Algimanto pamokomasis žodis – Jūs esat nugalėtojai – viduje – būkit jais ir išorėje ir savyje – savimi – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2018 07 22

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mano mylimieji, Gyvajame Kelyje mes turim vieną vienintelį pasirinkimą – amžinybę, nes kitas pasirinkimas – išnykimas. Tai kas gi, būdamas išmintingas, rinksis išnykimą? -- Tik amžinybę. O amžinybėje yra Kūrėjo visos savybės -- ir jos yra mūsų viduje. Jeigu mes juntame, kad yra viduje meilės stoka -- laukit ligų. Jeigu yra meilės stoka, pradėsit jaust baimę, čia tik laiko klausimas, kada tai atsitiks, ar kai bus kokia nors sunki akimirka ar kai kažkas kažką pasakys ir sureaguosit perdaug aštriai – tai irgi bus baimė, pasireiškianti netoliaregiška ir tuo pačiu kenksminga ląstelei reakcija. 
Visom prasmėm Gyvasis Kelias yra nugalėtojo kelias, bet žmogus nugalėtoją supranta, kad tai turi būt jo viršus, kada jisai su kažkuo rungiasi -- turi būt tada jo didesnis protas, jo sprendimai -- teisingesni, bet nugalėtojas yra tas, kuris yra susiliejęs su Minties Derintoju kiek įmanoma glaudžiau, giliau, kad patirtų patį Kūrėją, tą asmenybę, atrastą viduje. Ir tada išmintinga nesivelt į tą energijos tuščią eikvojimą daugybėje situacijų, tuo pačiu ir nepatirt skriaudos, kurią paprastai patiria tas žemasis proto pasireiškimas, kuriame yra visos ydos ir neigiamos savybės, nuo kurių mus nori išlaisvint -- kaip asmenybę -- Kūrėjas, kad mes patirtume tą asmenybės tikrojo proto pasireiškimą -- dieviškojo proto pasireiškimą, kaip asmens. Tai net atsitraukimas, nesiveliant, o išmintimi numatant, kad tokia padėtis išprovokuos konfliktinę situaciją, jeigu jūs į ją įsitrauksit – tas atsitraukimas yra jūsų laimėjimas. Laimėjimas prieš jūsų viduje viešpataujantį tą žemąjį proto pasireiškimą, kuris visuomet nori, kad būtų jo paskutinis žodis, jis nori visą laiką būt stipresniu negu šalia esantis. O stiprybė yra tada, kada tu gali net ginče dalyvaut, ir stipresniais argumentais, bet tu matai, kad tai yra neišmintinga – vis tiek tavęs kurčias neišgirs – nes jis nėra pasirengęs išgirst nuoširdžiai. Štai tada atsitraukimas yra toji pergalė. O jeigu eidamas Gyvuoju Keliu visą laiką daugiau junti vedimą iš vidaus, tada tam vedimui stipriau atsiduodamas tu tampi laimėtoju -- visom prasmėm -- nes tu tampi tada tokiu Kūrėjo atvaizdu, kokį Jis sumanė kaip asmenybę, kad tu pasireikštum šitoje aplinkoje be jokios kaukės, be jokio dviveidiškumo, visose situacijose išlikdamas asmenybe – o jinai nekintanti, amžinai viena ir ta pati, su Kūrėjo charakterio savybių pasireiškimu -- pasireiškimu -- reiškia, praktikoje tos savybės tampa gyvomis, kada būsena jūs jas patvirtinate pajausdami Kūrėją ir atlikdami su Juo visus veiksmus, kasdienybės aplinkoje, veiksmus, kurie jus iškelia virš aplinkos, nesvarbu, kokį veiksmą jūs atliekat.
Ir aš stebiuosi, bent jau vyrų tualetuose dažnai užeinu, kur pilna primėtyta tualetinio popieriaus, šalia yra šiukšliadėžė – ne, meta šalia – na, reikia surinkt, na, nuogais pirštais renki, ką darysi, negali palikt ir praeit, bet tai yra šventas darbas. Jeigu kažkas numeta ir tu matai tą numestą šiukšlę, na, ją pakeli, rankos nenukris, bet švariau bus. Ir tai yra paprastas darbas, bet tu jį gali pastebėt, kad jį reikia atlikt, jeigu atverta širdis – ji tą pajunta, o tas gyvulinis protas – na, ką aš čia dabar, esu valytoja? Ateis ir išvalys. Štai -- nugalėtojas, jis nebijo pasilenkt -- nebijo. Ir yra nuolankumas ne tada, kada tu puoli ritualą įgyvendint ir gultis kryžiumi. Nuolankumas yra tada, kada tu iš aukštybių savo dvasios spindinčių viršūnių pažvelgi, kas yra po kojom, pažvelgi į tą, kuris pilnas baimės, bet jisai nuoširdžiai nori sustiprinimo ir tu jį apkabini ir sustiprini, ar pasakai, kokį nors žodį. O jeigu tu tiktai savo viršūnėje žvalgaisi, tai tu nematai aplinkos, tu nesi laimėtojas. Pergales pasieki tada, kada tu nuolankiai pasižiūri, kokia yra aplinka apačioj, iš tavo aukštybių. Jinai matosi gerai, bet norint atlikt konkretų veiksmą, reikia tada nusileist nuo aukštybės iki tos aplinkos ir toje aplinkoje darbuotis ir darbuotis šventais tais darbais.
Taip kad Gyvajame Kelyje yra nuostabūs patyrimai, kurie visuomet mums suteikia tiktai Pergalę -- prieš save patį -- kad jūsų viduje suspindėtų ta švytinti amžinoji viršūnė, ta viršūnė, kuri Kūrėjo yra suteikta, bet ji niekada nebūna iki galo pasiekta, o darbai yra kasdienybėje, bet jie turi būt apšviesti ta viršūnės siekinio Šviesa -- gyvąja Kūrėjo Meile. Ir štai tada tie darbai tampa didingais, nugalėtojo šlovės darbais. Ir būtent tokius darbus ir registruoja Kūrėjas, nes jie yra atliekami su Kūrėjo Meile, ir jie suteikia tada sveikatą ir materialiam kūnui, kada tokia būsena yra nuolatinė – nuolatinė. Ir jokių tada vaistam centų nereikia. Sutaupot tuos visus kompensuojamų, nekompensuojamų, ten visokių prirašytų-neprirašytų -- o dar čia jūsų žiniai -- falsifikuotų tų vaistų, kurių dabar yra daug.
Taip kad, mano mylimieji, jūs esat nugalėtojai viduje. Būkit jais ir išorėje, ir savyje -- Savimi. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal