmonizuot nepaprastai sunku. 
Štai kodėl aš jus mokiau – ir aš jau juntu, kaip jūs stiprėjate šitame Kelyje – bet tai nepasikeičia per akimirką, tuo labiau, jeigu jūs nededat nuoširdžių, aktyvių, nuoseklių pastangų, tada jūsų viduje dar nėra to skirtumo, kad garbinimas – tai ne prašymų malda – garbinimas yra garbinimas, ir garbink, garbink, garbink, šlovink, šlovink Kūrėją! Tai yra nuostabu, kai tu gali atsivert Kūrėjui savimi! 

Kada tu prašai, tu jau turi savo tikslų, dėl ko tu prašai – jau čia tu save nužemini iki žemesnio energinio dažnio. O tau yra suteikta dvasinės asmenybės dovana – susiliet su Kūrėju ir veikt taip, kaip veda Kūrėjas. Kūrėjas nieko neprašo – nieko – Jis viską duoda iš Savęs – ir mus moko nieko neprašyt, bet duot, duot. 
Tai štai dėl ko mes turime garbinimą, nes vos tiktai garbinimą paliečia prašymas – viskas, reiškia, transformuojasi į žemesnį dažnį, ir garbinimas išgaruoja – atsiranda prašymų malda. Bet šitam yra kita mūsų gyvųjų pamaldų dalis – kita – nepaskubėkit, gyvenkite garbinimo paties aukščiausiais jūsų viduje esamais dvasiniais virpesiais – pajuskite tą būseną. 
Reiškia, jumyse ta būsena dar nekunkuliuoja – ji nėra jūsų savastis – pakilkite iki tos būsenos savuoju dvasiniu atsivėrimu, tapkite savimi, kokį sumanė Kūrėjas, kokį Jisai jus jau sukūrė kaip dvasinę asmenybę, ir suteikė jums tą tapatybę – bet ją turite atskleist dėdami pastangas. Mažiau dedate pastangų, mažiau turite galimybių būti savimi – savimi – ne kokiu nors kito sumanytu pavyzdžiu – savimi. Išlikite savimi, kokį sumanė Kūrėjas! O tam reikalingos tikros, nuoširdžios, nuoseklios, atkaklios, ryžtingos pastangos. O kokia gali būt didesnė pastanga, negu kiekvieną šeštadienį būt gyvojoje šventovėje – kiekvieną kartą atsivert visa savo dvasine gelme, kokią gali pajaust? Kodėl nepasirenki šito Kelio? – klausimas kiekvienam! Atsakymą taip pat žinot. Kodėl kitos problemos, interesai nustelbia šitą, kas yra esmingiausia, svarbiausia? Reiškia, asmenybė dar nėra pažadinta tiek, kad ji suvoktų, kas yra svarbiausia. 
Be šventovės jūs esat netikri – ne tie, kokius sumanė Kūrėjas – dėl to Kūrėjas ir perteikė šitą šventovę, kad aš ją įkurčiau kaip Gyvąją – Apreikštąją – Religiją. 

Ir kada aš irgi atvežta žinia nepatikėjau – nepatikėjau nei Amerikoj, kur tas australas man aiškino – tai jis atvažiavo į Lietuvą po kelių mėnesių – jis buvo atkaklus – jis tą pačią žinią atgabeno į Lietuvą – aš Lietuvoj nepatikėjau dėl to, kad bažnyčia – atsilikusi, ir toliau dar gilina tamsos palikimą, ir dėl to aš nepatikėjau, kai man sako – kurk bažnyčią – o bažnyčioj intrigos, ritualai, įvairiausi dogmatiniai tikėjimai, visokios religinės šventės – tiktai engt žmogų, laikyti tamsoje valdomus. 
Tai mano buvo loginis mąstymas – aš nenorėjau, kad būtų dar čia įkurta tokia tamsos citadelė, ir sakiau – užtenka mano Šviesos paskaitų, kurias aš skleidžiu Lietuvoje – paskaitų. Štai ta Urantijos grupė – jai jau dvidešimt dveji metai kaip yra, o prasidėjo iš paskaitų ciklo. Ir kada aš tuo netikėjimu mėginau argumentuot tam australui, kad ne, nekursiu aš jokios bažnyčios – ir kada man trinktelėjo per mano smegenis Kūrėjas apšvietimu – neužtenka vien tiktai asmeniškai garbint Tėvą, neužtenka vien tik asmeniškai melstis, būtina kolektyvinis garbinimas, būtina kolektyvinė malda – ir štai – ta Šviesa, tokia Šviesa apšvietė mane iš vidaus – visuma – ir tą pat akimirką šitam australui pasakiau ką tik paneigęs, kad nebus jokios bažnyčios – bažnyčia jau įkurta! 
Tai jeigu nebūtų reikalinga Gyvoji Religija, jeigu būtų įmanoma ką nors pakeist be Gyvosios Religijos, be Gyvosios Šventovės – ta Šventovė nebūtų buvusi įsteigta. Štai kodėl pats sunkiausias dalykas žmogui – atvert save. Ir kada aš savo posūnio vaikams, kurie buvo mažiukai, pasakiau – aš įsteigiau bažnyčią – jų klausimas buvo logiškas – kur? kur tu įsteigei bažnyčią? Bet mano atsakymas buvo irgi logiškas – savyje, savyje. 
Ir mes neturim niekur vietos susirinkt. Aš jiems pradėjau aiškint – aš čia įsteigiau, širdyje. Sako – mes galim dalyvaut? – prašau. Ir štai jie man suteikė visas priemones – tada gi buvo ir muzika, ir mes giedodavom angliškai prieš garbinimą, po garbinimo, po mano pamokomojo žodžio, po prašymų maldos – turėjom keturias giesmes – tris – angliškai, o vieną – lietuviškai – ir altorių turėjom, ir žvakes turėjom, ir vėliavą – mūsų šventovė turi vėliavą su simboliu – viską išsidėliodavom skvere, prie Žvėryno senojo tilto. 
Štai mums reikėjo tų visų dzinguliukų – dabar mes jau be šito dvasioje pasineriam iškart į atsivėrimą – į tą gyvą dvasinę komuniją – ir tie išoriniai materialūs simboliai atkrito. Bet ar atkrito šventovė? – ji kaip tik sustiprėjo. 

Ir kada, štai dabar iš mūsų pirmųjų aštuonių liko Adolfina, Violeta, ir aš – likom trise – tai jeigu mes ateinam trise, o tai daugiausia, ir daug metų ėjom – trys, keturi ateina, penki – tai dabar mes matom čia atėjusių, kad mes jau nebegalim pasakyt ar atėjo septyni, ar devyni, ar dvylika – jau reikia akim apibėgt. O tada iškart – aha, vėl – keturi, na, galėtų bent penktas ateit – na, nėra na, nėra. Ir taip praeina metai, metai, metai. 
Štai mes nepasitraukėm iš šito Gyvojo Kelio – ir mes mokėmės garbint, ir po to atsirado mano pamokomasis žodis, ir sakyt prašymų maldą. Tai štai, aš dabar vedu ten, nuo ko pradėjau – mes turim vis giliau atsiverdami mokytis tos gyvosios komunijos – ne tokios, ką bažnyčia ant liežuvio uždeda, vadinamą ostiją – Kristaus kūną – čia ritualas – jis negyvas – o gyvoji komunija – tai gyvas ryšys, gyvas bendravimas su Kūrėju. Štai yra gyvoji komunija – ir šito mes turim patys mokytis per garbinimą, kuris neturi pavirst tą pačią akimirką į prašymus. 

Ir jeigu jūs patys seksite savo asmeninę gyvąją komuniją su Kūrėju, jūs pamatysite, kad net ir skausmo akimirką, jums vis tiek rūpės labiau pagarbint Kūrėją negu prašyt net ir jums, kad štai, jeigu jūs sergate, kad jums susireguliuotų energinė pažeista pusiausvyra, o štai, garbinimui atsiras tas vienas kitas impulsas net ir sunkioj būsenoj. 
Štai dėl to palaipsniui jūs mokotės, kad vėliau galėtumėte kitus stiprint ir mokyt, kitiems atskleisdami, kas yra gyvoji komunija, kas yra garbinimas, kas yra prašymų malda. Štai dabar ir pereikime prie prašymų maldos. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal