Algimanto pamokomasis žodis – Tiktai Gyvasis Kelias yra gyvenimo Prasmė šitame pasaulyje – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2019 01 20

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Teks ilgai mums kartot – kaip Dvasiniams Mokytojams – tą patį teiginį – mylimieji, atraskit Kūrėją savo viduje, atsiverkit Jam, ir pajauskit tą Meilės būseną. Tai – šviesioji dalis. Tamsioji dalis, kurią ne visada pasakysi – jeigu jūs šito nedarysit, turėsit ligų, kančių, skausmo neišvengiamai.
Antrąją dalį jūs ne visada pasakysite dėl to, kadangi iškart jus apkaltins – nustok čia gąsdint mane, ką tu čia mane užkerėt nori, ir panašiai. Bet tai yra dvi dalys – neatsiejamos viena nuo kitos. Jeigu tu neini Gyvuoju Keliu, tu eini į tamsą, degradavimą, ir tuo pačiu į ligas, skausmą, kančias.
Tokia yra Kūrėjo Evoliucija – tik su Juo galime būt Meilėje, Šviesoje, Tiesoje, Tikrovėje ir patirt tą gyvenimą, tą pilnatvę Prasmėje.
Kada aš sakydavau savo žemiškajam sūnui – va, važiuoju į šventovę, garbinu Kūrėją, jis sakydavo – baik savo šitas teorijas. Žodžiu, visa tai nepriimtina suaugusiam žmogui. Ir keista, kada atrodo artimiausi žmonės, kurie gali manimi pasinaudoti bet kada, jie buvo toliausia – toliausia ir tiesiogine prasme – užsibarikadavę nuo manęs. Tai aš per kitus pavyzdžius jiems sakydavau – tie, kurie neigia Kūrėją, kurie neina tuo Gyvuoju Keliu, jie turės kančių savo gyvenime. Realiai turės kančių.
Sausio šešioliktą gimė jam dukrelė. Komplikuotas gimimas. Dabar eis dvidešimta diena, dar jos negali maitint krūtimi – infekcija patekusi, nors jau pagerėjusi sveikata, bet ji buvo prie antibiotikų dozatoriaus prijungta. Iškart būtina pašalint infekciją – tai šalina tik antibiotikais – nuo pat pirmos akimirkos, kai ji išvydo pasaulį. Štai ką reiškia atsisakymas eit Gyvuoju Keliu. Turi Urantijos Knygą, turi Kristaus Kalbu Jums Vėl, mano padovanotas knygas. Ir štai tos pasekmės yra tokios, apie kurias aš užsimindavau – bus tau kančių. Ir dabar jos yra. Pildosi mano žodžiai ne dėl to, kad jie yra išpranašauti, bet tiesiog toks yra priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis.
Tu negali už sūnų nugyvent gyvenimo – jeigu jis nepriima Šviesos, tu jos negali per prievartą pražiodęs supilt. Ir tu žinai – tau yra viduje tam tikras nerimas, kada tu tari tuos žodžius – kad bus tau skaudus gyvenimas su karčiom pasekmėm – tu žinai, kad taip bus – ir tau darosi liūdna dėl to, kad toks yra bukas užsispyrimas neit Gyvuoju Keliu, net neklausyt apie jį. Ir tuo liūdniau, kadangi tai yra artimiausi žmonės. Tai tos dabartinės karčios pasekmės, vėl, eina per artimiausius jam žmones.
Kada jis man pranešė šitą žinią – pasveikino tapus man seneliu – manęs nesujaudino ta žinia, visiškai. Tiesiog aš priėmiau kaip Kūrėjo dar vienos dukros gimimą, toje milžiniškoje Šeimoje. Aš į ją žiūriu kaip į savo dvasios sesę. Ji maža, ją galima pripildyt Šviesa, Meile, Tiesa, bet gi aš žinau, kad pildys ją tamsa, ritualais. Ji bus teršiama, ji bus žalojama, ir Šviesos iš manęs jie neprileis, kad pasklistų – iš baimės neprileis. 
Tai štai jie laukdami su nerimu tos naujos gyvybės atėjimo į šitą pasaulį – nebuvo toj Palaimos būsenoj, nebuvo Ramybės būsenoj – per visą vaisiaus vystymąsi, embriono vystymosi laikotarpį. Ir visa tai pavirto į susilpnintą imuninę mažylės sistemą. Ir menkiausia infekcija pavirto komplikacija.
Bet tai yra akivaizdu tiems, kurie eina Gyvuoju Keliu. Kurie neina – jie į tą žvelgia visiškai kitokiu žvilgsniu. Taip, ligų pilna, infekcijų pilna – ten kažkas nepasižiūrėjo, nepavalė kažko, kažkoks virusas, ir panašiai – ir tą priima kaip tą tikrovę, kurioje yra įvairiausių gerų ir blogų pasireiškimų, ir tą supranta kaip neišvengiamybę tam tikra prasme – na, taip jau susiklostė. O kad pasižiūrėt į tą plačiau, kad tai yra susiję su tavo būsena – o tai priklauso nuo tavo gyvos Komunijos su Kūrėju – Sveikatos Šaltiniu – į tai jie nenori pažvelgt. Tai jiems yra atstumiamas dalykas, nepriimtinas dalykas, netikras dalykas, jį laiko kaip sugalvotą nesąmonę.
Tai štai mes esam šitame kelyje be prieš mus ėjusiųjų – mes neturėjom prieš save nė vienos kartos, nė vienoje rasėje, nė vienoje mūsų tautoje, žmonijos įvairiose tautose, nė vienos nebuvo kartos, kad mes galėtume sakyt – štai buvo tie šviesieji, jie atrado Kūrėją savo viduje – ir išnyko – neišnyks – neišnyks tie, kurie atranda Kūrėją savo viduje.
Tai štai, kada mes gyvenam ta Šviesa, stiprinam Įtikėjimą – mes viduje turime audringoje jūroje, turime tą Ramybę. Tegu ji bus santykinė Ramybė, ji nėra dar mums užtikrinama, mes turim irgi tą banguojantį įtikėjimą, bet mes žinom, kad be įtikėjimo mes išvis paslysime toje iliuzinėje tamsoje, toje baimėje, mes liksime be jokios atsparos, kuri yra Kūrėjas mūsų viduje. Jis yra Tikras, Gyvas, tai – ne bažnytinė dogma.
Ką aš jums sakau daugybę metų – aš tą sakau iš Meilės jums visiems, ir tiems vienalytininkams jausdamas tą pačią Meilę, ir visiems kitiems – kad jūs stiprindami savo įtikėjimą, pasitikėjimą Kūrėju, savimi, per maldą – tą gyvąją Komuniją – per dvasines studijas, per veikimą drauge su Kūrėju, jūs šitame Kelyje jaustumėte vis didesnį, nors ir mažytį, bet didesnį pasitikėjimą savimi ir Kūrėju, kad jaustumėte viduje tam tikrą sustiprinimą, kad šitas Kelias jums taptų iš tikrųjų Kelrode Žvaigžde, kad jūs patirtumėte tokį Širdies alkį – jūs trokštate būtent šito Kelio, tiktai šitas Kelias jums yra ta gyvenimo Prasmė šitame pasaulyje. Po prisikėlimo jums bus lengviau, taip, nes jūs turėsite šito gyvenimo Urantijoje patyrimą ir plius prisikėlimo patyrimą. Jūs žinosite, kad štai įvyko prisikėlimas, kitas pasaulis, jau lengviau, huu – pasitvirtino… – aaa, pažadino, kaip džiaugiuos... Reiškia, jau kažkas iš tų teiginių, kurie buvo teorija, dabar jau tapo praktiniu patyrimu. O mes esam dabar iki šito slenksčio. Ir kada aš jums sakau – mes turim šitame pasaulyje būt tokie ryžtingi, veiklūs, kad jame užsilaikytume ilgiau negu vidutiniškai gyvena mirtingieji, net ir imant ilgiausią nugyventą atkarpą šitame pasaulyje dabartinėse kartose, kad mes susilaikytume ne vieną kartą ilgesniam gyvenimui, tai mes turime būt šitame Gyvajame Kelyje veiklūs, ne stebėtojai, bet praktikai, ne teorikai, bet tie žengiantys Gyvuoju Keliu. 
Štai būsena tą jūs turite pajaust, pajaust šitų teiginių Tikrovę jūsų viduje, ir kada jūs tą pajausite, jūsų gyvensena koreguosis pagal Kūrėją, Kurį irgi pajausite viduje, kaip Jisai veda jus, kiekvieną individualiai, pagal kiekvieno nušvitimo laipsnį. Bet kiekvienas gali būt ryžtingas, pagal savo aplinką, kad galėtų būti iš tikrųjų jaučiantis viduje būseną – esu orus Kūrėjo sūnus – ori Kūrėjo dukra – ir nebijot tą pripažint ir kitiems, ir išpažint kitiems, jeigu tokios susiklosto aplinkybės – neišsigąst, nepabijot, neperšant, bet jeigu tokios aplinkybės, neit slėptis po šluota.
Štai mes ir turim Gyvajame Kelyje atramą vienintelę viduje. Atrama yra pati tvirčiausia, niekada nepasitrauksianti – Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tai jeigu jūs būsena vis stipriau remsitės ir jausite, jums gyvenimas tada bus prasmingas, ir jūs jausite tokiam prasmingam gyvenimui alkį. Jūs norėsite tokio prasmingo gyvenimo, kad juo patys mėgautumėtės. Gyvenimas Kūrėjo Evoliucijoje yra suteikiantis ne kančią, o pasitenkinimą. Kančia yra kai nusigręži nuo Kūrėjo, kai bijaisi to Gyvojo Kelio.
Juk kada mylintis tėvas arba motina savo mažyliui sako – na, eik čia, nebijok, aš tave čia priglausiu – mažylis pasitiki – eina. O jeigu jis neina, bijo tiesiog, bijo, taigi tėvas ar motina ieško tokių žodžių, kad jį tiktai paskatintų, nes jisai arba jinai žino, kad nieko gi tam mažyliui neatsitiks, bet jis bijo eit, reiškia, tą baimę reikia apramint. Jeigu jūs viduje turite baimės, tuomet jūs ir turit glaustis prie viduje jūsų esančio Tėvo krūtinės – viduje atsiverdami giliau, kad pajaustumėte tą apraminimą. Tai yra tikra. Ir tai jums leis – pajautus Ramybę – šviesesnius priiminėt sprendimus, ir vėl stipriau pajausti Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimą jūsų gyvenimo sprendimams ir jų įgyvendinimui. Kūrėjas jau yra numatęs visą eigą to proceso, kuris yra padovanotas kiekvienam iš mūsų – tik Įtikėjimo Galia – ir ta Meilės Galia – iš vidaus leidžia išdrįsti mums žengti į tai, kas mums yra nepatirta, nežinoma, ir kas kitiems kelia baimę. 
Viskas yra kiekvieno iš mūsų viduje. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal