Algimanto pamokomasis žodis – Mūsų angelų serafimų nenuilstanti globa mums – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2018 09 15

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, Gyvasis Kelias – tai yra Tikrovė kūrinijoje. Kūrinija yra plečiama ir dabar vyksta kūrinijos energiniai viesulai, uraganai, išoriniame kosmose. Mes einame Gyvuoju Keliu tam, kad iš tikrųjų liktume amžinybėje savimi. Amžinybė – tai jau yra mūsų Širdies ritmas Kūrėjo vedimu. Nėra amžinybės teoriškos, amžinybė yra Tikrovė. Iš Kūrėjo visos dovanos yra amžinos.
Kada mes dabar gyvenam šitame – pradiniame – pasaulyje, mes neturim supratimo, koks yra mūsų angelas serafimas, kuris mus saugo, globoja, modeliuoja aplinkybes, kad jos būtų palankios mums. Mums sunku suprasti, kad tai yra gyva asmenybė – nors mes nematom jos formos – ir veikianti mūsų labui. Mums iš tikrųjų labai sunku pradėti šitą Gyvąjį Kelią, kada mes neturim prieš save pavyzdžio, neturim jokios atramos, išskyrus patį Kūrėją, esantį mūsų viduje, todėl mūsų ryžtas nėra toks akivaizdus. Tuo tarpu mūsų angelui serafimui nėra suprantama mūsų baimės būsena. Asmenybė neturi baimės. Baimę patiria tiktai gyvulinis protas, kurį turi patys žemiausi asmenybės išraiška tvariniai – mirtingieji. 
Štai mes ir esam toji gyvybės kategorija, turinti materialų pavidalą, bet mes esam iš tikrųjų asmenybės, ir mūsų Gyvojo Kelio išraiška, kad mes ir taptume savąja tapatybe vis labiau susiliejančia su mūsų Tėvais – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kad ir mūsų grynoji tapatybė taptų mūsų asmenybės išraiška be gyvulinio proto šešėlio, kuris ir patiria tas baimes. Todėl mes galėtume tada su savo serafimu angelu užmegzti bendradarbiavimą, glaudų ryšį – kada mes nejaustume baimės, augtų pasitikėjimas Kūrėju, savimi, ir mūsų serafimu.
Įsivaizduokit, jeigu serafimai gali dirbantys poroje prižiūrėti mūsų brolių ir sesių tūkstantį, viena serafimų pora gali prižiūrėti tūkstantį mūsų brolių ir sesių, tokių, kurie neina Gyvuoju Keliu, kurių protas yra gyvulio lygmenyje, kurių savanaudiškumas tiesiog liejasi per kraštus. Tokių priežiūrai, na, tiesiogine prasme – bandos priežiūrai – užtenka serafimų vienos poros – tūkstančiui. O kam daugiau reikia? Kūrėjas nešvaisto savo sūnų ir dukrų, kad jie veiktų dubliuodami vienas kito veiklą. Kvalifikacija yra suteikiama tam, kad jinai būtų panaudojama. Tai jeigu tokių gyvuliškų mirtingųjų protų priežiūrai užtenka vienos poros serafimų vienam tūkstančiui mirtingųjų, tai kam reikalinga antra pora? Aišku, nereikalinga. 
Kada mirtingojo protas pasiekia aukštesnį laiptelį, štai tada serafimų pora, prižiūri jau penkis šimtus mirtingųjų – dvigubai mažesnį skaičių, nes jau poreikis ir paties angelo serafimo kvalifikacija reikalauja didesnių įgūdžių. Todėl prižiūrėti tokį tūkstantį mirtingųjų būtų per daug net ir angelui serafimui. Todėl Kūrėjas ir suteikia tiktai penkis šimtus tokių mirtingųjų bandos skaičių vienai porai serafimų.
Bet jeigu mirtingasis nesustoja Gyvajame, na, čia netinka žodis Gyvajame Kelyje, jie neina Gyvuoju Keliu, bet intelektualiai vystosi ir ateina ta pakopa, kada gyvuliniam protui suteikiama serafimų pora, kad prižiūrėtų dešimt tokių mirtingųjų. Reiškia, tų mirtingųjų intelektas yra pasiekęs aukštesnę pakopą, nes tokia pora nebegali prižiūrėt vienuolikos, dvylikos, penkiolikos mirtingųjų. Reikia vienos poros – dešimčiai. Bet devyniems, na, būtų per didelė prabanga, galima dešimt turėt priežiūrai. Bet ateina toji akimirka, kada iš tikrųjų pakopa pasiekiama tokio intelekto, kada individualiai mirtingasis gauna du serafimus savo priežiūrai, apsaugai, aplinkybių modeliavimui gyvenime. Štai tada mes ir galime pradėt bendradarbiavimą su mūsų angelu serafimu, jeigu mes Gyvajame Kelyje einame taip, kaip veda Kūrėjas, mūsų Tėvai. Jis veda, kad vystytųsi brolystė, o brolystė neįmanoma be bendradarbiavimo. Bendradarbiavimas neįmanomas be pasitikėjimo. Pasitikėjimas neįmanomas be Kūrėjo atradimo savo viduje. Kūrėjo atradimas neįmanomas be pastangų. Pastangos turi būt nuolatinės. Ir to dar neužtenka, bendradarbiavimas turi būt vystomas Meilės pagrindu, Meilės motyvu, Meilės Galia.
Štai serafimai mums lieja Meilę, Gailestingumą, Šviesą, Teisingumą, lieja Grožį ir Gėrį, kad tik mes eitume Gyvuoju Keliu, visaip modeliuodami aplinkybes, kad mus stiprintų, kad mes būtume ryžtingi. Apvaizda, o serafimai sudaro vieną apvaizdos gyvybės formų, visomis išgalėmis stengiasi mums padėt, padėti, kad mes prisidėtume – kiekvienas – prie Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimo, kad mūsų asmeninis indėlis visuomet būtų pačia ryškiausia tapatybės atsiskleidimo spinduliuote – Šviesa, pačia tyriausia Meile, bet paties aukščiausio galingumo, kokią tapatybė gali patirti šią akimirką. Meilės galia yra milžiniška, ji pranoksta visa ką.
Vakar naktį aš pasižiūrėjau į dangų ir mane sužavėjo Kūrėjo tokia Meilės Galia, kada aš mačiau tas žvaigždes, neapšviestas jokios gatvės šviesos, kuri trukdo mums stebėti – kokia yra kūrinijos iš tikrųjų grožybė, grožis, gėris toje kosminėje erdvėje, nusagstytoje milžinišku kiekiu žvaigždžių, žvaigždynų – užima kvapą. Meilė užplūdo mane tokia galia, aš negalėjau negarbint savo Tėvo ir Motinos, ir žvelgiau ir mačiau praskrendančius lėktuvus, žypsinčius šviesomis. Kaip juokingai atrodo, kada skriejama aplink šitą planetą, zigzagais skraidoma, o kokia yra milžiniška Kūrėjo erdvė, panaudojama Jo Meilės virpesių galiai pasireikšti – kūrybai. Kokia milžiniška erdvė įsisavinama. Žvaigždės – jos kaip sustyguotos – viena nuo kitos nepabėga, neišsibarsto, chaoso nėra, ir visa tai yra nuolatiniame judėjime, nė akimirkai nesustojama – ir kokia tai yra išmintis šitaip pakabinti erdvėje saules, žvaigždes, nematomas planetas, kuriose vyksta asmenybių bendradarbiavimas Brolystėje – mūsų Šeimos – kūrinijos Šeimos – bendradarbiavimas.
Štai mes turim tokią milžinišką erdvę, ir mes per šitą erdvę žengsime iš planetos į planetą, iš visatos į visatą, žengsime į amžinybę, kokią mums iš Meilės dovanoja mūsų Tėvas ir Motina, Mokytojas ir Vedlys, Amžinybės Šauklys, Šaltinis ir Centras. Kokia yra nuostabi Kūrėjo teikiama Meilės Galia, ir kaip mes esam našlaitiškai gyvenantys savo gyvenimą be Kūrėjo Meilės – kiek mes nuskriaudžiame save, nuskriaudžiame vieni kitus, nes mes tada nespinduliuojame Meilės aukščiausio dažnio virpesių vieni kitiems, mes gyvename šešėlyje. O kosminė kūrinija, net ir nakties danguje, spinduliuoja Meilę, Šviesą, spinduliuoja tam, kad būtų vystomas ir įgyvendinamas Kūrėjo Evoliucinis Planas, kuris didžiąją dalį yra skirtas mūsų, mirtingųjų, šviesinimui. Kokia Kūrėjo Meilė, kad Jis patiems mažiausiams, patiems labiausiai nutolusiems nuo Jo, esantiems pakraštyje kūrinijos, suteikia tokį Likimą – pasiekti gyvą Rojų, pasiekti gyvą Motiną ir Tėvą – visos kūrinijos Šaltinį ir Centrą – tobulėjant.
Bet jau dabar mes turim tą dovaną – Jo Paties Dvasią – Minties Derintoją, kuris taip pat nežino, kas yra baimė, nežino, kas yra bet koks neigiamas emocinis pasireiškimas, toks būdingas gyvuliniam pasireiškimui. Todėl jeigu mes turime paties Kūrėjo dalelę savo viduje, kodėl mes turime teršti save neryžtingumu, baime, nepasitikėjimu? Kodėl? Kodėl mes turim būt ne savimi? Kodėl mes turime vieni su kitais kariaut, niekint vieni kitus? Kodėl mes turime mėgint nurungti vieni kitus net ir sporto varžybose? Kodėl mes esam tokie savanaudžiai, vietoj to, kad bendradarbiautume Meilės motyvu ir apkabintume vieni kitus pasidalindami savo patyrimais. Turime iškelti save kaip tą, kuris tapo čempionu, kaip tą, kuris pasiekė kažkokią išskirtinę aukštumą ir gavo didžiulį prizą, Nobelio premiją, ar kokią nors kitą premiją. Mes nesam savimi, kada siekiam tokių tariamų prizų, kada mes net nemąstome, jog Prizas yra mūsų tikrasis aš. Nieko nėra vertingiau – būti kuo nors kitu, o ne savimi. Ne, pats vertingiausias Prizas yra būti savimi. Tada jūs galit patirti Kūrėjo Grožį, Meilę, Teisingumą, Gėrį. Visa tai yra Kūrėjo suteikiama kosmine įžvalga. Ir mes turime tą kosminę įžvalgą jau dabar – savyje. Ją mes galime atskleist to paties mūsų angelo serafimo dėka, Minties Derintojo vedimo pojūčiu, ir tuo prasmingu gyvenimu visų Šviesos labui. 

Štai kokia yra mūsų tikra gyvenimo misija šitame pasaulyje – gyventi savimi visų Šviesos labui Meilės motyvu – ryžtingai, kasdien – ir to užtenka. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal