134. Algimanto pamokomasis žodis – Tik atsivėrimas Tėvui ir Motinai stiprina mūsų kūnus, protus ir asmenybes – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2018 03 17
Mano mylimieji, kokia nuostabi yra gama tų virpesių, kuriuos skleidžia Kūrėjas Tikrovėje – juos reikia patirt. Patirt virpesius – tai ne atlikt ritualą, bet atvert save, kokį sumanęs Kūrėjas, kaip mūsų asmenybę. Ir asmenybė patiria tik Gėrį ir Meilę. Blogį patiria gyvulinis protas, kuris neleidžia išsiskleisti asmenybės tapatybei. Kūrėjas neturi jokios blogio – žemo energinio dažnio virpesio – išraiškos. Jis nesupranta, kas yra blogis.
Jeigu dabar mes žvelgiam į debesis – jie nesiekia žemės paviršiaus – tai kaip debesys gali suprasti mūsų, ant žemės paviršiaus stovinčių, to paties milžiniško gaublio trauką – materialią trauką, kai mes negalim atitrūkt ir tapt šituo debesimi? Mes negalim suvokt, kaip atitrūkt nuo šito žemės paviršiaus – debesis nežino, kas yra žemės paviršiaus trauka. Tai mes, būdami materialaus proto įkaitai – kol kas – visą laiką gyvename nerimo, abejonių, baimės žemo energinio dažnio lauke.
Kūrėjas yra net ir virš debesų, bet yra ir mūsų viduje. Jis negali suvokt, ką mes patiriam būdami tie materialaus proto įkaitai – Jis lieja Meilę ir Šviesą asmenybei. Bet ją reikia pažadint, kad ji būtų pažadinta Gėriui ir Meilei, kad ta tapatybė, kuri kovoja tarp Gėrio ir blogio – savo viduje kovoja – ji rungiasi tarp ryžto ir neryžtingumo, tarp abejonių ir tikrumo. Tas paribio konfliktas yra labiausiai alinantis, todėl jisai trukdo mums priimti sprendimus – o ypač ta būsena, kol sprendimas nėra priimtas, sekina energiją – o tai jau yra peilis fiziniam organizmui. Ir dėl to visos ligos yra dėl paribio konflikto kiekvienoj situacijoj. Kokia bebūtų aplinkybė, žmogus vis abejoja – tai kaip čia nesuklyst, kaip pasielgt, kad būtų man geriau.
Ir šitas abejojimas, kuo ilgiau tęsiasi, gali išaugt iki baimės apraiškos, o tai energiją sekina kiekvienos ląstelės viduje. Kūrėjas sumanė organizmą, kad jis veiktų Šviesos labui taip, kaip veda asmenybę Pats Kūrėjas, todėl asmenybė niekada neturi depresijos, tik materialus protas patiria depresiją – asmenybei sumanytas šitas kūnas sveikas, tik materialus protas jį susargdina. Ir jeigu tapatybė kovoja paribio konfliktą tarp materialaus proto įvairių sprendimų ir gležno asmenybės Dieviškojo Proto nuostabių savybių – Meilės, Gėrio, Gailestingumo, Grožio, Teisingumo – tai šitas paribio konfliktas materialų protą alina, o asmenybės Dieviškasis Protas neturi galimybės iškilt – pasireikšt. Ir čia mes turim Išeitį – asmeniškai kalbėt su Tėvu, su Motina viduje – savyje – kalbėt, kad mes patirtume asmenybės tapatybės Dieviškojo Proto stiprėjantį impulsą, kad jisai nustelbtų materialaus proto viešpatavimą, ir tada ištirps baimė, nes asmenybės tapatybė jaučia, būdama Kūrėjo sutverta, vienintelį Kūrėjo impulsą – Meilę. Kūrėjas neturi baimės pojūčio, todėl Jo visi virpesiai yra kupini Meilės. Ir štai toji Meilė pasireiškia aukštėjančio dažnio virpesiais, ir kūnas – ląstelė - pradeda transformuotis – transformuotis taip, kaip sumanęs Kūrėjas – kūnas stiprėja, gydosi. Ir palaipsniui materialus protas, kurį valdo baimė, užleidžia vietą asmenybės tapatybės Dieviškojo Proto viešpatijai.
Ir štai tada mes turim tą harmoningą, viduje patiriamą, debesies, kuris nežino, kas yra žemės trauka, pasireiškimą mūsų asmenybės tapatybe – ir mes jau atitrūkstam nuo tos materialios žemės traukos – kūnas, taip, junta trauką, bet asmenybė jau nebėra šito kūno įkaitas – ji yra šito kūno šeimininkė – ji yra pakilusi virš tos žemės – yra šitoje planetoje, bet yra jau nebe iš šitos planetos, ji yra iš Kūrėjo išsilaisvinusi – ir baimės vergija išgaravo, ištirpo Kūrėjo Meilėje.
Štai – vienintelė išeitis, kad mes turėtume Brolystę ir darnias šeimas – vienintelis Kelias – Gyvasis Kelias – vienintelis atsivėrimas – asmenybės atsivėrimas savajam Šaltiniui – Tėvui ir Motinai. Tik tada bus sveikata ir fizinio kūno ir asmenybės gausus derlius nuostabiais Kūrėjo sumanymais, kurie sumanyti visai planetai. Pradžia yra nuo Lietuvos, pradžia yra nuo urantų. Būkite tie, kurie pažadinote savo asmenybės tapatybę – ir švieskite Kūrėju – pirmiausia savo viduje, o tada ir išorėje. Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas