168. Algimanto pamokomasis žodis – Patyrimas paliudija, kuris yra tikrasis Mokytojas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2018 08 05
Mano mylimieji, man kilo mintis štai dabar, šitą akimirką – kaip būtų nuostabu – skelbimas – dramos spektaklis – Gyvoji Komunija su Kūrėju – dvi dalys – garbinimas, prašymų malda. Ateina žmonės į spektaklį – jie gi įpratę žiūrėt spektaklį, jie nesuvokia, kad gyvenimas yra spektaklis – pažiūrėkit mielieji, scenoj Gyvosios Pamaldos. Bet jie galvoja, kad čia spektaklis, o ten įtikėję – režisierius, scenaristas, aktoriai – jie palaiko Gyvą Komuniją tik kad scenoje – jie tai pateikia, kaip kūrybą, o juk, tai ir yra Gyvoji Kūryba – Gyvojo Kelio apraiška, tiktai įvardinta jiems suprantamu būdu – spektaklis – dramos spektaklis – su afišom, su visais tais atributais – nusilenkt, paplot.
Bet tai būtų švietimas, švietimas tų žmonių, nes sklistų tie virpesiai iš aktorių Širdies.
Ir tokių spektaklių, jeigu būtų kiekviename mieste, kaip būtų žmonėms atgaiva. Ir niekas nekalbėtų apie tai, kad šito dar nebuvo, nors šito iš tikrųjų ir nebuvo, bet būtų visiem malonu poveikis – poveikis per nuraminimą. Žmonės išeitų iš spektaklio pakylėti, apraminti, ir sakytų – buvau spektaklyje, bet bažnyčioje taip nepatiriu, kaip čia, spektaklyje – man buvo pakylėjimas, apraminimas, apšvietimas.
Ir kaip yra gera žiūrėt tokį spektaklį, kuris tarsi vaikui įvyniotas į blizgantį popieriuką, gardėsis pateikiamas.
Kada kūrinija mus stebi, stebi, nes jie vis tiek žino, kad Evoliucija nesustabdoma, ir dabar yra tie broliai ir sesės, kurie šitoje iliuzinėje tamsoje žengia tiesiog prieš tos iliuzinės tamsos srovę, o srovė yra kaip milžiniška lavina, kaip lava – jinai degina – ir jie eina prieš šitą srovę. Ir dėl to jie žavisi tais, kurie Širdį yra atvėrę – Širdį, kuri yra Kūrėjo suteikta gyvam bendravimui, gyvam atsivėrimui. Ir kadangi taip sunku su ta aplinka sutart, o taip norisi būt be kaukės, be apgaulės, taip norisi, kad būtų tokių sakančių gyvąjį pamokymą iš Širdies daugiau ir daugiau, kad mokytojai sakytų tokius pamokymus, kad būtų universitete Kosminės Įžvalgos dalykas, kuris būtų dėstomas visoms specialybėms. Tai yra neatsiejamas dalykas – Kosminė Įžvalga – tai – Kūrinija, Kūrėjas, Energija, Protas, Išmintis, kaip ji modeliuojama, kaip jinai pasiekia mus. Be tokių gyvų paskaitų neįmanoma, kad tie žmonės, kurie pasirenka įvairias specialybes, pradėtų mąstyt, kad Kūrėjas – tai nėra bažnyčia, kurioje yra sutana.
Žiūrėkit, koks yra lietuviškas prasmingas žodis – sutana. Ką jis reiškia? Sutana? (Sutemos – pasako urantė.) Ne. Satan – Šėtonas. Na – sutemos – taip, bet tai yra su konkrečiu asmeniu susieta – Šėtonas – kadangi ta juoda ir spalva yra, ir to drabužio, kuris sukausto, suvaržo, paima į nelaisvę tą žmogų, ir tada ta virpesių – žemų virpesių bangą paskleidžiama visiems, kurie ateina, ateina patirt nusiraminimo, Šviesos, o jie gauna apsunkinimą – ritualinį apsunkinimą. Ir tada natūralu, žmonės nenori nieko girdėt apie Dievą, nes Jį saisto su bažnyčia, su sutanom. Ir tada bėga nuo bet ko, kuris tiktai užsimena, kad jisai tiki į Dievą.
Tai štai, pradedant nuo to, ką aš sakiau, kad spektaklis būtų atgaiva žmonėms, tuo metu būtų atgaiva ir Gyvas Žodis kaip Kosminės Įžvalgos dalyko dėstymas universitete. Kokia būtų atgaiva!
Kada tarybiniais laikais visiem buvo privaloma kompartijos istorija, visos specialybės turėjo tą bendrą mokymą – štai čia, turi būt Kosminės Įžvalgos visoms specialybėms privaloma disciplina, dalykas – dėstomas dalykas. Štai tada žmonės palaipsniui pradėtų suvokt, kad tai, kas yra bažnyčios deklaruojamas Dievas, visiškai nepanašus į Tą, Kuris yra Tikrasis Kūrėjas ir Šaltinis, Energiją ir Meilę išliejantis, kad atsirastų tie, kurie išdrįsta atrasti Jį savo viduje, kad gyventų tą Gyvą Gyvenimą savo namuose, kad namai būtų štai čia. Gimtieji Namai – Rojus – bet, kad čia būtų irgi Šeimos Gyvenimas – irgi būtų namai – ne gimtieji, bet savo kuriami namai, savo bendru energiniu Meilės Lauku.
O dabar aš klausau per Pūko radiją, kurį vienintelį aš klausau, tai viena radijo stotis mano nustatyta, ir viena ausim taip girdžiu, kaip kažkoks dvasinis mokytojas, Pūko pakviestas, aiškina apie šeimą – kodėl šeimoj yra tokie konfliktai, kodėl skiriasi tiek daug. Ir tas, įkūręs ten unikalią akademiją dvasinio lavinimo, parašęs knygų – tas dvasinis mokytojas aiškina, kad vyras ir moteris, tai jie yra tokie priešybės, kad jie vienas kitą nori žudyt, bet, jeigu su Dievu, tai jie tada yra suderinami. Iš tikrųjų žmogų tai išgąsdina. Na jeigu be Dievo, tai ką, jau mes turim žudyt? Ką daryt ateistui, klausant tokių žodžių? Jis Dievo nenori prisileist, kad tai yra bažnytinė dogma, ritualizmas, tamsa, sutana, reiškia, to kelio jis nesirenka, o girdi tokį gurų, kuris aiškina, kad be Dievo lieka tiktai moteriai vyrą žudyti, o vyrui moterį žudyt, nes jie yra nesuderinami. Žodžiu, tada belieka gyvent neviltyje, nes dvasinių gurų negali klausyt, kai šitaip jie nesąmones kalba. Bažnyčią atstumia, nes mokslas pranoksta bažnyčią, tai tie žmonės lieka apleisti – neturi jokios vilties, jeigu tada arba vienų klauso arba kitų, o patiems surast išeitį labai sunku. Vis tiek turi būt kažkas, kuris iš aukščiau pamėgintų tą parodyt kryptį.
Tai štai, kaip daro žalą tokie gurų, kurie neišmintingai ir neatsakingai ima skelbt tai, kuo jie patys tiki! Bet jie yra suklydę patys, ir būdami klaidoje, jie save laiko tais mokytojais ir drįsta kitus klaidint, o kiti, nežinodami, kad čia yra klaidinantis mokymas, kurie nori ieškot tos išeities, gali ir vadovautis tokiu klaidinančiu mokymu.
Tai štai, mus ir stebi kūrinija, kaip tuos vienintelius, einančius pagal atvertą, gyvą dvasinės asmenybės potencialą, kuris yra tos akimirkos tapatybės jau aktualas – atvertas aktualas – tas impulsas, kurį ir patiria bendraudamas su Kūrėju, bendraudamas savo tikruoju asmeniu tos akimirkos lygiu, ir tada nebereikia to nei guru, nei sutaną dėvinčio kunigo – tau yra Tas Mokytojas, kuris yra Kūrėjas, Pats Savo Dvasią atsiuntęs, ir tau impulsais pateikiantis tą visą informaciją.
Tai ar tada reikia klausyt to, kuris aiškina, kaip tą Širdį atvert? kaip? – ir beturčiam, ir turtingam, ir aukštas pareigas turinčiam, ir jokių pareigų neturinčiam, išskyrus, kokį nors kastuvą ar šluotą. Visi yra mylimi vienodai ir visiems Jis yra prieinamas vienodai – nuoširdumu. Štai ir Gyvasis Kelias, kuris leidžia tada suvokt, kad patyrimas paliudija, kuris gi yra tas tikrasis Mokytojas, Pranašas, Gurų, Kunigas, Žmogus. Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas