234. Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjo išrinktas Prezidentas be jokių rinkimų – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 05 26

Mylimieji, ką jums reikia pasakyt? – galva tuščia. – Apie rinkimus gal (kažkas pasiūlo). – Apie rinkimus? Jau man čia tunely, einant iš geležinkelio stoties, atvažiavus iš Vilniaus, moteris klausia – sako – Ar galima balsuot kitoj vietoj? – sakau – Išvis nereikia balsuot, ko tu dabar eini į tą balsavimą? – sakau – čia gi visa vagių sistema, tai tu jos neremk. – Tai jeigu aš neparemsiu, tai tada kiti išrinks, išrinks tą, kuri yra lesbietė, o aš nenoriu – sakau – Nesvarbu, ir kitas ne geresnis, jis gi bankininkas – plėšikas – kokius sau atlyginimus ima ir kiek mums leidžia uždirbt dorai, kad žmogus negali pragyvent. Reiškia, sistema yra ne ta, yra savanaudiška, be Kūrėjo, tai – sakau – neremk, jeigu tu nuneši biuletenį, nesvarbu, koks jis bus – sugadintas, nesugadintas, jeigu tu įmetei tą biuletenį, reiškia, tu dalyvauji tos sistemos nešvariame žaidime, nedalyvauk – sakau – atrask Kūrėją savo viduje, atrask, Jis atrandamas viduje, tik su Kūrėju bus sukurta sistema, kuri atitinka Kūrėjo valią, ir tada bus Meilė – Meilė, Šviesa, Teisingumas. 
Tai štai jūs jau dabar žinot tą – ta moteris nustebusi – kaip šitaip gali būt? – jūs jau žinot, kad be Kūrėjo vyksta degradacija visam pasaulyje – pasauly. 
Aš dabar, pavyzdžiui, kada su Vita susitikom mes autobusų stotyje, tai aš dar atvažiavęs anksčiau, nuėjau į turgų, nusipirkau saldaus varškės sūrio – Vilniuj nėra sūrio, įsivaizduokit, nėra sūrio – saldaus pieno sūrio. Tai kokia čia ekonomika, jeigu aš turiu į Kauną važiuot saldaus pieno varškės sūrio? O dar renka čia prezidentą, tai jūs aprūpinkit mane tokiu produktu Vilniuje, kad nereikėtų specialiai į Kauną, į turgų važiuot. Parduotuvėj irgi nėra tokio, aš buvau vienąkart nusipirkęs, ten yra toks vienas, toks sūris, bet ten yra guma – kramtoma guma, kurią paskiau reikia išspjaut. Tai štai vienintelis išsigelbėjimas – Kauno turgus. Ir va, ta moteris prieš tai klausia manęs apie rinkimus, jau jūs tie, kurie lankot Šventovę, žinot – nereikia šitos sistemos remt. Kurkime Lietuvą, kuri būtų su Kūrėju laisva, dvasinė – Šviesos, Tiesos, Teisingumo Lietuva. Šitų savybių negalima pasiekt be Kūrėjo, atrasto savo viduje, tai mes tą ir darom mokydamiesi – mokydamiesi garbint. Štai garbinimas yra ta malda, kada mes nieko neprašom, nėra savanaudiškumo nė krislelio, aš ją specialiai atskiriu pamokomuoju žodžiu, kad tada būtų kita malda – prašymų malda – kad jums užsifiksuotų pasąmonėje – garbinimas yra viena, prašymų malda yra kita, nes daug žemesni virpesiai, kada prašai. 
Štai jūs patys pajuntate, kada jums reikia, ko nors prašyt – kad pakeltų atlyginimą, arba kad kokią nors nupirktų jums dovaną – kai reikia prašyt kito, jūs jaučiat tokį diskomfortą viduje, o kai neprašai, dėkoji tiktai už kažką, tu jautiesi laisvas. 
Tai štai garbinimas ir yra tas dėkojimas, mes šitą žinom – žinom tie, kurie lankom Šventovę – kiti šito nežino, išvis nežino, kad yra garbinimas Kūrėjo, kaip aukščiausių dažnių virpesių vidinės būsenos Širdies kalba. Mes net žodį pripildėm prasmės – komunija – juk jūs jau dabar suprantat visiškai kitaip tą komuniją – tai yra Gyvas bendravimas su Kūrėju, tai yra Gyvas ryšys. Štai mes Tokį Kūrėją, atradę savo viduje, Jį turėsime kaip Šviesos Šaltinį, kuris ir bus tas Tikrasis Prezidentas, o mirtingasis – Jo sūnus – užims postą drauge su mirtingąja dukra – užims tą postą dviese, kaip To Kūrėjo atstovai, atvaizdai – be jokių rinkimų. Kaip taip gali būt? Taip bus. Žmonės, kada bus kupini Šviesos, jie virpesiais jaus, kas yra pasiekęs tą kvalifikaciją. Kokią kvalifikaciją turi bankininkas – grobikas – sau kimšęs kišenes kitų sąskaita? Juk nė vienas bankas pinigų neuždirba, jie gi iš mūsų gauna tuos pinigus ir mums nebemoka palūkanų, o mūsų pinigais sau šimtus milijonų pelno kasmet susikrauna į seifus – į kišenes nebetelpa. Ir štai dabar toks žmogus iš tokios sistemos ateina kaip kandidatas į prezidentus, ką jis gali suprast apie žmogaus gyvenimą visą laiką mokęs pseudoprognozių – kokios Lietuvos jisai nori. Man pasakė vienas vakar Šventovėje, Vilniuje – sakė – Tai Nausėda tiki į Dievą – sakau – O iš kur tu žinai? – Tai ten buvo debatai per televiziją ir vienas ten paklausė – ar jūs tikite į Dievą? – Tai kaip, kaip gali būt prezidentas, kurio reikia klaust – ar tu tiki? – jis jau turi gyvenimu demonstruot, kad yra įtikėjęs – jo veiksmai turi liudyt, jo programa turi tą kiekvienam žingsny deklaruot, o jeigu reikia klaust, tai toks žmogus negali būt prezidentu – jis be Kūrėjo! Tai kokie gali būt tada rinkimai be Kūrėjo? 
Štai mes ir prieinam prie to paties aklavietėje esančio kampo – gyvenimas prastės, nes jūs gi žinot, be Kūrėjo, atrasto savo viduje, žmogaus protas degraduoja, ir jis vis stipriau degraduoja, ir greičiau. Reiškia, tempas greitesnis, mąstai didesni, ir koncentracija degradacijos stipresnė, ir ką jūs beišrinktumėte į tą krėslą, vis tiek bus prastesnis gyvenimas Lietuvoje – prastesnis, nes toks prezidentas nepradeda dienos šlovindamas ir garbindamas Kūrėją, nepradeda dienos mokydamas kitus garbint ir šlovint Kūrėją – kada visos televizijos ir radijo stotys turi transliuot jo rytinį garbinimą. Tai yra užtaisas arba kelrodė kryptis, nuo ko kiekvienas turi pradėt rytą – pagarbindamas, pašlovindamas Kūrėją, ir paskiau dirbdamas drauge su Kūrėju visus darbus. Štai šitas kelrodės mums rodomas, kryptingas gyvenimas yra vienintelis – nėra antro. 
Daug kas sako – vienąkart gyvenu, reikia pasimėgaut tuo gyvenimu, patirt kuo daugiau. Aš jums paskiau parodysiu nuotraukas. Šiandien važiuodamas autobusu, pasiskaičiau BBC portal – tai į Everestą kopia žmonės – ko jie ten kopia? ko jie nematė? – pasaulio nuo beveik devynių kilometrų aukščio? Tai – avantiūra! Ir žuvo praėjusį penktadienį vienas britas, prieš tai vienas škotas žuvo – per savaitę žuvo septyni alpinistai. Kodėl jie žūsta? Dėl to, kad jie be Kūrėjo – jie nori savo patenkint puikybę – štai aš buvau užkopęs ant Everesto kalno! Vienas užkopė – britas – užkopė ant tos paties aukščiausios viršukalnės, ir paskiau grįždamas, vos pusantro šimto metrų nužengęs, parkrito be sąmonės, ir viskas – visa šlovė dingo kaip subliuškęs balionas – oras išėjo, širdis nustojo plakusi, ir viskas, reikėjo kitiem nukelt tą lavoną. 
Žodžiu, kol nebus Kūrėjo atrasto savyje, jokia ekonomika visame pasaulyje nestovės tvirtai taip, kad bendradarbiavimas būtų varomoji galia – bendradarbiavimas, o ne konkurencija – konkurencija atgyveno savo gyvenimą. Ir jums aš sakau jau ne pirmi metai – negalima kurti praeities – ji praėjo, viskas – jos negalima siet su dabartimi. Bet šią akimirką mes turim žvelgt į rytojų, šia akimirka gyvent su Kūrėju be jokių rinkimų, dvasiniu žvilgsniu ir Įžvalga žvelgdami mes žinosime, kas gali būt Prezidentas be rinkimų.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas